d1757e52-345c-44c9-abb8-e7ca9325ead6 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-78-356/2022 Teisminio proceso 2-50-3-00684-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9.; 2.6.1.6.1; 2.6.1.6.2; 2.6.8.11.3.; 3.2.6.1 (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 4 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės PlusPlus Capital, AS atstovei V. M., atsakovui M. S., atsakovei J. S. ir atstovui advokatui Valdui Bivainiui, atsakovei N. M., vieÅ¡ame miÅ¡riame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programÄ â€žZoom“, žodinio proceso tvarka iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-78-356/2022, pagal ieÅ¡kovės PlusPlus Capital, AS patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams M.

S., J. S., N. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Utenos 4-ojo notaro biuro notarė Daiva Sabaliauskienė. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė PlusPlus Capital, AS patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo M. S. 2020-07-14 sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – atsisakymÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po tėvo A. S. mirties; pripažinti negaliojančia ab initio 2020-12-01 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp atsakovių J.

S. ir N. M., dalyje dėl 3/8 dalių nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) dovanojimo atsakovei N. M.; leisti nukreipti ieÅ¡kovės PlusPlus Capital, AS naudai iÅ¡ atsakovo M. S. vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovei J. S. nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 3/8 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); leisti nukreipti ieÅ¡kovės PlusPlus Capital, AS naudai iÅ¡ atsakovo M.

S. vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovei N. M. nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ 3/8 dalis negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės atstovė prašė ieÅ¡kinį tenkinti, rėmėsi ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais bei paaiÅ¡kino, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta (duomenys neskelbtini), kreditorius (duomenys neskelbtini) perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo M.

S. skolÄ (duomenys neskelbtini), pastaroji reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta (duomenys neskelbtini), perleido kreditorinio reikalavimo teises ieÅ¡kovei, antstolis Robertas Vasiliauskas 2018-07-18 patvarkymu pakeitė pradinį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje vykdyti pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini), naujuoju iÅ¡ieÅ¡kotoju PlusPlus Capital, AS.

Å iuo metu bendra neiÅ¡ieÅ¡kota skolos ir palÅ«kanų suma – 47 678,50 EUR, iÅ¡ viso iÅ¡ieÅ¡kota tik 4 638,67 EUR. Taigi ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. Vykdymo eigoje antstolis Robertas Vasiliauskas nustatė, kad atsakovas M. S. registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, įsiskolinimo gera valia nedengia. Antstolis taip pat nustatė, kad atsakovas, bÅ«damas pirmos eilės įstatyminiu įpėdiniu, 2020-07-14 atsisakė palikimo po savo tėvo A.

S. mirties, palikimÄ 2020-01-31 priėmė atsakovė J. S., atsakovė N. M. palikimo atsisakė 2020-03-04. Atsakovė J. S. jai iÅ¡duotų nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo pagrindu įgijo nuosavybės teises į butÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir garaÅ¾Ä , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovei J. S. turėjo priklausyti 5/8 dalys Å¡io turto, o po 3/16 dalis turėjo atitekti kitiems įpėdiniams pagal įstatymÄ , atsižvelgiant į tai, jog atsakovė N. M. atsisakė priimti palikimÄ , atsakovui M.

S. tenkančio palikimo dalį turėjo sudaryti 3/8 dalys turto. Atsisakęs palikimo, atsakovas M. S. neteko teisės įgyti nuosavybės teises į 3/8 dalis buto bei 3/8 dalis garažo. Tokie atsakovo M. S. veiksmai pažeidė ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesÄ Å¾iningi, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančiu (ab initio) atsakovo sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – atsisakymÄ priimti palikimÄ , nes yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos actio Pauliana taikymo sÄ lygos: ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, atsakovas skolos nepadengė, vykdymo procesas nėra nutrauktas; ginčijamas sandoris pažeidžia ieÅ¡kovės teises, nes nėra turto ir pajamų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, atsisakydamas pablogino savo turtinę padėtį, ieÅ¡kovė neteko galimybės iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ minėto turto; nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis ieÅ¡kovės teises.

IeÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovė nepraleido, nes ginčijamas vienaÅ¡alis sandoris sudarytas 2020-07-14, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2021-07-13. Pripažinus atsakovo M. S. vienaÅ¡alį sandorį neteisėtu ir negaliojančiu, yra pagrindas pripažinti negaliojančia ir tarp atsakovių J. S. ir N. M. sudarytÄ dovanojimo sandorį, kuriuo N. M. buvo perleista nuosavybės teisė į 3/8 dalis turto – garažo CK 1.80, 1.81 ir 4.48 straipsnių pagrindu. Nustačius esant visetÄ sÄ lygų taikyti actio Pauliana, ieÅ¡kovė prašė taikyti pasekmes ir atkurti buvusiÄ padėtį: nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ 3/8 dalis Å¡io turto: buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Å¡io turto vertė yra mažesnė už atsakovo M.

S. ieÅ¡kovei mokėtinas sumas. Prašė iÅ¡ atsakovų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas M. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nagrinėjant bylÄ prašė ieÅ¡kinį atmesti ir paaiÅ¡kino, kad skola susidarė dėl nepalankių jam aplinkybių, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienas iÅ¡ akcininkų jis buvo, bankrotu, nes prieÅ¡ tai, kai verslas sekėsi, jis už paskolÄ buvo įsigijęs ir (duomenys neskelbtini), įkeitęs butÄ (duomenys neskelbtini).

Pardavus iÅ¡ varžytynių šį turtÄ , liko dalis skolos, toliau buvo skaičiuojamos palÅ«kanos. Tuo pačiu jis turėjo iÅ¡laikyti Å¡eimÄ , t. t. nepilnamečius vaikus. Sužinojus apie sunkiÄ tėvo ligÄ , visi Å¡eimoje susitarė, kad jie, vaikai, atsisakys palikimo motinos naudai, nes jiems jau buvo duota grynųjų pinigų. Priimti palikimÄ ar atsisakyti yra tik jo teisė, jis negali bÅ«ti priverstas priimti palikimÄ , kurį sudaro tėvų santuokoje įgytas turtas. Jo turtinė padėtis, nors nuo 2021 m. dirba, nėra gera, kreditorei galėtų mokėti po 200 EUR kas mėnesį, su kreditore bendradarbiavo, siÅ«lė mokėti tokio dydžio įmokas, tačiau jo pasiÅ«lymas buvo atmestas, kreditorė reikalavo iÅ¡ karto sumokėti 10 000 EUR, tokiu atveju nuo likusios dalies skolos žadėjo atsisakyti, tačiau jis neturėjo tokios sumos.

Jo padėtis bloga, galimai kreipsis dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovė J. S. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas ir neteisingas, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti. Nagrinėjant bylÄ atsakovė ir atstovas rėmėsi atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytomis aplinkybėmis ir paaiÅ¡kino, kad atsakovė nėra atsakinga už atsakovo M. S. skolas, sužinojus apie sunkiÄ jos sutuoktinio ligÄ , visi Å¡eimoje susitarė, kad vaikai atsisakys palikimo jos naudai, abiem vaikams jie buvo davę grynųjų pinigų, atsakovui – ir pradiniam įnaÅ¡ui už perkamÄ butÄ , kuris buvo parduotas iÅ¡ varžytynių, be to, ji skolinosi pinigų ir juos panaudojo atsakovo skoloms dengti.

Dukra padengė tėvo laidojimo iÅ¡laidas, todėl ji padovanojo jai garaÅ¾Ä . Atsakovė yra tos nuomonės, kad ieÅ¡kovė praleido 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , numatytÄ CK 5.8 straipsnyje, nes palikimas atsirado (duomenys neskelbtini). Prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė N. M. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nagrinėjant bylÄ paaiÅ¡kino, kad jie su broliu palikimo atsisakė vykdydami jų Å¡eimos susitarimÄ , kad turtas atitektų motinai, nes jie, vaikai, jau buvo gavę pinigų.

Ji padengė laidojimo iÅ¡laidas, todėl motina padovanojo garaÅ¾Ä , kurį ji remontavo, t. y. įvedė trifazį, tvarkė grindis, duobę, paruošė sienas dažymui, norėjo sumontuoti vartus, bet dar to nepadarė, nes tam tikslui taupė pinigus. Jokių raÅ¡ytinių įrodymų nerinko, todėl neturi ir negali bei neprivalo pateikti, darbus atliko savo jėgomis ji ir jos draugas. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, notarė Daiva Sabaliauskienė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.

IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo atsisakymÄ palikimo, atsiradusio po jo tėvo A. S. mirties, motyvuojant tuo, kad toks atsakovo sandoris pažeidžia kreditorės interesus, nes atsisakydamas priimti palikimÄ atsakovas sumažino savo turtÄ ir taip sukėlė grėsmę, kad jo įsipareigojimai kreditorei nebus tinkamai įvykdyti. Kreditorė mano, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju yra visos sÄ lygos actio Pauliana instituto taikymui, ieÅ¡kinio senatis nepraleista.

Kadangi iÅ¡ neteisės teisė nekyla (ex injuria jus non oritur), prašė panaikinti ir dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp atsakovių. Atsakovai su pareikÅ¡tais kreditorės reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti, motyvuojant tuo, kad jie, atsakovai, laikėsi jų Å¡eimoje sudaryto žodinio susitarimo, kad po A. S. mirties visÄ turtÄ paveldėtų tik jo sutuoktinė, nes abiem vaikams buvo duotos atitinkamos grynųjų pinigų sumos, jie nepretendavo į tai, kas iÅ¡imtinai tik tėvų bendrai įgyta, ir todėl jiems, vaikams, nepriklauso, garaÅ¾Ä padovanojo, kad padengtų atsakovės N. M. turėtas laidojimo iÅ¡laidas.

Be to, ieÅ¡kovė praleido CK 5.8 straipsnyje numatytÄ 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Taigi byloje kilo Å¡alių ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo, kreditorei ginčijant atsakovo M. S. sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, nepriėmimÄ , kurio pagrindu turtas atiteko atsakovei J. S. bei ginčas dėl dovanojimo sutarties, kurios pagrindu dalis turto be pagrindo neatlygintinai buvo perleista atsakovei N. M., pripažinimo niekine ir negaliojančia.

O taip pat ir ginčas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo. Bylos faktinės aplinkybės Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto raÅ¡ytinio įrodymo – vykdomojo raÅ¡to, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-03-17 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė nutartį, kuria nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo M. S. kreditoriaus (duomenys neskelbtini) naudai: 80 573,76 EUR negrÄ Å¾into kredito, 2 330,45 EUR nesumokėtų palÅ«kanų, 51,54 EUR delspinigių už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 241,39 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palÅ«kanas, iÅ¡ viso: 83 197,14 EUR bei 131,00 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų, 5 proc. dydžio įstatyminių metinių palÅ«kanų nuo visos negrÄ Å¾intos skolos sumos (83 197,14 EUR), 6 mėn. EURIBOR + 2,4 proc. marÅ¾Ä sutartinių kintamų metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos (76 268,56 EUR) ir 6 mėn. EURIBOR + 5,0 proc. marÅ¾Ä sutartinių kintamų metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos kredito sumos (4 305,20 EUR), skaičiuojant palÅ«kanas nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo dienos, t. y. nuo 2010-05-05, iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Å ia nutartimi buvo nutarta priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ , nuosavybės teise priklausantį atsakovui M. S. Minėta nutartis buvo perduota vykdyti antstolio Roberto Vasiliausko kontorai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdymo proceso metu atsakovo M. S. kreditorius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo neįvykdytÄ piniginę prievolę (duomenys neskelbtini), o pastaroji kreditorė reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta (duomenys neskelbtini), perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo neįvykdytÄ piniginę prievolę ieÅ¡kovei PlusPlus Capital, AS.

Antstolis Robertas Vasiliauskas 2018-07-18 priėmė patvarkymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo vykdomojoje byloje pakeitimo, nusprendė pakeisti pradinį iÅ¡ieÅ¡kotojÄ (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje vykdyti pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 nutartį Nr. (duomenys neskelbtini), naujuoju iÅ¡ieÅ¡kotoju PlusPlus Capital, AS. Antstolis Robertas Vasiliauskas vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nustatė, jog atsakovas M. S. registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi, niekur nedirba, įsiskolinimo gera valia nedengia.

Taigi vykdymo procese ieÅ¡kovei tapo aiÅ¡ku, kad jokio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nėra, piniginių lėšų bankuose bei pajamų nėra. Tokia informacija pateikta ieÅ¡kovei antstolio Roberto Vasiliausko 2021-07-09 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie vykdomosios bylos eigÄ . Aktualus iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nepadengta skolos suma – 26 744,77 EUR, iÅ¡ieÅ¡kotinos palÅ«kanos – 25 572,40 EUR, iÅ¡ieÅ¡kota ir paskirstyta suma – 4 638,67 EUR, ieÅ¡kovės teigimu, paskutinė įmoka gauta 2020 m. balandį, liko sumokėti 47 678,50 EUR.

Prievolės baigiasi, kai jos tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1dalis). Atsakovas M. S. pripažino, kad jo piniginė prievolė ieÅ¡kovei tinkamu įvykdymu nėra pasibaigusi, nuo 2021 m. rugpjūčio jis dirba, jam mokamas valandinis įkainis yra 16 EUR, darbo užmokesčio dydis priklauso nuo iÅ¡dirbtų valandų skaičiaus. Skolos kol kas nedengia, galėtų mokėti tik po 200 EUR kas mėnesį, toks jo pasiÅ«lymas ieÅ¡kovės buvo atmestas, ieÅ¡kovė reikalavo sumokėti iÅ¡ karto 10 tÅ«kstančių eurų, nuo likusios skolos bÅ«tų atsisakiusi, tačiau sumokėti tokiÄ sumÄ iÅ¡ karto galimybių atsakovas teigia neturintis.

IeÅ¡kovė pateikė antstolio Roberto Vasiliausko iÅ¡ VÄ® Registrų centro 2021-03-22 gautÄ informacijÄ apie tai, kad atsakovė J. S. 2020-01-31 priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio A. S. mirties (CK 5. 13 straipsnis). Palikėjas A. S. mirė (duomenys neskelbtini), CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti ar atsisakyti palikimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, 5.60 straipsnio 1 dalis) suėjo (duomenys neskelbtini). Atsakovai N. M. ir M. S., bÅ«dami pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5. 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsisakė/nepriėmė palikimo, atsakovės N. M. atsisakymas notaro patvirtintas 2020-03-04, o atsakovo M.

S. – 2020-07-14, praėjus daugiau kaip (duomenys neskelbtini) mėnesiams nuo palikimo atsiradimo. Atsižvelgiant į tai, kad palikėjo kreditoriai gali ginčyti palikimo atsisakymo sandorį CK 6.66 ir 6.68 straipsnių pagrindais (Actio Pauliana ir netiesioginis ieškinys), rekomenduojama notarams, tvirtinantiems palikimo atsisakymo sandorius, išaiškinti palikimo atsisakymo pasekmes ir CK 6.66 bei 6.68 straipsnių aspektu. Paveldėjimo byloje nėra duomenų, kad atsakovams tokios pasekmės būtų buvę išaiškintos.

Atsakovams N. M. ir M. S. atsisakius/nepriėmus palikimo, atsakovei J. S. 2020-09-11 buvo iÅ¡duoti nuosavybės teisės liudijimai į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 27 800 EUR, ir ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio G. b. „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), 1 150 EUR vidutinės rinkos vertės, o 2020-10-14 buvo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimai į kitÄ Â½ dalį buto bei garažo ir papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas į 50 EUR vertės automobilį CITROEN, XSARA, v/n (duomenys neskelbtini).

Kaip numato CK 5.13 straipsnis, palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vienÄ ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visÄ palikimÄ . CK 5.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymÄ ir padalinama jiems lygiomis dalimis.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, remdamasi faktu, kad atsakovas M. S. palikimo atsisakė (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovei N. M. 2020-03-04 jau atsisakius palikimo, vadovaudamasi CK 5.61 straipsnio 1 dalimi vertino, kad palikimo dalis, nuo kurios atsakovas atsisakė, yra 3/8 dalys turto (buto ir garažo), nes buvo atsiradusios aplinkybės, lemiančios įstatyminio įpėdinio dalių padidėjimÄ , o atsakovei J. S. turėtų tekti likusios 5/8 dalys (1/2 dalis pagal nuosavybės teisės liudijimÄ ir ¼ dalis paveldint kartu su pirmos eilės įstatyminiu įpėdiniu).

CK 5.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, pareiÅ¡kimas dėl palikimo atsisakymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui. Atsižvelgiant į tai, kad palikimui priimti yra nustatytas trijų mėnesių terminas, o praleidus šį terminÄ yra laikoma, kad palikimas nepriimtas, tai po Å¡io termino pasibaigimo nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiÅ¡kimu atsisako nuo palikimo, ar neiÅ¡reiÅ¡kia jokios valios dėl palikimo, abiem Å¡iais atvejais atsiranda tos pačios palikimo nepriėmimo teisinės pasekmės. Taigi, pasibaigus palikimo priėmimo terminui, įpėdinio atsisakymas nuo palikimo jokios teisinės reikÅ¡mės neturi, įpėdinio pareiÅ¡kimas apie palikimo nepriėmimÄ , paduotas pasibaigus CK 5.60 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, nepripažįstamas vienaÅ¡aliu sandoriu, kuriuo atsisakoma palikimo, tačiau vertinamas kaip raÅ¡ytinis įrodymas pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles ir apie jo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę sprendžiama visų konkrečios bylos aplinkybių kontekste.

Ä®pėdinis gali paduoti notarui tik pareiÅ¡kimÄ , kad palikimo nėra priėmęs faktiÅ¡kai ir jokių pretenzijų neturi. Teisės aktuose nėra numatytos imperatyvios normos, jog pergyvenęs sutuoktinis galėtų paveldėti pagal įstatymÄ su pirmos eilės įpėdiniais tik tuo atveju, jei bÅ«tų pateikti kitų įpėdinių oficialÅ«s pareiÅ¡kimai dėl palikimo atsisakymo, patvirtinti notaro. Jau nustatyta, kad atsakovas M. S. per nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ palikimo nepriėmė bei notaro biurui iki (duomenys neskelbtini) nepadavė oficialaus pareiÅ¡kimo dėl palikimo atsisakymo.

Savo valiÄ nepriimti palikimo patvirtino raÅ¡ytiniu notaro patvirtintu pareiÅ¡kimu tik (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, atsakovo M. S. pavėluotai iÅ¡reikÅ¡tas 2020-07-14 atsisakymas nuo palikimo yra teisiÅ¡kai niekinis, nėra vienaÅ¡alis sandoris ir neturi jokios įtakos jo (duomenys neskelbtini) pasibaigusios teisės į palikimo priėmimÄ Ä¯gyvendinimui. Nėra jokių įrodymų, kad atsakovas M. S. turėjo valiÄ priimti palikimÄ , o kitaip apsisprendė tik po to, kai nuo palikimo atsisakė atsakovė N. M.

Nors ieÅ¡kovė vertina, kad pergyvenusio sutuoktinio dalis – 1/4, nors vienas iÅ¡ dviejų įstatyminių įpėdinių ir atsisakytų palikimo, nesikeistų, nes jo dalis atitektų kitam įstatyminiam įpėdiniui, tačiau nagrinėjamu atveju, turint omenyje tai, kad per 3 mėnesių terminÄ atsakovas M. S. palikimo nepriėmė, negali bÅ«ti vertinama, kad jis atsisakė ne tik savo palikimo dalies, o ir tos dalies, nuo kurios oficialiu pareiÅ¡kimu atsisakė atsakovė N. M. Nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl įstatyminių įpėdinių dalių padidėjimo, CK 5.61 straipsnio 1 dalies normos netaikomos, taigi aiÅ¡kinimas, kad atsakovas M.

S. atsisakė ir atsakovės N. M. dalies, bÅ«tų nesÄ Å¾iningas atsakovų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Taigi nuginčijus atsakovo M. S. palikimo nepriėmimÄ , jam tektų ne 3/8 viso turto, kaip nurodė ieÅ¡kovė, o 3/8 dalys palikimÄ sudarančio turto, t. y. ½ dalies buto ir ½ dalies garažo. Dėl bÅ«tinųjų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, iÅ¡skyrė tokias bÅ«tinÄ sias actio Pauliana ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti. Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu ir nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

IeÅ¡kovė turi pagrįsti visų aptartų sÄ lygų buvimÄ , iÅ¡skyrus preziumuojamų pagal įstatymÄ . Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga kyla atsakovams. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo Pirma actio Pauliana taikymo sÄ lyga – kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos buvimas, bÅ«tina įrodyti, kad kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamų sandorių sudarymo.

Kasacinio teismo konstatuota, kad kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamÄ sandorį. Actio Pauliana gali bÅ«ti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį kaip teisių gynimo bÅ«dÄ kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).

Kaip patvirtina ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nuo (duomenys neskelbtini) m. ieÅ¡kovė yra iÅ¡ieÅ¡kotoja, o atsakovas M. S. – skolininkas, yra vykdoma nuo 2011 m., Å¡iuo metu apskaičiuota likusi iÅ¡ieÅ¡koti skolos ir palÅ«kanų suma yra 47 678,50 EUR. Tokios nustatytos aplinkybės yra pagrindas prieiti prie iÅ¡vados, kad atsakovas M. S. palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, nepriėmė iki (duomenys neskelbtini), o tokiÄ savo valiÄ nepriimti palikimo papildomai įtvirtino raÅ¡ytiniu notaro (duomenys neskelbtini) patvirtintu atsisakymu nuo palikimo tuo metu, kai jau iÅ¡ jo priverstine tvarka buvo vykdomas skolos ir palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimas ieÅ¡kovei, (duomenys neskelbtini) m.

įgijusiai visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises, įskaitant ir teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ginčijamo sandorio metu ieÅ¡kovė turėjo neabejotinÄ bei galiojančiÄ reikalavimo teisę, atsiradusiÄ iki ginčijamo sandorio sudarymo, taip pat teisę ginčyti jos teises pažeidusius skolininko sudarytus sandorius, todėl Å¡iuo atveju pirmoji actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra įrodyta. Atsakovas M. S. ieÅ¡kovės turimos reikalavimo teisės neginčijo.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliano ieÅ¡kinį, turėjo tikslÄ ne patenkinti savo reikalavimÄ , o tik siekė, kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų bÅ«ti tenkinamas, tačiau Å¡iuo nagrinėjamu atveju duomenų, leidžiančių teismui manyti, kad ieÅ¡kovė turi kitų, su Å¡iuo ieÅ¡kiniu nesuderinamų tikslų, byloje nėra. Dėl kreditorės teisių pažeidimo Dar viena iÅ¡ bÅ«tinųjų actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų – tai sÄ lyga, kad sudarius ginčijamus sandorius buvo pažeistos skolininko kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, įvertinama ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatoma, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies. Jei skolininkas, sudaręs ginčijamÄ sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliano taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima.

Nustatytiems faktams kvalifikuoti kaip kreditoriaus teisių pažeidimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015); kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima bÅ«tų nukreipti kreditoriaus reikalavimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-314-706/2016; kt.).

IeÅ¡kovė nurodė, jog atsakovui M. S. nepriėmus palikimo, yra pažeidžiami jos interesai, kadangi nėra galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovo paveldėtÄ turtÄ , kad bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota nors dalis skolos, kadangi kito turto, santaupų ir pajamų atsakovas neturi, nuo 2020 m. balandžio skola nebedengiama ir neiÅ¡ieÅ¡koma. Byloje jau nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. S., atsakovas M. S. iki (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė, o tokiÄ savo valiÄ nepriimti palikimo papildomai įtvirtino raÅ¡ytiniu notaro 2020-07-14 patvirtintu atsisakymu nuo palikimo.

Taigi atsakovas M. S., bÅ«damas skolingas ieÅ¡kovei, neturėdamas turto, santaupų ir pajamų, atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumÄ . Byloje taip pat nustatyta, o ir ginčo dėl to nėra, kad ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal ieÅ¡kovės antstoliui pateiktÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ yra vykdomas nuo 2011 metų, skola priverstinai nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota, turto, į kurį galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, atsakovas neturi, nors nuo 2021 m. gauna darbinių pajamų, tačiau piniginės prievolės savarankiÅ¡kai nevykdo net ir tokia dalimi, kokiÄ yra nurodęs – 200 EUR kas mėnesį, pripažįsta, kad jo turtinė padėtis yra sunki, skola ir palÅ«kanos bylos nagrinėjimo metu – 47 678,50 EUR, jeigu kas mėnesį bÅ«tų mokama po 200 EUR, bÅ«tų padengta beveik per 20 metų.

Taigi per protingÄ terminÄ atsakovas M. S. ieÅ¡kovei padengti skolÄ galimybių neturėjo ir Å¡iuo metu neturi, atsakovo teigimu, ketina kreiptis dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo neveikimas, t. y. nepriėmimas palikimo, siekiant iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į paveldimÄ turtÄ , akivaizdžiai pažeidė ieÅ¡kovės, kaip atsakovo kreditorės, teisėtus interesus kuo greičiau ir realiai iÅ¡ skolininko atgauti iÅ¡ieÅ¡komÄ sumÄ bei nėra suderinamas su atsakovo pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Atsisakęs palikimo, atsakovas iÅ¡ esmės atsisakė galimybės paveldimo turto dalimi pagerinti savo turtinę padėtį ir tuo padidinti savo mokumÄ , liko nemokus ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, byloje nepateikta (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji sÄ lyga actio Pauliana instituto taikymui, nes atsakovo palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, atsisakymas pažeidė ieÅ¡kovės interesus. Dėl skolininko prievolės sudaryti ginčijamÄ sandorį nebuvimo Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , sandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo.

Å i nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tÄ sutartį sudaryti, be to, savarankiÅ¡kai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sÄ lygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja vieÅ¡oji tvarka, teisės principai, gera moralė.

Sutarties laisvės principas taip pat apima Å¡alių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rÅ«Å¡ies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymÄ . Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį aiÅ¡kinamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnis).

Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ .

Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Pagal CK 5.50 ir 5.60 straipsnius – įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimÄ priimti, ar jo atsisakyti.

Pasisakant sandorių teisėtumo klausimu, svarbu tai, kad joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienaÅ¡alis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai – su sandorį sudariusio asmens valios iÅ¡reiÅ¡kimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu.

Å ioje byloje atsakovo M. S. sudarytas vienaÅ¡alis sandoris nepriimti palikimo yra ginčijamas CK 6.66 str. numatytu pagrindu. Kaip paaiÅ¡kino atsakovai N. M. ir M. S., jie, vaikai, privalėjo atsisakyti priimti tėvo palikimÄ , nes jų Å¡eimos, dalyvaujant ir tėvui A. S., priimto žodinio susitarimo pagrindu buvo atimta jų paveldėjimo teisė – nuspręsta, kad visÄ turtÄ paveldės atsakovė J. S. CK 5.19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iÅ¡ vieno, kelių ar visų įpėdinių.

Minėta įstatymo nuostata leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad paveldėjimo teisės atėmimas galimas tik įstatymo nustatyta tvarka sudarytame testamente palikėjui iÅ¡reiÅ¡kus savo valiÄ atimti paveldėjimo teisę iÅ¡ vieno ar kelių įpėdinių. Be to, CK 5.43 straipsnyje įtvirtinta galimybė sudaryti bendrÄ jį sutuoktinių testamentÄ ir tokiu bÅ«du įpėdiniu paskirti kitÄ sutuoktinį. Byloje nėra ginčo dėl to, jog A. S. testamento nebuvo sudaręs, jo turto paveldėjimas vyko pagal įstatymÄ , todėl vien atsakovų paaiÅ¡kinimai apie žodine forma A.

S. iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ neleisti atsakovams M. S. ir N. M. paveldėti po jo mirties Å¡iuo atveju nėra pakankami iÅ¡vadai, jog paveldėjimo teisė iÅ¡ atsakovų buvo atimta. Taigi byloje nėra įrodyta, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalies taikymo prasme atsakovas M. S. privalėjo atsisakyti priimti A. S. palikimÄ . Byloje taip pat nebuvo leistinais įrodymais patvirtintos atsakovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovams M. S. ir N. M. buvo iÅ¡mokėtos tam tikros pinigų sumos tuo tikslu, kad jie nepretenduotų į A.

S. palikimÄ . Atsakovo M. S. nurodytos aplinkybės, kad jis neturėjo teisės pretenduoti į iÅ¡imtinai tik tėvų įgytÄ turtÄ , neatitinka tikrovės. Butas buvo įgytas 1992 metais (pagal 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ ), tuo metu atsakovui buvo (duomenys neskelbtini) metų, jam taip pat buvo skirta valstybės vienkartinė iÅ¡moka (investiciniai čekiai), kuri galėjo bÅ«ti panaudota apmokėti už privatizuojamÄ butÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju atsakovas M.

S. neprivalėjo atsisakyti palikimo, neegzistavo joks atsakovo atžvilgiu taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kurių pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti vienaÅ¡alį sandorį, kuriuo atsakovas bÅ«tų privalėjęs atsisakyti palikimo, atsiradusio po A. S. mirties. Atsakovai į bylÄ nėra pateikę jokių, prieÅ¡ingas aplinkybes pagrindžiančių, objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovas, atsisakydamas priimti palikimÄ , pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, siekdamas pažeisti kreditorių interesus ir iÅ¡vengti prievolių vykdymo.

Taigi remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje byloje ir Å¡i actio Pauliana sÄ lyga yra pripažintina įrodyta. IeÅ¡kovės ginčijamo atsakovo M. S. vienaÅ¡alio sandorio pripažinimas negaliojančiu savaime nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimÄ , tačiau sudaro sÄ lygas taikyti kitus ieÅ¡kovės pažeistų teisių gynybos bÅ«dus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iÅ¡ turto, kurį, pažeisdamas ieÅ¡kovės interesus, atsakovas atsisakė priimti, todėl atsakovo palikimo priėmimo laisvė nebÅ«tų apribota.

Dėl sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo Civilinėje teisėje sÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sÄ Å¾iningu tol, kol jo nesÄ Å¾iningumas neįrodytas. Ä®statyme nustatytos ir sÄ Å¾iningumo prezumpcijos iÅ¡imtys – nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant daroma prielaida, kad asmuo yra nesÄ Å¾iningas. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejų sÄ raÅ¡as. Esant bent vienam Å¡ių atvejų, trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas.

Tokiu atveju trečiajam asmeniui, norinčiam Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta (CPK 178 straipsnis). Taikant actio Pauliana institutÄ yra nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.

Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje atsakovo M. S. nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, sudarant ginčijamÄ sandorį – nepriėmus palikimo, dėl ko atsakovui pagal įstatymÄ priklausiusiÄ palikimo dalį paveldėjo motina J. S., nepaneigta. Atsisakydamas palikimo atsakovas M. S. žinojo apie savo neįvykdytÄ piniginę prievolę kreditorei, pats Å¡ios prievolės tinkamai nevykdė, įvykdyti priverstinai vykdymo proceso metu nebuvo galimybės, nes atsakovas nei turto, nei pakankamų pajamų neturėjo, žinojo, kad toks vienaÅ¡alio sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, o turtas atiteks CK 6.67 straipsnio 1 punkte numatytam subjektui.

Dėl atsakovo M. S. (ne)sÄ Å¾iningumo teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas jam CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taikyti nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , nes prieÅ¡ingas iÅ¡vadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai). Dėl ieÅ¡kinio senaties IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Atsakovė J. S. prašė taikyti 1 metų ieÅ¡kinio senatį, numatytÄ CK 5.8 straipsnyje, ir tuo pagrindu ieÅ¡kinį atmesti. Pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Asmuo, pretenduojantis į palikimÄ (CK 5.8 straipsnis), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iÅ¡ jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrÅ«ksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimÄ nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminÄ palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu atnaujins tokiam įpėdiniui terminÄ palikimui priimti.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kinio senaties termino klausimas actio Pauliana atveju yra reglamentuojamas ne CK 5.8 straipsnyje, o CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ä®vertinus nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog sprendžiant ieÅ¡kinio senaties termino klausimÄ , byloje bÅ«tina nustatyta, kada ieÅ¡kovė sužinojo (turėjo sužinoti), jog atsakovas M.

S. nepriėmė palikimo. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad palikimo nepriėmimo bÅ«das, t. y. ar palikimÄ priimti atsisakyta pareiÅ¡kimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus, taigi iki (duomenys neskelbtini) neatlikdamas jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo atsakovas M. S. aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ sudaryti vienaÅ¡alį palikimo nepriėmimo sandorį, kuris gali bÅ«ti ginčijamas CK 6.66 straipsnyje nustatyta tvarka.

Notarine tvarka patvirtinus atsakovo M. S. 2020-07-14 pareiÅ¡kimÄ , kuriuo jis iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ nepriimti palikimo, informacija apie tai VÄ® Registrų centro Testamentų registre buvo įregistruota 2020-07-15. Tokiu bÅ«du atsakovo valia buvo iÅ¡vieÅ¡inta ir nuo tada atsirado galimybė priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdančiam antstoliui ir ieÅ¡kovei sužinoti apie atsakovo atsisakymÄ palikimo. Neįrodyta, kad ieÅ¡kovė apie tai, jog atsakovas M. S. turėjo teisę, tačiau iki (duomenys neskelbtini) nepriėmė palikimo, sužinojo ar galėjo sužinoti tuoj pat.

Byloje nėra kitokių įrodymų, todėl laikytina nustatyta, kad apie atsakovo M. S. vienaÅ¡alį sandorį – palikimo nepriėmimÄ ieÅ¡kovė galėjo sužinoti tik po tokio juridinio fakto iÅ¡vieÅ¡inimo, t. y. po 2020-07-15. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2021-07-13, taigi nepraleidus 1 metų ieÅ¡kinio senaties termino (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmių Asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis), draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu bÅ«du ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieÅ¡tarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad veiksnus asmuo turimÄ paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiÅ«ra – jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti, taigi negali bÅ«ti įpareigotas priimti palikimÄ . Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, kad atsakovas M. S. pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, tuo paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, tačiau pažeidė ieÅ¡kovės teises ir teisėtus interesus.

IÅ¡dėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti vienaÅ¡alį sandorį – atsakovo M. S. nepriėmimÄ palikimo, atsiradusio po jo tėvo A. S. mirties, negaliojančiu tenkintinas. Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, sprendžia ir jo negaliojimo padarinių klausimÄ . Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal kreditoriaus reikalavimÄ nukreipiant į perduotÄ pagal skolininko sudarytÄ sandorį turtÄ , jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistÄ turtÄ , nebÅ«tų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo. Restitucijos taikymo ypatumai, sandorį pripažinus negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, nustatyti specialiosiose teisės normose – CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse, kurios taikomos kartu su bendrosiomis restitucijÄ reglamentuojančiomis teisės normomis, svarbu nustatyti, ar ginčijamas turtas yra iÅ¡likęs, ar nėra pagerintas, ar iÅ¡ viso galima į jį nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Byloje nustatyta, kad ginčo turtas – butas yra iÅ¡likęs, atsakovė J. S. neįrodinėjo, kad Å¡is turtas bÅ«tų iÅ¡ esmės pagerintas. GaraÅ¾Ä nuosavybės teise valdo atsakovė N. M., nuosavybės teisių įgijimo pagrindas – su atsakove J. S. 2020-12-01 sudaryta negyvenamosios patalpos dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė prašė Å¡iÄ sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento. Nagrinėjamu atveju atsakovo M. S. nepriėmimas jam pagal įstatymÄ tenkančios palikimo dalies buvo nuginčytas.

Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Å i įstatymo norma yra imperatyvi, todėl jos pažeidimas lemia sandorio negaliojimÄ (CK 1.80 straipsnis). Civilinėje teisėje galioja principas, kad niekas negali perduoti teisių daugiau, nei jų pats turi (lot. nemo dat quod non habet). Vadinasi, joks kitas asmuo, nebÅ«damas daikto savininku, dėl tiesiogiai įstatyme įtvirtinto draudimo negali atlikti disponavimo veiksmų su jam nepriklausančiu turtu, atitinkamai, Å¡io imperatyvo nepaisymas negali sukurti ir jokių teisėtų padarinių ar lÅ«kesčių.

Kadangi atsakovė J. S. 2020-12-01 negyvenamosios patalpos dovanojimo sutartimi perleido nuosavybės teises į turtÄ â€“ 3/8 dalis ½ dalies garažo, kurių neturėjo, t. y. neegzistuojančiÄ nuosavybės teisę, todėl yra pagrindas ex officio konstatuoti 2020-12-01 negyvenamosios patalpos dovanojimo sutarties dalies dėl 3/8 dalių ½ dalies garažo niekinį faktÄ . Å is nekilnojamojo daikto dovanojimo sandoris minėtoje dalyje pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, nes remiantis imperatyviÄ ja CK 4.48 straipsnio 1 dalimi nuosavybės teisę gali perduoti tik pats savininkas ar jo įgaliotas asmuo.

Atsakovių nurodytos aplinkybės, sÄ lygojusios Å¡io sandorio sudarymÄ , teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingos. Dovanojimo sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Byloje negauta duomenų, kad ginčo turtas – garažas nebÅ«tų iÅ¡likęs, atsakovė N. M. nurodė, kad garaÅ¾Ä remontavo: įvedė trifazį, tvarkė grindis, duobę, paruošė sienas dažymui, norėjo sumontuoti vartus, bet to dar nepadarė, nes taupė pinigus. Turėtas iÅ¡laidas galinčių pagrįsti raÅ¡ytinių įrodymų nerinko, todėl neturi, negali ir neprivalo pateikti, darbus atliko savo jėgomis ji ir jos draugas.

SvetimÄ daiktÄ pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti jam pagerinti padarytų iÅ¡laidų atlyginimo, tačiau tokioje situacijoje esminę reikÅ¡mę turi tai, kiek dėl įdėtų pagerinimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Tam tikri remonto darbai savaime nereiÅ¡kia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja daikto techninės savybės, daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis. Pažymėtina, kad bendro pobÅ«džio remonto darbai yra susiję ne su garažo pagerinimu, o su daikto iÅ¡laikymu ir einamuoju remontu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad turtas (butas, garažas) yra iÅ¡likęs, nėra iÅ¡ esmės pagerintas, kliūčių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nenustatyta. Nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieÅ¡kovės pažeistos teisės turi bÅ«ti ginamos ir jos reikalavimas turi bÅ«ti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sÄ skaita, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ turtÄ , kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn. IeÅ¡kovė prašė nukreipti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 iÅ¡duoto vykdomojo raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo M.

S. kreditorės naudai į atsakovui atsiradusį palikimÄ â€“ 3/8 dalis buto ir garažo. Tačiau, jau nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas tik į 3/8 dalis paveldimo turto – ½ dalies buto ir ½ dalies garažo. Taigi atsakovo M. S. vienaÅ¡alio sandorio – nepriėmimo palikimo – pripažinimas negaliojančiu sudaro sÄ lygas taikyti ieÅ¡kovės pažeistų teisių gynybos bÅ«dus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iÅ¡ turto, kurį, pažeisdamas ieÅ¡kovės interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovės J.

S. paveldėtas 3/8 dalis ½ dalies buto ir ½ dalies garažo, kurių atsakovas M. S. atsisakė. Pažymėtina, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į atsakovėms J. S. ir N. M. nuosavybės teise nepriklausantį turtÄ Å¡iuo atveju negali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis jų teises ir teisėtus interesus, nes atsakovui M. S. neatlikus nesÄ Å¾iningų ir Å¡ios bylos kreditorės teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus palikimÄ , atsakovė J. S. bÅ«tų paveldėjusi atitinkamai mažesnę dalį.

Taigi atsakovės J. S. turtinė padėtis pagerėjo dėl neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų atsakovo M. S. veiksmų nepriimant palikimo, todėl, vadovaujantis bendruoju teisės principu ex iniuria ius non oritur (iÅ¡ neteisės teisė nekyla), atsakovei J. S. subjektinė teisė negalėjo atsirasti iÅ¡ teisės pažeidimo ir Å¡ios teisės negalėjo bÅ«ti perleistos atsakovei N. M.. VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2021-07-08 iÅ¡raÅ¡o duomenimis, buto vidutinė rinkos vertė yra 27 800 EUR, o garažo – 1 150 EUR, taigi atsakovui M.

S. priklausančios turto dalies vertė yra ženkliai mažesnė, nei jo, kaip skolininko, ieÅ¡kovei mokėtinos skolos ir palÅ«kanų suma.  Restitucija taikoma atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Pagal CK 6.146 straipsnį restitucija taikoma natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais. Nagrinėjamu atveju restitucija taikytina natÅ«ra.

Teismas prieina prie iÅ¡vados, kad pripažinus ieÅ¡kovės ginčijamus sandorius negaliojančiais ab initio, yra sÄ lygos taikyti CK 6.146 straipsnio, CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytas sandorio pripažinimo negaliojančiu sukeliamas teisines pasekmes – pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į 3/8 dalis atsakovo M. S. paveldimo turto – ½ dalies buto ir ½ dalies garažo.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmetamas, nes neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai). Atkreiptinas atsakovių J. S. ir N. M. dėmesys į tai, kad jos turi teisę pasinaudoti CK 6.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise patenkinti Å¡ios bylos kreditorės reikalavimus, taip iÅ¡saugant nuosavybės teisę į paveldėtÄ bei dovanotÄ turtÄ ir įgyjant regreso teisę į atsakovÄ M. S. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Taigi byloje nustatant, kiek procentų ieÅ¡kinio reikalavimų yra patenkinama, atsižvelgiama į visus – tiek turtinius, tiek neturtinius, reikalavimus, taip pat, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, vertinama, ar reikalavimas yra pagrindinis ar iÅ¡vestinis.

CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra. Teismų praktikoje pripažįstama, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių.

Jeigu reikalavimai yra skirtingų rÅ«Å¡ių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikÅ¡tais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. IeÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo M. S. palikimo nepriėmimÄ neteisėtu ir negaliojančiu; pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį; leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ 3/8 dalis turto: buto ir garažo.

Sprendimu nustatyta esant pagrindÄ leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ne į 3/8 dalis buto ir garažo, bet į 3/8 dalis palikimÄ sudarančio turto, t. y. į 3/8 dalis ½ dalies buto ir ½ dalies garažo. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas proporcijų apskaičiavimo taisykles, taip pat į reikalavimų tarpusavio ryšį, į tai, kad atsakovėms pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas yra iÅ¡vestinis, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies (tenkinama – 50 proc., atmetama – 50 proc.), ir, vadovaujantis Å¡ia proporcija, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir nustatytina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei ir valstybei privalo atlyginti atsakovas M.

S. (CPK 93, 96, 98, 99 straipsniai). IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį apmokėjo 244 EUR žyminiu mokesčiu. IeÅ¡kinį tenkinant iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo M. S. priteisiama 122 EUR žyminio mokesčio. Atsakovei J. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2021-12-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, minėtos institucijos 2021-02-18 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos atsakovei teikimÄ Å¡ioje civilinėje byloje iÅ¡laidos yra 273 EUR (atsakovės atstovas parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, atstovavo teisme).

CPK 99 straipsnis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Å ias iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas. IÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 136,50 EUR (50 proc.) už antrinės teisinės pagalbos atsakovei suteikimÄ (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Byloje susidarė 19,38 EUR iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. IÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovo M. S. valstybei priteistina po 50 proc. Å¡ių iÅ¡laidų (CPK 93, 96 straipsniai). Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vienaÅ¡alį sandorį – nepriėmimÄ palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) po A.

S. mirties; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020-12-01 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp atsakovių J. S. ir N. M., dalyje dėl 3/8 dalių ½ dalies negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo atsakovei N. M.; leisti nukreipti ieÅ¡kovės PlusPlus Capital, AS naudai iÅ¡ atsakovo M. S. pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovei J.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotÄ turtÄ â€“ 3/8 dalis ½ dalies buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovo PlusPlus Capital, AS naudai iÅ¡ atsakovo M. S. pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-05-27 iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovei N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotÄ turtÄ â€“ 3/8 dalis ½ dalies negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei PlusPlus Capital, AS, juridinio asmens kodas 11919806, 122 EUR žyminio mokesčio. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 9,69 EUR iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės PlusPlus Capital, AS, juridinio asmens kodas 11919806, valstybei 136,50 EUR už antrinės teisinės pagalbos atsakovei suteikimÄ ir 9,69 EUR iÅ¡laidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Valstybei priteistas iÅ¡laidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, privalu sumokėti į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Valstybei priteistas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5662), privalu sumokėti į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus. Teisėja Vijolė Vitienė