2013-11-07 Nr. AB-7693-3-61-3-03312-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-1736/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03312-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. Ž. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2012 m. gruodžio 3 d. (turėtų būti 2012 m. gruodžio 12 d.) sprendimą Nr. 1D-8524(11), kaip neteisėtą ir nepagrįstą;

2) solidariai priteisti iš atsakovų VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 25 487, 01 Lt neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį;

3) įpareigoti atsakovus nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. mokėti VRM sekretoriaus 2000 m. kovo 29 d. išvada Nr. 16266 paskirtą 1 030,11 Lt dydžio pensiją;

4) solidariai priteisti iš atsakovų VRM ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, moralinę žalą 5 000 Lt.

Pareiškėjas nurodė, kad 2000 m. kovo 29 d. VRM sprendimu Nr. 16266 jam už tarnybą buvo paskirta 1 030,11 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. VRM nuo 2010 m. sausio mėn. sumažino pareigūnų ir karių pensiją iki 863,75 Lt, o atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo dirbantis, jam buvo mokama 490 Lt valstybinė pareigūnų ir karių pensija. Dėl sumažintos pensijos dalies pareiškėjas 2012 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į VRM su prašymu perskaičiuoti neteisėtai sumažintą pensiją. VRM 2012 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 1D-8524(11) jį informavo, jog sumažinta valstybinės pareigūnų pensijos dalis nebus išmokėta. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais, pažymėjo, kad dėl prieštaraujančio Konstitucijai Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo VRM neteisėtai sumažino ir neišmokėjo jam skirtos valstybinės pareigūnų pensijos dalį.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM su skundu nesutiko ir atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 30–32) prašė jo netenkinti.

Teigė, kad VRM neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, nes Laikinasis įstatymas, kuriuo remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galiojo ir nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pareigūnų ir karių pensija pareiškėjui buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl atsakovo veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu. Be to, Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012 m. birželio 30 d. įstatymu XI-2195, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., t. y. dar iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo, todėl būtent šiuo įstatymu, o ne Konstitucinio Teismo nutarimu išnyko teisinis pagrindas mažinti pensiją pareiškėjui dėl to, kad jis atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog VRM ir jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ir šiuo metu galiojusius teisės aktus VRM ir jos darbuotojai privalėjo veikti, negali būti tenkinami ir kiti pareiškėjo reikalavimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Sveikatos priežiūros tarnyba) atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 13–15) prašė jį atmesti.

Nurodė, kad 2000 m. kovo 29 d. išvada Nr. 16266 pareiškėjui nuo 2000 m. kovo 13 d. buvo paskirta 1 030,11 Lt pensija. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kuris nustatė valstybinių, tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą. Pareiškėjo pensija perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 1 priedą pritaikius koeficientą 0,8385 todėl pareiškėjo pensijos dalis buvo sumažinta iki 863,75 Lt (1 030,11 Lt * 0,8385). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų, jam pensija buvo paskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 2 priedą, t. y. pareiškėjui buvo mokama tokio dydžio pensija, kuri atitiko Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nurodytas nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu (b. l. 43–48) pareiškėjo Z. Ž. skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 10 481,51 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, panaikino VRM 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 1D-8524(11) dalį, kurioje atsisakyta Z. Ž. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmestas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2000 m. kovo 13 d. buvo nuspręsta skirti 1 030,11 Lt pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 23). Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į VRM, prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti jam paskirtą valstybinę pensiją (b. l. 26). VRM 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1D-8524(11) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus ir nurodė, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota, vadovaujantis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, pritaikius pagal šio įstatymo 1 priedą apskaičiuotą koeficientą (0,8385), taip pat, pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka perskaičiuotai pensijai nustatytas koeficientas pagal šio įstatymo 2 priedo formulę (b. l. 5–6).

Byloje pateikta Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. gruodžio 7 d. pažyma apie 2010-2012 m. pensijos dydį Nr. 11D(P)-6031 (b. l. 7) patvirtina, kad pareiškėjui sumažinta pensija buvo mokama taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio ir 5 straipsnio nuostatas.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, vertindamas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnio 3 dalį (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) ir 5 straipsnio 2 dalį (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai; 4) Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. Taigi Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Pareiškėjas skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012 m. gruodžio 21 d. (b. l. 1–4), t. y. nepraleidęs termino teisme ginti galimai pažeistas teises Remdamasis sistemine Konstitucijos 107 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos (adm. bylos Nr. A10-57/2004, Nr. A7-55/04, A575-1831/2011) analize, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d.

Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. gruodžio 7 d. pažyma Nr. 11D(P)-6031 patvirtina, kad pareiškėjui paskirtos pensijos dydis 2010 m. sausio mėn. – 2011 m. gruodžio mėn. buvo 1 030,11 Lt, 2012 m. sausio mėn. 1 320,43 Lt (su bazinės pensijos dydžio priedu), laikotarpiu nuo 2012 m. vasario – spalio mėn. 1 390,11 Lt (su bazinės pensijos dydžio priedu), todėl per šį laikotarpį pareiškėjui būtų buvę išmokėta 38 554,06 Lt.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui ir pritaikius jo 4 straipsnio 1 dalį, nurodyta suma, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. perskaičiuota iki 22 958,63 Lt. Ši suma, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, perskaičiuota ir pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. išmokėta 12 477,12 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytas valstybinių pensijų ribojimas, darytina išvada, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. vasario mėn. turėjo būti išmokėta valstybinės pensijos suma, perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. 22 958,63 Lt.

Bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai pareiškėjui minėtu laikotarpiu (nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. vasario mėn.) buvo išmokėta 12 477,12 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 10 481,51 Lt suma.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl VRM kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis – 10 481,51 Lt, pareiškėjui priteistina ne iš VRM, o iš Lietuvos valstybės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 992 nustatyta, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti VRM 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1D-8524(11). Minėtu sprendimu VRM atsakė į pareiškėjo 2012 m. lapkričio 26 d. prašymą dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, jog remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, VRM, priimdama sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Atsižvelgiant į paminėtą išaiškinimą, darytina išvada, kad yra pagrindas naikinti tik tą VRM 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 1D-8524(11) dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Pareiškėjas taip pat prašė solidariai iš atsakovų priteisti 5 000 Lt moralinę žalą. Pareiškėjas skunde teismui argumentų nenurodė bei nepateikė jokių moralinę (neturtinę) žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl įrodymais nepatvirtinus, jog dėl Lietuvos valstybės veiksmų pareiškėjas patyrė moralinę (neturtinę) žalą, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovus mokėti 1 030,11 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją negali būti pripažintas pagrįstu, nes yra nukreiptas į ateitį reglamentuoti teisinius santykius, kurie turi būti reglamentuojami atitinkamų teisės aktų, t. y. tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai galėtų sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių teisiniu reglamentavimu ir dėl to galėtų atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų laike su atitinkamais teisės aktais. Tokios pozicijos laikosi LVAT panašaus pobūdžio bylose (2010 m. balandžio 6 d. sprendimas adm. byloje Nr. A143-53/2010; 2012 m. spalio 8 d. nutartis adm. byloje Nr. A662-2941/2011).

III. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM apeliaciniu skundu (b. l. 54–56) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą dalyje dėl tenkintų pareiškėjo Z. Ž. skundo reikalavimų ir juos atmesti.

Apeliacinį skundą atsakovai grindžia tuo, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimas nukeltas į 2012 m. rugsėjo 21 d. (Konstitucijos 107 straipsnis). Pagal Konstitucinio Teismo praktiką preziumuojama, kad kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir tokio teisės akto (jo dalies) pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Taigi, VRM sprendimo priėmimo metu neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą išmokėti pensijos nepriemoką.

Jeigu šis apeliacinis skundas būtų atmestas, atsakovai prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu (Žin., 2012, Nr. 153-7823) patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 m. valstybės biudžeto projektą.

Pareiškėjas Z. Ž. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 61–62) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, Konstitucinio Teismo doktriną ir tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui Z. Ž. dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo.

Nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2000 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 16266 (b. l. 23) pareiškėjui Z. Ž. nuo 2000 m. kovo 13 d. neterminuotai paskirta 1 030,11 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (suma nurodyta atsižvelgiant į pensijos indeksavimą). Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 11SP-254 (b. l. 24) nuo 2012 m. sausio 7 d. pareiškėjui mokamas socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (Žin., 2009, Nr. 152-6820), vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi bei 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis sumažintas. Nesutikdamas su paskirtos pensijos mažinimu, pareiškėjas 2012 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į VRM (b. l. 26), prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemoką ir ateityje užtikrinti visos jam už tarnybą paskirtos valstybinės pensijos mokėjimą, tačiau VRM 2012 m. gruodžio 12 d. sprendime Nr. 1D-5824(11) (b. l. 5–6) jam paaiškino pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarką ir pažymėjo, kad neturi teisinio pagrindo mokėti nustatyto dydžio valstybinę pensiją ir išmokėti nepriemoką.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 10 481,51 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, panaikino VRM 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 1D-8524(11) dalį, kurioje atsisakyta Z. Ž. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis sutinka.

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2012 m. gruodžio 27 d. pažymos „Apie 2010-2012 m. pensijos dydį“ Nr. 11D(P)-6031 (b. l. 7) matyti, jog Z. Ž. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis, o nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. – tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, tačiau Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis (kuri, be kita ko, buvo taikoma perskaičiuojant ir pareiškėjo pensijos dydį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d.) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjui Z. Ž. nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą ribojimą.

Taigi pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. turėjo būti išmokėta tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apribota pensija, t. y. 22 958,63 Lt. Tačiau pareiškėjui paskirtą pensiją perskaičiavus Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kuri minėtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, iš viso pareiškėjui išmokėta tik 12 477,12 Lt.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. pareiškėjas negavo 10 481,51 Lt (22 958,63 Lt – 12 477,12 Lt = 10 481,51 Lt) jam priklausančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų įstatymų nuostatų taikymo, priteisimą. Kadangi pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai susidariusią nepriemoka priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. 992).

Dėl apeliacinio skundo argumento, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimas nukeltas į 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipiama tik į ateitį (Konstitucijos 107 str.), teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime yra konstatavęs, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį) būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, inter alia būtų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog iki skundo išnagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012 m. rugsėjo 21 d., tinkamai taikė nagrinėjamam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką bei padarė teisingas išvadas, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl Konstitucinio Teismo nutarimų galios nukreipimo tik į ateitį atmetamas.

Atsakovai apeliaciniame skunde prašo pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnis, kuris pagal analogiją yra taikomas ir administracinių bylų teisenoje (LVAT 2010 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-844/2010) numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė apeliacinės instancijos teismui argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas sukels ypatingai neigiamas pasekmes atsakovams, taip pat kad neatidėjus pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymo bus pažeisti teisingumo ir protingumo principai bei iš esmės paneigta pirmosios instancijos teismo sprendimo efektyvaus vykdymo galimybė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog neturi objektyvaus, įrodymais pagrįsto pagrindo išvadai, kad šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas sukeltų neproporcingų sunkumų atsakovams, todėl prašymą pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d. atmeta kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė