d1785f46-331e-435e-9126-e1e388ccbc8a · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI3-5813-780/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00860-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 16.1; 16.6; 55.1.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 12 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dainos Kukalienės, RamÅ«no Å arkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Andriui Antanui ViÅ¡niakui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K. ir jo atstovui advokatui V. M., atsakovės atstovei V. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija nustatė: PareiÅ¡kėjas A. K. skundu praÅ¡o:

1) panaikinti 2021 m. balandžio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus administracinį sprendimÄ Nr. 36-2-428;

2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių pareiÅ¡kėjo A. K. 2021 m. kovo 4 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl draustinio ribų keitimo” iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo visa apimtimi, laikantis teisės aktų keliamų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad 2002 m. lapkričio 7 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 451 Nemuno ir Nevėžio upių santakoje esanti teritorija buvo paskelbta kraÅ¡tovaizdžio draustiniu, tačiau teritorijų planai nebuvo braižomi, tikslios ribos nebuvo nustatytos, todėl nebuvo patvirtinti ir nuostatai. 2004 m. vasario 27 d. pareiÅ¡kėjas įgijo miÅ¡ko paskirties žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis miÅ¡kų Å«kio.

Šį miÅ¡kÄ sudarė medynai ir neapaugęs žemės plotas miÅ¡ko pakraÅ¡tyje. Pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo pažymėta jokių apribojimų, tai reiÅ¡kia, kad VÄ® Registrų centro duomenų bazėje nebuvo jokio įraÅ¡o apie egzistuojantį draustinį. PareiÅ¡kėjo iniciatyva 2007 m. balandžio 15 d. buvo atliktas žemės sklypo ribų nustatymas, kurio metu buvo atlikti kadastriniai matavimai. Jų metu buvo rasta 0,3114 ha ariamos žemės ploto, kuriai nebuvo taikomi jokie ribojimai. Å iuo pagrindu buvo kreiptasi į Kauno miesto savivaldybę, kuri davė sutikimÄ atskirti ariamos žemės sklypÄ kaip turtinį vienetÄ nuo miÅ¡ko žemės. Å iuo pagrindu, ariamai žemei buvo sukurtas unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)) ir įtvirtintas kaip savarankiÅ¡kas žemės sklypas.

Å iame žemės sklype niekada nebuvo ir nėra jokių medynų, krÅ«mų ar saugomų augalų rÅ«Å¡ių, todėl 2008 m. gegužės 19 d. buvo atliktas ir patvirtintas miÅ¡kotvarkos projektas, kuriame pažymėta 0,3114 ha ariamos žemės nepatenka į draustinio teritorijÄ . 2007 m. spalio 25 d. VÄ® Registrų centro duomenų bazėje nebuvo jokio įraÅ¡o apie egzistuojantį draustinį. Kauno miesto savivaldybė nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2011 m. kovo 17 d. rengė draustinio specialiuosius planus.

Tik 2011 m. kovo 17 d. buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-189 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinio specialiojo plano patvirtinimo“. Apie ribų koregavimÄ Å¾emės sklypo savininkas A. K. nebuvo informuotas, todėl dėl žemės Å«kio paskirties pakeitimo, t. y. ariamos žemės, unikalus sklypo numeris (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas nieko nežinojo. Jis nebuvo kviečiamas dalyvauti priimant sprendimus dėl jo turtui taikomų apribojimų, pakeitimų. 2018 m. vasario 20 d. pareiÅ¡kėjas teikė praÅ¡ymÄ ir rodė iniciatyvÄ sudaryti taikos sutartį, kurioje A.

K. prašė, jog jam nuosavybės teise priklausantis 0,3114 ha ariamos žemės sklypas būtų eliminuotas iš draustinio teritorijos ribų, kadangi tam nėra tikslo, o 1,7400 ha žemės sklypas liktų draustinio teritorijoje. 2018 m. kovo 2 d. Kauno miesto savivaldybės taryba teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijos Pirmininkas V. P. rekomendavo sudaryti taikos sutartį Savivaldybės administracijos Direktoriui ir pritarė tokios taikos sutarties sudarymui. Tačiau 2018 m. kovo 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius G.

P. atsisakė sudaryti taikos sutartį to nemotyvuodamas. 2018 m. spalio 25 d. A. K. buvo parengta autorės L. S. mokslinio darbo ataskaita „Dėl kraÅ¡tovaizdžio ir biologinės įvairovės vertingųjų elementų“ (toliau - Ataskaita), kuri patvirtina, jog pareiÅ¡kėjo žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), neturėtų bÅ«ti laikomas draustiniu, kadangi, tam nėra pagrindo. 2021 m. kovo 4 d. pareiÅ¡kėjas pateikė pasiÅ«lymÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos Direktoriui V.

Å . dėl draustinio ribų keitimo. 2021 m. balandžio 1 d. buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos R. S. administracinis sprendimas Nr. 36-2-428, kuriame nurodoma, jog nėra pagrindo koreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinio ribų ir Žemės sklypo nelaikyti draustiniu. Nesutikdamas su Å¡iuo administraciniu sprendimu, kuris buvo nemotyvuotas ir atsakytas neinformatyviai, nesiremiant teisės aktais ir (arba) juos neteisingai aiÅ¡kinant, pareiÅ¡kėjas teikia šį skundÄ .

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. atsakymas, kaip ir pareiÅ¡kėjo ariamos žemės netinkamas įtraukimas į Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijÄ , pažeidžia jo teises ir apriboja žemės disponavimÄ . Kai žemės sklypo dalis buvo įtraukta į draustinio teritorijÄ , sklypas neteko savo vertės, disponavimas juo tapo neįmanomas, o apie tai A. K. sužinojo tik 2015 m. Yra pažeisti pareiÅ¡kėjo teisėti lÅ«kesčiai - ateityje pakeisti žemės sklypo žemės Å«kio paskirtį į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypÄ .

PareiÅ¡kėjo atžvilgiu turėtų bÅ«ti panaikintos jo žemėje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nustatytos draustinio žemės sklypams taikomos specialiosios normos, t. y. kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorija, kadangi, Å¡ioje žemėje nėra jokių natÅ«ralių, minimalių urbanizuotų Nevėžio ir Nemuno santakos slėnio kraÅ¡tovaizdžio kaip vientiso gamtinio ir kultÅ«rinio teritorinio komplekso. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, jog saugomos teritorijos steigiamos siekiant iÅ¡saugoti gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraÅ¡tovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraÅ¡tovaizdžio ekologinę pusiausvyrÄ , gamtos iÅ¡teklių subalansuotÄ naudojimÄ ir atkÅ«rimÄ , sudaryti sÄ lygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos bÅ«klės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes).

Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali inicijuoti rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimÄ arba jų ribų pakeitimÄ , gamtos paveldo objektų paskelbimÄ saugomais. PareiÅ¡kėjo žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), neturi jokios biologinės įvairovės, kuriÄ reikėtų iÅ¡saugoti, todėl nėra tikslo taikyti ir toliau priskirti Å¡iam žemės sklypui draustinio specialiÄ sias normas.

Tai patvirtina ir atlikta mokslinio darbo ataskaita, kurioje nurodoma, kad ginčo teritorijoje, kurios ribas reikėtų keisti, nebuvo ir nėra jokių saugotinų draustiniui prilyginamų vertybių, todėl ši ginčo teritorija, t. y. ariamos žemės sklypas, neatitinka saugotinos teritorijos reikalavimų ir kriterijų. LVAT atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad ne kiekvienas objektas (inter alia (be kita ko) gamtos objektas), kuris nuosavybės teise priklauso valstybei, yra traktuotinas kaip turintis valstybinę reikšmę, vidaus vandenimis, miškais, parkais, turinčiais valstybinę reikšmę, taigi ir priklausančiais valstybei išimtine nuosavybės teise, galima pripažinti ne bet kokius vidaus vandenis, miškus, parkus, o tik tuos, kurių išliekamoji vertė yra tokia didelė, būtinumas juos išsaugoti ateities kartoms yra toks primygtinis, kad nepripažinus jų turinčiais valstybinę reikšmę kiltų grėsmė jų išsaugojimui (žr. pvz., Lietuvos Vyriausiojo administravimo teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimas, byloje Nr. eA-2212- 520/2018).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad urbanizuota teritorija negali bÅ«ti laikoma Draustinio dalimi ir pripažinta saugotina gamtos vertybe, vien tik tuo pagrindu, jog Å¡i teritorija patenka į Draustinio teritorijos ribas. Todėl, ginčijamas atsakovės administracinis sprendimas turi bÅ«ti vertinami ne tik teisėtumo pagrindu, bet ir tikslingumo, proporcingumo ir teisingumo požiÅ«riu, neapsiribojant vien tik formaliu įstatymo nuostatų pagrindimu. Formalus teisės taikymas, Å¡iuo atveju, negali užkirsti kelio sÄ Å¾iningam asmeniui naudotis nuosavybės teisėmis, kurias jie įgijo teisėtai.

Å ioje ginčo situacijoje suprieÅ¡inami valstybės interesai tik dėl formaliai saugotinos Draustinio teritorijos apsaugos, kurioje nėra ir nebuvo jokių saugotinų vertybių, ir pareiÅ¡kėjo, sÄ Å¾iningai įgijusio žemės sklypÄ , privatus interesas, susijęs su nuosavybės teisių apsauga. Nesant saugomų vertybių ginčo objekte, nėra tikslo taikyti specialiųjų draustinio teritorijos normų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis nurodo, kad valdžios institucijos tarnauja žmonėms, o ne prieÅ¡ingai.

Valdžios institucijų tarnavimas žmonėms reiÅ¡kia ir gero administravimo principo įgyvendinimÄ . Atsakingo valdymo (gero vieÅ¡ojo administravimo) principas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo yra pripažintas koordinuojančio ir determinuojančio konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi, viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“).

Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero vieÅ¡ojo administravimo principÄ , užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su vieÅ¡Ä ja administracija Å¡alies, apsaugÄ , privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, o sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumÄ . VAI 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas iÅ¡samumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas į praÅ¡ymÄ ar skundÄ turi atsakyti aiÅ¡kiai ir argumentuotai, nurodydamas visas praÅ¡ymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas praÅ¡ymo ar skundo turinį.

Individualiam administraciniam aktui yra keliamas motyvavimo reikalavimas, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija bÅ«tų žinoma ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Formaliai ir biurokratiÅ¡kai vykdomos vieÅ¡ojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu. Å iuo atveju, 2021 m. balandžio 1 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus atsakymas buvo pateiktas tik formaliai, nesilaikant teisinio reguliavimo, neinformatyvus ir nemotyvuotas pagal pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl draustinio ribų koregavimo.

Atsakovė objektyviai nevertino ginčo teritorijoje kilusio klausimo, kurioje nėra saugotinų vertybių, todėl tokiu būdu iš esmės nevertino ir nesprendė pareiškėjo A. K. prašyme nurodytos faktinės ginčo situacijos. Administraciniu sprendimu konkrečiai buvo neišspręstas Pareiškėjo prašymas, neanalizuojami prašymo priedai, nebuvo atliktas joks faktinių duomenų patikrinimas vietoje. Nesant visiems faktiniams duomenims nebuvo galima priimti administracinio sprendimo, kadangi aplinkybės, kurios turinčios reikšmės draustinio ribų koregavimui, nebuvo apspręstos.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas prašė patenkinti skundÄ remiantis jame nurodytais argumentais. Patvirtino, kad ariamos žemė sklypas patenka į draustinio ribas, o pareiÅ¡kėjo tikslas ir siekis yra, kad Å¡is sklypas nepatektų į draustinio ribas, nes jame nėra jokių saugotinų vertybių. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimais ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovė nurodo, kad skųsdamas atsakovės sprendimÄ pareiÅ¡kėjas siekia, jog bÅ«tų iÅ¡spręstas draustinio ribų keitimo klausimas.

Skunde teigiama, kad administracinis sprendimas buvo pateiktas formaliai, nesilaikant teisinio reguliavimo, tačiau atsakovė su pareiÅ¡kėjo argumentais nesutinka. Reikalavimus administracinio sprendimo turiniui nustato VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnis, ir Å¡ie reikalavimai nebuvo pažeisti. Ginčijamu sprendimu buvo iÅ¡samiai atsakyta dėl kokių priežasčių negali bÅ«ti tenkinamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, t. y. nurodyti argumentai bei teisinis tokio sprendimo priėmimo pagrindas. Skundžiamame administraciniame sprendime yra pažymėta, jog specialiojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinis buvo įsteigtas siekiant iÅ¡saugoti natÅ«ralų, minimaliai urbanizuotÄ Nemuno ir Nevėžio santakos slėnio kraÅ¡tovaizdį kaip vientisÄ gamtinį ir kultÅ«rinį teritorinį kompleksÄ .

Taip pat buvo įvertinti saugomos teritorijos specialiojo plano tikslai ir uždaviniai, dėl kurių Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis buvo įsteigtas, t. y. skundžiamame rašte pateikti argumentai dėl kurių nuspręsta, jog koreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos draustinio ribas ir žemės sklypo nelaikyti draustiniu nėra pagrindo. Vien tai, kad Pareiškėjo sprendimas netenkina, nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiamas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas jau anksčiau ne kartÄ yra kreipęsis į atsakovę su įvairaus pobÅ«džio raÅ¡tais, turėdamas tikslÄ - pakeisti draustinio ribas. Netenkinus jo praÅ¡ymų, ginčai buvo sprendžiami teisme. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«muose yra iÅ¡nagrinėtos dvi administracinės bylos (Nr. 1-856-423/2018 ir Nr. eI-161-505/2017). Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punktu viena iÅ¡ savarankiÅ¡kų savivaldybės funkcijų - kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas.

Kauno miesto savivaldybės taryba 2002 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 451 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinio“ Nemuno ir Nevėžio upių santakoje esančiÄ teritorijÄ paskelbė Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustiniu (toliau - Draustinis) bei patvirtino jo nuostatus. KraÅ¡tovaizdžio draustinis įsteigtas siekiant iÅ¡saugoti natÅ«ralų, minimaliai urbanizuotÄ Nemuno ir Nevėžio santakos slėnio kraÅ¡tovaizdį, kaip vientisÄ gamtinį ir kultÅ«rinį teritorinį kompleksÄ .

Tai unikali teritorija, kuriai nėra alternatyvos ir kuri saugoma, naudojama ir tvarkoma planais, parengtais vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir draustinių tvarkymo planų rengimo taisyklėmis, kitais teisės aktais. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-l89 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialusis planas.

Tos pačios dienos Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-190 patvirtinti Å¡io draustinio nuostatai. Kaip nurodyta valstybės įmonės Valstybės žemės fondo 2016 m. birželio 3 d. raÅ¡te Nr. S-3473, rengiant specialųjį planÄ draustinio riba iÅ¡ esmės nebuvo keičiama. RaÅ¡te taip pat nurodyta, kad A. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), ribos ir draustinio riba nebuvo keičiami. Å i aplinkybė svarbi vertinant tai, kad pareiÅ¡kėjas įsigijo ginčo sklypÄ 2004 metais, kai 2002 metais draustinio statusas jau buvo paskelbtas.

Taigi, vertinant tai, kad Å¡is faktas pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti žinomas ar galėjo bÅ«ti žinomas, bei tai, kad jo sklypų atžvilgiu draustinio riba 2011 m. patvirtinus specialųjį planÄ , nepakito, atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo. Saugomų teritorijų įstatymo 3 straipsnyje reglamentuota, kad saugomos teritorijos steigiamos siekiant iÅ¡saugoti gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraÅ¡tovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti kraÅ¡tovaizdžio ekologinę pusiausvyrÄ , gamtos iÅ¡teklių subalansuotÄ naudojimÄ ir atkÅ«rimÄ , sudaryti sÄ lygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos bÅ«klės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes).

To paties įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad draustinis - saugoma teritorija, skirta moksliniu ir pažintiniu požiūriu vertingoms gamtos ir (ar) kultūros paveldo vietovėms, jose esančioms gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti. Šioje teritorijoje esančių vertybių išsaugojimas užtikrinamas nenutraukiant joje ūkinės veiklos. Taigi, įvertinus įstatyme įtvirtintus saugomos teritorijos tikslus bei Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio tikslus, matyti, kad pastarieji neprieštarauja įstatyme įtvirtintiems tikslams, o Atsakovės sprendimai siekiant išlaikyti nustatytas draustinio ribas būtent ir yra paremti tais pačiais tikslais, kuriais draustinis ir buvo įsteigtas bei patvirtinti jo nuostatai.

Jokios nei faktinės, nei teisinės aplinkybės nepasikeitė, kurioms esant atsakovė, kaip kompetentinga institucija, turėtų pagrindÄ imtis priemonių keisti ar koreguoti nustatytas draustinio ribas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, nagrinėdamas A. K. praÅ¡ymÄ dėl to paties draustinio ribų keitimo, 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-4293-438/2018, 36-39 p.) konstatavo, jog „Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „Savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali inicijuoti rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimÄ arba jų ribų pakeitimÄ , gamtos paveldo objektų paskelbimÄ saugomais.

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad pareiÅ¡kėjui įstatymas suteikia teisę inicijuoti draustinio ribų keitimo procedÅ«rÄ . Tačiau byloje nagrinėjamai situacijai aktuali yra Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostata, nustatanti, kad Savivaldybės taryba sprendimÄ dėl savivaldybės draustinio įsteigimo arba sprendimÄ dėl gamtos paveldo objekto paskelbimo savivaldybės saugomu objektu gali panaikinti Å¡iais atvejais, jeigu:

1) Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nustato, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, arba gamtos paveldo objektas sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga taikyti apsaugÄ teritorijai pagal šį Ä®statymÄ ;

2) parengtu saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentu numatoma savivaldybės draustiniui suteikti valstybinio draustinio statusÄ ar įtraukti jį į kompleksinę saugomÄ teritorijÄ arba savivaldybės saugomÄ gamtos paveldo objektÄ siÅ«loma paskelbti valstybės saugomu gamtos paveldo objektu ar gamtos paminklu. IÅ¡ Å¡ios teisės normos matyti, kad teisė savivaldybės tarybai panaikinti įsteigtÄ savivaldybės draustinį, o tuo pačiu ir sumažinti jo teritorijÄ , yra suteikta tik dviem abejais: kai kompetentinga institucija - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nustato, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga taikyti apsaugÄ teritorijai ir kai numatoma savivaldybės draustinio teritorijai suteikti aukÅ¡tesnį apsaugos statusÄ Å¡iÄ teritorijÄ pripažįstant valstybiniu draustiniu ir pan.

Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad savivaldybės tarybai teisė naikinti įsteigtÄ savivaldybės draustinį ar mažinti jo teritorijÄ kitais atvejais, nėra suteikta“. Tai įvertinęs teismas sprendė, jog byloje duomenų, kad egzistuotų aptartos sÄ lygos, suteikiančios teisę savivaldybės tarybai mažinti įsteigto Draustinio teritorijÄ , nėra. Tokių objektyvių aplinkybių PareiÅ¡kėjas nenurodė ir skunde, kurio pagrindu iÅ¡kelta Å¡i administracinė byla. PareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai dėl draustinio ribų keitimo, kurie grindžiami atlikto mokslinio darbo iÅ¡vadomis, neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nustatytų draustinio panaikinimo sÄ lygų.

Taigi, Savivaldybės administracija, įvertinusi saugomos teritorijos specialiojo plano tikslus bei uždavinius, dėl kurių Nemuno ir Nevėžio kraÅ¡tovaizdžio draustinis buvo įsteigtas, o taip pat siekdama iÅ¡saugoti draustinio vientisumÄ , bei atsižvelgdama į 2020 m. birželio 1 d. nustatytus Specialiojo plano koregavimo uždavinius, nusprendė, kad 2021 m. kovo 4 d. PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nepateikta naujų faktinių duomenų, kurie bÅ«tų pagrindu Savivaldybės administracijai panaikinti draustinio statusÄ iÅ¡imtinai PareiÅ¡kėjo minimam sklypui (draustinis apima ne vieno sklypo teritorijÄ ).

Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinis su konkrečiomis ribomis buvo įsteigtas įstatymuose nustatytais tikslais, siekiant iÅ¡saugoti teritorijos kraÅ¡tovaizdžio unikalumÄ ir natÅ«ralumÄ , bei draustinio vientisumÄ , o jo specialiojo plano sprendiniuose bei nuostatuose buvo numatytos priemonės tam užtikrinti. Draustinio specialiuoju planu buvo įtvirtintas jo statusas, o jo ribose atliekant tam tikrus veiksmus (planavimo, projektavimo, statybų ir pan.) po jo įsteigimo turi bÅ«ti laikomasi nustatytų konkrečių sÄ lygų.

Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad jo ariamos žemės sklypo netinkamas įtraukimas į Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijÄ , pažeidžia jo teises ir apriboja jo galimybes disponuoti žemės sklypu, kad žemės sklypas neteko savo vertės, disponavimas juo tapo neįmanomas, kad pažeisti pareiÅ¡kėjo lÅ«kesčiai ateityje pakeisti žemės sklypo žemės Å«kio paskirtį. KraÅ¡tovaizdžio draustiniuose draudžiama veikla ir statybų tokiuose draustiniuose reglamentavimas numatyta Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje.

PareiÅ¡kėjo turimų žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - miÅ¡kų Å«kio, žemės naudojimo bÅ«das - rekreacinių miÅ¡kų sklypai. Pagal Žemės naudojimo bÅ«dų turinio apraÅ¡Ä , patvirtintÄ LR žemės Å«kio ministro ir LR aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, rekreacinių miÅ¡kų sklypai - tai miÅ¡ko parkai, miesto miÅ¡kai, valstybinių parkų rekreaciniai miÅ¡ko sklypai ir kiti miÅ¡kai, naudojami gyventojų poilsiui.

Pagal MiÅ¡kų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas rekreacinių miÅ¡kų tikslas - formuoti ir iÅ¡saugoti rekreacinę miÅ¡ko aplinkÄ . Taigi, PareiÅ¡kėjo turimuose žemės sklypuose galima vykdyti veikla pagal registruotÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (miÅ¡kų Å«kio) iÅ¡ esmės nėra prieÅ¡taraujanti kraÅ¡tovaizdžio draustinio tikslams bei paskirčiai. Netgi, prieÅ¡ingai - vertinant miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypuose galimÄ vykdyti veiklÄ , joje nėra numatyta galimybė statyti kokių nors pastatų, kai tuo tarpu kraÅ¡tovaizdžio draustiniuose esančiuose žemės sklypuose yra numatyti tam tikri apribojimai dėl statinių statybos, tačiau ji nėra absoliučiai negalima.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kodėl neįmanoma disponuoti ginčo sklypu. Atsakovė negali bÅ«ti atsakinga dėl negalimo iÅ¡pildyti pareiÅ¡kėjo lÅ«kesčio ateityje pakeisti žemės sklypo paskirtį į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypÄ , nes įsigydamas žemės sklypÄ su tikslu pakeisti jo paskirtį subjektas prisiima ir tam tikrÄ rizikÄ - žemės paskirties pakeitimo galimybė nėra absoliuti. PareiÅ¡kėjas neįrodė savo galimo teisių pažeidimo, t. y. kad ginčijamu sprendimu jo teisės buvo pažeistos, ypač vertinant tai, kad PareiÅ¡kėjas savo noru įsigijo žemės sklypus 2004 metais, kai ginčo teritorija jau buvo paskelbta Nemuno ir Nevėžio kraÅ¡tovaizdžio draustiniu.

Ypač akcentuotina ir ta aplinkybė, kad PareiÅ¡kėjas pasirašė 2014 m. rugpjūčio 28 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, kuriame buvo įraÅ¡as apie specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas, tarp kurių nurodyta sÄ lyga „KraÅ¡tovaizdžio draustiniai“. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad PareiÅ¡kėjas sutiko su ne tik su pamatuoto žemės sklypo ribomis ir jų paženklinimu vietoje, bet ir su akte nurodytomis sÄ lygomis, tarp jų ir dėl kraÅ¡tovaizdžio draustinių.

Atsižvelgiant į tai. PareiÅ¡kėjo argumentai, jog nėra apsaugomi jo interesai, kurie turėtų bÅ«ti saugomi įstatymo, atmestini. Pareiga laikytis veiklos draustinyje reikalavimų dar iki pareiÅ¡kėjui įsigyjant žemės sklypus buvo nustatyta Sprendimu Nr. 451, kuomet buvo paskelbtas Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinis, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys, kad įsigyjant žemės sklypus jokių apribojimų ar žymų, jog sklypas patenka į draustinio teritorijÄ nebuvo, nereiÅ¡kia, kad sklypas nebuvo įtrauktas į draustinio teritorijÄ .

Pažymėtina, kad specialiosios sÄ lygos gali bÅ«ti įraÅ¡omos vėliau, taip nurodyta ir Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 dalyje. Atsakovės nuomone, pareiÅ¡kėjas argumentuotų pagrindų ginčijamam sprendimui panaikinti nenurodė, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ raÅ¡tÄ . Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ atsiliepime nurodytais argumentais. Patvirtino, kad draustinio ribas atsakovė galėtų pakeisti tik dviem atvejais, numatytais Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje.

Jeigu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nustatytų, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, pareiÅ¡kėjo žemės sklype sunyko ir netikslinga taikyti apsaugÄ Å¡iai teritorijai, savivaldybė svarstytų draustinio ribų keitimo klausimÄ , bet pareiÅ¡kėjas tokios iÅ¡vados nepateikė. Jo pateikta mokslinio tyrimo iÅ¡vada nėra pakankama Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, praÅ¡o administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. skundÄ nutraukti, o jeigu ji bÅ«tų nagrinėjama – pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡e yra įraÅ¡yta specialioji žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lyga „XXXV. KraÅ¡tovaizdžio draustiniai“ (nurodyta, kad galioja nuo 2014-12-04). Å ios sÄ lygos įraÅ¡ymo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014-11-21 sprendimas Nr. 8SK-(14.8.100)-766), kuris nėra pareiÅ¡kėjo nuginčytas.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, jeigu jie nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Apribojimų neįraÅ¡ymas ar neteisingas įraÅ¡ymas dokumente negali ir neturi bÅ«ti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje. PareigÄ laikytis veiklos reikalavimų draustinyje nustato ne atitinkami žemėtvarkos skyriai, įraÅ¡ydami ar neįraÅ¡ydami specialiÄ sias žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygas.

Å iuo konkrečiu atveju reikalavimus veiklai įtvirtino Kauno miesto savivaldybės taryba, 2002-11-07 įsteigdama draustinį konkrečiose ribose, t. y. apribojimai nustatyti teisės aktu, kuris yra galiojantis ir juo turi bÅ«ti vadovaujamasi. Kadangi pareiÅ¡kėjas žemės sklypÄ Ä¯sigijo 2004 m., t. y. jau po draustinio įsteigimo, jam Å¡ie apribojimai turėjo bÅ«ti žinomi. Å ios aplinkybės visiÅ¡kai paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius apie tai, kad specialiÄ sias žemės naudojimo sÄ lygas pareiÅ¡kėjo žemės sklypuose Kauno miesto savivaldybė nustatė ir įtvirtino draustinio specialiuoju planu.

Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 10 punktas nustato, kad, jeigu suteikiant naudotis, perleidžiant ar parduodant žemę arba atkuriant nuosavybės teises į žemę saugomose teritorijose, į nekilnojamojo turto registro duomenis nebuvo įrašyti teisės aktų ar teritorijų planavimo dokumentų nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, juos į šio registro duomenis Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka įrašo nekilnojamojo turto registro tvarkytojas.

Lietuvos Respublikos teismai, nagrinėdami panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-63-1555/2010), yra pažymėję, kad pakankamas pagrindas laikytis veiklos draustinyje reikalavimų, įskaitant ir specialiųjų žemės naudojimo sÄ lygų (dar iki įsigyjant žemės sklypus), yra veiklos apribojimų nustatymas įstatymu, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentais. Teismai pažymi, kad veiklos apribojimų turi bÅ«ti laikomasi nepaisant to, ar į atitinkamus dokumentus buvo įraÅ¡ytos (ir kada buvo įraÅ¡ytos) Specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, ar ne.

Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų. Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis įsteigtas ir jo nuostatai patvirtinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 451 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio“.

Pareiškėjas klaidingai teigia, kad įsteigus draustinį „teritorijų planai nebuvo braižomi, tikslios ribos nebuvo nustatytos, todėl nebuvo patvirtinti ir nuostatai“. Minėtų Draustinio nuostatų 3.5 papunktyje nurodyta, kad prie šio teisės akto pridedama Draustinio ribų ir funkcinio zonavimo schema (įvardyta kaip 1 priedas). Taigi, jau 2002 metais, įsteigiant Draustinį, buvo nustatytos jo ribos. Ginčas šioje byloje tarp šalių kilo dėl Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalies taikymo pareiškėjo atveju.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jam priklausančiame žemės sklype nėra iÅ¡likusios saugomos augmenijos, ten Å¡iuo metu yra ariama žemė, todėl galimai nepagrįstai suvaržoma jo nuosavybės teisė, todėl savivaldybės administracija turėtų pakoreguoti specialųjį planÄ , iÅ¡imant ginčo sklypÄ iÅ¡ Draustinio teritorijos. Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba sprendimÄ dėl savivaldybės draustinio įsteigimo arba sprendimÄ dėl gamtos paveldo objekto paskelbimo savivaldybės saugomu objektu gali panaikinti Å¡iais atvejais, jeigu:

1) Tarnyba nustato, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, arba gamtos paveldo objektas sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga taikyti apsaugÄ teritorijai pagal šį įstatymÄ ;

2) parengtu saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentu numatoma savivaldybės draustiniui suteikti valstybinio draustinio statusÄ ar įtraukti jį į kompleksinę saugomÄ teritorijÄ arba savivaldybės saugomÄ gamtos paveldo objektÄ siÅ«loma paskelbti valstybės saugomu gamtos paveldo objektu ar gamtos paminklu. Tarnyba pabrėžia, kad įstatyme nėra įtvirtinta savivaldybės administracijos pareiga, gavus asmens praÅ¡ymÄ , kreiptis į TarnybÄ minėtos iÅ¡vados. Antra, minėta teisės norma įtvirtina savivaldybės teisę („gali panaikinti“), bet ne pareigÄ , t. y. savivaldybei, kaip Draustinio steigėjui, suteikiama diskrecijos teisė, kÄ daryti, gavus tokiÄ Tarnybos iÅ¡vadÄ .

Tokia iÅ¡vada neturės privalomojo pobÅ«džio savivaldybės tarybai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kiekvieno draustinio teritorija saugoma kaip svarbi bendra ekosistemos dalis, į jo plotÄ Ä¯traukiant natÅ«ralias ar pusiau natÅ«ralias buveines. Tiek augalų, tiek gyvÅ«nų rÅ«Å¡ys keičia savo paplitimo plotus, tad bÅ«tina iÅ¡saugoti joms ilgalaikėje perspektyvoje tinkamas natÅ«ralias ar pusiau natÅ«ralias buveines. IÅ¡braukiant kad ir vienÄ sklypÄ iÅ¡ draustinio, kitos teritorijos tampa pakraÅ¡tinėmis draustinyje ir atveriamos naujam neigiamam poveikiui, padidinamas vientiso miÅ¡kingo kraÅ¡tovaizdžio ir buveinių suskaidymas, didėja neigiamas poveikis saugomoms rÅ«Å¡ims, buveinėms, kraÅ¡tovaizdžiui, ekosistemoms, mažinamas gamtinio kraÅ¡tovaizdžio natÅ«ralumas, taigi iÅ¡kyla reali grėsmė, kad nebus užtikrinti Draustiniui nustatyti apsaugos tikslai.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad klausimÄ dėl draustinio ribų koregavimo pareiÅ¡kėjas kelia nuo 2016 metų, kaskart praÅ¡ydamas to paties – iÅ¡braukti jo žemės sklypÄ iÅ¡ Draustinio teritorijos, tačiau surasdamas vis kitokių formų ir bÅ«dų savo praÅ¡ymui pateikti. Tokiu elgesiu pareiÅ¡kėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, didina administracinę naÅ¡tÄ savivaldybės administracijai, Tarnybai ir teismams. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai buvo nagrinėti trijuose teismo procesuose: pirmosios instancijos teismuose 2017 m. (adm. bylos Nr. eI-161-505/2017, pareiÅ¡kėjo skundas patenkintas iÅ¡ dalies), 2018 m. (adm. bylos Nr. I-865-423/2018, pareiÅ¡kėjo skundas atmestas) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (adm. bylos Nr. A-4293-438/2018, pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas atmestas).

PareiÅ¡kėjo skunde keliamas praÅ¡ymas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2021-04-01 administracinį sprendimÄ Nr. 36-2-428, kuriuo savivaldybės administracija nurodė, kad nėra pagrindo koreguoti Draustinio ribų ir nelaikyti Draustiniu pareiÅ¡kėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), yra analogiÅ¡kas buvusiems praÅ¡ymams (skundams), kurie jau iÅ¡nagrinėti pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje ir teismų atmesti kaip nepagrįsti.

Tarnybos nuomone, pareiÅ¡kėjo skundas turėtų bÅ«ti nenagrinėjamas vadovaujantis ABTÄ® 57 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, o administracinė byla nutraukta pagal ABTÄ® 103 straipsnio 2 punktÄ (jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IÅ¡ byloje esančių įrodymų ir Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiÅ¡kinimų nustatyta: 2021 m. kovo 4 d. pareiÅ¡kėjas A. K. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui PasiÅ«lymÄ dėl draustinio ribų keitimo, kuriuo prašė apsvarstyti pasiÅ«lymÄ koreguoti draustinio, kuriame yra žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ribas: žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nelaikyti draustiniu (toliu – PasiÅ«lymas). 2021 m. balandžio 1 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus administraciniu sprendimu Nr. 36-2-428, pareiÅ¡kėjo siÅ«lymas buvo atmestas, nurodant, kad koreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinio ribų ir Žemės sklypo nelaikyti draustiniu nėra pagrindo (toliau – skundžiamas sprendimas, Sprendimas). PareiÅ¡kėjo pasiÅ«lymas buvo grindžiamas argumentais, susijusiais su padarytais procedÅ«riniais pažeidimais, padarytais, pareiÅ¡kėjo nuomone, įtraukiant ginčo žemės sklypÄ Ä¯ draustinio ribas, ir su galimybe keisti draustinio ribas remiantis 2018 m. spalio 25 d. mokslinio darbo ataskaita, kurioje nurodoma, kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), neturėtų bÅ«ti laikomas draustiniu.

Skundžiamas sprendimas grindžiamas tuo, kad pagal galiojančius Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinio specialiojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T-l89, sprendinius, A. K. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į draustinio ribose esančias ekosistemas iÅ¡saugančio (konservacinio) Å«kininkavimo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonÄ , o Specialiojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinis buvo įsteigtas siekiant iÅ¡saugoti natÅ«ralų, minimaliai urbanizuotÄ Nemuno ir Nevėžio santakos slėnio kraÅ¡tovaizdį kaip vientisÄ gamtinį ir kultÅ«rinį teritorinį kompleksÄ .

Sprendime nurodyta, kad Draustinio steigimo tikslai taip pat yra nurodyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų kadastre, tarp kurių - išsaugoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio grožį bei gamtos ir kultūros vertybes kaip mokslo, rekreacijos ir sveiko miesto išteklius; išsaugoti Nemuno ir Nevėžio upių šlaitų bei slėnių želdinius kaip miesto žaliųjų plotų sistemos dalį. Atsižvelgdama į šiuos draustinio steigimo tikslus, atsakovė nurodė, kad koreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio ribų ir Žemės sklypo nelaikyti draustiniu nėra pagrindo.

Sprendžiant kilusį ginÄÄ pirmiausiai pažymėtina, kad analogiÅ¡kÄ ginÄÄ , su tokiu pačiu reikalavimu pakoreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinio ribas ir žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nelaikyti draustiniu, Regionų apygardos administracinis teismas jau yra iÅ¡sprendęs administracinėje byloje Nr.1-856-423/2018, kurioje įsiteisėjusiu teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimu toks pareiÅ¡kėjo siekis buvo pripažintas nepagrįstu, o atsakovės atsisakymas keisti draustinio ribas teisėtu.

Å iuo teismo sprendimu pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, susiję su padarytais procedÅ«riniais pažeidimais įtraukiant ginčo žemės sklypÄ Ä¯ draustinio ribas, buvo atmesti kaip nepagrįsti, o pagrindas keisti draustinio ribas nebuvo konstatuotas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4293-438/2018 pareiÅ¡kėjo A. K. skundas dėl nurodyto Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje Nr.1-856-423/2018 buvo atmestas ir pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Nurodytoje LVAT nutartyje Nr. A-4293-438/2018 galutinai konstatuota, kad: ginčo Draustinis buvo įsteigtas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002-11-07 sprendimu Nr. 451, o jo dabartinės ribos nustatytos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011-03-17 sprendimu Nr. T-189 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinio specialiojo plano patvirtinimo“ (nutarties 32 p.); pareiÅ¡kėjui priklausančių žemės sklypų didžioji dalis patenka į Å¡io draustinio teritorijÄ ;

Å¡iems žemės sklypams specialiosios naudojimo sÄ lygos, kurios yra skirtos kraÅ¡tovaizdžio draustinių apsaugai, nustatytos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Kauno skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-766 (nutarties 33 p.); minėti administraciniai teisės aktai, kuriais buvo įsteigtas Draustinis, nustatytos jo ribos bei nustatytos specialiosios naudojimo žemės sklypų sÄ lygos, Å¡ioje byloje nustatyta tvarka nėra ginčijami; tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių administracinių teisės aktų pagrįstumas ir teisėtumas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas; tai savo ruožtu lemia, kad pareiÅ¡kėjo skundų argumentai, kurie siejami su Å¡ių administracinių aktų teisėtumu bei pagrįstumu (pvz., dėl Draustinio ribų nebuvimo ar jų iÅ¡plėtimo; pareiÅ¡kėjo neįtraukimo į Draustinio ribų nustatymo procesÄ bei neinformavimo apie tai, neteisėtÄ specialiųjų sÄ lygų žemės sklypams nustatymÄ ir pan.) taip pat negali bÅ«ti Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku <...> (nutarties 34 p.); <...> pareiÅ¡kėjui įstatymas suteikia teisę inicijuoti draustinio ribų keitimo procedÅ«rÄ ; tačiau byloje nagrinėjamai situacijai aktuali yra Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostata, nustatanti, kad „Savivaldybės taryba sprendimÄ dėl savivaldybės draustinio įsteigimo arba sprendimÄ dėl gamtos paveldo objekto paskelbimo savivaldybės saugomu objektu gali panaikinti Å¡iais atvejais, jeigu:

1) Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nustato, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, arba gamtos paveldo objektas sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga taikyti apsaugÄ teritorijai pagal šį Ä®statymÄ ;

2) parengtu saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentu numatoma savivaldybės draustiniui suteikti valstybinio draustinio statusÄ ar įtraukti jį į kompleksinę saugomÄ teritorijÄ arba savivaldybės saugomÄ gamtos paveldo objektÄ siÅ«loma paskelbti valstybės saugomu gamtos paveldo objektu ar gamtos paminklu.“ (nutarties 37 p.); iÅ¡ Å¡ios teisės normos matyti, kad teisė savivaldybės tarybai panaikinti įsteigtÄ savivaldybės draustinį, o tuo pačiu ir sumažinti jo teritorijÄ , yra suteikta tik dviem atvejais: kai kompetentinga institucija - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nustato, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga taikyti apsaugÄ teritorijai ir kai numatoma savivaldybės draustinio teritorijai suteikti aukÅ¡tesnį apsaugos statusÄ Å¡iÄ teritorijÄ pripažįstant valstybiniu draustiniu ir pan.; toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad savivaldybės tarybai teisė naikinti įsteigtÄ savivaldybės draustinį ar mažinti jo teritorijÄ kitais atvejais, nėra suteikta (nutarties 38 p.); byloje duomenų, kad egzistuotų aptartos sÄ lygos, suteikiančios teisę savivaldybės tarybai mažinti įsteigto Draustinio teritorijÄ , nėra; tokių aplinkybių nenurodo ir pareiÅ¡kėjas (nutarties 39 p.); tai lemia, kad atsakovo atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir atitinkamai sumažinti Draustinio teritorijÄ yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus, o tuo pačiu yra pagrįstas bei teisėtas <...> (nutarties 40 p.).

Taigi, nurodytoje ankstesnėje administracinėje byloje, kurioje pareiÅ¡kėjas siekė to paties tikslo, kurio siekia ir Å¡ioje byloje, LVAT jau yra konstatavęs, kad minėtų administracinių teisės aktų, kuriais buvo įsteigtas Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinis, nustatytos jo ribos bei nustatytos specialiosios naudojimo žemės sklypų sÄ lygos pareiÅ¡kėjo žemės sklypui, pagrįstumas ir teisėtumas nėra bylos nagrinėjimo dalykas sprendžiant draustinio ribų keitimo klausimÄ , jeigu nurodyti administraciniai teisės aktai nėra nuginčyti ir nėra ginčijami byloje.

Å ioje byloje ginčydamas 2021 m. balandžio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus administracinį sprendimÄ Nr. 36-2-428 pareiÅ¡kėjas nurodo tuos pačius argumentus dėl ginčo sklypo tariamai nepagrįsto įtraukimo į draustinio ribas, tačiau nurodytų administracinių aktų, kuriais tai buvo padaryta, jis neginčijo nei po minėtos LVAT nutarties priėmimo, nei ginčija Å¡ioje byloje. Todėl vadovaujantis nurodytu LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimu minėtoje 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje Nr. A-4293-438/2018, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai nagrinėjamoje byloje, kurie siejami su nurodytų administracinių aktų teisėtumu bei pagrįstumu (dėl Draustinio ribų nebuvimo ar jų iÅ¡plėtimo; pareiÅ¡kėjo neįtraukimo į Draustinio ribų nustatymo procesÄ bei neinformavimo apie tai, neteisėto specialiųjų sÄ lygų žemės sklypui nustatymo ir pan.) taip pat nelaikomi Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, o nurodytais administraciniais teisės aktais ir remiantis jais teismų jau konstatuotu faktu, kad pareiÅ¡kėjo žemės sklypas patenka į draustinio ribas, teismas vadovaujasi ir Å¡ioje byloje, iÅ¡ naujo Å¡ių faktų nekvestionuojant.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kadangi minėtoje ankstesnėje administracinėje byloje, kurioje ginčas buvo išspręstas abiejų instancijų teismuose, dalyvavo visi tie pats asmenys (tiek pareiškėjas, tiek atsakovė, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo), tai šioje byloje pareiškėjas negali iš naujo kelti teismų jau išspręsto to paties klausimo dėl jo žemės sklypo įtraukimo į Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio ribas teisėtumo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad atsakydama į pareiÅ¡kėjo PasiÅ«lymÄ atsakovė ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, jog jo žemės sklypas pagal galiojančius Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinio specialiojo plano sprendinius patenka į draustinio ribas. Atitinkamai teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teismui pateikto skundo argumentai dėl teisės aktų pažeidimų įtraukiant jo žemės sklypÄ Ä¯ draustinio ribas yra nepagrįsti.

Nepaisant to, pareiÅ¡kėjui įstatymas suteikia teisę inicijuoti draustinio ribų keitimo procedÅ«rÄ ir siekti, kad draustinio ribos bÅ«tų pakeistos jo žemės sklypÄ eliminuojant iÅ¡ draustinio teritorijos. Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad: „Savivaldybių institucijos, nevyriausybinės organizacijos, fiziniai ar juridiniai asmenys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali inicijuoti rezervatų, valstybinių parkų, draustinių, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų įsteigimÄ arba jų ribų pakeitimÄ , gamtos paveldo objektų paskelbimÄ saugomais.“ Todėl tiek atsakovė, atsakydama ginčijamu sprendimu į pareiÅ¡kėjo PasiÅ«lymÄ , turėjo patikrinti, tiek teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl ginčijamo sprendimo, turi konstatuoti, ar pareiÅ¡kėjas įrodė esant pagrindÄ keisti Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinio ribas ir jo žemės sklypo nelaikyti draustiniu.

Pažymėtina, kad nors minėtuose Regionų apygardos administracinio teismo sprendime Nr.1-856-423/2018 ir LVAT 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje Nr. A-4293-438/2018 buvo konstatuota, jog nėra jokių duomenų, kad pasikeitė faktinės ar teisinės aplinkybės, kurioms esant atsakovė, kaip kompetentinga institucija, turėtų pagrindÄ imtis priemonių keisti ar koreguoti nustatytas Draustinio ribas, o Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tiesų vėl praÅ¡o to paties, kas reiÅ¡kia, kad ginčo Å¡alys ir dalykas iÅ¡ esmės yra tapatus, tačiau nutraukti Å¡iÄ bylÄ dėl jos tapatumo iÅ¡nagrinėtai bylai, kaip to praÅ¡o trečiasis suinteresuotas asmuo, nėra pagrindo, nes ginčo pagrindas nėra tapatus.

Nutraukti bylÄ galima tik esant visiems trims ginčo tapatumÄ lemiantiems elementams: tos pačios ginčo Å¡alys; tas pats ginčo dalykas ir tas pats ginčo pagrindas (ABTÄ® 103 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Å ioje byloje nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo argumentai dėl poreikio keisti draustinio ribas ir jo žemės sklypo nelaikyti draustiniu yra beveik analogiÅ¡ki kaip ir ankstesnėje minėtoje administracinėje byloje, tačiau, skirtingai nuo ankstesnio ginčo, Å¡iuo atveju kartu su analogiÅ¡ku praÅ¡ymu keisti draustinio ribas pareiÅ¡kėjas atsakovei pateikė papildomus duomenis, kuriais grindė savo praÅ¡ymÄ ir kurie nebuvo ankstesnės administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Todėl pagrindo konstatuoti ginčo tapatumÄ ankstesniam ginčui, dėl kurio yra įsiteisėjęs tesimo sprendimas, pagal ABTÄ® 103 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ nėra, nes ginčo pagrindas nėra identiÅ¡kas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas savo PasiÅ«lymÄ grindė papildomu dokumentu, parengtu po nurodytų ankstesnių teismų sprendimų priėmimo, - 2018 m. spalio 25 d. mokslinio darbo ataskaita „Dėl kraÅ¡tovaizdžio ir biologinės įvairovės vertingųjų elementų“ (toliau – Ataskaita), kuriÄ parengė Aleksandro Stulginskio universiteto MiÅ¡ko biologijos ir miÅ¡kininkystės instituto docentė dr. L.

S.. Å ios ataskaitos iÅ¡vadose nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo ariamoje žemėje nerasta vertingų kraÅ¡tovaizdžio ir gamtinių elementų, nes dėl Å«kininkavimo visiÅ¡kai sunykusi natÅ«rali augmenija, ir dėl to joje negalima įgyvendinti draustiniam keliamo tikslo iÅ¡saugoti moksliniu bei pažintiniu požiÅ«riu vertingas gamtos ir (ar) kultÅ«ros vietoves, jose esančius gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraÅ¡tovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondÄ .

Sprendžiant ginÄÄ , ar pagrįstas ir teisėtas yra atsakovės Sprendimas, kuriuo buvo atmestas pareiÅ¡kėjo PasiÅ«lymas, Å¡ioje byloje bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo pateikta Ataskaita yra pakankamas pagrindas sumažinti draustinio teritorijÄ , eliminuojant iÅ¡ jos pareiÅ¡kėjui priklausantį ginčo žemės sklypÄ , kuriame yra ariama žemė, nes bÅ«tent ja pareiÅ¡kėjas ir grindžia savo argumentÄ , kad žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), neturi jokios biologinės įvairovės, kuriÄ reikėtų iÅ¡saugoti, todėl nėra tikslo taikyti Å¡iam žemės sklypui draustinio specialiÄ sias normas.

Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybių draustinius steigia, jų ribas nustato ir keičia savivaldybių tarybos, tvirtindamos savivaldybių draustinių ribų planus, o savivaldybės saugomais objektais savivaldybių gamtos paveldo objektus savivaldybių tarybos skelbia, tvirtindamos Å¡ių objektų schemas. Savivaldybės taryba sprendimÄ dėl savivaldybės draustinio įsteigimo arba sprendimÄ dėl gamtos paveldo objekto paskelbimo savivaldybės saugomu objektu gali panaikinti Å¡iais atvejais, jeigu:

1) Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nustato, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, arba gamtos paveldo objektas sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga taikyti apsaugÄ teritorijai pagal šį Ä®statymÄ ;

2) parengtu saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumentu numatoma savivaldybės draustiniui suteikti valstybinio draustinio statusÄ ar įtraukti jį į kompleksinę saugomÄ teritorijÄ arba savivaldybės saugomÄ gamtos paveldo objektÄ siÅ«loma paskelbti valstybės saugomu gamtos paveldo objektu ar gamtos paminklu. AiÅ¡kindamas nurodytÄ Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalį pareiÅ¡kėjo siekiamo draustinio ribų keitimo klausimo kontekste LVAT minėtoje 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4293-438/2018 iÅ¡aiÅ¡kino, kad teisė savivaldybės tarybai panaikinti įsteigtÄ savivaldybės draustinį, o tuo pačiu ir sumažinti jo teritorijÄ , yra suteikta tik dviem atvejais: kai kompetentinga institucija - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nustato, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga taikyti apsaugÄ teritorijai ir kai numatoma savivaldybės draustinio teritorijai suteikti aukÅ¡tesnį apsaugos statusÄ Å¡iÄ teritorijÄ pripažįstant valstybiniu draustiniu ir pan.

LVAT taip pat konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad savivaldybės tarybai teisė naikinti įsteigtÄ savivaldybės draustinį ar mažinti jo teritorijÄ kitais atvejais, nėra suteikta. Remiantis nurodytu LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimu teismas konstatuoja, kad kilusio ginčo situacijoje, pagal Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , pareiÅ¡kėjas, siekdamas sumažinti draustinio ribas savo žemės sklypo plotu, turi pirmiausiai kreiptis į Å¡ioje normoje nurodytÄ kompetentingÄ institucijÄ - Valstybinę saugomų teritorijų tarnybÄ prie Aplinkos ministerijos, kuriai vienintelei įstatymas numato teisę konstatuoti, kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, arba gamtos paveldo objektas sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga taikyti apsaugÄ teritorijai pagal Ä®statymÄ .

Toks Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos konstatavimas yra bÅ«tina, sÄ lyga, be kurios savivaldybės taryba ne tik negali, bet ir neturi teisės nuspręsti dėl draustinio panaikinimo ar jo teritorijos sumažinimo. Todėl kartu su savo PasiÅ«lymu pareiÅ¡kėjui nepateikus atsakovei Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡vados (sprendimo), kad vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga jas saugoti, atsakovė neturi teisės vienasmeniÅ¡ku sprendimu (be tokios iÅ¡vados) keisti draustinio ribų.

PareiÅ¡kėjo iniciatyva jo žemės sklypui parengta 2018 m. spalio 25 d. mokslinio darbo ataskaita „Dėl kraÅ¡tovaizdžio ir biologinės įvairovės vertingųjų elementų“ negali pakeisti pagal įstatymÄ privalomo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos konstatavimo dėl to, ar vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis sunyko neatstatomai ir dėl to netikslinga jas saugoti, nes AtaskaitÄ parengęs asmuo nėra įstatyme numatyta kompetentinga institucija, turinti teisę tokį faktÄ konstatuoti.

Todėl atsakovė pareiÅ¡kėjo nurodoma Ataskaita pagrįstai nesivadovavo, nes joje nurodytos iÅ¡vados padarytos ne įstatyme numatytos kompetentingos institucijos. Nagrinėjamo ginčo kontekste teismas atkreipia pareiÅ¡kėjo dėmesį, kad atsakovę jis nepagrįstai laiko ta institucija, kuriÄ pirmiausiai reikia įtikinti, jog jo žemės sklype nėra vertybių, dėl kurių įsteigtas draustinis. Nors galutinį sprendimÄ dėl draustinio teritorijos sumažinimo iÅ¡ tiesų turi teisę priimti tik savivaldybės taryba, tačiau be atitinkamos Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡vados dėl Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodyto fakto konstatavimo savivaldybės taryba neturi teisės priimti tokio sprendimo.

Todėl sprendžiant klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo žemės sklype vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, sunyko neatstatomai, vadovautis pareiÅ¡kėjo turima Ataskaita turėtų teisę, o kartu ir pareigÄ jÄ Ä¯vertinti (jeigu pareiÅ¡kėjas to praÅ¡ytų) bÅ«tent Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Tik Å¡iai institucijai patvirtinus, kad pareiÅ¡kėjo žemės sklype vertybės, dėl kurių įsteigtas draustinis, sunyko neatstatomai, pareiÅ¡kėjas turėtų Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytÄ pagrindÄ praÅ¡yti savivaldybės tarybÄ spręsti draustinio teritorijos sumažinimo klausimÄ , iÅ¡braukiant iÅ¡ jo ribų jo žemės sklypÄ .

Atsakovės atstovė teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad gavusi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja Saugomų teritorijų įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas pagrindas keisti draustinio ribas, atsakovė spręstų dėl draustinio ribų keitimo. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ ir LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl jo, teismas pripažįsta, kad atsakovė pareiÅ¡kėjo PasiÅ«lymÄ pagrįstai vertino atsižvelgdama ne į AtaskaitÄ , kuri nėra parengta kompetentingos institucijos, o į Specialiojo plano aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodytÄ Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinio įsteigimo tikslÄ â€“ siekį iÅ¡saugoti natÅ«ralų, minimaliai urbanizuotÄ Nemuno ir Nevėžio santakos slėnio kraÅ¡tovaizdį kaip vientisÄ gamtinį ir kultÅ«rinį teritorinį kompleksÄ .

Pažymėtina, kad ir minėtame įsiteisėjusiame Regionų apygardos administracinis teismo 2018 m. kovo 29 d. sprendime Nr.1-856-423/2018, teismas konstatavo, jog atsakovės sprendimai siekiant išlaikyti nustatytas Draustinio ribas būtent ir yra paremti tais pačiais tikslais, kuriais Draustinis ir buvo įsteigtas bei patvirtinti jo nuostatai, o teisės aktai nenumato atsakovei pareigos keisti/koreguoti nustatytas Draustinio ribas, to paprašius nekilnojamojo turto, įeinančio į Draustinio ribas, savininkui, neįvertinus Draustinio steigimo tikslų, ypatumų ir faktinių aplinkybių.

Todėl nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje savo siekį keisti draustinio ribas grindžia nauju dokumentu (Ataskaita), kuris nebuvo nagrinėjamas ankstesnėje byloje, atsakovė, neturėdama pagrindo juo remtis, pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad atsižvelgiant į draustinio steigimo tikslus, koreguoti Nemuno ir Nevėžio santakos kraÅ¡tovaizdžio draustinio ribų ir Žemės sklypo nelaikyti draustiniu nėra pagrindo. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad atsakovė ginčijamÄ sprendimÄ turėjo priimti vertindama pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ne tik teisėtumo požiÅ«riu, bet ir tikslingumo, nėra pagrindas atsakovės SprendimÄ pripažinti neteisėtu, nes bÅ«tent Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos turi vertinti tikslingumo aspektÄ , t. y. poreikį saugoti atitinkamas gamtos vertybes arba konstatuoti, kad jos jau sunyko.

Tik įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡sprendus tokio tikslingumÄ klausimÄ atsakovė turės teisę spręsti dėl draustinio teritorijos mažinimo. Nustatytas aplinkybės lemia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir atitinkamai sumažinti Draustinio teritorijÄ nelaikant jo žemės sklypo draustiniu yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus, o tuo pačiu yra pagrįstas bei teisėtas, dėl ko tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Todėl vadovaujantis ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu pareiÅ¡kėjo reikalavimas šį sprendimÄ panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas. Antrasis pareiÅ¡kėjo reikalavimas - įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių pareiÅ¡kėjo 2021 m. kovo 4 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl draustinio ribų keitimo” iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo visa apimtimi, laikantis teisės aktų keliamų reikalavimų - yra tik iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo, nes tik panaikinus ginčijamÄ sprendimÄ atsirastų pagrindas įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , kuris bÅ«tų neiÅ¡spręstas dėl panaikinto Sprendimo.

Todėl nepanaikinus ginčijamo sprendimo nėra pagrindo įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , kuris yra iÅ¡spręstas galiojančiu Sprendimu. Atitinkamai ir antrasis skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Likusieji proceso Å¡alių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau neanalizuotini. Å iuo aspektu LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau tenkinti šį praÅ¡ymÄ nėra teisinio pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, tik proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas, jis nėra Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl neturi pagrindo gauti savo proceso iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ atsakovės ir Å¡is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Daina Kukalienė RamÅ«nas Å arka Janina Vitunskienė