2020-08-04 Nr. BB-4274-1-05-2-00168-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nukentėjusiojo M. S. ir jo bei nukentėjusiojo R. S. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 29 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2020-08-04 Nr. BB-4274-1-05-2-00168-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nukentėjusysis M. S. ir jo bei nukentėjusiojo R. S. atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Paduotame skunde nurodoma, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, nes netinkamai ištyrė ir įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė netinkamas išvadas dėl išteisintojo kaltės.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-3693/2020
Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00168-2018-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. rugpjūčio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nukentėjusiojo M. S. ir jo bei nukentėjusiojo R. S. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio kasaciniu skundu dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 29 d. nutarties ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nukentėjusysis M. S. ir jo bei nukentėjusiojo R. S. atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Paduotame skunde nurodoma, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, nes netinkamai ištyrė ir įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė netinkamas išvadas dėl išteisintojo kaltės.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti teiginiai susiję išimtinai su byloje esančių įrodymų vertinimu pateikiant savą jų vertinimą, neigiant teismų padarytas išvadas. Tačiau tokie teiginiai nelaikytini kasacijos pagrindu. Minėta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Kasatoriai taip pat teigia, kad nors įrodymų vertinimo klausimai buvo keliami ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas į juos tinkamai neatsakė. Vis dėlto, toks kasatorių nurodymas yra formalus, nes ir iš paties kasacinio skundo turinio matyti, kad jie nesutinka, be kita ko, ir su apeliacinės instancijos teismo atliktu tų pačių įrodymų vertinimu. Kasaciniame skunde akcentuojami BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimai, tačiau be subjektyvaus ir formalaus nesutikimo su atliktu įrodymų vertinimu nenurodoma, kaip konkrečiai buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. Todėl teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju kasaciniame skunde nesuformuluoti teisiniai argumentai, sudarantys aukščiau minėtame BPK 369 straipsnyje nurodytą pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir (ar) padarytų esminių BPK pažeidimų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nukentėjusiojo M. S. ir jo bei nukentėjusiojo R. S. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiojo M. S. ir jo bei nukentėjusiojo R. S. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Tomas Šeškauskas
Arvydas Daugėla