2025-03-19 Nr. AB-4713-3-61-3-06035-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-319-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06035-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.8; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. V., E. V. ir Lietuvos liaudies partijos atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal Z. V., E. V. ir Lietuvos liaudies partijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Z. V., E. V. ir Lietuvos liaudies partija (toliau – ir LLP) (toliau visi kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir atsakovas, VRK) 2024 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. Sp-252 „Dėl Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Z. V. spaudos konferencijų vertinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei atnaujinti E. V. ir Lietuvos liaudies partijai Sprendimo apskundimo terminą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 2 d. nutartimi, be kita ko, priėmė nagrinėti Z. V. skundo dalį dėl atsakovo Sprendimo 4 punkto panaikinimo, atsisakė priimti Z. V. skundo dalį – panaikinti atsakovo Sprendimo 1–3 ir 5–7 punktus, o taip pat E. V. ir Lietuvos liaudies partijos skundą, kaip paduotą praleidus jo padavimo terminą ir šio termino neatnaujinus. Teismas pašalino iš šios bylos proceso trečiąjį suinteresuotą asmenį Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją.

Spręsdamas pareiškėjo Z. V. skundo priėmimo klausimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad tik Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktas yra priimtas dėl Z. V., todėl sprendė, jog tik jį Z. V. ir galėjo apskųsti. Kadangi likę Sprendimo rezoliucinės dalies punktai buvo priimti ne dėl pareiškėjo Z. V., Z. V. nepateikė teismui duomenų dėl atstovavimo, o Sprendimo rezoliucinės dalies 7 punktas yra skirtas VRK bei yra tvarkomojo procesinio pobūdžio, teismas atsisakė priimti pareiškėjo Z. V. skundo dalį – panaikinti Sprendimo 1–3 ir 5–7 punktus – ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Teismas priėmė nagrinėti likusią Z. V. skundo dalį.

Spręsdamas pareiškėjų E. V. ir Lietuvos liaudies partijos skundo priėmimo klausimą, teismas vadovavosi, be kita ko, ABTĮ 33 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika termino skundui paduoti aspektu ir nustatė, kad E. V. bei LLP teismui skundą dėl Sprendimo panaikinimo padavė 2024 m. gruodžio 2 d., Z. V. neatstovavo E. V. ir LLP. Teismas sprendė, jog E. V. ir LLP Sprendimo apskundimo terminai yra pasibaigę, nepateikta jokių logiškų aplinkybių dėl Sprendimo neapskundimo, todėl E. V. ir LLP dėl Sprendimo padavė skundą be pateisinamos priežasties praleidę jo apskundimo terminą ir nėra pagrindo jį atnaujinti.

Teismas neturinčiu jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl Sprendimo apskundimo termino atnaujinimo pripažino E. V. ir LLP teiginį, kad pareiškėjas Z. V. nepraleido Sprendimo apskundimo termino, nes Z. V. galėjo skųsti tik Sprendimo dalį dėl 4 punkto, kuris vienintelis buvo susijęs su jo, tikėtina, pažeistomis teisėmis. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas Z. V. neturėjo teisės skųsti kitų Sprendimo dalių, nes neatstovavo E. V. ir LLP, o Sprendimo 4 punktas nėra susijęs su E. V. ir LLP, tikėtina, pažeistomis teisėmis, todėl jie negalėjo jo skųsti.

Teismas taip pat neturinčiomis jokios teisinės reikšmės pripažino E. V. ir LLP nurodytas aplinkybes, kad jie po Respublikos Prezidento ir Europos parlamento rinkimų atsakinėjo į įvairias VRK pretenzijas, teikė dėl jų paaiškinimus bei skundus, dalyvavo intensyvioje Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų politinėje kampanijoje, laukė ir tikėjosi greitų VRK atsakymų į rinkimų stebėtojų 2024 m. rugsėjo 27 d. bei 2024 m. rugsėjo 30 d. prašymus, nes šios aplinkybės akivaizdžiai nesukėlė jokios kliūties E. V. ir LLP apskųsti Sprendimą arba suteikti įgaliojimus kitam asmeniui jų vardu pateikti skundą teismui.

Teismas E. V. ir LLP skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, E. V. ir LLP neturi teisinio suinteresuotumo dėl Sprendimo 4 punkto, todėl jie negali būti byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Teismas pašalino Seimo kanceliariją iš šio administracinio proceso, netraukė E. V. ir LLP į bylos procesą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

III. Pareiškėjai Z. V., E. V. ir Lietuvos liaudies partija atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 2 d. nutarties dalį, išskyrus dėl atsakovo Sprendimo 4 punkto priėmimo, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjų atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo Z. V. skundo dalį dėl Sprendimo 1–3 punktų, nes šiuo aspektu Sprendimas priimtas dėl pareiškėjų E. V. ir LLP politinės reklamos Z. V. spaudos konferencijose Seime, t. y. drauge su Z. V.. Sprendimo 4 punktas yra išvestinis iš Sprendimo 1–3 punktų, sudaro vieną visumą, dėl to atsakovas ir pasisakė vienu Sprendimu, o ne atskirais tarpusavyje nesusijusiais sprendimais. VRK Sprendimą grindžia argumentu, kad Z. V. buvo Europos parlamento politinės kompanijos kandidatas, įrašytas į Lietuvos liaudies partijos sąrašą, todėl Sprendimo 2–3 punktai daro įtaką Z. V. teisėms ir pareigoms. Sprendimo 5–6 punktai taip pat yra išvestiniai ir Sprendimo 1–4 punktuose konstatuotų aplinkybių, daro įtaką Z. V. teisėms ir pareigoms.

2. Teismas nepagrįstai pašalino E. V. ir LLP iš bylos dalyvių, šie asmenys turi būti trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nes Sprendimas daro įtaką jų teisėms ir pareigoms, o Sprendimo 4 punkte įvardinti ir E. V. bei LLP padaryti pažeidimai. Teismas taip pat nepagrįstai ir be motyvų pašalino Seimo kanceliariją, nors ji organizavo Z. V. spaudos konferencijas. Šiuo nemotyvuotu sprendimu teismas iš esmės pasisakė dėl ginčo šioje byloje esmės, nors tai gali padaryti tik išnagrinėjus bylą.

3. Teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo nustatyta, kad su 2024 m. spalio 26 d. skundu nepateikti įrodymai, kad Z. V. atstovauja E. V. ir LLP. Šalinant šį teismo nurodytą trūkumą, 2024 m. gruodžio 2 d. patikslintą skundą pasirašė ir E. V. ir LLP atstovas pagal įstatymą – partijos pirmininkas T. J.. Skundžiama teismo nutartimi nepasisakyta dėl 2024 m. spalio 26 d. skundo trūkumo pašalinimo.

4. Pareiškėjai E. V. ir LLP ne tik intensyviai dalyvavo 2024 m. Seimo rinkimų politinėje kampanijoje, bet ir laukė VRK atsakymų į rinkimų stebėtojų prašymus, susijusius su skundo dėl Sprendimo argumentacija, kurie gauti po 2024 m. spalio 26 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 2 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo Z. V. skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, pareiškėjų E. V. ir Lietuvos liaudies partijos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu bei pašalintas iš bylos trečiasis suinteresuotas asmuo Seimo kanceliarija, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-140-415/2024).

Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Tuo atveju, kai skundo priėmimo stadijoje nustatoma, kad skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Z. V. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti VRK Sprendimą, kuriuo buvo įvertintos Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Z. V. organizuotos spaudos konferencijos bei konstatuoti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso pažeidimai. Teismas 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi nustatęs, kad tik Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktas yra priimtas dėl pareiškėjo Z. V., įpareigojo pareiškėją Z. V. iki 2024 m. lapkričio 22 d. pašalinti skundo trūkumus, pateikiant teismui duomenis, kad Z. V. atstovauja visiems Sprendime minimiems asmenims. Patikslintą skundą teismui 2024 m. gruodžio 2 d. padavė Z. V., E. V. ir LLP. Teismas 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi, be kita ko, nustatęs, kad pareiškėjas Z. V. patikslintą skundą pasirašė originaliu parašu, ant šio dokumento taip pat yra E. V. ir LLP elektroninių parašų žymos, kurių autentiškumo negalima patikrinti, t. y. E. V. ir LLP patikslintas skundas nėra tinkamai pasirašytas, kartu su skundu nėra pateiktas joks Z. V. įgaliojimo teises patvirtinantis dokumentas, įpareigojo pareiškėjus iki 2024 m. gruodžio 18 d. pašalinti patikslinto skundo trūkumus. Pareiškėjai 2024 m. gruodžio 17 d. (teisme registruotas 2024 m. gruodžio 19 d.) padavė teismui patikslintus skundus, pasirašytus originaliais Z. V., E. V. ir LLP pirmininko T. J. parašais. Nebenustatęs patikslintų skundų trūkumų, skundžiama teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartimi teismas sprendė pareiškėjų skundų priėmimo klausimą.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu ar vienas atsakovas kitų atsakovų pavedimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ABTĮ 47 straipsnio nuostatas, be kita ko, pažymėta, jog nurodytos teisės normos suteikia asmeniui teisę į teisminę gynybą įgyvendinti pačiam arba per savo atstovus, tačiau kartu nustato ir baigtinį sąrašą asmenų, galinčių būti atstovais administraciniame teisme. Jeigu nurodyta teisė yra įgyvendinama per atstovus, šių ABTĮ nustatytų procesinių reikalavimų privaloma laikytis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-240-552/2022).

Kaip jau minėta, teismas skundžiama nutartimi sprendė pareiškėjų skundų priėmimo klausimą ir nustatęs, kad pareiškėjas Z. V. nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jis atstovauja kitus Sprendime minimus asmenis (E. V. ir LLP), pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas Z. V. neturi teisės veikti kitų pareiškėjų vardu ir apskųsti Sprendimo rezoliucinės dalies 1–3, 5–7 punktus, kurie buvo priimti ne dėl Z. V.. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirajame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų prielaidas spręsti, kad visas skundžiamas Sprendimas daro įtaką pareiškėjo Z. V. teisėms ir pareigomis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjų E. V. ir LLP skundų priėmimo klausimą, turėjo pareigą įvertinti, ar skundai paduoti laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl taip pat pagrįsta pripažintina teismo išvada atsisakyti priimti pareiškėjų E. V. ir LLP skundus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog atskirųjų skundų argumentai, susiję su E. V. ir LLP dalyvavimu Seimo rinkimų politinėje kampanijoje bei laukimu VRK atsakymų, nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada šiuo aspektu.

Dėl atskirųjų skundų argumentų, susijusių su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis šioje administracinėje byloje, pažymėtina, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo, manantis, jog sprendime teismas nusprendė dėl jo teisių ar pareigų, turi teisę ABTĮ nustatyta tvarka teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirieji skundai atmetami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų Z. V., E. V. ir Lietuvos liaudies partijos atskiruosius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė