2019-12-11 Nr. AB-23293-3-63-3-00008-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1887-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00008-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad periodiškai nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. spalio 11 d. (apie 3 mėnesius) buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje (toliau – ir areštinė) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Areštinėje nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas vienam asmeniui turintis tekti kameros plotas, dėl to jis neturėjo vietos judėti ir dėl to patirtą neturtinę žalą įvertino 5 000 Eur. Areštinės kamerose ir dušuose nebuvo signalizacijos (aliarmo) mygtuko, todėl areštinėje laikomi asmenys, norėdami pakviesti budintį pareigūną ar medicinos personalą, daužė duris, dėl to patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 2 000 Eur.

Areštinėje buvo leidžiama tik vieną valandą per dieną pasivaikščioti kiemelyje, kartais apskritai nebuvo leidžiama, kiemelis buvo nešvarus, areštinės konstrukcijose buvo asbesto, dėl to patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 1 000 Eur. Areštinės kamerose neveikė ventiliacija, neatsidarė langai, pro juos nepateko natūralus apšvietimas ir oras iš lauko, buvo drėgna ir tamsu, kamerose buvo per silpnas dirbtinis apšvietimas, nebuvo galima skaityti ir rašyti, dėl to patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 5 000 Eur.

Kamerose buvo netinkama temperatūra (žiema nuo 10 °C iki 14 °C, vasarą – iki 35 °C); nebuvo leidžiama turėti ventiliatoriaus; kameros buvo neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, drėgnos, nuo sienų atsilupę dažai, sienos nepritaikytos valymui, dėl to patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 5 000 Eur. Areštinėje nebuvo užtikrinama sveikatos priežiūros specialisto, gydytojo priežiūra, jos tekdavo laukti iki kitos dienos, be to, nebuvo užtikrinamas privatumas su gydytoju, dėl to patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 3 000 Eur.

Areštinėje tinkamai neaprūpindavo patalyne – duodavo nešvarią patalynę, neduodavo užvalkalo užklotui; neduodavo rankšluosčių, higienos priemonių, tualetinio popieriaus. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, rūdydavo, pūdavo. Nebuvo plaunamas apatinis trikotažas ir rūbai – pareiškėjui tekdavo plautis savarankiškai, tačiau nebuvo sąlygų jų džiovinti. Kameros buvo nešvarios, nesutvarkytos, sienos aprašinėtos necenzūriniais žodžiais, apipieštos pornografiniais piešiniais. Sanitariniai mazgai nehigieniški, seni, aprūdiję, iš sanitarinių mazgų skylių grindyse sklido metano dujos, nemalonūs kvapai.

Nebuvo privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, jie neatitverti nuo gyvenamosios patalpos ir nuo budinčių pareigūnų, kurie žiūrėdavo pro kameros duryse įrengtas skylutes. Kamerose nebuvo įrengtos kėdės ar suolai, kad būtų galima atsisėsti. Nebuvo galimybės pasinaudoti dušu du kartus per savaitę, o kartais ir vieną kartą, pvz., grįžus po etapavimo, dažnai nebuvo šilto (karšto) vandens. Kamerose buvo graužikų, buitinių parazitų, nebuvo atliekama deratizacija, dezinfekcija, arba jos buvo atliekamos ne laiku arba tik po daugkartinių prašymų, o atlikta deratizacija, dezinfekcija būdavo neefektyvi.

Iš karto po tokios procedūros, neišvėdinus kameros, asmenys buvo vedami atgal į kamerą. Dėl šių aplinkybių įsiveisdavo kūno parazitai, pareiškėjas ne kartą buvo sukandžiotas blakių, buvo priverstas kvėpuoti nuodais, skirtais parazitams, dėl minėtų aplinkybių patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 3 000 Eur. Areštinėje maistas nebuvo pakankamai kaloringas ir skanus, dažnai neatitiko nustatyto kiekio, buvo atšalęs. Pareiškėjui nebuvo tiekiamas dietinis maitinimas, kurį buvo paskyręs gydytojas. Karštas maistas tiekiamas tik kartą per parą pietums, o pusryčiams ir vakarienei buvo tiekiamas sausas maisto davinys.

Maistą dalindavo nesilaikant higieninių reikalavimų. Dažnai nebuvo atsižvelgiama į prašymus laikyti pareiškėją su nerūkančiais asmenimis, dėl to patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 3 000 Eur. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu jis buvo baudžiamas kankinant, patyrė neigiamą poveikį garbei ir orumui, sveikatos būklei, psichologinei būsenai. Pažeidimų aplinkybės yra visiems žinomos ir ne kartą, atlikusios patikrinimus, įvairios kompetentingos institucijos bei komisijos tai pripažino. Pareiškėjas teigė dėl nurodytų pažeidimų patyręs fizinius skausmus, dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu ir kitais nepatogumais, dėl to sutriko miegas, jis jautė nuolatinę baimę, nepasitikėjimą savimi.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Tauragės AVPK paaiškino, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. spalio 10 d. skirtingais laikotarpiais, iš viso – 37 paras. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės AVPK nesikreipė, nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt. Plotas, tenkantis vienam asmeniui, per parą kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą. Vadovaujantis teisės aktais iškvietimo signalizacijos mygtukai yra įrengiami tik kamerose, kuriose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Pagal Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalą matyti, jog pareiškėjas 2017 m. vasario 9 d. pareikalavo persirišti ranką ties alkūne, jam buvo suteikta medicininė pagalba, kitų nusiskundimų jis neturėjo. Areštinėje yra įrengtas atskiras medicinos kabinetas, kuriame apžiūros atliekamos privačiai ir asmeniškai, apžiūrima po vieną. Areštuoto asmens kortelėje matyti, jog pareiškėjas daugeliu atveju, kai jam buvo siūloma pasivaikščioti kiemelyje, atsisakydavo. Areštinės languose yra įrengtos orlaidės, jos yra skaidraus stiklo, atsidaro.

Kameroje Nr. 3, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, 2017 m. sausio, vasario mėnesiais, mechaninė vėdinimo sistema veikė. Dirbtiniam apšvietimui padidinti būtina papildomai įrengti šviestuvus, pakeisti visą areštinės instaliaciją, tačiau tam netikslinga skirti lėšų, nes numatoma visos areštinės rekonstrukcija. Oro temperatūra ir oro santykinė drėgmė atitinka reikalavimus. Areštinėje 2013 m. buvo atliktas kapitalinis remontas. Areštinėje yra vedamas Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo atlikimo (registravimo) žurnalas, ozonavimas (pelėsio naikinimas), deratizacija ir dezinfekcija atliekami kiekvieną mėnesį.

Skalbimo paslaugas teikia įmonės pagal sutartis, patalynė keičiama išvykus asmeniui iš areštinės kameros, todėl atvykęs kitas asmuo gauną išplautą ir dezinfekuotą patalynę. Visose kamerose įrengtas 100 x 142 cm ploto sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Areštinės kameras turi valyti patys laikomi asmenys, tam yra skirtos valymo priemonės. Areštinėje laikomiems asmenims ne rečiau kaip kartą per savaitę, o naujai į policijos areštinę uždarytiems areštantams ar iš kitų laisvės apribojimo vietų atvykusiems areštantams, jei jie pageidauja, tą pačią dieną sudaroma galimybė pasinaudoti dušu.

Esant dideliam skaičiui areštantų ar šiems atvykus vakare (po 22 val.) – dušu pasinaudoti sudaroma galimybė ne vėliau kaip kitą dieną. Areštinėje laikomų asmenų maitinimą vykdo įmonė pagal sutartį. Tiekiamas vienodas ir subalansuotas maistas, kuris atitinka maisto higienos normas. Asmenys maitinami 3 kartus per dieną, o nepilnamečiai – 4 kartus per dieną. Dėl maisto kokybės iš pareiškėjo jokių skundų negauta. Pareiškėjas areštinės kameroje buvo laikomas neilgą laiką, todėl laikymo sąlygos jam negalėjo sukelti neigiamų išgyvenimų, diskomforto, psichologinės kančios, streso ir sumenkinti pareiškėjo žmogiškojo orumo.

Pareiškėjas skundą grindžia bendro pobūdžio teiginiais bei nepateikia jokios faktinės argumentacijos, kad būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis buvo laikomas žiauriomis, higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis ir dėl to būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiškėjo S. B. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, 270 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 13 d. (6 paras), nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. (3 paras), nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. sausio 12 d. (15 parų), nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. sausio 26 d. (3 paras), nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. vasario 9 d. (3 paras), nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. (6 paras), nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. (6 paras), nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. (6 paras), nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. (2 paras), nuo 2017 m. spalio 5 d. iki 2017 m. spalio 10 d. (6 paras). Pareiškėjas ginčo laikotarpiu periodiškai areštinėje buvo laikomas 56 paras.

7. Teismas nurodė, kad nuo 2007 m. birželio 3 d. teritorinių policijos įstaigų areštinėse uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką nustatė Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Nuo 2017 m. balandžio 4 d. įsigaliojo Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 (toliau – ir Areštinių vidaus tvarkos taisyklės). Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 (toliau – ir Instrukcija). Teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015).

8. Teismas nurodė, kad Areštinių veiklos taisyklių 80 punktas nustatė, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Areštinių vidaus tvarkos taisyklių 58 punkte taip pat nustatyta, kad policijos areštinės kameroje vienam areštantui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Tauragės AVPK atsiliepime nurodyta, kad sanitarinių mazgų plotai areštinių kamerose yra 1,42 kv. m (100 x 142 cm).

9. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėją laikant Tauragės AVPK areštinėje, teisės aktais nustatytas vienam asmeniui turintis tekti gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto, buvo pažeistas pareiškėją laikant kameroje Nr. 3 nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2017 m. sausio 12 d., t. y. 7 paras, su dviem asmenimis (vienam asmeniui teko 3,75 kv. m). Kitomis dienomis pareiškėjui tekęs plotas svyravo nuo 5,32 kv. m iki 11,26 kv. m, todėl pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytą gyvenamąjį plotą nebuvo pažeista.

10. Teismas nurodė, kad Tauragės AVPK atsiliepime paaiškino, jog kamerose įrengti 100 x 142 cm ploto sanitariniai mazgai su 120–130 cm aukščio pertvara. Atsižvelgęs į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas įrengti taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų. Todėl pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis areštinės kamerose įrengtais tualetais ginčo laikotarpiu (56 paras) galėjo būti pažeista.

11. Teismas nurodė, kad Instrukcijos 3.3 punkte nustatyta, jog nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – tai vaizdo stebėjimo bei ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančio pareigūno sistema, kai areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros (su filmavimo galimybe) ir susisiekti su policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekančiu pareigūnu, stebinčiu areštinės kameras vaizdo monitoriuje, skirtos telefonspynės. Todėl teismas sprendė, kad iškvietimo-signalizacijos (aliarmo) mygtukų įrengimas kamerose, kuriose nėra yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, teisės aktai nenustatytas.

12. Teismas iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2017 m. kovo 28 d. ataskaitos Nr. 2017/1-20 nustatė, kad 2017 m. vasario 2 – 13 d. atlikus patikrinimą Tauragės AVPK areštinėje ir laikino sulaikymo patalpose nustatyta, kad: neužtikrinamas privatumas laikomiems asmenims naudojantis sanitariniu mazgu; sudaromos prielaidos pažeisti asmenų privatumą, kuomet jie sveikatos priežiūros specialistų yra apžiūrimi kamerose (stebint ir kitiems ten esantiems sulaikytiesiems) arba koridoriuje šalia laikino sulaikymo patalpų; asmenys nebuvo apžiūrėti sveikatos priežiūros specialisto per 24 val.; specialiame žurnale nenurodyti apžiūros laikas ir išoriniai kūno sužalojimai, jeigu jų buvo; neatliekamas niežais arba utelėmis užsikrėtusių asmenų sanavimas; sanuotiems asmenims skirta apranga buvo nešvari, iš labdaros gaunami drabužiai nėra skalbiami ar kitaip dezinfekuojami prieš perduodant juos sanuotiems asmenims; laikino sulaikymo patalpos, iš jų išleidus niežais arba utelėmis užsikrėtusį asmenį, nėra dezinfekuojamos; areštinėje laikomiems asmenims nesudarytos tinkamos sąlygos išsidžiovinti išskalbtus skalbinius (drabužius); maitinimo paslaugas teikiančios įmonės paruoštas maistas, kuris patiekiamas areštinėje laikomiems asmenims, nėra tikrinamas; areštinės pasivaikščiojimo kiemelyje neužtikrinama švara; areštinės darbo sąlygos turi neigiamą poveikį ir pareigūnų, dirbančių šiose patalpose, darbo sąlygoms bei kokybei; elektroniniame registre nėra slaugytojo įrašų; areštinės kamerose pastatytos dviejų aukštų lovos, todėl, apgyvendinus maksimalų sulaikytųjų skaičių, šios patalpos neatitinka vienam sulaikytajam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimo; areštinės kamerose esantys sanitarinių mazgų, praustuvių įrenginiai, taip pat elektros instaliacija (kištukiniai lizdai ir jungikliai) techniškai netvarkingi; kamerų patalpos neatitinka teisės aktuose nustatytų vėdinimo ir apšvietimo reikalavimų; areštinės kameros sanitariniuose mazguose nėra užtikrinama švara; ant kamerų sienų ir lubų matomas pelėsių grybelis; nėra užtikrinamas teisės aktuose numatytas inventorius (kabliukai drabužiams); kamerose trūksta muilo ir tualetinio popieriaus; sulaikytiems asmenims išduodami ne po du, bet po vieną rankšluostį, vieną paklodę; taip pat išduodamas prastos būklės minkštasis inventorius (dėmėtos, nešvarios, nemalonaus kvapo antklodės ir pagalvės).

13. Teismas nustatė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento (toliau – ir NVSC) 2017 m. birželio 14 d. rašte Nr. 2.7-525(16.3.187.7.06) „Dėl prašymo“ nurodyta, jog neplaninio patikrinimo metu kamerose Nr. 5 ir Nr. 7 dirbtinė apšvieta nevertinta, nes Tauragės AVPK raštu pranešė apie planuojamą visos areštinės rekonstrukciją, kurios metu bus pakeista elektros instaliacija, po rekonstrukcijos bendra dirbtinė apšvieta atitiks HN 134:2015 reikalavimus. Kamerose Nr. 5, Nr. 7 ant sienų, lubų esantis pelėsis buvo naikintas ozonavimu, todėl HN 134:2015 pažeidimo nenustatyta. NVSC 2017 m. vasario 21 d. rašte Nr. 2.7-102(16.3.187.7.06) „Dėl skundo“ nurodyta, kad operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyta, jog kameroje Nr. 3 pažeisti HN 134:2015 14 punkto (bendra dirbtinė apšvieta neatitinka reglamentuojamo dydžio), 16 punkto (oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė yra mažesnės nei reglamentuojama), 39 punkto (ant sienų, lubų yra vizualiai matomų pelėsių) reikalavimai; kitų pažeidimų nenustatyta. Nustatyta, kad kameroje Nr. 3 veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema bei oro judėjimo greitis atitinka HN 134:2015 16 punkto reglamentuojamą dydį šaltuoju metų laiku. Areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius nariuotakojų ir graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas.

14. NVSC 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-5 (16.16.8.7.12) nurodyta, jog Tauragės AVPK areštinėje pažeisti HN 134:2015 14 punkto (bendra dirbtinė apšvieta neatitinka reglamentuojamo dydžio), 16 punkto (oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė yra mažesnės nei reglamentuojama), 39 punkto (kameroje Nr. 3 ant sienų, lubų yra vizualiai matomų pelėsių) reikalavimus. NVSC 2017 m. gegužės 12 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-39(16.16.8.7.12) nurodyta, jog pašalinti 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-5 (16.16.8.7.12) nurodyti HN 134:2015 16 punkto ir 39 punkto pažeidimai, tačiau 14 punkto pažeidimas nepašalintas – bendra dirbtinė apšvieta neatitinka reglamentuojamo dydžio reikalavimo. NVSC 2017 m. birželio 9 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-69(16.16.8.7.12) nurodyta, jog Tauragės AVPK areštinė nepažeidė HN 134:2015 39 punkto (kameroje Nr. 5, Nr. 7 pelėsis ant sienų, lubų naikintas) reikalavimo. NVSC 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-119(16.16.8.7.12) nurodyta, jog Tauragės AVPK areštinė nepažeidė HN 134:2015 20, 34, 35, 37, 39, 41, 42 punktų reikalavimų, o HN 134:2015 14, 16 punktų reikalavimai, susiję su pastato rekonstrukcija nevertinti.

15. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir VMVT) 2017 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 62V5-(62.5)-248 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad uždaroji akinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Girupis” nuo 2017 m. vasario 25 d. koregavo valgiaraštį atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. V-863 „Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos“. Buvo pritaikytas fizinio aktyvumo koeficientas 1,4, atitinkantis labai mažo intensyvumo fizinį aktyvumą (sėdimas darbas ir pasyvus laisvalaikis), t. y. atitinkantis fizinio aktyvumo sąlygas Tauragės AVPK areštinėje. Areštinėje laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims dešimties dienų valgiaraštis yra sudarytas atsižvelgiant į rekomenduojamos paros energijos normas suaugusiems pagal amžiaus grupes, laikomų tardomų asmenų lytį, taikant maksimalų energinės vertės vidurkį, o individualūs valgiaraščiai nėra ruošiami. Įvertinus UAB „Girupis“ pateiktą valgiaraštį nustatyta, kad rekomenduojamos paros maistinių medžiagų ir energijos normos nedirbantiems asmenims (vyrams ir moterims), laikomiems Tauragės AVPK areštinėje, atitinka Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 510 I ir II skyriaus reikalavimus. VMVT 2017 m. vasario 28 d. raštu Nr. 62V5-(62.5)-116 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog tikrinimo dieną patiekalus išdalino UAB „Girupis“ darbuotoja su pilnos komplektacijos darbo apranga (chalatas, galvos apdangalas, vienkartinės pirštinės). Patiekalai buvo patiekiami uždaruose vienkartiniuose induose, tačiau kamerų langeliai, kur dedami patiekalai vizualiai nešvarūs, vietomis padengti korozija. Informavo, kad 2017 m. vasario 22 d. iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto gautame tyrimų protokole Nr. 1-17/04147/1CH rezultatų vertinimo išvadoje pažymima, kad nustatyta energinė vertė (155kcal/100g) yra 56 % didesnė negu deklaruoja gamintojas (99 kcal/100 g.).

16. Teismas, įvertinęs minėtų institucijų patikrinimų rezultatus, konstatavo, jog dalis pareiškėjo nurodomų pažeidimų, susijusių su privatumu naudojantis sanitariniu mazgu bei apžiūrint sveikatos priežiūros specialistams, su tinkama sveikatos priežiūra, su sveika, saugia, švaria ir higieniška aplinka, tinkamu maitinimu bei tinkamu buitiniu materialiniu aprūpinimu, pasitvirtino.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl jo sveikatos, nustatė, kad pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo skirta sustiprinta individuali priežiūra, jis badavo, žalojosi. 2017 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas buvo pakviestas pokalbiui pas psichologą dėl badavimo, 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo pakviestas pokalbiui pas psichologą dėl autoagresyvaus elgesio, tačiau atvykti atsisakė. 2017 m. spalio 13 d. buvo pakviestas pokalbiui pas psichologą dėl badavimo. Pokalbio metu reiškė susierzinimą dėl, jo teigimu, nepratęsto anksčiau skirtos dietos termino. Išsakė savo poreikius dėl maitinimo, sąlygas dėl paskyrimo į kamerą, minėjo jaučiamą įtampą, girdimus liepiamojo pobūdžio balsus.

18. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog būtent Tauragės AVPK pažeidimai pareiškėjui sukėlė labiau juntamų fizinių skausmų, nepatogumų ar tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų tyčia ir sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), pažeidimai nebuvo ilgalaikiai. Teismas sprendė, kad dėl minėtų pažeidimų pareiškėjui galbūt buvo padaryta neturtinė žala, tačiau ne itin didelė ir reikšminga, o pareiškėjo patirtus nepatogumus teisingai ir proporcingai atlygins 270 Eur suma.

III. 19. Pareiškėjas S. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti pareiškėjo skundą ir jam priteisti 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas gyvenamojo ploto pažeidimo faktą, neatsižvelgė į tai, jog kameroje buvo lovos ir kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė, kurie užėmė didžiąją dalį kameros ploto. Gultai buvo įrengti taip, kad tarp miegojimo vietų nebuvo net minimalaus atstumo. Pareiškėjo nuomone, teismas teisingai konstatavo teisės į gyvenamąjį plotą pažeidimą, tačiau į minėtas aplinkybės neatsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovo turėtų būti priteista 5 000 Eur suma. Pareiškėjas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė jo teisės į privatumą pažeidimą, tačiau priteisė per mažą neturtinės žalos atlyginimą, jo nuomone už šį pažeidimą turėtų būti priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pasitvirtino pažeidimai apžiūrint pareiškėją sveikatos priežiūros specialistams, dėl tinkamos sveikatos priežiūros, sveikos, saugios, švarios ir higieniškos aplinkos, tinkamo maitinimo bei tinkamo buitinio materialinio aprūpinimo. Pareiškėjo nuomone, teismas nepakankamai įvertino byloje surinktus įrodymus, atsakovo padarytų pažeidimų visumą, todėl teismo sprendimas pakeistinas ir pareiškėjo skundas tenkintinas.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Tauragės AVPK nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, jog Tauragės AVPK pareigūnai elgėsi neteisėtai, siekdami pakenkti pareiškėjui ar kitaip sudaryti jam netinkamas sąlygas, akcentuoja, kad ketinama rekonstruoti areštinės pastatą, nugriaunant ir pastatant naują. Teismas teisingai apskaičiavo vienam asmeniui tenkantį plotą iš jo išskaičiuodamas tik sanitarinio mazgo plotą, o baldų bei spintelių ploto išskaičiavimas nėra būtinas, nes nėra numatytas pagal teisės aktų reikalavimus. Tauragės AVPK nuomone, teismas teisingai įvertino žalos dydį dėl privatumo pažeidimo, kadangi teismų praktikoje už tokio pobūdžio pažeidimus dažniausiai priteisiamas 50 Eur neturtinės žalos dydis. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovo nuomone, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ginčas kilo dėl 27 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas S. B. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Tauragės AVPK areštinėje nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2017 m. spalio 11 d., atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo 270 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad Tauragės AVPK pareiškėjui 7 paras nebuvo užtikrintas nustatytas minimalus kameros plotas, turintis tekti vienam asmeniui. Visą laikymo laikotarpį – 56 paras, pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Be to, pasitvirtino dalis pareiškėjo teiginių dėl privatumo neužtikrinimo apžiūrint sveikatos priežiūros specialistams, tinkamos sveikatos priežiūros, sveikos, saugios, švarios ir higieniškos aplinkos, tinkamo maitinimo bei tinkamo buitinio materialinio aprūpinimo.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais Tauragės AVPK pažeidimais, tačiau laikosi pozicijos, kad netinkamai įvertinus įrodymus, jam priteistas per mažas neturtinės žalos atlyginimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir jam priteistinas 27 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo pareiškėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.

28. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą sujungti nagrinėjamą bylą su kita Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. A-3061-502/2019 pagal pareiškėjo S. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės AVPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pagal ABTĮ 68 straipsnio 1 dalį bylą posėdžiui rengiančiam teisėjui ar ją nagrinėjančiam teismui nustačius, kad teisme arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose yra du ar daugiau pareiškimų (prašymų) patikrinti to paties norminio administracinio akto teisėtumą arba skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties teisės akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šie skundai (prašymai, pareiškimai) gali būti nutartimi sujungti į vieną bylą. Kai šioje dalyje nurodyti skundai (prašymai, pareiškimai) yra tame pačiame teisme, juos sujungia bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba bylą nagrinėjantis teismas. Atsižvelgiant į aptartas ABTĮ nuostatas, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje administracinių bylų sujungti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo prašymas netenkinamas.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

30. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, iš esmės pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Tauragės AVPK areštinėje sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais dėl nustatytų Tauragės AVPK pažeidimų ir, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, jų papildomai nekartoja.

31. Pareiškėjas nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

32. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

33. Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013). Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad neturtinės žalos atlyginimo būdas bei priteistinos sumos dydis, jei pasirenkamas atlyginimo būdas pinigais, iš esmės priklauso nuo aplinkybių daugeto: pažeidimo trukmės, sukeltų neigiamų pasekmių sunkumo, besikreipusio teisminės gynybos asmens elgsenos siekiant išvengti neigiamų faktorių, pažeistų teisių gynimo laiko požiūriu, t. y. ar pažeistas teises stengtasi apginti jau pažeidimo darymo metu, ar betarpiškai pastarajam pasibaigus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-859/2013).

34. Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, susijusias su laisvės atėmimo įstaigos pareigūnų elgesiu, jų ketinimais; į bendrą šalies ekonominę situaciją; pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015 ir kt.). Taip pat, teisėjų kolegijos nuomone, svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2373-520/2016, 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2803-624/2016), kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, turėjusiu įtakos neturtinės žalos nustatymui. Pasisakydama dėl šio pareiškėjo argumento, teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas vadovaudamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu ABTĮ 56 straipsnyje, įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d., 56 str. 4 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

36. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas aptartų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinkantis ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo prieiti išvadą, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

37. Teisėjų kolegija, konkrečiai įvertinusi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (7 paras neužtikrintas minimalus gyvenamas plotas, 56 paras neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu bei nustatyti kiti pažeidimai apžiūrint sveikatos priežiūros specialistams, tinkamos sveikatos priežiūros, sveikos, saugios, švarios ir higieniškos aplinkos, tinkamo maitinimo bei tinkamo buitinio materialinio aprūpinimo), dėl kurių pareiškėjas galėjo jausti neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, atsižvelgusi į tai, kad nenustatyta, jog Tauragės AVPK būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma (270 Eur) jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra adekvati.

38. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys