d17d64a8-7aa0-45c7-9d2b-5fc3b34a063e · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2S-642-613/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02287-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.17; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.26 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jurisdictus“ skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys V.

Z., antstolis Aleksandras Selezniovas. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jurisdictus“ kreipėsi į antstolį AleksandrÄ SelezniovÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti antstolio 2021 m. kovo 26 d. patvarkymÄ Nr. S1F-19866. Nurodo, kad antstolis atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos pateiktÄ vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ ir grÄ Å¾ino iÅ¡ieÅ¡kotojui, motyvuodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 3 dalimi.

PareiÅ¡kėja teigia, jog jai kyla pagrįstų abejonių dėl Å¡iame straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl praÅ¡o sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 3 dalies norma (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija, teisės akto Nr. XIII-2721, TAR, 2019 m. gruodžio 30 d. Nr. 21560) neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 dalims.

2. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2021 m. kovo 29 d. priėmė patvarkymÄ dėl skundo, kuriuo atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ , ir perdavė skundÄ nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad jo veiksmai atitinka Å¡iÄ dienÄ galiojančias teisės normas.

3. Suinteresuotas asmuo V. Z. atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolio veiksmų nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Taip pat netenkino Å¡alių praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

5. Teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 26 d. antstolio kontoroje gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo, juo praÅ¡oma priimti vykdymui Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2021 m. kovo 22 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės V. Z.. Antstolis Aleksandras Selezniovas 2021 m. kovo 26 d. patvarkymu dėl atsisakymo priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdymui Nr. S1f-19866 atsisakė priimti vykdyti minėtÄ Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2021 m. kovo 22 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės V. Z..

6. Teismas, nustatęs byloje faktines aplinkybes ir remdamasis teisiniu reglamentavimu, konstatavo, kad antstolis pagrįstai priėmė skundžiamÄ patvarkymÄ dėl atsisakymo priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdymui, todėl antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais ir minėtÄ patvarkymÄ panaikinti nėra pagrindo.

7. Teismas, įvertinęs Å¡alių pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 650 straipsnio 3 dalies norma neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos atitinkamiems straipsniams, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, formuojama dėl teismo pareigos kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , nusprendė, kad nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl CPK 650 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai, todėl nenustačius pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , pareiÅ¡kėjos ir antstolio praÅ¡ymų netenkino.

8. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjos teisę kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė Å¡io asmens konstitucines teises ar laisves ir Å¡is asmuo iÅ¡naudojo visas teisinės gynybos priemones.

9. Teismas nurodė, kad nutarties dalis dėl antstolio veiksmų per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Kita nutarties dalis neskundžiama. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. PareiÅ¡kėja UAB „Jurisdictus“ (toliau – apeliantė) teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos skundÄ tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1 Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas. 10.2 Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, bylÄ iÅ¡sprendė formaliai, nominaliai, t. y. nepaisant Konstitucijos virÅ¡enybės teisinėje sistemoje, Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių bei laisvių ir jų apsaugos teisinių garantijų. 10.3 Mano, kad teisingas Å¡ios bylos iÅ¡sprendimas nėra galimas, neįvertinus byloje taikytino įstatymo konstitucingumo.

Antstolio veiksmų teisėtumas turi bÅ«ti vertinamas ne tik įstatymo, bet visų pirma Konstitucijos požiÅ«riu. Jeigu įstatymas, kurio pagrindu antstolis atlieka tam tikrus veiksmus, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡ie antstolio veiksmai yra teisėti, nes iÅ¡ antikonstitucinio įstatymo negali kilti teisėti teisiniai padariniai, teisėtos pasekmės. 10.4 Pirmosios instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas apie individualaus konstitucinio skundo įteisinimo Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nepagrįstas ir neteisingas, kadangi individualaus konstitucinio skundo įtvirtinimas nepanaikino paties konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančio teismo teisės ir pareigos kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl įstatymo konstitucingumo įvertinimo.

Be to, sukuria papildomÄ darbo krÅ«vį visai teismų sistemai, nes, prieÅ¡ kreipiantis į Konstitucinį TeismÄ su individualiu konstituciniu skundu, asmuo privalo iÅ¡naudoti pažeistų teisių gynimo apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose galimybes ir pareikalauja iÅ¡ asmens daug didesnių jo pažeistų teisių gynimo laiko ir finansinių sÄ naudų.

11. Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , juo su atskiruoju skundu sutinka, praÅ¡o apeliantės atskirÄ jį skundÄ tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1 Pažymėjo, kad visi antstolio atlikti veiksmai (atsisakymas priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdymui) atitinka Å¡iÄ dienÄ galiojančias teisės normas, tačiau taip pat, kaip ir apeliantė, nepritaria nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusiems CPK 650 straipsnio pakeitimams, kurie riboja iÅ¡ieÅ¡kotojo teises pasirinkti antstolį. 11.2 Mano, kad įstatymų leidėjas CPK 650 straipsnio papildymu 3 dalimi neproporcingai ir neteisingai suvaržė ne tik iÅ¡ieÅ¡kotojo teises pasirinkti antstolį jo aptarnaujamoje teritorijoje, bet ir antstolio įgalinimus ir apribojo jo funkcijas, taip pažeisdamas konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, ekonomiÅ¡kumo ir teisinio aiÅ¡kumo principus.

Šis įstatymo pakeitimas prieštarauja ir lygiateisiškumo principui (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis) ir vertintinas kaip ribojantis antstolio įgalinimus ir jo atliekamas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , atskirÄ jį skundÄ , mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

14. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Pažymėtina, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirÄ jį skundÄ grindžia iÅ¡ esmės vienu argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, kadangi priimta vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, kuris neva prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs byloje faktines aplinkybes, remdamasis teisiniu reglamentavimu ir netenkindamas pareiÅ¡kėjos skundo dėl antstolio veiksmų, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju antstolis pagrįstai priėmė skundžiamÄ patvarkymÄ dėl atsisakymo priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdymui, todėl antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais ir minėtÄ patvarkymÄ panaikinti nėra pagrindo. Netenkindamas praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl CPK 650 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai, todėl, nenustačius pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , pareiÅ¡kėjos ir antstolio praÅ¡ymų netenkino.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nutarties dalis dėl antstolio veiksmų per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Kita nutarties dalis neskundžiama.

19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui taikytinų teisės normų, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisingam ginčo iÅ¡sprendimui taikytinÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį.

20. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001;

Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo procesÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias ginčo Å¡alis siejančius teisinius santykius, o apeliantė be pakankamo pagrindo atskirajame skunde tvirtina, jog skundžiama nutartis nėra teisėta.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis ir pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo teise kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl nutarties dalies, kuria netenkintas praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ 22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, negalima skųsti paduodant atskirÄ jį skundÄ .

23. Pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį, skundžiamos teismo nutartys, kuriomis iÅ¡spręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimÄ , dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo ir kitais CPK numatytais atvejais. Teisės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ prie Å¡ių atvejų nenumatytas. Be to, atsisakymas tenkinti praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai.

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iÅ¡kilusį (ar bylos Å¡alies iÅ¡keltÄ ) klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ sprendžia savo nuožiÅ«ra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes.

Ä®statyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Pažymėtina ir tai, kad nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡oma teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

25. Dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijÄ teismo nesikreipimas ar atsisakymas su konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį TeismÄ netgi negali bÅ«ti tikrinamas instancine tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

26. Remdamasis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nutarties dalis dėl praÅ¡ymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ nėra skundžiama, ir konstatuoja, kad nutartys dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ atskiraisiais skundais neskundžiamos (CPK 39, 593 straipsniai). Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarties dalis, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjos ir antstolio Aleksandro Selezniovo praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ , nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės Jurisdictus“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å¡ios Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarties dalies, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties 27. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį. Naikinti skundžiamÄ nutarties dalį dėl antstolio veiksmų atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 28. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas atmestinas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Kadangi kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo nespręstinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės Jurisdictus“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiÅ¡kėjos ir antstolio Aleksandro Selezniovo praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , nutraukti. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Giedrė Seselskytė