2013-04-15 Nr. AB-1207-3-62-3-00182-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-826/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00182-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1; 15.2.3.2; 38; 64; 65

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) prašo teismo: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) Kauno miesto centro policijos komisariato (toliau – ir Centro PK) 2012 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. 20-22-S-846 (toliau – ir Sprendimas); 2) Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įpareigoti atlikti veiksmus – į pareiškėjo 2012 m. sausio 7 d. 8.27 val. skundą, reg. Nr. 20-22-AP-94, atsakyti iš naujo; 3) atsakovą Lietuvos valstybę įpareigoti atlikti veiksmus – pareiškėjui atlyginti neteisėtais atsakovo Kauno AVPK Centro PK veiksmais bei neveikimu, su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-4412-651/2011 susijusią padarytą turtinę 500 Lt žalą; 4) atsakovą Lietuvos valstybę įpareigoti atlikti veiksmus – pareiškėjui atlyginti neteisėtais Kauno AVPK Centro PK veiksmais bei neveikimu padarytą 74 000 Lt neturtinę žalą (t. I, b. l. 48-55).

Paaiškino, jog atsakovo Kauno AVPK skundžiamame Sprendime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjo 2011 m. birželio 22 d. skundas buvo išnagrinėtas, kadangi pareiškėjas jokio atsakymo negavęs. Be to, pareiškėjo 2012 m. sausio 7 d. skunde keliami reikalavimai nebuvo išdėstyti pareiškėjo 2011 m. birželio 22 d. skunde, o atsakymo gavimas į pareiškėjo skunde nurodytus reikalavimus būtų pagrindas pareiškėjui kreiptis į teismą su skundu naikinti baudžiamojo proceso medžiagoje Nr. 20-At-00249-11 ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.11.-4412-651/2011 priimtus sprendimus. Atsakovui priimant 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo apklausti daugelis liudytojų, nebuvo išreikalauti vaizdo kamerų įrašai. Neištyrus pilnai skunde nurodytų aplinkybių, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas), Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Be to, nepagrįstais ir neteisėtais veiksmais bei neveikimu atsakovas pareiškėjui padarė neturtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo patiriama nuolatine, ilgalaike įtampa, nesaugumo ir pavojaus jausmu, vidiniais išgyvenimais, nepatogumais, trukdymu bylose, neigiamu atsakovų poveikiu gyvenimo kokybei, menkavertiškumo ir pažeminimo jausmu dėl nepagrįstos pareiškėjo diskriminacijos, persekiojimu, priekabiavimu, veiksmų laisvės apribojimu, bendravimo su aplinka apribojimu, kenčiant stuburo, sprando skausmus, ilgą laiką nešiojant skundus bei su jais susijusius dokumentus ir bevaikštant kenčiant kairės kojos kelio sąnario skausmus, papildomai naudojant vaistus, sistemingu ilgalaikiu trukdymu pareiškėjui rūpintis savo sergančia mama, žmogiškojo ir pilietinio orumo žeminimu, ilgalaikiu trukdymu dirbti, atsakovo teisiniu nihilizmu, įstatymų nepaisymu, piktnaudžiavimu savo laikinu nebaudžiamumu, nuotaikos gadinimu, pesimizmo skatinimu bei kt. Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti ir turtinę žalą, kurią sieja su atsakovo neteisėtais veiksmais ir neveikimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-4412-651/2011.

Atsakovas Kauno AVPK atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko (t. I, b. l 96, 97, 120, 121).

Paaiškino, jog 2011 m. birželio 22 d. pareiškėjas Kauno AVPK Centro PK pateikė pareiškimą (reg. Nr. 20-AP-565), kuris buvo išnagrinėtas Kauno AVPK Nusikaltimų tyrimo valdybos nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tyrimo grupėje ir priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Nr. 20-At-00249-11). 2012 m. sausio 10 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas (reg. Nr. 20-22-AP-941), kuriame jis nurodė, kad policija netyrė ankstesnio 2011 m. birželio 22 d. pareiškimo. 2012 m. sausio 16 d. pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2012 m. sausio 7 d. pareiškimą bei išaiškinta apskundimo tvarka. Atsakovas manė, kad dėl priimtų nutarimų ir kitų reikalavimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso procesą (toliau – ir BPK) pareiškėjas turėtų kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog patyrė žalą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Be to, kaip nustatė Kauno miesto apylinkės teismas bei Kauno apygardos teismas, administracinio teisės pažeidimo byloje pareigūnai veikė pagal įstatymą. Nenustačius institucijų ar pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą atlyginti patirtą žalą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu išskyrė į atskirą bylą ir perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui reikalavimus atsakovą Lietuvos valstybę įpareigoti atlikti veiksmus – pareiškėjui atlyginti neteisėtais atsakovo Kauno AVPK Centro PK veiksmais bei neveikimu su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-4412-651/2011 susijusią padarytą turtinę 500 Lt žalą ir pareiškėjui atlyginti neteisėtais Kauno AVPK Centro PK veiksmais bei neveikimu padarytą 74 000 Lt neturtinę žalą, o kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė Policijos veiklos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 9 punktą, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1446/2012, Įstatymo 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktą, Kauno AVPK darbo reglamento, patvirtinto Kauno AVPK viršininko 2008 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 20-V-90 (Kauno AVPK viršininko 2012 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 20-V-88 redakcija), 141 punktą, Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių, patvirtintų Kauno AVPK viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 20-V-142, (2011 m. gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 20-V-852 redakcija) 42 punktą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2012 m. sausio 7 d. 18.27 val. skundą (2012 m. sausio 10 d., reg. Nr. 20-22-AP-94) atsakovui padavė, kaip jis nurodo, dėl pareiškėjo 2011 m. birželio 22 d. skundo, kurio atsakovas nenagrinėjo ir netinkamai išnagrinėjo. Tačiau administracinės bylos duomenys patvirtino, jog atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo 2011 m. birželio 22 d. 16.16 val. skundą, t. y. Kauno AVPK Nusikaltimų tyrimo valdybos nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tyrimo grupės vyresnysis tyrėjas 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo V.

J. skundą dėl policijos pareigūnų, kurie 2011 m. birželio 22 d. Kauno apygardos administraciniame teisme pareiškėjo atžvilgiu naudojo smurtą (Nr. 20-At-00249-11). Minėtas nutarimas buvo apskųstas, tačiau Kauno miesto apylinkės prokuratūros I-ojo NVT skyriaus prokurorė 2011 m. gruodžio 23 d. nutarimu atmetė pareiškėjo skundus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą bei neleido susipažinti su medžiagos, pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, duomenimis. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. nutartimi V.

J. skundą tenkino iš dalies, panaikino Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m. gruodžio 23 d. nutarimą dalyje dėl susipažinimo su medžiaga Nr. 20-At-00249-11 ir leido pareiškėjui susipažinti su minėta medžiaga, o kitoje dalyje skundą atmetė. Minėta teismo nutartis buvo apskųsta. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą atmetė ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartį. Be to, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, 2011 m. liepos 21 d. buvo priimta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-228 dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų tiriant pareiškėjo 2011 m. birželio 22 d. prašymus (skundus) Kauno AVPK, reg.

Nr. 20-AP-563, ir Kauno AVPK Centro PK, reg. Nr. 20-AP-565, kurioje nustatyta, kad Kauno AVPK policijos pareigūnai, tirdami minėtus pareiškėjo prašymus (skundus), nepažeidė įstatymų ir jų veiksmuose nėra tarnybinių nusižengimų požymių, o apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2011 m. liepos 21 d. raštu Nr. 20-S-2743. Atsižvelgdamas į pareiškėjo 2012 m. sausio 7 d. 18.27 val. skundo turinį bei keliamus prašymus–reikalavimus, minėtus teismų ir policijos įstaigų procesinius sprendimus, teismas pripažino, jog pareiškėjo 2011 m. birželio 22 d. prašymai (skundai) Kauno AVPK ir Kauno AVPK Centro PK buvo išnagrinėti BPK nustatyta tvarka, į juos pareiškėjui jau buvo atsakyta išsamiai ir pareiškėjas buvo informuotas apie priimtus sprendimus.

Teismas nurodė BPK 28 straipsnį, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 272, 299 straipsnį ir 2 jo dalį. Teismo vertinimu, vykstant pareiškėjo nurodytų bylų nagrinėjimui, pareiškėjas galėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, kurios yra numatytos BPK 28 straipsnyje bei ATPK 272 ir 299 straipsniuose. Teismas pripažino, jog atsakovas, įvertinęs pareiškėjo prašyme išdėstytus prašymus, teisingai konstatavo, kad pareiškėjas pateikė skundą, kuris jau buvo išnagrinėtas atsakovo bei priimti dėl jo atitinkami sprendimai, taigi nėra pagrindo panaikinti Kauno AVPK Centro PK Sprendimo. Minėtame rašte išdėstytos esminės faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo skundo ir jis iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatyme numatytus viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams keliamus reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.).

Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt., taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, CK 6.272, 6.271, 6.272 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad šiuo atveju dalį patirtos neturtinės žalos pareiškėjas kildina iš atsakovo veiksmų ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 20-At-00249-11, kurioje 2011 m. lapkričio 28 d.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 168 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. skundą. Neturtinė žala siejama su pareigūnų veiksmais vykdant ikiteisminio tyrimo procese numatytas priemones ir veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams (BPK 164 str.). Kadangi pareiškėjas prašo atlyginti žalą padarytą ne dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, o dėl teisėsaugos institucijų veiksmų tiriant jo skundą dėl pažeistų teisių, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos kildinamos iš baudžiamojo proceso normomis reguliuojamų pareigūnų veiksmų atlyginimo nenagrinėtinas administraciniuose teismuose.

Teismas nustatė, kad patirtą turtinę ir dalį neturtinės žalos pareiškėjas sieja su policijos pareigūnų veiksmais, atliktais administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-4412-651/2011. Teismas rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 3 d. nutartimi, 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi ir pažymėjo, kad jei žala siejama su pareigūnų veiksmais, atliktais administracinio teisės pažeidimo byloje po 2011 m. sausio 1 d., jie teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Iš administracinėje byloje pateikto Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo bei Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties teismas nustatė, kad nutarimu konstatuota, jog ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pareiškėjas padarė 2011 m. birželio 22 d., t. y. po 2011 m. sausio 1 d.

Esant šioms aplinkybėms ir paaiškėjus, kad skundo reikalavimai dėl 74 000 Lt neturtinės ir 500 Lt turtinės žalos priteisimo, kurie susiję su civilinės teisės reguliuojamais santykiais, buvo priimti teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, šie skundo reikalavimai buvo išskirti į atskirą bylą ir perduoti nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (ABTĮ 70 str. 1 d. 2 p.).

III. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 33-34) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės.

Apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nevertino, kad atsakovas apeliantui nepateikė su 2011 m. birželio 22 d. Kauno AVPK Centro PK priimtu skundu 2012 m. sausio 7 d. skunde prašytų duomenų, tuo pažeidė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas, o šis pažeidimas turėjo esminę reikšmę apeliantui ginant savo teises administracinio pažeidimo byloje ir atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai neišsireikalavo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A.2.11.-4412-651/2012 ir nenustatė teisėjos D. K. įvykdytų grubių Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pažeidimų, apelianto procesinių, pilietinių, žmogaus teisių pažeidimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas galėjo ar galės pasinaudoti procesinėmis teisėmis Kauno miesto apylinkės teisme. Išdėsto, kokie pažeidimai, anot jo, yra padaryti. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, kad vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais pareiškėjas iš Kauno AVPK negavo išsamaus atsakymo, pareiškėjui raštu išsamiai bei nurodant teisinį pagrindą nepranešta, ar Kauno AVPK Centro PK ėmėsi veiksmų ištirti pareiškėjo 2011 m. birželio 22 d. skundą, jei taip, kada ir kokių veiksmų, taip pat negavo kitų 2012 m. sausio 7 d. skunde prašytų svarbių duomenų.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog Sprendime neišsamiai ir netinkamai atsakyta į pareiškėjo 2012 m. sausio 7 d. 18.27 val. skundą, taip pat nepagrįstai nevertino, jog atsakovas apeliantui iki šiol nepateikė medžiagos, kurioje buvo priimta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-228 dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų tiriant pareiškėjo 2011 m. birželio 22 d. prašymus (skundus), be to, šie skundai neišnagrinėti Viešojo administravimo įstatymo ir ATPK nustatyta tvarka. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nepripažino, jog pareiškėjo 2011 m. birželio 22 d. prašymai (skundai) Kauno AVPK ir Kauno AVPK Centro PK nebuvo išnagrinėti BPK nustatyta tvarka.

Be to, teismas nepagrįstai nevertino, jog pareiškėjas pagrįstai nesutinka su atsakovo argumentu, jog 2012 m. sausio 7 d. 18.27 val. skunde keliami tapatūs reikalavimai kaip ir 2011 m. birželio 22 d. skunde ir jog išsamaus atsakymo gavimas į pareiškėjo 2012 m. sausio 7 d. 18.27 val. skunde nurodytus reikalavimus būtų pagrindas pareiškėjui kreiptis į teismą su skundu naikinti baudžiamojo proceso medžiagoje ir administracinio teisės pažeidimo byloje priimtus sprendimus. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai teigia, jog apeliantas 2011 m. birželio 22 d.

Kauno apygardos administracinio teismo patalpose neteisėtai sulaikomas priešinosi tariamai teisėtiems reikalavimams. Kadangi pareiškėjas prašo atlyginti žalą, padarytą dėl atsakovo kaip viešojo administravimo subjekto priimtų teisės aktų ir veiksmų tiriant jo skundą, tai šiam subjektui esant teisėsaugos institucijai reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo kildinamas dėl pažeistų teisių ir nagrinėtinas administraciniuose teismuose. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nuslėpė pagrindinį įrodymą, kuris yra esminis ir šio skundo nagrinėjimui – vaizdo stebėjimo kamerų įrašus (Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. 1-77-283-2012 medžiaga ir apelianto pateikti įrodymai), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog apeliantas 2012 m. birželio 22 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, nepagrįstai siekia nukreipti atsakovo ir savo atsakomybę kitam teismui, kuris yra įvykdęs ne mažiau, o dar net daugiau apelianto teisių pažeidimų nei Kauno apygardos administracinis teismas.

Esant nepagrįstoms pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ankščiau nurodytų priežasčių yra nepagrįstas ir sprendimas dėl skundo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato 2012-01-16 sprendimo Nr. 20-22-S-846, įpareigojimo atlikti atsakovą veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl 2012-01-16 sprendimo Nr. 20-22-S-846 panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad V. J. su skundu 2012 m. sausio 10 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato viršininką dėl atsakovo veiksmų ir neveikimo neišnagrinėjus pareiškėjo 2011 m. birželio 22 d. skundo. Atsakovas, išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą, ginčijamu sprendimu informavo V. J., jog 2011 m. birželio 22 d. pareiškimas (reg. Nr. 20-AP-565) buvo išnagrinėtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tyrimo grupėje, ir priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas raštu, todėl vadovaujantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-12-18 įsakymu Nr. 20-V-142 patvirtintų Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių 42 punktu kartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo ar skundo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad Kauno apskr. VPK sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas, arba tuo klausimu yra priimtas teismo sprendimas, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. J. 2011 m. birželio 22 d. skundu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato viršininką, prašydamas pradėti tyrimą dėl neteisėtai jo atžvilgiu policijos pareigūnų panaudoto smurto. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams tyrimo grupės vyresnysis tyrėjas, išnagrinėjęs surinktą medžiagą, 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 20-At-00249-11 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. skundą. Konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 ir 168 straipsnių 1 dalis nepradėtinas, nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, taip pat nustačius, kad V. J. pareiškime nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi. Kauno rajono apylinkės prokuratūra 2011 m. gruodžio 23 d. nutarimu taip pat atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. skundą, nustačius, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika. Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2012 m. sausio 5 d. nutartyje padarė išvadą, kad nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei prokurorės nutarimas atsisakyti tenkinti V. J. skundą yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjo V. J. skundą atmetė ir paliko galioti anksčiau minėtą Kauno miesto apylinkės teismo nutartį ir Kauno apygardos teismas (2012 m. vasario 10 d. nutartis).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punkte nustatyta, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo gavimo institucijoje praneša asmeniui, kodėl jo prašymas nenagrinėjamas, ir nurodo šio sprendimo apskundimo tvarką. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-12-18 įsakymu Nr. 20-V-142 patvirtintų Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių 42 punkte (kartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo ar skundo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad Kauno apskr. VPK sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas, arba tuo klausimu yra priimtas teismo sprendimas, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo pateikimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai. Tuo atveju per 5 darbo dienas nuo kartotinio prašymo ar skundo gavimo Kauno apskr. VPK datos asmeniui pranešama, kad jo prašymas ar skundas nebus nagrinėjamas, nurodomos priežastys ir apskundimo tvarka).

Išnagrinėjęs bylos faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo prašyme išdėstytus prašymus, teisingai konstatavo, jog pareiškėjas pateikė skundą, kuris jau buvo išnagrinėtas atsakovo bei priimti dėl jo atitinkami sprendimai, taigi nėra pagrindo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato 2012-01-16 sprendimą Nr. 20-22-S-846, o atsakovo ginčijamame sprendime išdėstytos esminės faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo skundo ir jis iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatyme numatytus viešojo administravimo subjekto priimamiems sprendimams keliamus reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį), todėl jį naikinti ir įpareigoti iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2012-01-07 skundą nėra pagrindo, pareiškėjo 2011-06-22 skundas buvo išsamiai išnagrinėtas ir dėl jo priimti atitinkami sprendimai.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo ir reikalavimų išskyrimo į atskirą bylą.

Pirmosios instancijos teismas reikalavimus – atsakovą Lietuvos valstybę įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. pareiškėjui atlyginti neteisėtais atsakovo Kauno miesto Centro policijos komisariato veiksmais bei neveikimu su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A-4412-651/2011 susijusią padarytą turtinę 500 Lt žalą ir atsakovą Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. pareiškėjui atlyginti neteisėtais Kauno miesto Centro policijos komisariato veiksmais bei neveikimu padarytą 74 000 Lt neturtinę žalą – išskyrė į atskirą bylą ir perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str., 6.271 str.). Todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovo neteisėtus veiksmus sieja su administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A.2.11.-4412-651/2011 ir pagal jo pareiškimą atliktu ikiteisminiu tyrimu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimu V. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 400 Lt bauda. Teismas konstatavo, kad liudytojų parodymais nustatyta, jog V. J. nevykdė reikalavimo vykti į policijos komisariatą, todėl pastarojo atžvilgiu buvo panaudota minimali fizinė prievarta – paimtas už parankių ir nuvestas į tarnybinį automobilį, o kitos priemonės naudotos nebuvo. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi anksčiau nurodytą Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą paliko nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinio skundo netenkino. Kaip jau buvo minėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas (Kauno apygardos teismas) 2012 m. vasario 10 d. nutartimi konstatavo, kad teisėtai ir pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo atžvilgiu pareigūnų panaudoto smurto. Tai reiškia, jog byloje nėra jokių duomenų, kad V. J. neteisėtai būtų taikytos administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną užtikrinančios priemonės ar skirta administracinė nuobauda, taip pat nenustatyti neteisėti ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmai atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo bei teisingumo ir protingumo principais nėra jokio pagrindo išskirti į atskirą bylą ir perduoti anksčiau aptartus reikalavimus nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Bylos duomenimis Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2011 m. gruodžio 23 d. nutarimu neleido V. J. susipažinti su medžiagos Nr. 20-1-At-00249-11 duomenimis. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. nutartimi minėtą nutarimą dalyje dėl susipažinimo su medžiaga Nr. 20-1-At-00249-11 panaikino ir leido susipažinti. Pažymėtina, jog šis bylos aspektas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu, jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo V. J. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė