d184f74a-419f-42cc-a0e8-e43347e5e9a0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?AdmAdministracinė byla Nr. eI-1527-426/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04420-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 10.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jovitos Einikienės, Inos Kirkutienės ir RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pareiÅ¡kėjos J.

M. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja J. M. (toliau – pareiÅ¡kėja) nurodo, jog 2018 m. lapkričio 16 d. gavo iÅ¡ Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) laiÅ¡kÄ , kuriuo buvo informuota, kad jai yra persiunčiamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Pilietybės skyriaus 2018 m. spalio 18 d. raÅ¡tu Nr.(15/3-13)10K-41157 gautÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. spalio 15 d.

įsakymÄ Nr. IV-740 (toliau – Ä®sakymas) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus (duomenys neskelbtini) pilietybę. PareiÅ¡kėjai praneÅ¡ta, kad ji privalo grÄ Å¾inti negaliojantį Lietuvos Respublikos pasÄ ir asmens tapatybės kortelę. PareiÅ¡kėja suprato, kad ji neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Skunde pareiÅ¡kėja aiÅ¡kina, kad faktines jos giminių gyvenimo aplinkybes reikia vertinti kaip iÅ¡imtines, susijusias su ypatingomis istorinėmis ir politinėmis priežastimis, istoriniais ir politiniais motyvais, nes jie patvirtinti raÅ¡ytinais įrodymais.

PraÅ¡o atsižvelgti į tai, kad daugumos dokumentų Å¡iuo atveju pateikti objektyviai neįmanoma, nes nėra iÅ¡likusių. PareiÅ¡kėja nurodo, jog jos prosenelis V. (V.) K., gimė (duomenys neskelbtini) (Panevėžio rajone), studijavo Petrogrado universitete filologijÄ . (duomenys neskelbtini) grįžo į LietuvÄ ir dirbo mokytoju įvairiose Lietuvos gimnazijose. Nuo 1945 metų dėstė Vilniaus universitete, 1954 m. apgynė daktaro disertacijÄ , 1956-1964 m. buvo Rusų kalbos katedros vedėjas ir mokslų daktaras.

IÅ¡leido Kalbotyros įvadÄ (1946 m.), paskelbė straipsnius apie rusų ir lietuvių kalbų sÄ veikÄ . Mirė (duomenys neskelbtini) V. K. po Antrojo pasaulinio karo surado ir įvaikino savo sÅ«naus S. (gimusio (duomenys neskelbtini)) vaikÄ â€“ pareiÅ¡kėjos motinÄ S. K., pakeitė jos gimimo įraÅ¡uose duomenis apie tėvus (vardus bei tapatybę), kad neturėtų persekiojimų ir ateityje norėtų baigti mokslÄ ir įgytų gerÄ specialybę. S. K. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡e Nr. 2010 tėvo vardas pakeistas iÅ¡ S. į V. (V.), tėvo vardas pakeistas iÅ¡ V.

į I. (I.), tautybė pakeista iÅ¡ lietuvio į ruso, motinos vardas pakeistas iÅ¡ L. į V., motinos tėvavardis pakeistas iÅ¡ I. į J. Tėvų pavardės – K., K. MinėtÄ pakeitimÄ gimimo iÅ¡raÅ¡uose prosenelis padarė, nes jo sÅ«nus Sergejus buvo pripažintas ir nubaustas kaip socialiai pavojingas elementas, kaip (duomenys neskelbtini) prieÅ¡as. Prosenelis rÅ«pinosi Å¡eima, norėjo grÄ Å¾inti anÅ«kę į jos tėvų gimtinę LietuvÄ ir nenorėjo, kad anÅ«kė bÅ«tų toliau persekiojimÄ kaip socialiai pavojingo asmens dukra.

PareiÅ¡kėjos senelis – S. K., V., gimęs (duomenys neskelbtini)., yra jos motinos S. K. tėvas. Å eimos gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, Raseinių ir Alytaus miestuose ir Panevėžio apskrityje. AiÅ¡kina, jog senelis nuo (duomenys neskelbtini) 5 m. buvo Alytaus skautų draugovės, tunto komandos narys, iki 1940 m. dirbo restorano virėju Raseinių mieste, o 1942 metais buvo paÅ¡auktas į kariuomenę. IÅ¡ Lietuvos ypatingojo valstybės archyvo pateikta 2016 m. rugpjūčio 2 d. Nr. P2-2340 pažyma apie S. K. (K.) Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto (KGB) archyviniame fonde Nr. K-l saugomos baudžiamosios bylos Nr. P-7372 duomenimis, S. K. (dokumentuose ir K.) V., g. (duomenys neskelbtini). gyv. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo suimtas LTSR valstybės saugumo ministerijos (MGB ) kadrų skyriaus ypatingosios inspekcijos ir laikomas LTSR vidaus reikalų ministerijos MGB vidaus kalėjime, (duomenys neskelbtini) buvo etapuotas į LTSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Vilniaus m. kalėjimÄ Nr. l. (duomenys neskelbtini) MGB Ypatingasis pasitarimas (duomenys neskelbtini) S. K.

„kaip socialiai pavojingÄ elementÄ â€œ pagal RTFSR BK 7-35 str. nubaudė laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos darbų lageryje (PDL). LTSR MGB „A“ skyriaus (duomenys neskelbtini) pažymos duomenimis, bausmei atlikti jis buvo etapuotas į MVD lagerį Miniralnij. (duomenys neskelbtini) MVD Minlago valdybos (duomenys neskelbtini) raÅ¡to duomenimis, S. K. mirė (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėja aiÅ¡kina, kad pagal turimus raÅ¡ytinius įrodymus, (duomenys neskelbtini) S. K. gimė dukra S. (pareiÅ¡kėjos motina), kuri nuo vienerių metų gyveno be tėvo ir (duomenys neskelbtini) buvo įvaikinta jo tėvų.

PareiÅ¡kėjos močiutė L. K. po vyro areÅ¡to buvo persekiojama ir nepageidaujama savo gimtinėje, todėl buvo priversta su mažamečiu vaiku – pareiÅ¡kėjos motina – palikti Lietuvos teritorijÄ ir iÅ¡važiuoti į LenkijÄ . Papildomų dokumentų ar kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti šį iÅ¡vykimÄ iÅ¡ Lietuvos teritorijos, nepateikta, nes skunde nurodomi visuotinai žinomi istoriniai faktai, pareiÅ¡kėjos tvirtinimu, sietini su Antrojo pasaulinio karo ir Lietuvos okupacijos laikotarpiu, nes tuo metu užtekdavo areÅ¡tuoti ir nubausti vienÄ Å¡eimos narį, kaip socialiai pavojingÄ elementÄ , tai kitiems Å¡eimos nariams buvo taikomi apribojimai.

PareiÅ¡kėjos proseneliui pavyko grÄ Å¾inti į LietuvÄ anÅ«kę ir jÄ Ä¯vaikinti (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjos manymu, pakanka duomenų apie tai, kad jos prosenelis ir senelis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę. Pažymi, kad nagrinėjant Lietuvos pilietybės turėjimo klausimÄ , pareiÅ¡kėjos prosenelio ir senelio, kaip asmens iki 1940 m. birželio 15 d. ir po to gyvenusio Lietuvoje, bÅ«tina vadovautis ir tuo metu Lietuvoje galiojusia Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę ((duomenys neskelbtini)) 1 straipsnio nuostata, pagal kuriÄ Lietuvos piliečiais buvo laikomi asmenys, kurių tėvai ir seneliai iÅ¡ seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena.

PareiÅ¡kėjai akivaizdu, kad senelis S. K. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) ir prosenelis V. K. (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) gimė ir pragyveno visÄ gyvenimÄ Lietuvoje ir laikydavo save lietuviais bei deklaravo tai raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, kad turi bÅ«ti laikomi Lietuvos piliečiais. PareiÅ¡kėja tvirtina,kad jos senelis atitinka galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Ä®statymas) 2 straipsnį. Skunde nurodo, jog pagal tuo metu Lietuvoje galiojusiÄ Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę ((duomenys neskelbtini)) 1 straipsnio nuostatÄ , jog Lietuvos piliečiai buvo laikomi asmenys, kurių tėvai ir seneliai iÅ¡ seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyveno, minėti asmenys yra pripažinti Lietuvos Respublikos piliečio palikuoniais iki 1940 m. birželio 15 d.

PareiÅ¡kėjos teigimu, pagal Å¡io meto galiojantį teisinį reguliavimÄ , teisę į dvigubÄ pilietybę ji atitinka galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Ä®statymas) 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ asmens statusÄ . PareiÅ¡kėja tvirtina, jog yra Lietuvos Respublikos piliečių palikuonė, gimė (duomenys neskelbtini). Lietuvoje, Vilniaus mieste. Jos tėvai buvo lietuviai, todėl pilietybę įgijo gimdama. Po santuokos registracijos (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) piliečiu A. (A.) M. iÅ¡vyko gyventi pas sutuoktinį į (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) kaip užsienietė, Lietuvos Respublikos pilietė, iki 2016 m. lapkričio 1 d. gavo leidimÄ , suteikiantį teisę neterminuotai gyventi (duomenys neskelbtini), pasirinkti gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ keisti, iÅ¡vykti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ir grįžti į jÄ leidimo galiojimo laikotarpiu. PareiÅ¡kėja į LietuvÄ pas gimines atvažiuodavo kasmet, susiraÅ¡inėjo su jais, todėl turėjo duomenų apie žmonių gyvenimo sÄ lygas, politinius įvykius Lietuvoje. Tačiau dėl visų turtinių (negalėjo surasti darbo, dėl ko negalėjo apmokėti už gydymÄ ) ir gydymo reikalų turėjo atsisakyti Lietuvos Pilietybės, nes dėl staigaus sveikatos sutrikimo, ilgÄ laikÄ buvo gydoma ir operuota (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos pilietybę nori susigrÄ Å¾inti tam, kad galėtų įsikurti, tapti visaverte Å¡ios Å¡alies piliete, nes gyvendama (duomenys neskelbtini) visada laikė save lietuve, taip pat nori laisvai judėti be vizų ar laiko apribojimų. PareiÅ¡kėja, prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimÄ , (duomenys neskelbtini) notariÅ¡kai patvirtino pareiÅ¡kimÄ dėl atsisakymo Lietuvos Respublikos pilietybės. Jai, kaip (duomenys neskelbtini) pilietei, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). buvo iÅ¡duoti (duomenys neskelbtini) pasai.

PareiÅ¡kėja aiÅ¡kina, kad įgijusi (duomenys neskelbtini) pilietybę, asmeniÅ¡kai kreipėsi ir iÅ¡kart pranešė apie tai Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei, 2016 m. kovo mėnesį kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ (duomenys neskelbtini) dėl iÅ¡saugojimo Lietuvos Respublikos pilietybės. Ambasados darbuotojas, iÅ¡klausęs jÄ , pats surašė praÅ¡ymÄ ir rekomendavo surinkti reikiamus archyvinius dokumentus bei davė lapÄ su archyvo adresais Lietuvoje. PareiÅ¡kėja ir jos motina S. D. (K. mirė (duomenys neskelbtini)) iÅ¡kart pradėjo rinkti ir užsakinėti dokumentus Lietuvos archyvuose, kad pateikti Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja 2016 m. rugpjūčio mėnesį su archyviniais dokumentais kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ (duomenys neskelbtini) ir asmeniÅ¡kai perdavė minėtus dokumentus konsului, kuris, padaręs dokumentų kopijas, pats parašė praÅ¡ymÄ dėl suteikimo jai dvigubos pilietybės pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 bei 3 punktÄ . PareiÅ¡kėja buvo įsitikinusi, kad jos minėtas praÅ¡ymas tinkamai įformintas ir registruotas. Nurodo, jog keletÄ kartų kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ (duomenys neskelbtini) dėl informacijos, susijusios su pateiktu praÅ¡ymu dėl suteikimo jai dvigubos pilietybės, suteikimo bet jai atsakydavo, kad nereikia taip dažnai kreiptis, bus informuota.

Niekas iÅ¡ ambasados darbuotojų nepaprašė, kad pareiÅ¡kėja grÄ Å¾intų (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotÄ Lietuvos Respublikos pasÄ , kuris galiojo iki (duomenys neskelbtini). bei asmens tapatybės kortelę, nepaisant to, kad buvo žinoma dėl jai suteiktos (duomenys neskelbtini) pilietybės. Nesulaukusi jokios informacijos iÅ¡ Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėja 2018 m. vasarÄ atvyko į LietuvÄ dėl naujo Lietuvos Respublikos paso gavimo, nes seno paso galiojimo terminas baigėsi.

PareiÅ¡kėjai 2018 m. liepos 17 d. iÅ¡davė naujÄ Lietuvos Respublikos pasÄ (galioja iki (duomenys neskelbtini)), bet negavo atsakymo, kada jai bus suteikta dviguba pilietybė ir iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja nurodo, jog 2018 m. lapkričio 16 d. gavo iÅ¡ Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) raÅ¡tÄ su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. spalio 15 d. Nr. IV-740 įsakymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę. PareiÅ¡kėja vėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ norėdama sužinoti, ar minėtas Ä®sakymas buvo priimtas atsižvelgiant į jos 2016 metų praÅ¡ymÄ bei dokumentus iÅ¡ Lietuvos archyvo.

PareigÅ«nai paaiÅ¡kino, kad viskas iÅ¡dėstyta minėtame Ä®sakyme, o Lietuvos Respublikos paso jai negrÄ Å¾ino. PareiÅ¡kėja mano, kad nepagrįstai pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktÄ , 26 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 3 punktÄ laikoma netekusia Lietuvos Respublikos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme numatytus atvejus ir tokiu bÅ«du pažeidžiamos jos teisės. Atsakovo neigiamas atsakymas be paaiÅ¡kinimo pareiÅ¡kėjÄ labai sukrėtė, privertė pasijusti pažeminta ir nepageidaujama savo gimtinėje.

Teismo praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. spalio 15 d. Ä®sakymÄ Nr. IV-740 „ Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę”. Pageidauja bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarkÄ . Atsakovė LR vidaus reikalų ministerija (toliau – atsakovė, Ministerija) su skundu nesutinka. Atsiliepime nurodo, jog pritaria trečiojo suinteresuotojo asmens atsiliepimui ir laikosi tokios pat pozicijos. Papildomai argumentuoja dėl Pilietybės įstatymo sÄ vokos asmuo, iÅ¡tremtas iÅ¡ okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 nuo kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. - 1990 m. kovo 11 d, okupaciniu režimu institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų. Šiuo atveju režimas, kurio metu teismo sprendimu pareiškėjos senelis buvo iškeldintas iš Lietuvos, pastarajam nebuvo okupacinis, nes jis jau tarnavo (duomenys neskelbtini) Valstybės saugumo ministerijos (MTE) operatyviniu įgaliotiniu.

Atsakovė pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjos atveju nėra jokio ryÅ¡io tarp senelio iÅ¡keldinimo ir jos tapimo (duomenys neskelbtini) piliete. PareiÅ¡kėja, užaugusi Lietuvoje, bÅ«dama Lietuvos piliete, (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo savo laisva valia dėl gyvenimiÅ¡kų aplinkybių. Priimdamas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , vidaus reikalų ministras ir Vidaus reikalų ministerija vadovavosi Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos teikimu. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Migracijos departamentas nesutinka su skundu.

Atsiliepime nurodo, jog 2016 m. birželio 27 d. Departamente gautas pareiÅ¡kėjos 2016 m. birželio 7 d. praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. (taip dokumente) ji įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę ir atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkto reikalavimÄ â€“ yra asmens, iÅ¡tremto iÅ¡ okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., vaikaitė. Nagrinėjant pareiÅ¡kėjos dokumentus buvo nustatyta, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 2 punktÄ , 2008 m. spalio 27 d. jai buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (negrÄ Å¾intas), (duomenys neskelbtini) – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (negrÄ Å¾inta).

IÅ¡ pateiktų dokumentų trečiasis suinteresuotasis asmuo nustatė, kad pareiÅ¡kėjai 2015 m. gruodžio 11 d. buvo iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) pasas. (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) srities vyriausiosios valdybos 2016 m. rugsėjo 29 d. raÅ¡te Nr. 54/14-M-22/z (rusiÅ¡ka raidė) nurodyta, kad pareiÅ¡kėja 2015 m. spalio 9 d. įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Siekdamas nustatyti, ar nėra Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5, 7 ir 9 punktuose nurodytų sÄ lygų, kurioms esant pareiÅ¡kėja, įgijusi (duomenys neskelbtini) pilietybę, galėtų bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) piliete, Migracijos departamentas 2017 m. liepos 19 d. raÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos BendrÄ jį departamentÄ , praÅ¡ydamas informuoti, ar turi duomenų apie S. K. (K.), V., gim. (duomenys neskelbtini) – ar jis pripažintas nukentėjusiu nuo okupacinio režimo asmeniu (laikomas tremtiniu), ar buvo reabilituotas.

Migracijos departamentas 2017 m. liepos 28 d. gavo 2017 m. liepos 26 d. atsakymÄ , kad Å¡io departamento Archyvų skyriuje duomenų apie pastarÄ jį pilietį nėra. 2016 Atsiliepime nurodyta, jog Departamentas 2016 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tu kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ , praÅ¡ydamas informuoti, ar S. K. (K) galima prilyginti asmeniu, nukentėjusiu nuo 1939-1990 m. okupacijų, kadangi jis buvo nuteistas pagal (duomenys neskelbtini) 7-35 str. Migracijos departamente 2017 m. rugpjūčio 21 d. gautas 2017 m. rugpjūčio 11 d. atsakymas, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos senelio S. K. negalima prilyginti asmeniu, nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų, kadangi iki suėmimo 1947 m.

S. K. buvo MGB operatyvinis įgaliotinis, turėjo leitenanto laipsnį, o pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinis statusas nepripažįstamas buvusiems S. S. ir nacistinės Vokietijos represinių struktÅ«rų kadriniams darbuotojams. Trečiasis suinteresuotasis asmuo, atsižvelgdamas į pateiktÄ informacijÄ ir nenustatęs, kad pareiÅ¡kėja atitiktų bent vienÄ iÅ¡ Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktuose nurodytų sÄ lygų, kurioms esant ji, įgijusi pilietybę, galėtų bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) piliete, ir vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 1.1 papunkčiu, 2018 m. rugsėjo 25 d. teikimu „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ Nr. 13P-196 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrÄ , siÅ«lydamas priimti sprendimÄ , kad pareiÅ¡kėja neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi ir 32 straipsnio 3 punktu bei atsižvelgdamas į Migracijos departamento teikimÄ , priėmė ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo inter alia nusprendė, kad pareiÅ¡kėja neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Trečiasis suinteresuotasis asmuo mano, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus visas pareiÅ¡kėjos individualias aplinkybes.

Migracijos departamentui akivaizdu, kad, pareiÅ¡kėjai neatitinkant Pilietybės įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurioms esant ji gali iÅ¡laikyti Lietuvos Respublikos pilietybę, įgijusi kitos valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras pagrįstai ginčijamu įsakymu nusprendė, kad ji neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Teismo praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atkreipia teismo dėmesį, kad pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo nuspręsta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės neteko ne tik pareiÅ¡kėja, bet dar 19 asmenų.

Teismui nusprendus pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti, turėtų bÅ«ti naikinamas ne visas ginčijamas įsakymas, o tik jo dalis, susijusi su pareiÅ¡kėja. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įsakymo, kuriuo nuspręsta, jog pareiÅ¡kėja neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, panaikinimo. Remiantis teismui pateikta medžiaga nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje (gimimo liudijimas LR Nr. (duomenys neskelbtini)), Lietuvos pilietybę įgijo 1991 m. spalio 10 d., (duomenys neskelbtini) jai buvo iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos pasas, (duomenys neskelbtini) – asmens tapatybės kortelė.

PareiÅ¡kėja 2015 m. sausio 21 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ (dokumente nurodyti adresatai – „Suinteresuotoms įstaigoms ir organizacijoms“) įforminti Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymÄ , kadangi ketina pateikti dokumentus (duomenys neskelbtini) pilietybei įgyti. PareiÅ¡kėja 2015 m. kovo 4 d kreipėsi į Migracijos departamentÄ , praÅ¡ydama nutraukti jos praÅ¡ymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo nagrinėjimÄ . (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę, 2016 m. sausio 26 d. jai buvo iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini) pasas.

Migracijos departamentas 2016 m. birželio 27 d. gavo pareiÅ¡kėjas praneÅ¡imÄ , kuriame buvo nurodyta, kad 2015 m. (taip dokumente) ji įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę ir atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 (Dokumente pažymėtas 2 punktas, tačiau toliau dėstoma, jog yra iÅ¡tremto asmens vaikaitė) punkto reikalavimÄ â€“ yra asmens, iÅ¡tremto iÅ¡ okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., vaikaitė. Migracijos departamentas 2017 m. liepos 19 d. raÅ¡tu Nr. (15/3-13) 10-K30346 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos BendrÄ jį departamentÄ , praÅ¡ydamas informuoti, ar turi duomenų apie S. K. (K.), V., gim. (duomenys neskelbtini) – ar jis yra pripažintas nukentėjusiu nuo okupacinio režimo asmeniu (laikomas tremtiniu), ar buvo reabilituotas.

Vidaus reikalų ministerijos Bendrasis departamentas 2017 m. liepos 26 d. raÅ¡tu Nr. 1D-4057 nurodė, kad Å¡io departamento Archyvų skyriuje duomenų apie S. K. (K.) nėra. Migracijos departamentas 2017 m. rugpjūčio 1 d. raÅ¡tu Nr. (15/3-13) 10K-31725 kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrÄ , praÅ¡ydamas informuoti, ar S. K. (K.) galima prilyginti asmeniu, nukentėjusiu nuo 1993 – 1990 m. okupacijų, kadangi jis buvo nuteistas pagal (duomenys neskelbtini) BK 7–35 str.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2017 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡tu nurodė, kad pareiÅ¡kėjos senelio S. K. negalima prilyginti asmeniu, nukentėjusiu nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, kadangi iki suėmimo 1947 m. jis buvo MGB operatyvinis įgaliotinis, turėjo leitenanto laipsnį, o pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinis statusas nepripažįstamas buvusiems (duomenys neskelbtini) . ir nacistinės Vokietijos represinių struktÅ«rų kadriniams darbuotojams.

Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktu, 26 straipsnio 1 dalimi ir 32 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2018 m. spalio 15 d. priėmė skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo inter alia nusprendė, kad pareiÅ¡kėja neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Konstitucija ir Pilietybės įstatymas. Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (1 dalis); iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (2 dalis); pilietybės įgijimo ir netekimo tvarkÄ nustato įstatymas (3 dalis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarkÄ , įstatymų leidėjas turi paisyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali bÅ«ti ir kitos valstybės pilietis tik atskirais įstatymo numatytais atvejais ir tokie įstatymo numatyti atvejai gali bÅ«ti tik labai reti (atskiri), iÅ¡imtiniai, o ne paplitę.

Ginčijamas vidaus reikalų ministro įsakymo priėmimo pagrindas – Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktas, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę, iÅ¡skyrus Å¡iame įstatyme numatytus atvejus. Ä®statymo 24 straipsnio (bylai aktuali redakcija galiojanti nuo 2016 m. liepos 6 d.) 2 punktas aiÅ¡kintinas kartu su įstatymo 26 straipsnio (bylai aktuali 2016 m liepos 1 d. redakcija) 1 dalimi, pagal kuriÄ Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, iÅ¡skyrus asmenis, kurie pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktus gali bÅ«ti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Vadinasi, Įstatymo 24 straipsnio 2 punkto formuluotė “Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę” reiškia, kad Respublikos pilietybės šiuo reguliuojamu atveju netenkama, kai kitos valstybės pilietybė įgyjama vėliau nei Lietuvos Respublikos pilietybė. Atvejus, kuriems esant, Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis numato pilietybės įstatymo 7 straipsnis (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 6 d.):

1) Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;

2) yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d;

3) yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d;

4) yra Å¡io straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;

5) sudarydamas santuokÄ su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;

6) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo17 straipsnio 1 dalį;

7) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;

8) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;

9) yra asmuo, kuris iÅ¡saugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grÄ Å¾inta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;

10) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusÄ Lietuvos Respublikoje. AiÅ¡kindamas aptartÄ Pilietybės įstatymo 7 straipsnį Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A-3067-492/2017) yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad įstatymo leidėjas dvigubÄ pilietybę sieja ne su bet kokiomis, bet iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis – tremtimi, persekiojimu ar kitomis iÅ¡imtinėmis, paprastai nuo asmens valios nepriklausančiomis aplinkybėmis.

Kaip buvo minėta, pareiÅ¡kėja siekia iÅ¡laikyti Lietuvos pilietybę, kadangi ji atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktÄ â€“ yra asmens, iÅ¡tremto iÅ¡ okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., vaikaitė. Tačiau iÅ¡ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2017 m. rugpjūčio 11 d. raÅ¡to Nr. 15R-31 matyti, jog jos senėlis, S. K. iki suėmimo buvo MGB operatyvinis įgaliotinis, turėjo leitenanto laipsnį. RaÅ¡te pažymima, jog (duomenys neskelbtini) Pabaltijo apygardos karinis tribunolas S. K. po mirties reabilitavo.

Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas apibrėžia nacistinės Vokietijos ir (duomenys neskelbtini) okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sÄ vokas ir nustato nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus. Å io įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog asmenų, nukentėjusių nuo 1939 – 1990 metų okupacijų, teisinis status nepripažįstamas buvusiems (duomenys neskelbtini) ir nacistinės Vokietijos represinių struktÅ«rų kadriniams darbuotojams.

Šioje administracinėje byloje, inter alia, skundžiamas įsakymas nagrinėjamas pareiškėjos pateikto skundo ribose, t. y. tikrinamas skundžiamo įsakymu teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjos reikalavimo panaikinti skundžiamÄ Ä¯sakymÄ pagrįstumÄ , pirmiausia bÅ«tina įvertinti skundžiamo įsakymo, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra ABTÄ® 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas. Kaip minėta, pareiÅ¡kėja siekia iÅ¡laikyti Lietuvos pilietybę tuo pagrindu, jog jos senelis S. K. buvo nukentėjęs nuo okupacijų.

Å iuo atveju teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktu, negali iÅ¡saugoti Lietuvos ir turėti kitos Å¡alies pilietybę, remdamasi tuo, jog jos senelis buvo tremtinys. Byloje nustatyta, jog minėtas asmuo buvo (duomenys neskelbtini) okupacinės struktÅ«ros – MGB leitenantas, todėl pripažinti jį nukentėjusiu nuo 1939 – 1990 metų okupacijų nėra teisinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, jog Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį Lietuvos Respublikos pilietybės institutÄ , yra konstatavęs: pilietybė yra nuolatinis, nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryÅ¡ys; pilietybė atsiranda tada, kai asmuo tampa piliečiu, ir tęsiasi tol, kol asmuo mirÅ¡ta ar netenka pilietybės; piliečio teisinis ryÅ¡ys su valstybe iÅ¡lieka, kad ir kur pilietis bÅ«tų: ar valstybėje, kurios pilietis jis yra, ar už jos ribų, t. y. kurioje nors kitoje valstybėje, – piliečiui iÅ¡vykus į kitÄ valstybę, jo teisinis ryÅ¡ys su valstybe, kurios pilietis jis yra, nenutrÅ«ksta; bÅ«tent tai, kad piliečio ir valstybės teisinis ryÅ¡ys yra nuolatinis (nepertraukiamas), leidžia atskirti šį ypatingÄ teisinį ryšį nuo teisinio ryÅ¡io, susidarančio tarp valstybės ir joje nuolat ar laikinai gyvenančio užsieniečio ar asmens be pilietybės: kai užsienietis ar asmuo be pilietybės iÅ¡vyksta iÅ¡ valstybės, jo teisinis ryÅ¡ys su valstybe nutrÅ«ksta.

Kai į kitÄ valstybę iÅ¡vyksta pilietis, jo teisinis ryÅ¡ys su valstybe, kurios pilietis jis yra, iÅ¡lieka (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos pilietybė iÅ¡reiÅ¡kia asmens teisinę narystę Lietuvos valstybėje, atspindi to asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Piliečių ir valstybės ryÅ¡ys yra abipusis: pilietybė asmeniui suteikia ir garantuoja pilietines (politines) teises, nustato tam tikras jo pareigas valstybei; iÅ¡ pilietybės santykių valstybei kyla tam tikros pareigos savo piliečiams.

Konstitucijoje įtvirtintas pilietybės institutas neatsiejamas nuo Lietuvos valstybės, nuo pilietinės Tautos – valstybinės bendruomenės konstitucinės sampratos. (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas) Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos KonstitucijÄ negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu bÅ«ti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiÅ¡kinimas, pagal kurį dviguba pilietybė bÅ«tų ne atskiros, ypač retos iÅ¡imtys, bet paplitęs reiÅ¡kinys (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai).

Teismo vertinimu, pilietybė – iÅ¡skirtinis ir glaudus ryÅ¡is tarp asmens ir valstybės. Asmenims, iÅ¡tremtiems iÅ¡ okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir jų palikuoniams suteikta bendros taisyklės iÅ¡imtis – galimybė bÅ«ti Lietuvos piliečiu, esant ir kitos valstybės piliečiu. Å i iÅ¡imtis padaryta todėl, kad kitos valstybės pilietybės įgijimÄ nulėmė prieÅ¡ asmenų valiÄ Ä¯vykusi tremtis, t. y. tarp iÅ¡trėmimo ir kitos valstybės pilietybės įgijimo bÅ«tinas priežastinis ryÅ¡ys.

PareiÅ¡kėjos atveju nėra ryÅ¡io tarp senelio iÅ¡keldinimo ir jos tapimo (duomenys neskelbtini) piliete. PareiÅ¡kėja, užaugusi Lietuvoje ir bÅ«dama jos piliete, (duomenys neskelbtini) pilietybę įgijo savo laisva valia dėl gyvenimiÅ¡kų aplinkybių. Negana to, pastebėtina, jog ji suprato savo veiksmų galimus padarinius, kadangi dar prieÅ¡ tampant kitos valstybės piliete, norėjo atsisakyti Lietuvos pilietybės, vėliau (2015 m. kovo 4 d.) pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti praÅ¡ymo dėl Lietuvos pilietybės atsisakymo nagrinėjimÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja siekė įsilieti į kitos valstybės visuomenę, tapti jos dalimi. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vada, jog skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus surinktus duomenis, todėl jo naikinti, skunde nurodytais pagrindais, nėra teisinio pagrindo. Proceso Å¡alys procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir (arba) niekaip nekeičia Å¡iame teismo sprendime padarytos iÅ¡vados.

Todėl jų teismas nenagrinės. Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos J. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįsta. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Jovita Einikienė Ina Kirkutienė RÅ«ta Miliuvienė