d178f5c4-e23c-4589-a4f8-53765e2b6561 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                      Civilinė byla Nr. 2A-400/2012Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00211-2010-2             Procesinio sprendimo kategorija 73.2.6.4.10.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės GasiÅ«nienės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys, civilinėje byloje Nr. 2-1526-104/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Agluona“ ieÅ¡kinį atsakovui Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialui dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Naujoji Agluona“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialo 2008 m. sausio 14 d. draudimo sutarties pagrindu 121 239,16 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 1 873,39 Lt palÅ«kanų, 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko prievolių įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2008 m. sausio 14 d. draudikas CofaceAustria Kreditversicherung AG Lietuvos filialui, Globalliance prekinio kredito draudimo taisyklių Nr. 2 (toliau – Taisyklės) pagrindu pasirašė Globalliance prekinio kredito draudimo liudijimÄ GAC Nr. 0311/08, kuriuo atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas apdraudė ieÅ¡kovÄ UAB „Naujoji Agluona“ nuo pirkėjų nemokumo arba finansinių įsipareigojimų nevykdymo ir įsipareigojo draudiminio įvykio atveju kompensuoti 90 procentų pirkėjo neapmokėtos skolos.

Atsakovas 2008 m. vasario 1 d. įvertinęs draudimo rizikÄ patvirtino ieÅ¡kovo pirkėjui AB „Andova“ 200 000 Lt draudimo apsaugÄ - kredito limitÄ . IeÅ¡kovas pardavinėjo prekes pirkėjui AB „Andova“. Pirkėjas AB „Andova“ neapmokėjo 2008 m. spalio 24 d. – 2008 m. gruodžio 12 d. iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų per 60 dienų nuo sÄ skaitos faktÅ«ros pateikimo dienos, liko skolingas 134 710,18 Lt. IeÅ¡kovas apie pirkėjo vėlavimo atsiskaityti faktÄ 2009 m. vasario 5 d. ir 2009 m. vasario 19 d. praneÅ¡imais informavo atsakovÄ , kaip to reikalauja Draudimo taisyklių 2.3. iii) punktas, ir pateikė atsakovui visus skolÄ patvirtinančius dokumentus.

Atsakovo nurodymu ieÅ¡kovas taip pat 2009 m. balandžio 6 d. perleido atsakovui reikalavimo teisę į UAB „Andova“ įsiskolinimÄ , kuris reikalavimo teisės perleidimo atsakovui dienÄ sudarė 135 280,42 Lt, ir atsakovas pradėjo pirkėjo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus. IeÅ¡kovas 2009 m. liepos 14 d. raÅ¡tu Nr. AGL-05 paprašė iÅ¡mokėti jam priklausančiÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau atsakovas 2009 m. spalio 9 d. įvykio tyrimo aktu Nr. 014709 pripažino 134 710,18 Lt nuostolį nedraustu ir 2009 m. spalio 9 d. sprendimu atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , vadovaudamasis Taisyklių 1.2.3 punkto iv) dalimi, 2.1.1 punktu, 2.3 punkto i) dalimi bei 9.3 punktu.

IeÅ¡kovo teigimu, jis nepažeidė atsakovo nurodytų taisyklių, nes jokios nepalankios informacijos apie pirkėjÄ ir atsiskaitymų sutrikimÄ (Taisyklių 11 p.) iki 2009 m. vasario 5 d. praneÅ¡imo nebuvo, nes tarp Å¡alių buvo iÅ¡ankstinis susitarimas pastačius butÄ Ä¯skaityti skolÄ , todėl buvo pasiraÅ¡yta Reikalavimų įskaitymo sutartis ir tarpusavio užskaitos aktas dėl 320 000 Lt vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo. Kadangi tarp Å¡alių atsiskaitymų sutrikimo nebuvo, tai neatsirado ir draudėjo pareiga praneÅ¡ti nepalankiÄ informacijÄ (apie atsiskaitymų sutrikimÄ ), sustabdyti prekių tiekimÄ pirkėjui, todėl nėra teisinio pagrindo susidariusius nuostolius laikyti nedraustais pagal Taisyklių 1.2.3 iv) punktÄ .

Draudėjas 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarydamas Reikalavimų įskaitymo sutartį elgėsi rÅ«pestingai ir apdairiai, Å¡i reikalavimų įskaitymo sutartis bei vėlesnis tarpusavio skolų užskaitos aktas ir leido iÅ¡vengti nuostolių pagal 2008 m. balandžio 15 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ NVV0003168. Sudarydamas reikalavimų įskaitymų sutartį bei tarpusavio skolų užskaitos aktÄ draudėjas įgyvendino savo teises, turimas pirkėjo atžvilgiu. Atsiskaitymų sutrikimas atsirado vėliau, ir apie jį 2009 m. vasario 5 d. bei 2009 m. vasario 19 d. praneÅ¡imais laiku, t.y. nepraleidus 120 dienų praneÅ¡imo termino, atsakovas buvo informuotas.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovo nuostolis buvo pripažintas nedraustu dėl ieÅ¡kovo nepateiktos nepalankios informacijos, t.y. pirkėjo atsiskaitymų sutrikimų. 2008 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimo įskaitymo sutartis su pirkėju yra abstrakti ir neinformatyvi, todėl atsakovas 2009 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į Mokesčių administratorių, praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovo pateikta minėta reikalavimų įskaitymų sutartis Nr. 12/Bs88 yra tinkama daryti buhalteriniam įraÅ¡ui ir fiksuoti prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymui.

Buvo nustatyta, kad tokia sutartis negali bÅ«ti taikoma juridinio fakto konstatavimui, todėl draudėjas pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo skolos perleidimas atsakovui 2009 m. balandžio 6 d. reikalavimo perleidimo sutartimi neįpareigoja atsakovo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos, o suteikia teisę atsakovui sumažinti ieÅ¡kovo ir savo galimus nuostolius, jei draudėjo nuostolis bÅ«tų pripažintas nedraudiminiu įvykiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 121 239,16 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , 1 873,39 Lt palÅ«kanų, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas nurodė, kad atsakovas atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl to, kad nuostolį pripažino nedraustu vadovaujantis Taisyklių 1.2.3 punkto iv) dalimi, 2.1.1 punktu, 2.3 punkto i) dalimi, 9.3 punktu.

Atsakovo atsisakymui iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ turėjo reikÅ¡mės nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡rašė 2008 m. balandžio 15 d. pirkėjui sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , už kuriÄ apmokėjimÄ gavo 2008 m. spalio 31 d., t. y. po 199 d. praleidus maksimalų 120 d. praneÅ¡imo apie uždelstÄ skolÄ terminÄ ir draudikui apie uždelstÄ skolÄ nepranešė, tuo pažeidžiant Taisyklių 2.3 punkto i) ir iii) dalies sÄ lygas. Pagal Taisyklių 2.3 p.

i) dalį privaloma informuoti draudikÄ raÅ¡tu ar elektronine forma, kai tik sužinoma kokia nors nepalanki informacija apie pirkėjÄ . Teismas sutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, jog iki 2009 m. vasario 5 d. bei 2009 m. vasario 19 d. praneÅ¡imų dėl neapmokėtų 2008 m. spalio 24 d. – 2008 m. gruodžio 12 d. iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų nepalankios situacijos nebuvo. Teismo vertinimu, susiklosčiusi situacija tarp UAB „Naujoji Agluona“ ir UAB „Andova“ negali bÅ«ti laikoma atsiskaitymų sutrikimu, nes Å¡alys, sudarydamos sutartį dėl buto statybos, tÄ pačiÄ dienÄ susitarė atsiskaityti įskaitymo bÅ«du – pastačius butÄ Ä¯skaityti skolÄ pagal Å¡alių sudarytÄ pirkimo pardavimo sutartį, pagal kuriÄ Å¡alys sutarė įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, kurių terminas suėjęs. Teismas sprendė, kad, vertinant termino „nepalanki situacija“ turinį ir ieÅ¡kovo bei UAB „Andova“ susiklosčiusius santykius 2008 m. rugpjūčio 1 d., nėra Taisyklių 11 punkte iÅ¡vardintų aplinkybių, leidžiančių tvirtinti, kad buvo įvykis, kuris laikytinas nepalankia informacija.

Dėl to ieÅ¡kovas neturėjo pareigos informuoti atsakovÄ apie atsiskaitymų sutrikimus, juo labiau, kad susitarimas dėl įskaitymo buvo priimtas per 120 dienų terminÄ , per kurį ieÅ¡kovas turėjo praneÅ¡ti apie neapmokėtÄ 2008 m. balandžio 15 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Teismo nuomone, ieÅ¡kovas elgėsi rÅ«pestingai ir apdairiai, sÄ Å¾iningai atsakovo atžvilgiu. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentÄ , kad reikalavimo įskaitymo sutartimi negalima vadovautis dėl to, kad jis yra abstrakti ir neinformatyvi.

Sudarydamos reikalavimų įskaitymo sutartį sutarties Å¡alys turėjo tikslÄ Ä¯skaityti reikalavimus atsiradusius iÅ¡ pirkimo-pardavimo sutarties bei statybos sutarties. Statybos sutartyje buvo numatyta, kad užsakovas UAB „Naujoji Agluona“ sumokės 320 000 Lt avansÄ Ä¯ statytojo UAB „Andova“ sÄ skaitÄ ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 30 d., taigi, vertinant tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir ketinimus, galima nustatyti, kokios sumos yra įskaitomos, bei iki kada turi bÅ«ti atliekamas įskaitymas. 2008 m. lapkričio 12 d., remiantis įskaitymų sutartimi, buvo pasiraÅ¡ytas Tarpusavio užskaitos aktas, kuriuo buvo įskaityti 320 000 Lt vertės Å¡alių reikalavimai – ieÅ¡kovas įskaitė įsiskolinimÄ už prekes, o pirkėjas užskaitė avansÄ už statomÄ butÄ .

Esant iÅ¡ankstiniam susitarimui su pirkėju dėl skolų įskaitymo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovas pažeidė Taisyklių 2.3 i) dalį. Nustatęs, kad ieÅ¡kovas teisėtai atliko skolų įskaitymÄ , teismas atmetė atsakovo argumentus dėl Taisyklių 2.1.1, 2.4, 9.3 punktų pažeidimo kaip netekusius teisinės reikÅ¡mės. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepateikė įrodymų, atleidžiančių jį nuo atsakomybės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimÄ ir atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai taikė CPK 269 straipsnio 1 dalį pagal kuriÄ teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas gali bÅ«ti atidėtas ne ilgesniam kaip 14 dienų terminui.Teismas klaidingai konstatavo, kad prieÅ¡prieÅ¡iniai vienarÅ«Å¡iai reikalavimai, kurių terminas suėjęs, yra įskaityti. 2008 m. lapkričio 12 d. Tarpusavio užskaitymo aktu ieÅ¡kovas su pirkėju vienas kitam turėjo prievolę sumokėti 320 000 Lt. Taip pat Å¡iame akte konstatuota, kad pirkėjas 2008 m. lapkričio 1 d. papildomai lieka skolingas ieÅ¡kovui 50 473,45 Lt.

Ä®vertinus ieÅ¡kovo pateiktÄ informacijÄ Prekybos istorijoje laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 5 d. iki 2008 m. lapkričio 1 d., matyti, kad ieÅ¡kovas pardavė pirkėjui prekių už 310 362,24 Lt, dėl to nėra aiÅ¡ku, kaip ieÅ¡kovas tarpusavio užskaitos akte gali teigti, jog pirkėjas jam 2008 m. lapkričio 1 d. yra skolingas 370 473,45 Lt, nes Prekybos istorijoje pateikiama parduotų prekių suma iki minėtos datos yra 60 111,21 Lt mažesnė. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad 320 000 Lt prieÅ¡prieÅ¡iniai vienarÅ«Å¡iai reikalavimai negalėjo bÅ«ti įskaityti, nes pirkėjas ieÅ¡kovui buvo skolingas mažiau negu 320 000 Lt.

Be to, pagal ieÅ¡kovo su pirkėju pasiraÅ¡ytÄ statybos sutartį ieÅ¡kovui prievolė mokėti 320 000 Lt avansÄ suėjo tik 2008 m. lapkričio 30 d., taigi 2008 m. lapkričio 12 d. ieÅ¡kovas neturėjo prievolės mokėti pirkėjui minėtos sumos.Teismas neįvertino, ar ieÅ¡kovo pirkėjas turėjo papildomÄ 50 473,45 Lt skolÄ už parduotas prekes iki 2008 m. spalio 24 d. ir kodėl Å¡i skola atsakovui nebuvo praneÅ¡ta. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovui pateiktoje Prekybos istorijoje nenurodyti visi finansiniai srautai.

Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovo Prekybos istorijoje nėra nepalankios informacijos, t. y. nėra atsiskaitymų sutrikimų.Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimo įskaitymo sutartis yra tinkama įskaitymui, nes iÅ¡ byloje pateiktų įrodymų akivaizdu, jog ieÅ¡kovas ir pirkėjas prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius įskaitymus galėjo padaryti 2008 m. lapkričio 1 d., jeigu egzistavo atitinkamos prievolės.Teismas konstatavo tik Å¡alių ketinimÄ daryti įskaitymÄ , tačiau nenustatė, kada iÅ¡ tikrųjų 2008 m. balandžio 15 d. sÄ skaitÄ faktÅ«ra laikytina apmokėta, tuo nepagrįstai darydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo Prekybos istorijoje nėra nepalankios informacijos.IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kuriuos iÅ¡tyręs teismas galėjo padaryti iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovo ir pirkėjo buvo derybos dėl 2008 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimų įskaitymų sutarties sudarymo.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir pirkėjo buvo susiklosčiusi tokia verslo praktika, nes ieÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Naujoji Agluona“ praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į visus esminius ir atsakovo nepaneigtus bylos įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad Å¡alys buvo susitarę dėl vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo ir juos įskaitė.

Nei ieÅ¡kovas, nei pirkėjas niekada neginčijo skolos dydžio ir užskaitos akto. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Andova“ skola ieÅ¡kovui yra ne 134 710,18 Lt. Nei sprendime dėl atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nei atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas neginčijo pirkėjo skolos dydžio ir atsisakė mokėti iÅ¡mokÄ dėl kitų priežasčių. Apeliacinį skundÄ atsakovas grindžia naujais argumentais, kurie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui.

IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovo argumentais, jog buvo atsiskaitymų sutrikimas, apie kurį ieÅ¡kovas turėjo praneÅ¡ti atsakovui. Apie 2008 m. balandžio 15 d. sÄ skaitos neapmokėjimÄ ieÅ¡kovas turėjo praneÅ¡ti ne vėliau kaip 2008 m. rugpjūčio 15 d., tačiau 2008 m. rugpjūčio 1 d. ieÅ¡kovui ir pirkėjui sudarius susitarimÄ dėl reikalavimų įskaitymo, 2008 m. balandžio 15 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Å¡alys laikė apmokėta. Taigi praneÅ¡imo apie pirkėjo uždelsimÄ apmokėti sÄ skaitÄ ieÅ¡kovas pateikti neturėjo.

Teismas sprendime teisingai nustatė, kad nebuvo nepalankios informacijos, nes niekada nebuvo abejonių, kad bus padarytas įskaitymas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neturėjo praneÅ¡ti apeliantui apie 2008 m. balandžio 15 d. pirkėjui iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros neapmokėjimÄ , nes atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ Å¡i sÄ skaitÄ faktÅ«ra buvo apmokėta.

Apeliantas nesutinka su tuo, jog buvo atliktas prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas, ir nurodo jog pirkėjas buvo skolingas ieÅ¡kovui mažiau, nei nurodoma 2008 m. lapkričio 12 d. tarpusavio užskaitos akte, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, jog pagal minėtÄ užskaitos aktÄ pirkėjas turėjo papildomÄ 50 473,45 Lt skolÄ ieÅ¡kovui, apie kuriÄ nebuvo praneÅ¡ta apeliantui, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimo įskaitymo sutartis nėra tinkama įskaitymui ir kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, kada įskaitymas iÅ¡ tiesų buvo padarytas.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantas pirmosios instancijos teisme ir kėlė abejones dėl 2008 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimo įskaitymo sutarties galios, tačiau nei paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo nurodęs jokių aplinkybių, susijusių su ieškovo ir pirkėjo prekybos istorija ir su neatitikimu tarp ieškovo parduotų prekių pirkėjui ir 2008 m. lapkričio 12 d. tarpusavio užskaitos akte nurodyto pirkėjo įsiskolinimo suma ieškovui.

Apeliantas taip pat nebuvo nurodęs, kad jam nebuvo praneÅ¡ta apie 2008 m. lapkričio 12 d. tarpusavio užskaitos akte nurodytos 50 473,45 Lt pirkėjo skolos ieÅ¡kovui egzistavimÄ , Å¡ia aplinkybe jis negrindė nei savo pozicijos pirmosios instancijos teisme, nei savo sprendimo dėl draudimo iÅ¡mokos nemokėjimo. PrieÅ¡ingai, atsisakymas sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ buvo grindžiamas vieninteliu argumentu, jog draudikui (apeliantui) nebuvo praneÅ¡ta apie uždelstÄ apmokėti 2008 m. balandžio 15 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (1 t., 72 – 74 b.l.).

Nurodytos aplinkybės nesudarė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyko, Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas savo sprendime neanalizavo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.), Å¡ių naujai nurodytų aplinkybių Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nenagrinėja ir dėl jų Å¡iame procesiniame sprendime nepasisako.              Apeliantas savo atsisakymÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ grindė Specialiųjų sÄ lygų 5 punkto pažeidimu, kuriame nustatytas 120 dienų praneÅ¡imo apie uždelstÄ skolÄ pateikimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo sÄ skaitos už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas iÅ¡raÅ¡ymo dienos.

Vertinant, ar atsirado ieÅ¡kovo pareiga praneÅ¡ti apeliantui apie 2008 m. balandžio 15 d. sÄ skaitos faktÅ«ros neapmokėjimÄ , teisėjų kolegija atsižvelgia į Taisyklių 2.3.

i) ir iii) punktus, kuriuose įtvirtinta draudėjo pareiga informuoti draudikÄ , kai tik sužino kokiÄ nors nepalankiÄ informacijÄ apie pirkėjÄ ir apie visas uždelstas skolas, kurios yra neapmokėtos iki praneÅ¡imo apie uždelstÄ skolÄ pateikimo termino. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant minėtas Specialiųjų sÄ lygų ir Taisyklių nuostatas bei atsižvelgiant į paties apelianto argumentus matyti, kad ieÅ¡kovas turėjo praneÅ¡ti apeliantui apie 2008 m. balandžio 15 d. sÄ skaitos neapmokėjimÄ , jei Å¡i sÄ skaita nebÅ«tų apmokėta per 120 dienų. 2008 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimų įskaitymo sutartis sudaryta nesuėjus 120 dienų terminui.

Å ios sutarties tekstas, jog Å¡alys „susitaria atsiskaitymo prievoles <...> užbaigti prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų, kurių terminas suėjęs, įskaitymu (sutarties 3 p.) ir „sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo dienos ir galioja iki visiÅ¡ko Å¡alių įsipareigojimų pagal Å¡iÄ sutartį įvykdymo“ (sutarties 4 p.) leidžia teigti, kad Å¡i sutartis sukÅ«rė Å¡alims teises ir pareigas nuo pat jos sudarymo dienos, t. y. nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. IÅ¡ 2008 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimų įskaitymo sutarties matyti, kad Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡iniai vienarÅ«Å¡iai reikalavimai kildinami iÅ¡ 2008 m. rugpjūčio 1 d. statybos sutarties ir 2005 m. lapkričio 25 d. pirkimo – pardavimo sutarties.

Nors galima iÅ¡ dalies sutikti su apelianto argumentu, kad minėta sutartis yra abstrakti (pvz., joje nėra nurodytos įskaitomos sumos), tačiau joje aiÅ¡kiai atsispindi Å¡alių valia dėl prievolės užbaigimo prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymu. Jei sutarties Å¡alys vienodai suvokė, kurie jų reikalavimai yra įskaitomi, tai yra pakankamas pagrindas laikyti prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ Ä¯vykusiu 2008 m. rugpjūčio 1 d. sutarties sudarymo metu, sutarties Å¡alys dėl įskaitomų reikalavimų apimties nesiginčijo.

             Taisyklėse nepateiktas sÄ vokos „neapmokėta skola“ apibrėžimas ir nėra nustatyta, kad skola turi bÅ«ti apmokama tik pinigais, nėra nustatyta specialių reikalavimų įskaitymo sandoriams. Tokio apibrėžimo nepateikia ir Specialiųjų sÄ lygų 5 punktas, kuriame nurodomas tik praneÅ¡imo apie uždelstÄ skolÄ pateikimo terminas. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas, esant galiojančiai ir nenuginčytai 2008 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimų įskaitymo sutarčiai, turėjo pagrindÄ laikyti 2008 m. balandžio 15 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ apmokėta, nelaikyti jos uždelsta skola ir nepraneÅ¡ti apie jÄ apeliantui.

Vertinant 2008 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimų įskaitymo sutarties ir 2008 m. lapkričio 12 d. tarpusavio užskaitos akto santykį matyti, kad pastarasis aktas detalizuoja įskaitomas sumas, tačiau jis neduoda pagrindo 2008 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimų įskaitymo sutarties nevertinti kaip įvykusio įskaitymo.             Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovo prievolė pirkėjui sumokėti 320 000 Lt avansÄ suėjo tik 2008 m. lapkričio 30 d., taigi 2008 m. lapkričio 12 d. sudarant tarpusavio užskaitos aktÄ ieÅ¡kovo prievolė mokėti neegzistavo.

IÅ¡ ieÅ¡kovo ir pirkėjo 2008 m. rugpjūčio 1 d. statybos sutarties 4 dalies 1 punkto, kuriuo remiasi apeliantas, matyti, kad užsakovas (ieÅ¡kovas) įsipareigojo sumokėti į statytojo (pirkėjo) sÄ skaitÄ 320 000 Lt avansÄ ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 30 d. Remiantis statybos sutarties 7.3. punktu sutartis neteks galios, jei laiku bus nesumokėta pirmoji įmoka. Taigi skirtingai nei galima suprasti iÅ¡ apelianto argumentų, ieÅ¡kovo prievolės vykdymo terminas pirkėjui buvo suėjęs tiek 2008 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimo įskaitymo sutarties sudarymo metu, tiek 2008 m. lapkričio 12 d. tarpusavio užskaitos akto sudarymo metu, todėl egzistavo prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo sÄ lyga – galima įskaityti tik reikalavimÄ , kurio terminas suėjęs (CK 6.130 str. 1 d.).

Jei ieÅ¡kovas nebÅ«tų atsiskaitęs su pirkėju iki 2008 m. lapkričio 30 d., jis bÅ«tų pažeidęs statybos sutartį, o tai be to bÅ«tų savarankiÅ¡kas pagrindas statybos sutarčiai pasibaigti.              Vertinant apelianto argumentus, kad 2008 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimo įskaitymo sutartis nėra tinkamas dokumentas daryti prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , o tai, apelianto teigimu, patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog „ši sutartis apskaičiuojant apmokestinamÄ jį pelnÄ , nėra pajamas ar sÄ naudas patvirtinantis juridinę galiÄ turintis dokumentas“ (1 t., 116 b.l.) atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamas ne mokestinis ginčas dėl pajamų ar sÄ naudų pripažinimo, o civilinė byla, kurioje apeliantas kelia klausimÄ dėl atlikto įskaitymo realumo.

Pagal CK 6.141 straipsnį įskaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ yra praneÅ¡ama kitai Å¡aliai. PareiÅ¡kimas apie prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo įskaitymÄ gali bÅ«ti padaromas Å¡alies kompetentingo asmens dokumentu, taip pat gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas abiejų Å¡alių pasiraÅ¡ytame dokumente (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010). Teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant, ar egzistuoja įskaitymas kaip prievolės pasibaigimo pagrindas civilinės teisės prasme, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas iÅ¡ tokio įskaitymo sandorio kylantis apmokestinimas ir galimybė panaudoti įskaitymo sandorio dokumentus buhalterinėje apskaitoje.

Mokestiniai ir buhalterinės apskaitos teisiniai santykiai yra civilinių teisinių santykių pasekmė, o ne atvirkščiai. Buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti įrodinėjimo priemonė, kuria įrodinėjamas atlikto civilinio teisinio sandorio turinys, tokio sandorio galiojimas ar negaliojimas, tačiau vien tai, jog atitinkamas dokumentas neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo keliamų reikalavimų savaime nereiškia, jog jis negali sukurti šalims civilinių teisių ir pareigų. Be to, nagrinėjamoje byloje ieškovas neteikė įrodymų, kaip 2008 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimo įskaitymo sutartį įformino savo buhalterinėje apskaitoje, nes šios aplinkybės tiesioginės teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos sprendimui neturi.

Kiti apelianto argumentai, o taip pat nurodymas, kad teismas pažeidė sprendimo priėmimo terminÄ , nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 329 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti šį sprendimÄ nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėjai                                                                              Alė Bukavinienė                                                                                            Danutė GasiÅ«nienė                                                                                            Rimvydas Norkus