2021-05-20 Nr. AB-10843-4-45-3-00097-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3222-602/2021

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00097-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

užsieniečiui V. K.-K. (V. K.-K.), jo atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,

vertėjai Liudmilai Mavrič,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio V. K.-K. (V. K.-K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.-K. (V. K.-K.) paskirto sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) teikimas dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.-K. (toliau – ir užsienietis) paskirto sulaikymo termino pratęsimo.

2. Centras nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis V. K.-K. į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Lietuva) atvyko 2018 m., nuo to laiko buvo pateikęs du prašymus dėl prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), išnagrinėjęs prašymus, nesuteikė užsieniečiui prieglobsčio Lietuvoje, 2020 m. vasario mėn. priimtu sprendimu nusprendė, įsiteisėjus sprendimui dėl prieglobsčio užsieniečiui nesuteikimo, išsiųsti užsienietį iš Lietuvos. Nuo 2018 m. užsienietis buvo du kartus grąžintas pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau – ir Dublino III Reglamentas). Užsienietis Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybėse dešimt kartų teikė prašymus dėl prieglobsčio ir nei vienoje valstybėje jam prieglobstis nebuvo suteiktas, užsienietis įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Šengeno erdvę. Užsieniečio atvykimo į Lietuvą tikslai nėra aiškūs, užsienietis teigia, kad atvyko prašyti prieglobsčio, tačiau nesulaukia galutinio sprendimo ir išvyksta į kitas ES valstybes, be to, užsienietis išvykęs padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas.

3. Centro vertinimu, nagrinėjamu atveju išlikę užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, esant 5 dalies 7, 10, 11, 14 punktuose nurodytoms aplinkybėms. Centras prašė pratęsti užsieniečiui paskirto sulaikymo terminą. Išlikus sulaikymo pagrindams, užsienietis gali būti sulaikytas ir ilgesniam nei 6 mėnesių terminui. Nagrinėjamu atveju užsieniečio sulaikymas yra proporcinga priemonė. Užsienietis nesilaikė įstatymų ir nustatytos tvarkos, išvyko iš Lietuvos, pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, skundė Migracijos departamento sprendimus ir dėl to procedūra dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį užtruko ilgiau.

4. Užsienietis V. K.-K. paaiškino, kad su teikimu nesutinka.

5. Užsienietis pažymėjo, kad 2018 m. jis pasiprašė Lietuvoje prieglobsčio, tačiau buvo priimtas jam nepalankus sprendimas. Tuo metu jam kilo grėsmė ir dėl to jis išvyko į kitas ES valstybes. 2020 m. pakartotinai paprašė prieglobsčio Lietuvoje. Niekur išvykti neketina. Nori dirbti ir išlaikyti dukrą, kuriai, būdamas sulaikytas, negali teikti išlaikymo, nori su dukra laisvai bendrauti telefonu. Net atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), galėjo dirbti ir teikė dukrai išlaikymą.

6. Užsieniečio atstovas nurodė, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgesniam nei šešių mėnesių terminui. Teismui patenkinus teikimą, užsienietis būtų sulaikytas devynis mėnesius. Įstatyme nėra numatytų išimčių, dėl kurių galėtų būti tęsiamas užsieniečio sulaikymo terminas – nėra duomenų, kad užsienietis nebendradarbiauja, šiuo metu išsiuntimas nevykdomas. Valstybė turėjo pakankamai laiko atlikti visas būtinas procedūras, kad nebūtų pažeista užsieniečio teisė į laisvę. Užsienietis turi dukrą, kuriai nori teikti išlaikymą, tačiau būdamas sulaikytas to padaryti negali. Užsieniečio atstovas prašė teismą svarstyti galimybę paskirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę.

II. 7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu Centro teikimą patenkino iš dalies. Paskyrė užsieniečiui iki 2021 m. liepos 14 d. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. Teismas nustatė, kad užsienietis pirmą kartą perduotas Lietuvos Respublikai 2018 m. rugsėjo 17 d. iš Vienos pagal Dublino III Reglamentą. Užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2018 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą (Nr. (15/6-3)15PR-199) nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės. Užsienietis minėtu Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendintas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje, 2019 m. rugpjūčio 30 d. negrįžo į Centrą.

Užsienietis 2020 m. spalio 13 d. buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III Reglamentą. Užsienietis tą pačią dieną pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimu užsienietis sulaikytas VSAT iki 2021 m. sausio 14 d. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytais pagrindais. Tais pačiais pagrindais teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2021 m. balandžio 14 d.

Užsienietis dėl minėtų sprendimų teikė apeliacinius skundus, tačiau skundai buvo atmesti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs užsieniečio apeliacinį skundą dėl teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo, 2021 m. vasario 25 d. nutartyje konstatavo, kad užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio suteikimo motyvai nėra išsiaiškinti, ir „nustatytų faktinių aplinkybių visuma (užsienietis nesulaukė galutinio sprendimo dėl jo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai iš jos išvyko, 2019 m. rugpjūčio 30 d. negrįždamas į Centrą, tokiu būdu trukdydamas prieglobsčio suteikimo procedūrai; ne pirmąjį kartą slapstėsi tiek nuo Lietuvos Respublikos, tiek kitų užsienio valstybių kompetentingų institucijų, sprendžiančių dėl jo teisinio statuso) leidžia daryti išvadą, kad užsienietis taip pat gali elgtis ir ateityje.

Dėl to yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vėl bandydamas išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad užsienietis, būdamas nesulaikytas, vėl sieks slapstytis. Todėl jo sulaikymo pratęsimas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga priemonė byloje nustatytoms aplinkybėms dėl sulaikymo pagrindų.“

9. Nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutarties priėmimo užsieniečio teisinė padėtis ir faktinės aplinkybės, kurių pagrindu užsieniečiui paskirtas sulaikymas VSAT, nepasikeitė – užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, nes šiuo metu Migracijos departamento sprendimas nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje neįsiteisėjęs, dėl šios aplinkybės užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs, užsienietis pažeidė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas ir laikino išvykimo iš VSAT tvarką, todėl išlieka pagrindas manyti, kad užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali dar kartą bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą dėl jo teisinio statuso (prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių), ir išlieka užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte.

10. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip šešiems mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip dvylikos mėnesių, laikotarpiui. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reglamentavimą, į formuojamą praktiką, į nustatytas aplinkybes – Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio užsieniečiui nesuteikimo neįsiteisėjęs ir dėl to užsieniečio išsiuntimo procedūra realiai negali būti vykdoma, pasibaigus Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatytam sulaikymo terminui, nesant byloje duomenų apie tai, kad užsienietis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti, teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui.

11. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta teismui galimybė asmenims, kurie gali būti sulaikyti įstatyme nustatytais pagrindais, paskirti alternatyvias sulaikymui priemones. Atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis, būdamas apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, buvo pažeidęs laikino išvykimo iš VSAT tvarką, į tai, kad yra pagrindo manyti, kad užsienietis gali pasislėpti vengdamas galimo jo išsiuntimo, taip pat į tai, kad užsieniečiui paskelbtas draudimas atvykti ir būti Šengeno teritorijoje, teismas vertino, kad užsieniečiui turi būti taikomi judėjimo laisvės apribojimai, todėl skiriama Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III. 12. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti, nenustatant jokių alternatyvių sulaikymui priemonių.

13. Užsienietis nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4071-552/2020). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindinės demokratinės visuomenės vertybės – prigimtinės teisės į laisvę – ribojimas įstatymu privalo būti reglamentuotas tiksliai, o įstatymo normos – aiškinamos griežtai. Atsižvelgiant į tokį sulaikymo ir kitų priemonių taikymą tik pagal aiškiai reglamentuotas nuostatas, teismas neturėjo teisės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietoje priklausančioje teritorijoje, yra labai griežta ir beveik prilygsta sulaikymui. Šiuo atveju alternatyvi sulaikymui priemonė parinkta aiškiai neproporcinga.

14. Užsienietis akcentuoja, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra teisinio pagrindo pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis yra imperatyvi norma, taip pat tai, kad nėra teisinio pagrindo pratęsti sulaikymo terminą, apeliantui negalėjo būti taikoma ir alternatyvi sulaikymui priemonė. Teismo parinkta alternatyvi sulaikymu priemonė, be to, kad taikyta neteisėtai, nepanaikina žmogaus izoliacijos nei fakto, nei jausmo ir iš esmės yra traumuojanti patirtis atimant asmens laisvę, kai tam nėra objektyvaus poreikio ir yra išnykęs Įstatyme numatytas sulaikymo pagrindas. Ilgalaikis ir neteisėtas asmens laikymas sulaikyto ir izoliuoto padarė tiesioginės žalos apelianto būsenai ir psichinei bei fizinei sveikatos būklei, tai papildomai turi būti įvertinta sprendžiant dėl apelianto paleidimo iš sulaikymo.

15. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16. Centras pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog sprendimo priėmimo metu apelianto teisinė padėtis ir bylos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu paskirtas sulaikymas, nepasikeitė, todėl išliko sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Neturėdamas teisinės galimybės pratęsti sulaikymo terminą, teismas pritaikė alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri, Centro vertinimu, yra proporcinga. Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi priemonė neprilygsta sulaikymui, nes taikomos kitokios apgyvendinimo sąlygos, asmuo nėra saugomas. Aktyvių veiksmų (duomenys neskelbtini) užsienietis ėmėsi tik po Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo dėl sulaikymo. Užsieniečiai dažnai imasi panašių veiksmų, siekdami išreikšti protestą prieš priimtus teismo sprendimus.

17. Centras akcentuoja, kad užsienietis yra linkęs nepaisyti įstatymų, piktnaudžiauti prieglobsčio procedūromis, teikti melagingą informaciją, neteisėtai keliauti po ES valstybes nares, todėl apelianto pasislėpimo pavojus yra realus, jo atžvilgiu pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl užsieniečio V. K.-K. sulaikymo pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu Centro teikimą patenkino iš dalies. Paskyrė užsieniečiui iki 2021 m. liepos 14 d. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

20. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad nėra teisinio pagrindo pratęsti jo sulaikymo terminą ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui. Apelianto manymu, teismo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietoje priklausančioje teritorijoje, yra labai griežta ir beveik prilygsta sulaikymui.

21. 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115), kuri įgyvendinta Įstatyme, 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali sulaikyti trečiosios šalies pilietį, kuriam taikoma grąžinimo tvarka tik tam, kad parengtų grąžinimą ir (arba) įvykdytų išsiuntimo procesą (nebent konkrečiu atveju gali būti veiksmingai taikomos kitos pakankamos, tačiau švelnesnės priverstinės priemonės), visų pirma, kai: a) esama pasislėpimo pavojaus, arba b) atitinkamas trečiosios šalies pilietis vengia pasirengimo grąžinimui ar išsiuntimo proceso, arba jiems trukdo. Sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir būti taikomas tik tol, kol tinkamai vykdomas pasiruošimas išsiuntimui.

22. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktikoje pažymima, kad, direktyvomis 2003/9 ir 2005/85 nedraudžiama, kad trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85, po to, kai buvo sulaikytas remiantis Direktyvos 2008/115 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo (2013 m. gegužės 30 d. sprendimo Mehmet Arslan prieš Policie ČR, Krajské ředitelství policie Ústeckého kraje, odbor cizinecké policie, C-534/11, EU:C:2013:343, 63 p.).

23. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/33), kuri įgyvendinta Įstatyme, konstatuojamosios dalies 20 punkte nustatyta, kad siekiant geriau užtikrinti fizinę ir psichologinę prašytojų neliečiamybę, sulaikymas turėtų būti kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik po to, kai buvo tinkamai išnagrinėtos visos su laisvės atėmimu nesusijusios sulaikymui alternatyvios priemonės. Taikant bet kurią sulaikymui alternatyvią priemonę turi būti gerbiamos prašytojų pagrindinės žmogaus teisės.

24. Teisingumo Teismo praktikoje pažymima, kad, kaip nurodyta Direktyvos 2013/33 15 ir 20 konstatuojamosiose dalyse, kitose šios direktyvos 8 straipsnio dalyse nustatomi svarbūs apribojimai, taikomi valstybėms narėms suteiktai teisei vykdyti sulaikymus. Iš tikrųjų iš minėtos direktyvos 8 straipsnio 1 dalies matyti, kad valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jis yra tarptautinės apsaugos prašytojas. Be to, šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įsakymas sulaikyti galimas tik tada, kai jis atrodo būtinas ir kai atskirai įvertinamas kiekvienas konkretus atvejis, jeigu kitos švelnesnės prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos. Pagal Direktyvos 2013/33 8 straipsnio 4 dalį valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje teisėje būtų nustatytos sulaikymui alternatyvias priemones reglamentuojančios taisyklės, pavyzdžiui, įpareigojimas reguliariai registruotis institucijose, sumokėti piniginį užstatą arba pareiga neišvykti iš nustatytos vietos (2016 m. vasario 15 d. sprendimo J.N. prieš Staatssecretaris voor Veiligheid en Justitie, C-601/15, EU:C:2016:84, 61 p.).

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

26. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje, be kita ko, ir jų sulaikymo klausimus, yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Šio įstatymo 112 straipsnis numato, kad Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

27. Įstatymo 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 4 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

28. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama ir aplinkybė, kad užsienietis, apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centre tvarką. Tokia faktinė aplinkybė byloje nustatyta.

29. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.

30. Bylos medžiaga patvirtina, kad užsienietis pirmą kartą perduotas Lietuvos Respublikai 2018 m. rugsėjo 17 d. iš Vienos pagal Dublino III Reglamentą. Užsieniečiui pateikus prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2018 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą (Nr. (15/6-3)15PR-199) nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės. Užsienietis minėtu Migracijos departamento sprendimu buvo apgyvendintas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau, nesulaukęs galutinio sprendimo prieglobsčio procedūroje, 2019 m. rugpjūčio 30 d. negrįžo į Centrą. Užsienietis 2020 m. spalio 13 d. buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) pagal Dublino III Reglamentą. Užsienietis tą pačią dieną pateikė paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamentas priėmė nagrinėti iš esmės. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. sprendimu užsienietis sulaikytas VSAT iki 2021 m. sausio 14 d. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytais pagrindais. Tais pačiais pagrindais teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas pratęstas iki 2021 m. balandžio 14 d. Užsienietis dėl minėtų sprendimų teikė apeliacinius skundus, tačiau skundai buvo atmesti.

31. Pastebėtina ir tai, kad yra priimtas Migracijos departamento 2021 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. (15/6-11)12PR-11 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“. Šis administracinis sprendimas yra apskųstas, teismo procesas nėra pasibaigęs.

32. Šiuo atveju nagrinėjamas Centro teikimas dėl užsieniečiui paskirto sulaikymo termino pratęsimo iki 2021 m. liepos 14 d.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą (Įstatymo 114 str. 7 d.).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą bei bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad maksimalus galimas užsieniečio sulaikymo pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį terminas baigėsi 2021 m. balandžio 14 d., duomenų, kad užsienietis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti, byloje nepateikta. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą po 2021 m. balandžio 14 d., t. y. ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui.

35. Pažymėtina, jog vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad dar nėra galutinai išspręstas prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo užsieniečiui klausimas, į tai, kad užsienietis anksčiau pažeidė laikino išvykimo iš Centro taisykles, darytina išvada, kad poveikio priemonės užsieniečiui negali būti visiškai panaikintos. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija nutaria užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2021 m. liepos 14 d. (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p. ir 115 str. 4 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra pakankama ir tinkama nagrinėjamoje situacijoje. Pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nėra pateisinama, atsižvelgiant tiek į ilgą pareiškėjo sulaikymo terminą (jau buvo sulaikytas 6 mėnesius), tiek į pateiktus dokumentus dėl pareiškėjo psichologinės būklės.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio V. K.-K. (V. K.-K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.-K. (V. K.-K.) sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre tenkinti iš dalies.

Apgyvendinti (duomenys neskelbtini) pilietį V. K.-K. (V. K.-K.) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kol užsieniečio atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. liepos 14 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius