2022-05-17 Nr. BB-3461-1-01-1-23148-2020-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-133-387/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23148-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.4;

2.8.9.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui,

nuteistosios V. S. gynėjui advokatui Antonui Kviatkovskiui (Anton Kviatkovski),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu V. S. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Civilinio ieškovo Y. S. (Y. S.) civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:

V. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2020 m. birželio 13 d. iki 2020 m. birželio 14 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, V. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, tęsti gydymąsi nuo narkotinių medžiagų priklausomybės.

Iš nuteistosios V. S. priteista nukentėjusiajam Y. S. 1000 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios V. S. gynėjo advokato Antono Kviatkovskio, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro Gintauto Paškevičiaus, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad 2020 m. gegužės 26 d. apie 23 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priėjo prie nukentėjusiojo Y. S., sėdinčio ant akmens slenksčio, atsisėdo jam ant kelių, rankomis apkabino nukentėjusįjį ir iš striukės kairės pusės vidinės kišenės pagrobė Y. S. priklausančius 1000 Eur, dėl to V. S. padarė nukentėjusiajam 1000 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, jų tarpusavio sąsajas ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir įrodymais nepagrįstas išvadas dėl V. S. išteisinimo.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistoji V. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6, 9 dalių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22, 31 straipsnių pažeidimus, šie pažeidimai suvaržė nuteistosios teises į privatų gyvenimą, taip pat sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą.

3.2. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taip pat kiekvienas asmuo turi teisę, kad būtų gerbiamas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas, taip pat teisę į telefoninių pokalbių, kitokio susižinojimo slaptumą.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė telefono numerių asmeninių skambučių išklotinėmis, kurios nagrinėjamoje byloje negalėjo būti pripažintos leistinu įrodymu, nes jų turinys atskleidė visą informaciją apie nuteistosios privatų gyvenimą (t. y. apie gyvenamąją vietą, kasdienio gyvenimo įpročius, socialinius ryšius, aplinką, artimo žmogaus asmenybę, tarpusavio santykius ir kt.). Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad šių duomenų turinys neleidžia daryti tikslių išvadų apie privatų jos gyvenimą, ir šiuos duomenis pripažindamas pagrįstu įrodymu byloje, tinkamai neatsižvelgė į teisinį reglamentavimą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką. 2021 m. kovo 2 d. ESTT (didžiosios kolegijos) sprendime byloje C-746/18 konstatuota, kad 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (iš dalies pakeistos 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB) 15 straipsnio 1 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinama taip, jog pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės normos, leidžiančios valdžios institucijų prieigą prie visų srauto duomenų ar vietos nustatymo duomenų, galinčių suteikti informaciją apie elektroninių ryšių priemonės naudotojo pranešimus arba jo naudojamų galinių įrenginių vietą ir leisti padaryti tikslias išvadas apie jo privatų gyvenimą, nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais, neribojant šios prieigos taikymo vien procedūroms, kuriomis siekiama kovoti su sunkiais nusikaltimais arba užkirsti kelią didelėms grėsmėms visuomenės saugumui, neatsižvelgiant į laikotarpio, dėl kurio prašoma prieigos prie minėtų duomenų, trukmę ir turimų tokio laikotarpio duomenų kiekį ir pobūdį.

3.4. Apkaltinamajame nuosprendyje taip pat jos (V. S.) kaltė grindžiama prieštaringais, netiksliais ir nelogiškais nukentėjusiojo parodymais. O jos parodymų apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios V. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl esminio BPK 20 straipsnio pažeidimo, padaryto nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

5. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes V. S. kaltę grindė neleistinu įrodymu, t. y. duomenimis, gautais iš elektroninių ryšių paslaugų teikėjo, kurie neproporcingai suvaržė nuteistosios teises į privatų gyvenimą.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kasacinės instancijos teismas nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.).

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje išreikalautus iš viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo kaltinamosios ir nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoninių kontaktų duomenis, padarė išvadą, kad šie duomenys dėl veikos, kurios padarymu buvo kaltinama V. S., negali būti vertinami kaip leistini įrodymai, ir nuosprendyje išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis padarė tokią išvadą. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nusprendė priešingai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo šiais įrodymais, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ir padarė neteisingas ir įrodymais nepagrįstas išvadas dėl V. S. išteisinimo. Iš apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas byloje viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjo pateiktus duomenis pripažino leistinais įrodymais ir jais vadovavosi grįsdamas V. S. kaltę.

8. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis pripažinti įrodymais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus ir ar jie patikrinti BPK nustatytais veiksmais.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje V. S. buvo kaltinama padariusi apysunkį nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarė išsireikalauti iš mobiliojo ryšio telekomunikacijų operatorių duomenis apie registruotų telefonų abonentų savininkus, taip pat šių abonentų nuo 2020 m. gegužės 26 d. 21 val. iki 2020 m. gegužės 27 d. 10 val. celių veikimo zonas, konkretizuojant, kuriose gatvėse (miestuose) šios celės veikė, ir nurodant MRT numerių telefoninius kontaktus, pokalbių išklotines ir pan.

10. Kasacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2021 m. sausio 1 d. ir aktuali paminėtos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu) 65 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus ar tvarkomus duomenis (išvardytus šio įstatymo 1 priede) tik tuo atveju, kai prevencijos, tyrimo, nusikalstamų veikų atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais siekiama atskleisti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kaip jie apibrėžti BK. Taigi, atsižvelgiant į šio įstatymo reglamentavimą, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tokių duomenų negalėjo reikalauti, o viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai tuo metu tokių duomenų negalėjo teikti. Dėl šios priežasties išreikalauti duomenys negali būti pripažinti leistinu įrodymu, nagrinėjant bylą dėl galimai padaryto apysunkio nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje.

11. Toks bylos nagrinėjimo metu buvęs teisinis reguliavimas įgalina daryti išvadą, kad viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų pateikti duomenys buvo gauti pažeidžiant įstatyme – ERĮ – įtvirtintą jų gavimo būdą. Todėl byloje esantys mobiliojo ryšio telefoninių kontaktų duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų ir negali būti pripažįstami įrodymais. Konstatuotina, kad grindžiant nuosprendį duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais, buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai ir šis pažeidimas sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo V. S. nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, naikinamas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti nuteistosios V. S. kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo paliekami nenagrinėti. Kitų įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas V. S. padarius nusikaltimą, nurodytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pakankamumą turės patikrinti apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nes tai pažeistų apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas