Legislator Case Law & Legislation
2013-10-16 Nr. AB-6436-3-61-3-03362-2013-3 AI generated

2013-10-16 Nr. AB-6436-3-61-3-03362-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-10-16 Nr. AB-6436-3-61-3-03362-2013-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Gamintojų ir importuotojų asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Gamintojų ir importuotojų asociacijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl įspėjimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2013-10-16 Nr. AB-6436-3-61-3-03362-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas Gamintojų ir importuotojų asociacija (toliau – ir Asociacija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (2.3)-A4-2913 skirtą įspėjimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS502-887/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03362-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Gamintojų ir importuotojų asociacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Gamintojų ir importuotojų asociacijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl įspėjimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Gamintojų ir importuotojų asociacija (toliau – ir Asociacija) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (2.3)-A4-2913 skirtą įspėjimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė priimti Asociacijos skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 3423 straipsnio 13 dalies 1 punktą, licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jei nustatoma, kad licencijos turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų. To paties straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad licencijos galiojimas sustabdomas, jeigu licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą (1 p.). Taigi Aplinkos agentūros raštas įspėti pareiškėją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą yra vienas iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kuriuo atliekamas aplinkybių tyrimas, o toks dokumentas pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie aktų, kurie gali būti ginčo administraciniame teisme dalykas. Negalima būtų teigti, kad pareiškėjo skundžiamas raštas dėl įspėjimo apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą dėl 2012 metų alyvų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių ataskaitos už 2012 metus nepateikimą visiškai jokių teisinių pasekmių nesukuria, tačiau, teismo įsitikinimu, šios teisinės pasekmės iš esmės yra tik procedūrinio, o ne materialaus pobūdžio. 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. (2.3)-A4-2913 savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, nes raštas yra tik procedūros dalis, kurios metu priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti. Nagrinėjamu atveju Agentūra nesustabdė pareiškėjo licencijos galiojimo, o tik nurodė, kad nepašalinus trūkumų, licencijos galiojimas bus stabdomas. Taigi tik nuo paties pareiškėjo veiksmų (pašalins nurodytas priežastis ar ne) priklausys administracinės procedūros eiga.

III. Pareiškėjas Gamintojų ir importuotojų asociacija padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas teisės aktų normomis, jame aiškiai suformuluotos nustatytos teisės ir pareigos (Asociacija įpareigota pašalinti trūkumus) bei įtvirtinta privaloma elgesio taisyklė, kurios neįvykdymas užtrauks pareiškėjui atitinkamas pasekmes – bus sustabdytas licencijos galiojimas. Tai rodo, jog 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštas Nr. (2.3)-A4-2913 atitinka visus individualaus akto požymius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 13 dalies nuostatomis įspėti pareiškėją apie galimą apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos galiojimo sustabdymą gali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Kitaip tariant, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz.: 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006).

Iš ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio nuostatų matyti, kad apie licencijos galiojimo sustabdymą licencijos turėtojas įspėjamas esant šio straipsnio 13 dalyje nurodytiems pagrindams. Įspėjimas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą panaikinamas, jeigu per įspėjime nurodytą terminą pašalinami nustatyti pažeidimai ir licencijas išduodančiai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai (15 d.). Jei licencijos turėtojas, įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą, licencijos galiojimas sustabdomas (16 d. 1 p.), o vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3423 straipsnio 19 dalimi licencija gali būti panaikinta.

Išvardytų teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad licencijas išduodanti institucija, kontroliuodama, kaip licencijos turėtojai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų, ir šios priežiūros įgyvendinimo metu taikydama įstatyme numatytas poveikio priemones, susijusias su licencijuojamos veiklos apribojimu, visais atvejais turi pareigą kreiptis į įtariamą pažeidimą padariusį subjektą, iš anksto pranešdama apie nustatytą pažeidimą bei siūlydama jį pašalinti. Taigi pagal savo pobūdį ir paskirtį įspėjimas apie licencijos galiojimo sustabdymą nėra savarankiška sankcija. Minėtos priemonės tikslas – informuoti ūkio subjektą apie konkrečius nukrypimus nuo privalomų įstatymų reikalavimų bei pasiūlyti šiuo trūkumus ištaisyti, tokiu būdu išvengiant ateityje licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad įspėjimas kaip atskiras dokumentas pareiškėjo materialinei teisinei padėčiai tiesioginės įtakos neturi ir šia prasme yra tarpinis aktas, skirtas pažeidimo teisinei kvalifikacijai nurodyti bei viešojo administravimo institucijos nuomonei dėl jo pareikšti, yra pagrįsta. Kaip teisingai pastebi pareiškėjas, įspėjimo reikalavimų neįvykdymas yra pagrindas įgaliotai institucijai spręsti dėl licencijos turėtojo veiklos suspendavimo, tuo jam sukuriant visumą neigiamų pasekmių. Atitinkamai tai reiškia, jog skųsdama galutinį administracinės procedūros sprendimą, jei toks jos atžvilgiu bus priimtas, Asociacija įgis galimybę be kita ko pasisakyti dėl 2013 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. (2.3)-A4-2913 pareikšto įspėjimo ir šį dokumentą teismas iš esmės įvertins sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą ar panaikinti licencijos galiojimą teisėtumo bei pagrįstumo kontekste.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Gamintojų ir importuotojų asociacijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė