2022-07-27 Nr. AB-19539-3-61-3-01377-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3369-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01377-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. E. (O. E.), H. E. ir jų nepilnamečių vaikų M. S. E. ir E. E., atstovaujamų įstatyminių atstovų O. E. (O. E.) ir H. E., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. E. (O. E.), H. E. ir jų nepilnamečių vaikų M. S. E. ir E. E., atstovaujamų įstatyminių atstovų O. E. (O. E.) ir H. E., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai O. E., H. E. ir jų nepilnamečiai vaikai M. S. E. bei E. E. (toliau – ir pareiškėjas, pareiškėja arba visi kartu vadinami pareiškėjais) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas arba Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 21M39391 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 6K-2215 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjai paaiškino, kad Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog pareiškėjas O. E. yra (duomenys neskelbtini) (angl. (duomenys neskelbtini).)(toliau – ir (duomenys neskelbtini)) narys, baustas už dalyvavimą (duomenys neskelbtini) šventėje, todėl kilmės valstybėje jam gresia įkalinimas. Taip pat pareiškėjai nurodė, kad jie yra kurdų tautybės, todėl (duomenys neskelbtini) patiria diskriminaciją. Atsakovas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėjus į kilmės valstybę ir pareiškėjams O. E. ir H. E. uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Nesutikdami su atsakovo Sprendimu, pareiškėjai apskundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija skundą atmetė, o Sprendimą paliko galioti.

3. Pareiškėjai paaiškino, kad nurodė realias aplinkybes ir pagrindė Prašymą, manė, jog atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų reikalavimus, todėl jiems turi būti suteiktas pabėgėlių statusas ir papildoma apsauga.

4. Pažymėjo, kad pareiškėjas kilmės valstybėje yra persekiojamas dėl savo politinių įsitikinimų, kilmės valstybėje nėra galimybės kreiptis į vietos teisėsaugos institucijas apginti savo pažeistas teises, nes teismų sistema galimai korumpuota ir pavaldi valdančiajai partijai. Taigi, sugrįžimas į kilmės valstybę reikštų persekiojimo ir grasinimų grėsmę, kurie nėra pagrįsti ir proporcingi pareiškėjo įsitikinimų ir jo, kaip asmens, protestuojančio prieš esamą režimą, veiklai.

5. Pareiškėjų nuomone, Migracijos departamentas netinkamai ištyrė ir įvertino jų situaciją, taip pat tinkamai neįvertino informacijos apie kilmės valstybę, susijusios su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybe, bei, nepagrįstai įvertinęs apklausos metu išryškėjusių faktinių aplinkybių trūkumų visumą, padarė išvadą, kad pareiškėjų individualios savybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio.

6. Pareiškėjai nesutiko su Migracijos departamento Sprendime padaryta išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Teigė, kad pateikė pakankamai informacijos, nurodė konkrečius faktus, kurie įrodo, jog persekiojimas yra individualaus pobūdžio, tačiau minėti duomenys nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Manė, kad tiek iš jų pasakojimo, tiek ir iš Migracijos departamento surinktos informacijos apie kilmės valstybę galima daryti išvadą, jog pareiškėjams gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra diskriminuojama.

7. Pareiškėjai nesutiko ir su ginčijamo Sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta juos išsiųsti į kilmės valstybę. Teigė, kad nėra aišku, kuo remiantis Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog yra pagrindas manyti, kad pareiškėjai gali pasislėpti, taigi Sprendimo dalis dėl išsiuntimo yra nepagrįsta, grindžiama tik hipotetinio pobūdžio įsitikinimu, joje detaliai neįvertintos pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos aplinkybės.

8. Pareiškėjai akcentavo, kad vien tai, jog Prašymas buvo atmestas, negali būti savaime pakankama aplinkybe taikyti maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Teigė, kad nors Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėjus, tačiau tinkamai neįvertino pareiškėjų paaiškinimų ir nesurinko aktualios informacijos apie jų kilmės valstybę, taigi, atlikdamas vertinimą, galimai pažeidė Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), nuostatas ir dėl šios priežasties nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjams negali būti suteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

9. Apibendrindami pareiškėjai nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Prašymas buvo išnagrinėtas neatidžiai, neįvertinus pareiškėjų motyvų, argumentų dėl išsiuntimo, nesudarius galimybės pareiškėjams savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertinus maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės, ginčijamas Sprendimas turėtų būti panaikintas kaip neišsamus, nepagrįstas ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas paaiškino, kad Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų Prašymą, Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso nuostatų. Pareiškėjai Prašymą grindė tuo, kad pareiškėjui, kaip kurdų partijos – (duomenys neskelbtini) nariui, kilmės valstybėje kyla grėsmė būti įkalintam dėl savo politinių įsitikinimų, be to, pareiškėjai yra kurdų tautybės, todėl (duomenys neskelbtini) susiduria su diskriminacija. Tyrimo metu nenustatyta realios individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės, taip pat nenustatyta, jog pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Atsižvelgiant į tai, buvo konstatuota, kad Prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remdamasis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) 2021 m. gairėmis ir surinkta informacija apie pareiškėjų kilmės valstybę Migracijos departamentas nustatė, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nevyksta tarptautinis ar vidinis konfliktas, todėl konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

12. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjų skundo teiginius dėl jiems kylančios persekiojimo grėsmės. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika pažymėjo, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti individualus ir pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo žinios apie (duomenys neskelbtini) partiją yra paviršutiniškos ir iš dalies klaidingos, neišeinančios už bendro pobūdžio informacijos, žinomos plačiajai visuomenei, ribų. Pareiškėjo nurodytos detalės nėra suderinamos su randama kilmės valstybės informacija. Teigė, kad, įvertinus pareiškėjo pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste bei atsižvelgus į pasakojimo trūkumus, pasakojimas vertintinas kritiškai bei nelaikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą. Pareiškėjų pasakojimas apie tariamai patiriamą diskriminaciją dėl tautybės buvo abstraktus, bendro pobūdžio, konkrečių asmenų, nuo kurių nukentėjo, pareiškėjai nenurodė. Atsižvelgdamas į pareiškėjų pasakojimo apie diskriminaciją abstraktumą bei į kilmės valstybės informaciją, kuria remiantis kurdų patiriama diskriminacija nesudaro pagrindo teigti, kad kurdo baimė patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus yra visiškai pagrįsta, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

13. Atsakovas teigė, kad pareiškėjai nepagrįstai skunde nurodė, jog jiems turėjo būti suteikta papildoma apsauga. Atkreipė dėmesį, kad papildoma apsauga – tai individualios apsaugos priemonė, kuri suteikiama individualiai nustačius apsaugos poreikius ir turi būti pagrįsta priežastimis, kurios yra laikomos patikimu ir pakankamu grėsmės, kylančios konkrečiam apsaugos prašytojui, įrodymu. Prieglobsčio prašytojo baimė – subjektyvus faktorius – turi būti grindžiama ne tik bendro pobūdžio pavojumi prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, bet objektyviais faktoriais – konkrečiomis su prieglobsčio prašytoju tiesiogiai susijusiomis aplinkybėmis. Tik vienu atveju prieglobsčio prašytojas neprivalo pateikti įrodymų, kad tokia grėsmė kyla dėl jo asmeninių savybių ar kitų, būtent su jo asmeniu, susijusių aplinkybių, kai prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje vyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, atsakovas nurodė, kad turi egzistuoti individualios asmens savybės, dėl kurių žmogaus pagrindinės teisės ir laisvės gali būti pažeidžiamos. Pažymėjo, kad tos pačios pozicijos laikosi ir LVAT, kuris pasisakė, jog Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti pagrindai sietini su konkrečiam asmeniui gręsiančiomis individualiomis grėsmėmis.

14. Akcentavo, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jiems grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

15. Atsakydamas į pareiškėjų teiginius dėl išsiuntimo, nurodė, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik tuomet, kai buvo sulaikyti pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdami grąžinimo, jie gali pasislėpti. Tokiu būdu šiuo konkrečiu atveju pareiškėjams buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva), 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Pažymėjo, kad Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojo įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 33 punkte nustatyta, jog esant pagrindui manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti įpareigojimo išvykti ar grąžinimo, sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar grąžinimo nepriimamas. Atsižvelgus į tai, remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjams nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad jie gali pasislėpti, todėl buvo nuspręstą išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos.

16. Pasisakydamas dėl draudimo pareiškėjams O. E. ir H. E. atvykti, Migracijos departamentas nurodė, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjams poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje, be to, ginčijamu Sprendimu pareiškėjams neuždraudžiama vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei.

17. Atsakovas 2022 m. gegužės 10 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“, kuriuose nurodė, kad pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai nepatvirtina skunde nurodytų teiginių. Atkreipė dėmesį, kad dokumente nėra spaudų, todėl galima daryti išvadą, jog dokumentas gautas per elektroninę valdžios sistemą e-Devlet, todėl kyla rimtų abejonių jų patikimumu. Pareiškėjas gavo 2013 m. dokumentus per elektroninę sistemą, tačiau Migracijos departamentui dokumentų, susijusių su šiuo metu (2021 m.) vykstančiu teisminiu procesu, pateikti negalėjo. Pažymėjo, kad pateiktas sprendimas tik patvirtina, kad 2011 m. pareiškėjas buvo kaltinamas dėl (duomenys neskelbtini) šventės metu iškeltos vėliavos ir kad jam nebuvo skirta laisvės atėmimo bausmė. Sprendimas buvo priimtas 2013 m., visus šiuos metus pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), todėl tai gali būti vertinama tik kaip tęstinumo neturintis praeities įvykis, nepagrindžiantis persekiojimo ateityje tikimybės. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nurodė, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog labai tikėtina, kad tuo atveju jei pareiškėjo atžvilgiu vyktų teisminiai procesai, ypač susiję su (duomenys neskelbtini) veikla, jis negalėtų laisvai ir netrukdomai išvykti iš (duomenys neskelbtini) ir jam 2021 m. vasario 16 d. nebūtų išduotas naujas pasas.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, t. y. teismas pakeitė Sprendimo 3 ir 4 punktus, juos išdėstydamas taip: „Uždrausti (duomenys neskelbtini) piliečiams O. E. (O. E.) ir H. E. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (duomenys neskelbtini) piliečiams O. E. (O. E.) ir H. E. pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos sprendimą, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

19. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

19.1. Pirminės apklausos, vykusios 2021 m. rugpjūčio 26 d. metu, pareiškėjas nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 31 d. sudarė santuoką su pareiškėja H. E. Iš kilmės valstybės 2021 m. liepos 13 d. nusprendė išvykti dėl politinio persekiojimo ir diskriminacijos tautybės pagrindu. Iš (duomenys neskelbtini), o iš ten automobiliu iki (duomenys neskelbtini) sienos (4 dienas slapstėsi miškuose). Kitose valstybėse dėl prieglobsčio suteikimo nesikreipė. Neturi kitų valstybių išduotų vizų ar leidimų gyventi. Kartu su pareiškėju į Lietuvos Respubliką atvyko nėščia pareiškėjo sutuoktinė – H. E., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tautybės, (duomenys neskelbtini) pilietė bei jų nepilnametė dukra – M. S. E., gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai teigė, kad atvyko turėdami pasus, tačiau sulaikymo metu juos perdavė VSAT pareigūnams.

19.2. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 7 d. metu, pareiškėjas O. E. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) tautybės, (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini). Papasakojo, kad kilmės valstybę paliko, nes buvo diskriminuojamas dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) tautinei mažumai. Teigė, kad (duomenys neskelbtini)vyrauja rasizmas, kurdų tautybės asmenys negali laisvai gyventi, kalbėti savo kalba. Pateikė pavyzdį, kaip būdamas kariuomenėje kalbėjosi su motina gimtąja kalba ir už tai kariuomenės vado buvo nubaustas.

Teigė, kad buvo įspėtas, jog neturi teisės kalbėti kita nei (duomenys neskelbtini) kalba. Atkreipė dėmesį, kad yra (duomenys neskelbtini). Dėl priklausymo minėtai politinei partijai jis yra persekiojamas, jam daromas spaudimas, gresia kalėjimas. Pasak pareiškėjo, 2011-2013 metais jis buvo teisiamas už dalyvavimą kiekvieną pavasarį partijos organizuojamoje (duomenys neskelbtini). Teigė, kad kiekvienais metais (duomenys neskelbtini) metu policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) asmenis apipurškia pipirinėmis dujomis, muša lazdomis, šaudo į orą, o kartais net ir į susirinkusiuosius.

Net 4 kartus pareiškėjas pateko į kalėjimą, kur buvo mušamas ir žeminamas. Paskutinį kartą buvo išteisintas ir paleistas į laisvę, tačiau ir toliau jautė spaudimą. Šiuo metu turi bylą (duomenys neskelbtini), kurioje gali būti bus pritaikyta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Tvirtino, kad tai susiję su pareiškėjo dalyvavimu minėtoje (duomenys neskelbtini) bei plakatais, kuriuose buvo vaizduojamas (duomenys neskelbtini), jo vėliavos spalvos. Užsiminė, kad taip persekiojami ir kviečiami į teismus visi partijos nariai. Paprašytas patikslinti, kada įstojo į (duomenys neskelbtini) partiją, tiksliai atsakyti negalėjo, tikslaus pavadinimo nurodyti taip pat negalėjo.

Paaiškino, kad prieš tai minėta partija kitaip vadinosi, buvo kitos organizacijos dalis ir (duomenys neskelbtini) valdžiai nutraukus jos veiklą, pasikeitė ir pavadinimas. Teigė, kad partija veikia legaliai ir, kiek prisimena, visuomet buvo jos narys. Apibūdino partijos simboliką bei nurodė, kad pagrindinis partijos tikslas – ginti (duomenys neskelbtini) teises prieš (duomenys neskelbtini) ir skleisti visuomenėje informaciją apie kurdų tautinę grupę. Teigė, kad pagrindinė partijos būstinė yra (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso pasakyti negali, nežino ir jos būstinės (duomenys neskelbtini) adreso.

Tvirtino, kad šiuo metu neturi jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog iš tiesų priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, tačiau šią informaciją galima patikrinti internetu. Paaiškino, kad vietoje pažymėjimo partijos nariai prie švarko segasi korteles su (duomenys neskelbtini) simbolika. Paprašytas apibūdinti, kokias funkcijas, kaip partijos narys atliko, teigė, kad jo darbas buvo susijęs su informavimu apie įvairius susitikimus ir šventes. Paprašytas nurodyti, kas jam grėstų grįžimo į kilmės valstybę atveju, atsakė, kad nebenori grįžti į kilmės valstybę, nes ten jaučiasi suvaržytas, negali laisvai gyventi ir nenori iš naujo patirti tų pačių įvykių, apie kuriuos papasakojo.

19.3. Apklausos, vykusios 2021 m. spalio 7 d. metu, pareiškėja H. E. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) tautybės, musulmonė. Dirbo tekstilės fabrike ir mokykloje, tačiau negalėjo dirbti mokytoja, nes tėvai neleido jai dėl tautybės mokyti jų vaikų. Tvirtino, kad turkai nemėgsta (duomenys neskelbtini), todėl jie neturi teisių, negali laisvai gyventi. Papasakojo, kaip dalyvavo (duomenys neskelbtini) ir policija juos mušė, purškė ašarines dujas, taip pat buvo sumušta policijos, nes kartu su draugėmis dalyvavo susitikime (duomenys neskelbtini). Teigė, kad susitikime dalyvavo (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys, buvo daug kalbama apie kurdus, jų ateitį. Atvyko policija, liepė nutraukti susitikimą ir, politikams nesutikus, puolė žmones. Papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) veika nacionalinė partija – (duomenys neskelbtini), kurios nariai puola (duomenys neskelbtini). Paprašyta nurodyti, kas jai grėstų grįžus į kilmės valstybę, atsakė, kad jai nieko nenutiktų, tačiau sutuoktiniui gali kilti problemų, jis gali būti įkalintas. Teigė, kad sutuoktiniui yra iškelta baudžiamoji byla, bet galbūt ji panaikinta, nes sutuoktinis gavo pasą. Paprašyta patikslinti, negalėjo atsakyti, kada jos vyrui paskutinį kartą buvo pareikšti kaltinimai, tačiau per pastaruosius dvejus metus teigė nieko apie teismus negirdėjusi. Nors sutuoktinis turėjo kažkokių problemų su pasu, kurį laiką negalėjo išvykti, nes buvo nustatytas kažkoks ribojimas, tačiau vėliau jis buvo panaikintas ir jie galėjo išvykti. Pažymėjo, kad nori, jog vaikai augtų laisvai ir jiems nereiktų susidurti su tomis pačiomis problemomis, kurias patyrė pareiškėjai. Apie Lietuvą nieko nežinojo, tiesiog norėjo atvykti į Europą.

19.4. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 21M39391 nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjams O. E. ir H. E., atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo O. E. ir H. E. atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5) neuždrausti M. S. E. ir E. E. atvykti į Lietuvos Respubliką. Išsiuntimo vykdymą pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Sprendimą motyvavo tuo, kad įvertinus informaciją apie kilmės valstybę bei pareiškėjų pasakojimus, nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį, todėl konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

19.5. Nesutikdami su Sprendimu, pareiškėjai 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė skundą Nr. 9K-87608 „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 21M39391“ (toliau – ir Skundas), kuriame nurodė, kad prieglobstis pareiškėjams nebuvo suteiktas nepagrįstai, Migracijos departamentui neįvykdžius pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjų Prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, todėl prašė panaikinti Sprendimą.

19.6. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų Skundą, 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 6K-2215 jį atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, Komisijos vertinimu, Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėjus, tinkamai įvertino pareiškėjų paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko aktualią informaciją apie pareiškėjų kilmės valstybę. Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė, todėl Sprendimo nėra pagrindo naikinti.

19.7. Migracijos departamentui priėmus ginčijamus sprendimus pareiškėjas pateikė (duomenys neskelbtini) 6-ojo sunkių nusikaltimų baudžiamojo teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas kaltinamas 2011 m. kovo 19 d. (duomenys neskelbtini) metu iškėlęs tariamą teroristinės organizacijos vėliavą ir nuspręsta įtariamajam – O. E. atidėti teisminį procesą ir įspėti, kad per 3 metus padarius naują nusikalstamą veiką atidėjimas bus panaikintas, o teisminis procesas atnaujintas.

20. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjų paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjams (duomenys neskelbtini) negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjų subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Remdamasis tyrimo metu surinkta informacija, atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) sudaro didžiausią tautinę mažumą. Ilgą laiką įvairios kurdų teisės, kaip pavyzdžiui teisė naudoti (duomenys neskelbtini), buvo ribojamos, tačiau pastaruoju metu valstybė vis mažiau kišasi į šią sferą, žmonėms yra leidžiama laisvai vartoti (duomenys neskelbtini) kalbą. Nors kai kuriuose regionuose (duomenys neskelbtini) susiduria su tam tikromis diskriminacijos apraiškomis ar visuomenės narių netolerantišku požiūriu, jų patiriama diskriminacija nesudaro pagrindo teigti, kad kurdo patiriama baimė patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus yra visiškai pagrįsta. Apklausų metu apibūdindami patiriamą diskriminaciją kilmės valstybėje pareiškėjai daugiausiai rėmėsi bendrai žinoma informacija apie (duomenys neskelbtini) tautinės mažumos padėtį (duomenys neskelbtini). Abu pareiškėjai teigė turėję darbus – O. E. dirbo vairuotoju, o H. E. tekstilės fabrike ir mokytoja. Nors pareiškėja atkreipė dėmesį, kad mokinių tėvai nenorėjo, jog ji mokytų jų vaikus, apie tai, kad būtų dėl to atleista iš darbo, neužsiminė. Pareiškėjas apklausos metu nurodė vienintelį individualų pavyzdį, kaip už tai, jog su motina kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba, buvo nubaustas, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nedetalizavo jokių šio įvykio aplinkybių, nenurodė, kada konkrečiai tai įvyko. Kitų individualių aplinkybių, susijusių konkrečiai su pačių pareiškėjų asmenine patirtimi, kurios leistų teigti, kad kilmės valstybėje pareiškėjai susiduria su sisteminio pobūdžio diskriminacija dėl tautybės, jie nei Migracijos departamentui, nei teismui nenurodė.

21. Pareiškėjai Prašymą grindė ir aplinkybe, kad pareiškėjui O. E. kilmės valstybėje gresia įkalinimas už tai, jog aktyviai dalyvavo kurdų politinės partijos (duomenys neskelbtini) veikloje, organizuodavo (duomenys neskelbtini) šventę. Apklausų metu pareiškėjas teigė, kad negali pateikti jokių dokumentų, kurie patvirtintų jį esant minėtos partijos nariu, bet užsiminė, jog galima tai patikrinti tam tikruose (duomenys neskelbtini) institucijų portaluose. Pirminės apklausos metu nurodė, kad partijai priklauso mažiausiai 15 metų, tačiau antrosios apklausos metu teigė, jog tiksliai atsakyti, kuriais metais tapo partijos nariu, negali. Teismas atkreipė dėmesį, jog atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo įkurta 2012 m. spalio mėnesį ir politiškai suaktyvėjo 2013 m. spalio 27 d. po pirmojo neeilinio kongreso, taigi prieš 15 metų ji dar neužsiėmė jokia veikla ir pareiškėjas negalėjo tapti jos nariu. Apklausos metu paprašytas įvardinti pagrindinį partijos tikslą pareiškėjas nurodė, kad iš esmės pagrindinis partijos tikslas yra ginti kurdų teises prieš (duomenys neskelbtini) valdžią. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėti teiginiai prieštarauja tyrimo metu surinktai informacijai, kuria remiantis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) savęs neįvardija kaip (duomenys neskelbtini) ir atstovauja visų mažumų teises (ne tik tautinių, bet ir LGBT bendruomenės). Apklausos metu paprašytas nurodyti, kokios buvo jo funkcijos partijoje, pareiškėjas tvirtino, kad skleidė naujienas apie partiją, dirbo su informaciniais plakatais, perduodavo informaciją partijos nariams, informuodavo apie įvairius susitikimus, tačiau negalėjo pasakyti tikslaus (duomenys neskelbtini) būstinės adreso. Pareiškėjo pateiktas partijos logotipo apibūdinimas nėra suderinamas su randama informacija ir labiau primena kitos partijos – (duomenys neskelbtini) – simbolį. Tyrimo metu surinktai informacijai prieštarauja ir pareiškėjo teiginys, kad visi (duomenys neskelbtini) partijos nariai yra persekiojami, jiems keliamos bylos, nes, remiantis surinktais duomenimis, rizika susidurti su persekiojimo veiksmais priklauso nuo asmens profilio ir veiklos. Vien dėl buvimo (duomenys neskelbtini) nariais ar šios partijos rėmimo asmenys nėra persekiojami, tačiau gali atkreipti valdžios dėmesio jei kritikuoja (duomenys neskelbtini) ar Prezidentą.

22. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde akcentavo, jog 2011-2013 metais buvo teisiamas už dalyvavimą partijos organizuotoje (duomenys neskelbtini)ir net 4 kartus įkalintas (savaitei ar mėnesiui). Teigė, kad net ir šiuo metu jam iškelta baudžiamoji byla ir gali būti skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiame kontekste teismas (duomenys neskelbtini).

23. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, tai, jog Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjų asmenines savybes ir jų santykį su bendra žinoma kilmės valstybės informacija, nerado, o pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu dėl išpažįstamos religijos, tautybės, rasės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra persekiojami ar diskriminuojami, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas tyrimą atliko tinkamai ir užtikrino visapusišką įrodymų ištyrimą.

24. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjams Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas nusprendė, kad be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nei Migracijos departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjų pasakojimas dėl abstraktaus pobūdžio ir prieštaravimų tyrimo metu surinktai informacijai apie kilmės valstybę buvo atmestas. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjų nurodytas aplinkybes, aktyviai rinko įrodymus, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjams. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis ar ginkluotas konfliktas. Taigi, nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindas vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjai neįvardijo kitų kilmės valstybėje jiems kylančių grėsmių. Teismas padarė išvadą, kad sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai, pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjams gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodyti veiksmai.

25. Įvertinęs pareiškėjų atvykimo aplinkybes į Lietuvą (neteisėtai kertant Lietuvos Respublikos sieną), Prašymo išnagrinėjimą skubos tvarka, teismas padarė išvadą, kad ši Sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų ir pristatyti į užkardą, kas patvirtina, jog pareiškėjai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai padarė išvadą, kad Prašymo pateikimas Lietuvos Respublikoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas, todėl yra tikimybė, jog pareiškėjai gali pasislėpti arba pasišalinti, taigi nusprendė vykdyti jų išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

26. Teismo vertinimu, nors nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pareiškėjai gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjų situaciją, yra proporcinga uždrausti pareiškėjams (išskyrus nepilnamečius pareiškėjų vaikus) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padarę kokių nors teisės pažeidimų, taigi pareiškėjų situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė: pareiškėjams O. E. ir H. E. nustatomas 2 (dvejų) metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjai buvo išsiųsti ir jų pateikti prašymai išnagrinėti iš esmės skubos tvarka. Kadangi Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjams O. E. ir H. E. atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 (dvejų) metų, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams O. E. ir H. E. atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas)24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvedant į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams O. E. ir H. E. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

27. Teismas nurodė, kad pareiškėjų M. S. E. ir E. E. vardu prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė jų įstatyminiai atstovai – tėvai. Prašyme nurodytos aplinkybės tokios pačios kaip ir tėvų. M. S. E. ir E. E., atstovaujami pagal įstatymą tėvų, atskirų motyvų dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo nesuformulavo. Dėl pareiškėjų O. E. ir H. E. nurodytų motyvų teismas jau pasisakė aukščiau sprendime. Taigi, skundžiamuose sprendimuose pagrįstai M. S. E. ir E. E. nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), pagrįstai M. S. E. ir E. E. išsiunčiami iš Lietuvos Respublikos. Teismas pažymėjo, kad M. S. E. ir E. E. neuždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, jų duomenys neįvedami į sistemą.

III. 28. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

29. Pareiškėjai teigia, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjų pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus.

30. Pareiškėjai nesutiko su teismo išvada, kad jiems negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Teigia, kad pareiškėjams prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjų prašymus ir juose nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai sprendimai išsiųsti pareiškėjus ir uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovas informuoja, kad Pabėgėlių priėmimo centro duomenimis, pareiškėjai iš apgyvendinimo vietos išvyko nežinoma kryptimi ir iki šiol negrįžo. Šiais veiksmais pareiškėjai patvirtina, kad jiems nėra reikalingas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir paneigia savo skundo argumentus dėl jiems kylančių grėsmių kilmės šalyje. Kartu informuojame, kad pareiškėjų pasišalinimą iš apgyvendinimo vietos patvirtinta Pabėgėlių priėmimo centro raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai pasišalino.

33. Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjų pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, mano, kad tiek Migracijos departamentas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstus sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių pareiškėjai nenurodo.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjų prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

37. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

38. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

39. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

40. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

41. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

42. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

43. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

44. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

45. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

46. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų paaiškinimus (žr. nutarties 19.1-19.3 p.), sutinka su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo žinios apie (duomenys neskelbtini) partiją buvo paviršutiniškos ir iš dalies klaidingos, neišeinančios už bendro pobūdžio informacijos, žinomos plačiajai visuomenei, ribų, o pareiškėjo pasakojimas apie jo įkalinimą dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) prieštarauja kilmės valstybės informacijai. Taip pat Migracijos departamentas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjų pasakojimas apie persekiojimą dėl tautybės yra abstraktus, bendro pobūdžio, pareiškėjai apklausos metu į teikiamus klausimus atsakinėjo gana abstrakčiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų apklausų metų duotus paaiškinimus, sutinka su Migracijos departamento vertinimu, kad pareiškėjų pasakojimas negali būti vertinamas kaip patikimas ir pakankamas įrodymas prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti.

47. Migracijos departamentas vadovavosi 2020 m. kovo mėn. Jungtinės Karalystės „Home Office“ gairėse dėl (duomenys neskelbtini) narių prieglobsčio prašymų vertinimo pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos, be kita ko, nėra tikėtina, kad asmuo susidurs su persekiojimu vien dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) nariu ar rėmėjas. Rizika, su kuria jis susidurs, priklausys nuo asmens profilio ir jo veiklos. Eiliniai (duomenys neskelbtini) nariai atkreipia neigiamą valdžios dėmesį dėl dalyvavimo demonstracijoje ir mitinguose arba už tai, kad kritikavo vyriausybę ar prezidentą, pasisakė (duomenys neskelbtini) politiniais klausimais. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo žinios apie opozicinę (duomenys neskelbtini) partiją, kurios narys tariamai jis buvo, labai ribotos ir nesuderinamos su randama informacija (partijos vėliavos ar logotipo apibūdinimas, partijos lyderio pavardė). Pareiškėjas teigė, kad 2011 ir 2013 metais buvo teisiamas už dalyvavimą partijos veikloje, t. y. už dalyvavimą partijos organizuotoje šventėje, kalėjime praleido 4 mėnesius, pasakojo, kad dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) jam nuo 2011 iki 2014 metų buvo keliamos bylos, šiuo metu (duomenys neskelbtini) mieste yra byla, susijusi su prieglobsčio prašytoju, jam gali būti pritaikyta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, nustatė, kad pareiškėjas detalių apie teismo procesą nepateikė, o pareiškėja nežino, kada jos vyrui paskutinį kartą buvo pareikšti kaltinimai, per pastaruosius dvejus metus apie teismus negirdėjo. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas apie 2011-2012 metais jo įkalinimą dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) rengiamose (duomenys neskelbtini) prieštarauja kilmės valstybės informacijai, nes, remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini)organizuoti negalėjo.

48. Nustatyta, kad Migracijos departamentas, pasisakydamas dėl pareiškėjų priklausymo kurdų tautinei mažumai, skundžiamame Sprendime analizavo pareiškėjų kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) padėtį ir nustatė, kad nepaisant patiriamų diskriminacijos apraiškų, net vertinant jas kumuliatyviai, kurdų patiriama diskriminacija nesudaro pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) baimė patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus yra visiškai pagrįsta. Vien priklausymas minėtai tautinei bendruomenei nesudaro pagrindo teigti, kad asmuo visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas kilmės valstybėje, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo atveju yra individualių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti konstatuojamas tokios baimės pagrįstumas. Pareiškėjų pasakojimas apie patiriamą diskriminaciją dėl tautybės buvo abstraktus, bendro pobūdžio. Konkrečių asmenų, nuo kurių nukentėjo, nenurodė. Pareiškėjai savo pasakojimą iš esmės grindė bendra kurdų nesaugia ir sunkia padėtimi kilmės šalyje. Tačiau, kaip minėta, bendra saugumo padėtis kilmės šalyje nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme.

49. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pagrįstai pripažinta, kad prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

50. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Nenustatyta, kad pareiškėjams kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas vertino, ar prieglobsčio prašytojų gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, kad prieglobsčio prašytojai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjų kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį. Nors šiuo atveju pareiškėjai teigia, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Pažymėtina, kad ne Migracijos departamentas, o pareiškėjai turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas turi surinkti ne tik bendrą informaciją apie kilmės valstybę, bet ir informaciją, pagrindžiančią individualias aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjų prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir pagrįstai sprendė dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams.

52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dalyse dėl pareiškėjų išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jiems atvykti dvejus metus į Lietuvos Respubliką. Priešingai, nei teigia pareiškėjai, šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjai nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

53. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų O. E. (O. E.), H. E. ir jų nepilnamečių vaikų M. S. E. ir E. E., atstovaujamų įstatyminių atstovų O. E. (O. E.) ir H. E. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė