d1802cc0-6ad9-4960-9dd5-4d831777df16 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1625-910/2020 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03472-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) E. K. (E. K.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo E. K. (E. K.) ieÅ¡kinį atsakovei I.

K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei, kuriuo prašė: 1.1. Nutraukti Å¡alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės. 1.2. Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei iki santuokos turėtÄ pavardę – G., ieÅ¡kovui palikti jo pavardę – K.. 1.3.

NekilnojamÄ jį turtÄ â€“ negyvenamÄ jÄ patalpÄ -garaÅ¾Ä (boksÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo priteisti asmeninėn E. K. nuosavybėn. 1.4. Priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1500 Eur neturtinei žalai dėl santuokos nutraukimo atlyginti. 1.5. Priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad su sutuoktine bendro Å«kio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena ir bendrų interesų neturi nuo 2013 m., kai atsakovė nusprendė iÅ¡vykti dirbti į (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo teigimu, nėra pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, nes jau Å¡eÅ¡erius metus gyvena atskirai, kiekvienas naudojasi savo asmeninėmis lėšomis, atsakovės iniciatyva jokių tarpusavio ryÅ¡ių nepalaiko. Pažymėjo, kad atsakovės iÅ¡vykimas į (duomenys neskelbtini) užsidirbti buvo abiejų sutuoktinių bendras sprendimas, siekiant pagerinti Å¡eimos finansinę padėtį, ieÅ¡kovas šį sprendimÄ palaikė.

Per Å¡eÅ¡is atsakovės buvimo (duomenys neskelbtini) metus, sutuoktiniai visiÅ¡kai nebendrauja, neraÅ¡o vienas kitam laiÅ¡kų, nekalba telefonu, nesveikina vienas kito Å¡venčių ar gimtadienių progomis. IeÅ¡kovas nežino, kaip sekasi atsakovei, kokie jos ateities planai, o atsakovė nesidomi, kaip sekasi ieÅ¡kovui. Anot ieÅ¡kovo, atsakovė nebuvo sugrįžusi į LietuvÄ ir tokio noro niekada nepareiÅ¡kė. Dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas prašė pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, o bÅ«tent todėl, kad ji savo noru ir tik dėl jai vienai žinomų priežasčių paliko Å¡eimÄ ir jau Å¡eÅ¡erius metus ja nesirÅ«pina.

3. IeÅ¡kovas praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovės 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ grindė tuo, kad per daugybę bandymų susisiekti ir bendrauti jis patyrė daug dvasinių iÅ¡gyvenimų, pažeminimÄ kaip sutuoktinis ir žmogus. Anot ieÅ¡kovo, jis jaučiasi sutryptas, nereikalingas, nemaloniai jaučiasi prieÅ¡ savo artimus giminaičius, draugus.

4. Atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniai santuokoje vaikų nesusilaukė, taip pat vertindamas atsakovės elgesį, ieÅ¡kovas taip pat prašė atsakovei po santuokos nutraukimo palikti jos iki santuokos turėtÄ pavardę – G., o ieÅ¡kovui palikti jo pavardę – K..

5. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad, bÅ«damas santuokoje su atsakove, iÅ¡ savo asmeninių lėšų įgijo negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä (boksÄ ), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 1 510 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad nurodytas turtas 2015 m. įgytas iÅ¡skirtinai už ieÅ¡kovo asmenines lėšas, ieÅ¡kovas prašė jį pripažinti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: nutraukė ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) akto įraÅ¡u Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko ieÅ¡kovui jo pavardę „K.“, atsakovei paliko santuokinę pavardę – „K.“; pripažino ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ negyvenamÄ jÄ patalpÄ -garaÅ¾Ä (boksÄ ), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 425,11 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo 7,61 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 11,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė įregistravo santuokÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu Å¡alys vaikų nesusilaukė.

8. Spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės, teismas pažymėjo, kad santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

9. Nors ieÅ¡kovas dėl santuokos iÅ¡irimo kaltina atsakovę, teigdamas, kad ji paliko Å¡eimÄ , iÅ¡vykdama dirbti į užsienį, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pats ieÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovės iÅ¡vykimas į (duomenys neskelbtini) užsidirbti buvo abiejų sutuoktinių bendras sprendimas, siekiant pagerinti Å¡eimos finansinę padėtį, ieÅ¡kovas šį sprendimÄ palaikė. Pats ieÅ¡kovas nurodė, kad prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ Ä¯ užsienį su sutuoktine sutarė gerai, ji nepiktnaudžiavo alkoholiu, nesmurtavo, rÅ«pinosi Å¡eima ir namais, dirbo.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad per atsakovės buvimo (duomenys neskelbtini) metus sutuoktiniai visiÅ¡kai nebendrauja, neraÅ¡o vienas kitam laiÅ¡kų, nekalba telefonu, nesveikina vienas kito Å¡venčių ar gimtadienių progomis. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad nežino, kaip sekasi atsakovei, kokie jos ateities planai, o atsakovė nesidomi, kaip sekasi ieÅ¡kovui. Teismo posėdyje ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad konkrečiai nežino, su kuo jo sutuoktinė iÅ¡vyko, kokį darbÄ dirba ar kur tiksliai yra apsistojusi.

Teismas pažymėjo, kad, nors ieÅ¡kovas ir teigia, jog atsakovė paliko Å¡eimÄ iÅ¡vykdama į užsienį, iÅ¡ paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų matyti, kad tai buvo abiejų sutuoktinių bendras sprendimas, siekiant pagerinti Å¡eimos finansinę padėtį. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, teismas sprendė, kad ne tik atsakovė nesidomi ieÅ¡kovu, bet ir pats ieÅ¡kovas nesidomi atsakove, nežino nei su kuo, nei kur tiksliai atsakovė iÅ¡vyko dirbti. IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas, siekdamas sužinoti atsakovės adresÄ (duomenys neskelbtini), pastangas įdėjo tik siekdamas įteikti santuokos nutraukimo dokumentus.

10. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad abi Å¡alys pakankamai nesistengė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , todėl Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 d.). Nustatęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

11. Konstatavęs, kad Å¡alys neketina atkurti iÅ¡irusių sutuoktinių ryÅ¡ių, santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro ir jos iÅ¡saugoti neįmanoma, teismas nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.61 straipsnis).

12. Nustatęs abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, teismas netaikė CK 3.69 straipsnio 2 dalies ir 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatų ir dėl to atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ atlyginti neturtinę žalÄ bei palikti atsakovei iki santuokos turėtÄ pavardę. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovei paliko santuokinę pavardę „K.“, o ieÅ¡kovui – jo pavardę – „K.“ (CK 3.69 straipsnis).

13. Spręsdamas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas po santuokos sudarymo vieÅ¡ajame registrų centre įregistravo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ negyvenamÄ jÄ patalpÄ -garaÅ¾Ä (boksÄ ), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2015 m. lapkričio 13 d. ieÅ¡kovo vardu. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys faktiÅ¡kai nustojo gyventi kartu nuo 2013 m., atsakovei iÅ¡vykus į užsienį, ir nuo to laiko bendro Å«kio netvarkė, savo finansais rÅ«pinosi kiekvienas atskirai, teismas sprendė, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tada, kai Å¡alys faktiÅ¡kai pradėjo gyventi atskirai, t. y. nuo 2013 m.

14. Kadangi nurodytas nekilnojamasis turtas įregistruotas jau Å¡alims gyvenant skyriumi, atsakovė byloje nepareiÅ¡kė prieÅ¡taravimo, kad po santuokos nutraukimo Å¡is turtas liktų ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe, teismas po santuokos nutraukimo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garaÅ¾Ä (boksÄ ), esantį (duomenys neskelbtini), paliko ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe (CK 3.116 straipsnis). Teismas nustatė, kad kito dalintino registruotino turto Å¡alys neturi (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

15. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys patenkintas 60 proc., todėl priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 542,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. IeÅ¡kovas (apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo netenkinti ieÅ¡kinio reikalavimai, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai; priteisti ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 16.1. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai konstatavo, kad Å¡alių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo posėdžio metu buvo ne kartÄ pažymėta, kad iÅ¡vykti dirbti į (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡skirtinai atsakovės iniciatyva, siekiant pagerinti Å¡eimos finansinę padėtį. Sutuoktiniai apie tai kalbėjosi ir priėmė sprendimÄ , kad atsakovė iÅ¡vyks dirbti į (duomenys neskelbtini), bet tik laikinai, nes Å¡eimoje santykiai yra puikÅ«s ir jie nori gyventi bei bÅ«ti drauge.

BÅ«tent dėl gerų Å¡eimyninių santykių apeliantas neprieÅ¡taravo sutuoktinės sprendimui. Neatmestina tikimybė, kad iÅ¡vykdama atsakovė galėjo turėjo savų ketinimų, kurie ieÅ¡kovui tuomet nebuvo žinomi, kaip ir nėra žinomi Å¡iandien. Atsakovės iÅ¡vykimas reiÅ¡kė jų tarpusavio santykių pabaigÄ , nes bet koks tolesnis sutuoktinių tarpusavio bendravimas tapo tiesiog neįmanomas dėl atsakovės pasirinkto elgesio modelio visiÅ¡kai ignoruoti sutuoktinį, neatsakyti į jo skambučius, nebendrauti jokiomis kitomis telekomunikacijų ryÅ¡io priemonėmis.

BÅ«tent dėl to ieÅ¡kinyje ir buvo nurodyta, kad per Å¡eÅ¡erius atsakovės buvimo (duomenys neskelbtini) metus sutuoktiniai nerašė vienas kitam laiÅ¡kų, nekalbėjo telefonu, nesveikino vienas kito Å¡venčių ar gimtadienio progomis, ieÅ¡kovas nežinojo, kaip sekasi sutuoktinei, kokį darbÄ ji dirba, kokie jos ateities planai ir pan. IeÅ¡kovas neturėjo jokios faktinės galimybės atsakovę aplankyti (duomenys neskelbtini), nes neturėjo jokios informacijos, kur ji yra įsikÅ«rusi, neturėjo jos adreso, kad galėtų jai paraÅ¡yti laiÅ¡kÄ , todėl pakankamai ilgÄ laikÄ tęsiantis tokiai faktinei situacijai ir buvo priimtas sprendimas santuokÄ nutraukti dėl atsakovės kaltės. 16.2.

Teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas taip pat nesidomi atsakove, nežino, nei su kuo, nei kur tiksliai atsakovė iÅ¡vyko dirbti, nėra pagrindas konstatuoti ieÅ¡kovo kaltę, nes jis apie atsakovės iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) žinojo tiek, kiek tokios informacijos jam suteikė pati atsakovė, kadangi jis sutuoktine pasitikėjo ir pagrindo spėlionėms ar įtarinėjimams tiesiog nebuvo. 16.3. CK 3.61 straipsnis įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodytų faktų, pareikÅ¡damas prieÅ¡inius reikalavimus, ir tik tuomet teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovė prieÅ¡inių reikalavimų nepateikė, tačiau tai teismui nesutrukdė konstatuoti, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepaisant to, kad atsakovė į teismo posėdžius neatvyko, savo pozicijos neiÅ¡dėstė, teismui praÅ¡ymo bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant nepateikė, taip pat teismui nepateikė ir procesinių dokumentų. 16.4.

IeÅ¡kovas, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, įrodinėjo, kad atsakovė iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, todėl akivaizdu, kad visavertis Å¡eimyninis gyvenimas tapo neįmanomas Å¡alims gyvenant skyrium, nebendraujant, nepalaikant artimų santykių, nepaisant ieÅ¡kovo didelių pastangų, siekiant iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , ir vertinant atsakovės pasirinktÄ visiÅ¡kÄ sutuoktinio ignoravimÄ . 16.5. Esminis dalykas, kurį teismas turėjo tinkamai įvertinti, yra tai, kad atsakovė, iÅ¡vykusi dirbti į (duomenys neskelbtini), nutraukė bet kokį tolesnį bendravimÄ su ieÅ¡kovu, o ne pats jos iÅ¡vykimo faktas.

BÅ«tent nurodyta aplinkybė sudaro pagrindÄ teigti, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės katės, preziumuojant, kad atsakovė paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina ( CK 3.60 straipsnis). 16.6. Teismas tinkamai neįvertino argumento, kad ieÅ¡kovas daugybę kartų bandė su atsakove susisiekti tiesiogiai ar per atsakovės sÅ«nų iÅ¡ pirmosios santuokos. Teismo posėdžio metu buvo pažymėta, kad vienam iÅ¡ Å¡eimos narių iÅ¡vykus į kitÄ Å¡alį, tarpusavio bendravimas tik suintensyvėja, nes yra domimasi, kaip iÅ¡vykusiajam sekasi, kaip jis įsikÅ«rė, kur gyvena, kaip sekasi rasti darbÄ , kaip jis jaučiasi kitoje Å¡alyje ir pan.

IeÅ¡kovo skambučių tikslas kaip tik ir buvo visÄ Å¡iÄ informacijÄ iÅ¡ sutuoktinės gauti ir jÄ palaikyti, tačiau jokio atsako, jokios žinios iÅ¡ atsakovės nebuvo ir nėra. Tokia situacija ieÅ¡kovui yra itin sunkiai emociÅ¡kai pakeliama, nuolat galvojama, kad kažkas atsitiko, neapleidžia dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, ieÅ¡kovas nuolat analizuoja bÅ«tent taip susiklosčiusiÄ situacijÄ , ieÅ¡kodamas atsakymo dėl tokio sutuoktinės elgesio. 16.7. Nepagrįstai konstatavęs abiejų sutuoktinių kaltę, teismas taip pat nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo dėl neturtinės žalos ieÅ¡kovui priteisimo bei reikalavimo palikti atsakovei jos ikisantuokinę pavardę.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat bÅ«tinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo į jį faktinių ir teisinių argumentų. Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės 19. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė įregistravo santuokÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Å alys santuokos metu bendrų vaikų nesusilaukė. IÅ¡ ieÅ¡kovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu teiktų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovas su sutuoktine bendro Å«kio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena ir bendrų interesų neturi nuo 2013 metų, kai atsakovė iÅ¡vyko dirbti į (duomenys neskelbtini).

20. IeÅ¡kovas byloje prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovės kaltės, šį praÅ¡ymÄ motyvuodamas tuo, kad atsakovė, iÅ¡vykusi dirbti į užsienį, visiÅ¡kai nutraukė ryÅ¡ius su ieÅ¡kovu: neatsakė į jo skambučius, taip pat nebendravo su ieÅ¡kovu jokiomis kitomis telekomunikacijų ryÅ¡io priemonėmis, dėl to ieÅ¡kovas nežinojo, kaip sekasi jo sutuoktinei, kokį darbÄ ji dirba, kokie jos ateities planai ir pan.

21. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , pirmosios instancijos teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad abi Å¡alys pakankamai nesistengė iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , todėl Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgdamas į paties ieÅ¡kovo teiginius, kad atsakovė dirbti į užsienį iÅ¡vyko abiejų sutuoktinių bendru sprendimu, siekiant pagerinti Å¡eimos finansinę padėtį, be to, ne tik atsakovė nesidomi ieÅ¡kovu, bet ir pats ieÅ¡kovas nesidomi atsakove, nežino nei su kuo, nei kur tiksliai atsakovė iÅ¡vyko dirbti.

22. IeÅ¡kovas (apeliantas), nesutikdamas su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, apeliaciniame skunde teigia, kad jis apie atsakovės iÅ¡vykimÄ Å¾inojo tiek, kiek tokios informacijos jam suteikė pati atsakovė. Anot ieÅ¡kovo, jis daugybę kartų bandė susisiekti su atsakove tiesiogiai ar per atsakovės sÅ«nų iÅ¡ pirmosios santuokos, tačiau to padaryti nepavyko. Kadangi ieÅ¡kovas neturėjo jokios informacijos, kur atsakovė yra įsikÅ«rusi, jis objektyviai neturėjo jokios galimybės aplankyti atsakovę (duomenys neskelbtini), taip pat paraÅ¡yti jai laiÅ¡kų. IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde taip pat pabrėžia, kad, atsakovei byloje neprieÅ¡taraujant dėl savo kaltės ir ieÅ¡kovo nurodytų faktų, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

23. Pagal CK 3.60 straipsnio 1 dalį sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ , jeigu ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

24. Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

25. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

26. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpcijÄ , pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iÅ¡iro ne dėl Å¡ių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iÅ¡irimo kaltės prezumpcijÄ ), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

27. Jau nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas (apeliantas) prašė pripažinti, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, nes ji, 2013 metais iÅ¡vykusi į (duomenys neskelbtini), paliko Å¡eimÄ ir iki Å¡iol visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina, t. y. ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

28. Nors ieÅ¡kinys su priedais ir kiti procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti, ji nagrinėjamoje byloje buvo pasyvi – nei atsiliepimo į ieÅ¡kinį, nei raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, kuriuose bÅ«tų iÅ¡dėsčiusi pozicijÄ dėl ieÅ¡kinio reikalavimų, neteikė, į teismo posėdį neatvyko, atidėti bylos nagrinėjimÄ ar nagrinėti jai nedalyvaujant neprašė, taip pat neteikė ir kitų procesinių praÅ¡ymų.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei byloje nereiÅ¡kiant prieÅ¡taravimų dėl ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, kad ji paliko Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pimo daugiau nei metus, t. y. neneigiant savo kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, taip pat nenurodant jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindÄ spręsti, jog santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo ar abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo, neturėjo pagrindo nesivadovauti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija.

Byloje nėra jokių duomenų, kad iki faktinio santuokos iÅ¡irimo (atsakovės iÅ¡vykimo į (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡ esmės netinkamai vykdęs sutuoktinio pareigas, tokias kaip abipusė pagarba, lojalumas, moralinė ir turtinė parama, neturėjęs bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės ar pan. (CPK 185 straipsnis). IÅ¡dėstyti motyvai teikia pagrindÄ pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Å¡alių sudarytÄ santuokÄ nutraukiant dėl atsakovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo 30. CK 3.70 straipsnio 2 dalis nustato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Å i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

31. Teisėjų kolegijai pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir pripažinus, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, spręstina dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės 1 500 Eur neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimÄ .

32. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neapibrėžti neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikomos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007).

33. Neturtinė žala apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o Å¡io straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

34. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad dėl daugybės nesėkmingų bandymų susisiekti ir bendrauti su atsakove jis patyrė daug dvasinių iÅ¡gyvenimų, pažeminimÄ kaip sutuoktinis ir kaip žmogus. Anot ieÅ¡kovo, dėl atsakovės elgesio (visiÅ¡ko ieÅ¡kovo ignoravimo ir santykių su juo nutraukimo) ieÅ¡kovas jaučiasi sutryptas, nereikalingas, nemaloniai jaučiasi prieÅ¡ savo artimus giminaičius, draugus, jį kamuoja emocinė depresija.

35. Pripažintina, kad dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės kitas sutuoktinis paprastai patiria dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , neigiamas emocijas. Kita vertus, vien tik bendro pobÅ«džio teiginių apie patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus nurodymas, nepateikiant jokių objektyvių juos pagrindžiančių duomenų, neteikia pakankamo pagrindo priteisti ieÅ¡kovui jo praÅ¡omÄ neturtinės žalos atlyginimÄ .

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats ieÅ¡kovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog prieÅ¡ sutuoktinei iÅ¡vykstant dirbti į (duomenys neskelbtini) nežinojo, nei kokį darbÄ ji dirbs, nei kur gyvens, nei draugės, su kuria atsakovė iÅ¡vyko dirbti į užsienį, vardo ir pavardės. Taigi pats ieÅ¡kovas nedėjo pakankamai pastangų, nesidomėjo savo sutuoktine ir jos planais. Be to, nors ieÅ¡kovas nurodo, kad, atsakovei iÅ¡vykus dirbti į užsienį, jis daug kartų tiesiogiai ir per atsakovės sÅ«nų iÅ¡ pirmosios santuokos bandė susisiekti su ieÅ¡kove ir bendrauti su ja, iÅ¡skyrus paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad per visÄ atsakovės buvimo (duomenys neskelbtini) laikÄ ieÅ¡kovas bÅ«tų bandęs susisiekti su sutuoktine tiesiogiai (telefonu, elektroniniu paÅ¡tu, per socialinius tinklus ar kt.), taip pat kad bÅ«tų kreipęsis į atsakovės giminaičius, draugus ar kitus asmenis, galinčius suteikti informacijÄ apie jÄ (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

37. Ä®vertinusi ir iÅ¡analizavusi visÄ bylos medžiagÄ , tarp jos – ir paties ieÅ¡kovo teiktus paaiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija konstatuoja nenustačiusi pagrindo priteisti ieÅ¡kovui piniginę kompensacijÄ už jo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, kuriuos lėmė santuokos nutraukimas. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, paliktina nepakeista. Dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo 38. Pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie iÅ¡vados, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netaikė CK 3.69 straipsnio 2 dalies, numatančios galimybę uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, ir atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ palikti atsakovei iki santuokos turėtÄ pavardę.

39. CK 3.69 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

40. Nurodytos teisės normos lingvistinė analizė teikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad sutuoktinio teisė uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę nėra absoliuti, t. y. tenkinti aptariamÄ reikalavimÄ yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai reiÅ¡kia, kad net ir pripažinus, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, taip pat nustačius, kad Å¡alys santuokos metu bendrų vaikų nesusilaukė, teismas neturi besÄ lygiÅ¡kos pareigos uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo Å¡alis, praÅ¡anti teismo uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, turėtų tinkamai pagrįsti tokį reikalavimÄ , t. y. nurodyti pakankamai motyvų ir argumentų, kurie teiktų pagrindÄ spręsti, jog, kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui palikus santuokinę pavardę, bÅ«tų pažeisti nekalto sutuoktinio interesai.

42. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡ymÄ palikti atsakovei iki santuokos turėtÄ pavardę iÅ¡ esmės grindžia tik tuo, kad atsakovė yra kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, tačiau nenurodo jokių argumentų ir nepaaiÅ¡kina, kaip konkrečiai galėtų bÅ«ti pažeisti jo teisėti interesai, jeigu atsakovei bÅ«tų palikta santuokinė pavardė.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad tenkinti šį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ nėra pakankamo pagrindo. Nors atsakovė ir pripažintina kalta dėl santuokos iÅ¡irimo, nes, iÅ¡vykusi dirbti į užsienį, nutraukė su ieÅ¡kovu bet kokius ryÅ¡ius, tačiau jos kaltė nelaikytina tokia didele, kad lemtų bÅ«tinybę uždrausti jai pasilikti pavardę, kuria atsakovė naudojasi jau daugiau nei 22 metus. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju nebÅ«tų sÄ Å¾ininga, protinga ir teisinga po santuokos nutraukimo uždrausti atsakovei pasilikti santuokinę pavardę (CK 1.5 straipsnis). Dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų 44. Pakeitus skundžiamÄ sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

45. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

46. Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovas prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti atsakovei iki santuokos turėtÄ pavardę; nekilnojamÄ jį turtÄ (garaÅ¾Ä ) po santuokos nutraukimo priteisti asmeninėn ieÅ¡kovo nuosavybėn; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Reikalavimas po santuokos nutraukimo palikti atsakovei ikisantuokinę pavardę nelaikytinas savarankiÅ¡ku, todėl jis su reikalavimu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės vertintinas kaip vienas bendras reikalavimas.

47. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir pripažinus, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, laikytina, jog patenkinti du savarankiÅ¡ki reikalavimai iÅ¡ trijų (patenkinti reikalavimai nutraukti santuoka dėl atsakovės kaltės ir priteisti garaÅ¾Ä asmeninėn ieÅ¡kovo nuosavybėn, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas), t. y. patenkinta 67 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų.

48. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovas (apeliantas) patyrė 943 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (143 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti). Byloje patenkinus 67 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 631,81 Eur (943 Eur x 67 proc.) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų.

49. Pirmosios instancijos teisme patirta 19,02 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 6,28 Eur (19,02 Eur x 33 proc.), o iÅ¡ atsakovės 12,74 Eur (19,02 Eur x 67 proc.) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų 50. Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovas (apeliantas) patyrė 300 Eur iÅ¡laidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai už apeliacinio skundo parengimÄ sumokėti.

51. Analizuojamu atveju apeliacinės instancijos teismas ieÅ¡kovo (apelianto) apeliacinį skundÄ patenkino iÅ¡ dalies – pakeitė skundžiamo sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir pripažino, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės, o sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, paliko nepakeistÄ . Dėl to laikytina, kad patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

52. Atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, bei tai, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, ieškovui iš atsakovės priteistina 150 Eur (300 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

53. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. nutartimi atidėjo ieÅ¡kovui žyminio mokesčio sumokėjimÄ už apeliacinio skundo padavimÄ iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo.

54. Už reikalavimÄ nutraukti santuokÄ dėl atsakovės kaltės mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (100 Eur x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismui patenkinus šį apeliacinio skundo reikalavimÄ ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nutraukė santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, valstybės naudai iÅ¡ atsakovės priteistinas 75 Eur už nurodytÄ reikalavimÄ mokėtinas žyminis mokestis.

55. Už reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 1 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ mokėtinas 34 Eur žyminis mokestis (1500 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistÄ skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovės priteisimo atmestas, valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 34 Eur žyminis mokestis. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukiant ieÅ¡kovo E. K. (E. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) akto įraÅ¡u Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės. Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Priteisti ieÅ¡kovui E. K. (E. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 631,81 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 81 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. K. (E. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,28 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 28 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Priteisti iÅ¡ atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,74 Eur (dvylika eurų 74 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. KitÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui E. K. (E. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo E. K. (E. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 34 Eur (trisdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ atsakovės I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 75 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) žyminio mokesčio. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Teisėjos Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė