AS-662-740-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS662-740/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00901-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. atstovės Daivos Balčiūnienės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. skundą dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimo panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriaus įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. Z.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. G. (toliau – ir pareiškėja) Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2012 m. rugpjūčio 27 d. (spaudas ant voko) įteikė atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės pasirašytą skundą (prašymą) dėl termino skundui paduoti atnaujinimo bei Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 65-10171 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Z.“ (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Pakruojo skyrius) įpareigojimo nedelsiant suformuoti pareiškėjai grąžintiną sklypą jos motinos A. L. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribose.

Pareiškėja nurodė, kad apie ginčijamą Sprendimą sužinojo tik tuomet, kai 2012 m. liepos 26 d. gavo iš Šiaulių apygardos prokuratūros kopijas medžiagos, surinktos pagal pareiškėjos prašymą ginti jos interesus nuosavybės teisių atkūrimo procese taikant viešojo intereso gynimo priemones.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino ir termino neatnaujino, skundą atsisakė priimti, nes praleistas skundo padavimo terminas.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, kad skundžiamas aktas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-122/2012, 2011 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-590/2011). Teismo nuomone, pareiškėjos skundo padavimo terminas prasidėjo nuo to momento, kai pareiškėja sužinojo apie skundžiamo Sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę). Pareiškėja prie skundo pridėjo Šiaulių apygardos prokuratūros (toliau – ir Prokuratūra) 2012 m. birželio 27 d. nutarimą „Dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, kuris, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pareiškėjai buvo išsiųstas 2012 m. birželio 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros lydraščiu Nr. 8-8581. Pareiškėja teismui nurodė, kad negali pateikti įrodymų, kada gavo šį nutarimą, tačiau mano, jog galėjo gauti apie 2012 m. birželio 28 d. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, jog su Šiaulių apygardos prokuratūros 2012 m. birželio 27 d. nutarimu „Dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ bei jo turiniu pareiškėja susipažino 2012 m. birželio 28 d., todėl konstatavo, jog pareiškėja apie skundžiamo Sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) sužinojo 2012 m. birželio 28 d. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos skundo padavimo terminas dėl Sprendimo panaikinimo prasidėjo 2012 m. birželio 28 d. ir baigėsi po vieno mėnesio. Pareiškėja į teismą kreipėsi 2012 m. rugpjūčio 27 d., tai yra praleidusi skundo padavimo terminą. Pareiškėja prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau priežasčių, kodėl nuo 2012 m. birželio 28 d. per vieną mėnesį nesikreipė skundu į teismą, nenurodė.

Argumentus, jog terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012 m. liepos 26 d., kuomet pareiškėja gavo iš Šiaulių apygardos prokuratūros medžiagos, surinktos pagal pareiškėjos prašymą ginti jos interesus nuosavybės teisių atkūrimo procese taikant viešojo intereso gynimo priemones, kopijas, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismo nuomone, pareiškėja įgyvendindama savo procesines teises ir pareigas buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi, dėl to pareiškėjos prašymas netenkintinas ir terminas skundui paduoti neatnaujintinas, o pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo buvo atsisakyta priimti, taip pat kaip ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Pakruojo skyrių nedelsiant suformuoti pareiškėjai grąžintiną sklypą jos motinos A. L. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribose.

III. Pareiškėjos J. G. atstovė Daiva Balčiūnienė atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos skundą dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 65-10171 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Z.“ panaikinimo ir Pakruojo skyriaus įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai termino skundui dėl Sprendimo paduoti eigos pradžią nustatė nuo Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės A. Jovaišaitės 2012 m. birželio 27 d. nutarimo „Dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ įteikimo pareiškėjai, o ne nuo paties Sprendimo kopijos įteikimo. Nurodo, kad Sprendimas jai neturėjo ir nebuvo įteiktas, nepaisant to, kad šio Sprendimo pagrindu buvo užimta pareiškėjos motinai priklausiusi žemė, į kurią pareiškėja pretenduoja nuo 1991 m. rugsėjo 6 d.

Pažymi, kad skundžiamoje teismo nutartyje pacituota Prokuratūros nutarimo ištrauka iš tikrųjų suteikė pareiškėjai informacijos apie priimtą Sprendimą, tačiau iš to pareiškėja neturėjo pagrindo manyti, kad Prokuratūros nutarimo tekstas pilnai atskleidžia Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 65-10171 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Z.“ turinį, esmę ir kad Prokuratūros nutarimo pakaks teikti skundą teismui dėl jame paminėto Sprendinio panaikinimo. Nurodo, kad iš 2012 m. birželio 27 d.

Prokuratūros nutarimo pareiškėjai pirmą kartą nuo 1991 m. rugsėjo 6 d., kai ji kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinai priklausiusią žemę, tapo prieinama kažkiek išsamesnė informacija apie nuosavybės teisių atkūrimą vykdyti įgaliotose institucijose vykusius procesus, trukdžiusius pareiškėjai atgauti visą jos motinos nuosavybę, tai buvo pagrindas apsispręsti, kad vienas iš jos interesus pažeidžiančių administracinių aktų yra Sprendimas, todėl pareiškėja nedelsiant ėmėsi visų teisėtų ir įmanomų priemonių ginti savo pažeistas teises.

Pirmiausia, Prokuratūrai 2012 m. birželio 27 d. nutarime pripažinus, kad Sprendimas yra neteisėtas, tačiau vis tiek atsisakius taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir inicijuoti šio Sprendimo panaikinimą, pareiškėja, pati būdama silpnos sveikatos ir neturėdama pakankamai teisinių žinių, 2012 m. liepos 16 d. sudarė susitarimą su advokate, pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir 2012 m. liepos 19 d. pateikė skundą aukštesniajam prokurorui. Tuo pačiu metu pareiškėją atstovaujanti advokatė kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą tam, kad gautų medžiagą, kurios pagrindu Prokuratūra priėmė 2012 m. birželio 27 d. nutarimą ir nutarime minimo Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 65-10171 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V.

Z.“ kopiją. Kaip jau minėta, medžiagos ir sprendimo kopija pareiškėjos atstovei įteikta ne anksčiau kaip 2012 m. liepos 26 d, o skundą administraciniam teismui pateikė 2012 m. rugpjūčio 27 d. (pirmadienį), nepraleidusi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto 30 dienų termino.

Mano, kad atsisakymas atnaujinti praleistą terminą yra nepagristas, prieštaraujantis ABTĮ 34 straipsnio esmei ir teismų praktikai. Pažymi, kad pareiškėja elgėsi teisiškai nuosekliai, siekdama, kad jos interesai būtų ginami viešojo intereso gynimo priemonėmis, nes būtent viešasis interesas reikalauja, kad neliktų galioti prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams valstybės ir savivaldybės institucijų priimti administraciniai teisės aktai, o viešojo intereso gynimas priklauso prokuratūros kompetencijai. Kai Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė A. Jovaišaitė 2012 m. birželio 27 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal pareiškėjos 2012 m. kovo 5 d. prašymą, pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į aukštesnįjį prokurorą, aukštesnysis prokuroras pareiškėjos skundą dėl 2012 m. birželio 27 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones išnagrinėjo 2012 m. rugpjūčio 1 d. ir pareiškėjos skundą atmetė. Skundą administraciniam teismui dėl Sprendimo pareiškėja pateikė 2012 m. rugpjūčio 27 d. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja nuosekliai siekė apginti savo teises ir interesus, jos atlikti veiksmai patvirtina pareiškėjos norą siekti neteisėto administracinio akto, pažeidusio jos teisę į motinos nuosavybės atkūrimą, panaikinimo. Toks nuoseklus, operatyvus savo interesų gynimas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstamas svarbiomis priežastimis ir pagrindu terminui atnaujinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A438-1483/2012, Nr. AS552-378/2012).

Pakruojo skyrius atsiliepimu į pareiškėjos J. G. atstovės Daivos Balčiūnienės atskirąjį skundą sutinka, kad, jei būtų laikoma, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, jis būtų atnaujintas. Mano, kad pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra pagrįsti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Z. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad iš Prokuratūros 2012 m. birželio 27 d. nutarimo turinio akivaizdu, jog pareiškėja apie V. Z. atkurtas nuosavybės teises į 1 ha žemės sklypą galimai jai grąžintinos žemės vietoje žinojo prašymo dėl viešojo intereso gynimo pateikimo dieną (2012 m. kovo 5 d.), o tai sudaro pagrindą teigti, kad šią dieną pareiškėja jau žinojo ir apie Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimą bei jo esmę. Pareiškėja turėjo visas galimybes kreiptis į Pakruojo skyrių prašant pateikti reikalingus duomenis, susijusius su V. Z. atkurtomis nuosavybės teisėmis. Teigia, jog vėliausia galima pareiškėjos sužinojimo apie Sprendimą ir jo esmę data yra Šiaulių apygardos prokuratūros 2012 m. birželio 27 d. nutarimo, kuriame atskleista Sprendimo esmė, gavimo diena (2012 m. birželio 28 d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo ir neatnaujinimo termino skundui paduoti, taip pat atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Byloje turi būti nustatyta, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog pareiškėja praleido terminą skundą teismui paduoti, priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, ir ar teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pabrėžtina, jog teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Į minėtos taisyklės taikymo sritį patenka ir tie atvejai, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje turi būti nustatyta, ar pareiškėja praleido nustatytą terminą ginčijamam teisės aktui apskųsti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. kovo 5 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, t. y. dėl jos interesų dėl nuosavybės teisės atkūrimo natūra į A. L. iki nacionalizacijos valdytą 7,54 ha ploto žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo rajone, ir pradėti tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Šiaulių apygardos prokuratūra 2012 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą „Dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones“ (b. l. 6-8). Iš šio nutarimo matyti, jog Prokuratūra nustatė, kad Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 65-10171 V. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko J. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 1,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Pakruojo seniūnijoje, Pakruojo rajono savivaldybėje. Į tai atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas nurodė, jog data, kada pareiškėjai tapo žinoma apie skundžiamą sprendimą, laikytina Prokuratūros 2012 m. birželio 27 d. nutarimo gavimo data, t. y. 2012 m. birželio 28 d. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Įvertinęs Prokuratūros 2012 m. birželio 27 d. nutarimo turinį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sužinojimo (ABTĮ 33 straipsnio prasme) apie norimą apskųsti aktą data laikė nurodyto Prokuratūros 2012 m. birželio 27 d. nutarimo gavimą (2012 m. birželio 28 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Prokuratūros 2012 m. birželio 27 d. nutarimo matyti, jog pareiškėja, besikreipdama į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, žinojo, jog, anot jos, jai grąžintiną sklypą privatizavo P. ir V. Z.: „pareiškėja prašyme nurodo, kad jai grąžintina žeme naudojosi miškų ūkio darbininkai, miestelio gyventojai < ... > jai grąžintinoje žemėje esantį sklypą privatizavo P. ir V. Z. < ... > jai priklausančioje grąžintinoje žemėje suformuotas sklypas neturintiems teisės jį įsigyti asmenims P. ir V. Z.“. Taigi atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjai jau 2012 m. kovo 5 d. (kuomet buvo pateiktas prašymas Prokuratūrai) buvo žinoma apie norimą apskųsti aktą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui priklauso ginčo žemė. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog iš Prokuratūros 2012 m. birželio 27 d. nutarime išdėstytų pareiškėjos prašymo argumentų, galima daryti išvadą, kad pareiškėja jau kurį laiką žinojo, kad ginčo žemėje esantį sklypą privatizavo P. ir V. Z.: „Nacionalinė žemės tarnyba nustatė ir pripažino, kad yra padaryti pažeidimai, tačiau Pakruojo skyrius delsia apie tai pranešti prokuratūrai, kad neteisėti aktai būtų panaikinti“.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėja siekia ginčyti teisės aktą, kurio pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui ir jai šis aktas įstatymų nustatyta tvarka neturėjo būti privalomai įteiktas, nurodo, kad pareiškėjos argumentas, jog ji negalėjo kreiptis dėl ginčijamo akto apskundimo į teismą, nes nežinojo apie šį Sprendimą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog pareiškėja turėjo būti rūpestinga, apdairi, rūpintis savo teisių gynimu ir kreiptis dėl norimo apskųsti individualaus administracinio akto pateikimo, kad galėtų jį įstatymo nustatytu terminu apskųsti. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėja kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl ginčijamo akto kopijos išdavimo prieš besikreipdama į Prokuratūrą ir kad tos institucijos atsisakė jį pateikti ir taip sutrukdė pareiškėjai pasinaudoti savo teisinės gynybos teise. Teisėjų kolegija nurodo, jog remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad skundas dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 65-10171 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Z.“ teismui buvo išsiųstas tik 2012 m. rugpjūčio 27 d. (b. l. 18), t. y. žymiai praleidus skundo padavimo teismui terminą. Todėl byloje turi būti spęstinas klausimas dėl praleisto termino atnaujinimo.

Pažymėtina, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1−7 punktuose. Reikia pabrėžti, kad pareiškėjas visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėja tik 2012 m. birželio 28 d., gavusi Prokuratūros 2012 m. birželio 27 d. nutarimą sužinojo apie norimą apskųsti Sprendimą, yra atmesta kaip nepagrįsta. Kitų priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą Sprendimo apskundimo terminą, pareiškėja nenurodė. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja yra garbaus amžiaus, taip pat negali būti pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo teismui terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011). Tai, jog pareiškėja kreipėsi į Prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėja nuosekliai ir operatyviai siekė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino termino skundui dėl Sprendimo paduoti bei pagrįstai, įvertinęs kaip išvestinį reikalavimą įpareigoti Pakruojo skyrių atlikti veiksmus, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sužinojimo apie Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 65-10171 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Z.“ momentą susiejo su Prokuratūros 2012 m. birželio 27 d. nutarimo gavimu, tačiau vien dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarties negalima lakyti neteisėta ir nepagrįsta iš esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog terminas dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos 2001 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 65-10171 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. Z.“ apskundimo yra paleistas ir, vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, jo nėra pagrindo atnaujinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. G. atstovės Daivos Balčiūnienės atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Skirgailė Žalimienė