d17264ee-8e93-4e05-a4b2-b618304419c8 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-99-654/2021 Proceso Nr. 1-01-1-40189-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.2 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui, gynėjams advokatams Violetai Bazienei, Dariui Pociui, nuteistajam A.

L., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. L. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo: A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. A. V. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausme ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 19 (devyniolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir O. K. bei I. A., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. A. V. ir A. L. nuteisti už tai, kad disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, t. y. jie veikdami bendrininkų grupe, Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančiam A. V. organizuojant, kad psichotropinės medžiagos bÅ«tų iÅ¡siųstos į Marijampolės pataisos namus, 2019 m. rugsėjo mėnesį iki 15 d., tikslesnis laikas nenustatytas, A. V. nurodė O. K. adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto mikroautobuso paimti siuntÄ ir jÄ nugabenti pas A.

L. į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Vykdydamas A. V. nurodymÄ , O. K. paėmė siuntÄ , nežinodamas, kad joje yra labai didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 2,6065 g, psichotropinės medžiagos – 4-fluoro-MDMB-BUTINACA, ir jÄ atgabeno pas A. L. į namus. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A. V. nurodė A. L. dalį Å¡ių psichotropinių medžiagų iÅ¡maiÅ¡yti skystyje „White spirit“ ir Å¡iuo miÅ¡iniu apipurkÅ¡ti baltus popieriaus lapus. A. L., vykdydamas A. V. nurodymÄ , sumaišė labai didelį kiekį – 2,6065 g minėtos psichotropinės medžiagos ir ja apdorojo 11 vnt. baltų popieriaus lapų, iÅ¡ jų 5 vnt. 2019 m. rugsėjo 16 d.

A. V. nurodymu paėmė iÅ¡ A. L. O. K. ir parsinešė bei neteisėtai laikė adresu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki rugsėjo 18 d., vykdydamas A. V. nurodymÄ , O. K., siekdamas sudaryti įspÅ«dį, kad siunčiami vaiko pieÅ¡iniai, ant 5 vnt. baltų popieriaus lapų, apdorotų psichotropine medžiaga, pavaizdavo namÄ , saulę, katę, žmogų ir užrašė: (duomenys neskelbtini), o 2019 m. rugsėjo 18 d., apie 09.50 val., juos nugabeno į AB „Lietuvos paÅ¡tas“ (duomenys neskelbtini), įdėjo į vokÄ , užrašė iÅ¡galvotÄ siuntėjÄ â€“ M.

S. bei A. V. nurodytÄ gavėjÄ â€“ E. E., adresu Sporto g. 7, Marijampolė, tokiu bÅ«du A. V. nurodymu į Marijampolės pataisos namus iÅ¡siuntė 1,2053 g psichotropinių medžiagų – 4-fluoro-MDMB-BUTINACA, kurių A. V. negavo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2019 m. rugsėjo 18 d. 15.40 val. Å¡i psichotropinių medžiagų siunta buvo paimta policijos pareigÅ«nų AB „Lietuvos paÅ¡tas“ (duomenys neskelbtini), o likusius 6 vnt. popieriaus lapų, ant kurių buvo 1,4012 g psichotropinės medžiagos 4-fluoro-MDMB-BUTINACA A.

V. nurodymu A. L. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. perdavė I. A. ir Å¡i juos perėmusi neteisėtai, turėdama tikslÄ platinti, pargabeno bei laikė savo gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. lapkričio 20 d. 13.40 val., kol kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 2. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo jį iÅ¡teisinti.

Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, požymių, skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. 2.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė visų byloje surinktų įrodymų bei neteisingai juos įvertino, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, kas turėjo esminės įtakos neteisingo nuosprendžio priėmimui. 2.2.

Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis yra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Anot nuteistojo, jo veiksmuose nėra esminio nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymio – kaltės, nes jis nežinojo, kad jam perduotos medžiagos yra narkotinės. Apklausų metu jis nurodė, jog nežinojo, kad jam perduotos medžiagos yra narkotinės, apie tai jis sužinojo tik po to, kai tų medžiagų jau neturėjo ir jomis nedisponavo.

Å ias aplinkybes patvirtino ir nuteistasis A. V. bei kiti byloje esantys įrodymai. Kaltės nustatymo aspektu bÅ«tina įrodyti, jog jis suvokė, kad medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ir bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį, pavadinimÄ . Visos Å¡ios aplinkybės nepaneigia jo pateiktų ir neginčijamų parodymų, kad jis žinojo ir/ar galėjo žinoti, jog medžiaga, kuria jis nudažė popieriaus lapus ir vėliau juos perdavė, yra narkotinė medžiaga. 2.3.

Nuteistasis nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas manytų, jog jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, atsižvelgiant į jo sunkiÄ sveikatos bÅ«klę - jis serga ŽIV ir jam reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, vaistai, liga progresuojanti, be to jis serga depresija, taip pat į protingumo ir teisingumo kriterijus, jam skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Jo veiksmai nusikaltimo padaryme buvo antraeiliai, jis neorganizavo narkotinių medžiagų įsigijimo ir perdavimo, tai darė papraÅ¡ytas A.

V., jis nežinojo, kad tai yra ar gali būti narkotinės medžiagos arba kitos draudžiamos medžiagos.

3. Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį pakeisti, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir gailėjimÄ si (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti bausmę, mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės minimumas; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti jam Å¡velnesnę, nei skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta, galutinę bausmę. 3.1.

Apeliantas skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, paskyrė jam ypač griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga, iÅ¡kreipianti teisingumo principÄ ir pažeidžianti konstitucinį teisinės valstybės principÄ . 3.2.

Nuteistasis nurodė, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirta nors ir straipsnio sankcijoje numatyta minimali bausmė, tačiau ji nėra proporcinga padarytam nusikaltimui, prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir neabejotinai turės prieÅ¡ingÄ efektÄ â€“ neužtikrins bausmės paskirties, t. y. dėl ilgalaikio laisvės atėmimo bausmės taikymo nutruks visi jo ryÅ¡iai su Å¡eimos nariais, kas turės neigiamos įtakos jo resocializacijai. Apelianto teigimu, ilgalaikis izoliavimas nuo visuomenės neabejotinai itin neigiamai paveiktų jo asmenybę, socialinius ryÅ¡ius ir iÅ¡ esmės bausmė nepasieks visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasieks tik vienÄ tikslÄ â€“ nubaudimÄ .

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistųjų A. V. ir A. L. apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis A. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo A. V. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistųjų A. L. ir A. V. apeliaciniai skundai atmetami. Dėl A. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 5. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ byloje surinktų įrodymų vertinimÄ . Jis tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Jo teigimu, byloje nebuvo nustatytas esminis nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymis – kaltė, kadangi jis nežinojo, kad jam perduotos medžiagos yra psichotropinės.

6. Pagal Lietuvos baudžiamÄ jÄ teisę baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje – asmenį pripažįstant kaltu turi bÅ«ti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalies įrodinėtini požymiai yra veika – neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas ir nusikaltimo dalykas – labai didelis kiekis narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Å i nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia, kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį. Tam, kad bÅ«tų galima inkriminuoti šį požymį, nebÅ«tina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos tikslų pavadinimÄ , kiekį, koncentracijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2009, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014).

7. Kaip matyti iš A. L. parodymų, viso bylos proceso metu jis paaiškino, kad pataisos namuose bausmę atliekančio A. V. prašymu chemikalais, kuriuos jam atnešė ir perdavė O. K. ir kuriuos A. V. nurodymu jis sumaišė su ,,White spirit“ skysčiu, apipurškė 11 popieriaus lapų bei padėjo juos ant krosnies džiūti. Prieš sumaišydamas O. K. atneštas medžiagas bei apipurkšdamas jomis popieriaus lapus, jis paklausė A. V., ar tai heroinas, ar kokainas, ar amfetaminas, tačiau A. V. atsakė, kad tai ne narkotikai, o chemikalai.

Po kelių dienų 5 iÅ¡ minėtų popieriaus lapų jis A. V. nurodymu perdavė O. K., po kurio laiko likusius 6 lapus perdavė I. A.. Vėliau jis sužinojo, kad lapai buvo siunčiami į pataisos namus, tačiau A. V. jų negavo. Jis pats bandė parÅ«kyti cheminę medžiagÄ , kuria apipurÅ¡kė popieriaus lapus, tačiau nuo jos vos nenumirė. Nuteistasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir savo apeliaciniame skunde tvirtina, jog nežinojo, kad medžiagos, kuriomis jis disponavo, ir kuriomis A.

V. praÅ¡ymu apipurÅ¡kė popieriaus lapus, buvo psichotropinės medžiagos, juo labiau jis nesuvokė jų kiekio. Tačiau, kaip ne kartÄ minėta teismų praktikoje, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo aiÅ¡kinimus, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobÅ«dį ar padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekta. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nuteistojo parodymų nustatomi tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.

8. Kaip matyti iš nuteistojo A. V. parodymų, jis A. L. nepasakė tikslaus psichotropinės medžiagos pavadinimo, tik nurodė, jog tai nėra narkotikai, o tai chemikalai. Tačiau tikslus šios medžiagos pavadinimas yra pakankamai sudėtingas, galimai jo nežinojo ir pats A. V., todėl pavadinimo nenurodymas nereiškia, kad A. L. nesuprato jam perduotos medžiagos pobūdžio. Tarp nuteistųjų ir narkotines medžiagas vartojančių asmenų yra populiari psichotropinė medžiaga, jų vadinama „chimke“ ir šis pavadinimas yra panašus į A.

V. naudotÄ pavadinimÄ â€žcheminė medžiaga“. Be to, A. L. įtikinamai nepaaiÅ¡kino, kaip jis suprato, kokiÄ cheminę medžiagÄ jam perdavė O. K.. Jei tai ne psichotropinė medžiaga, skirta svaigintis, tai kokia jam perduotos cheminės medžiagos paskirtis, kad jÄ reikia iÅ¡tirpdyti skystyje, ja apipurkÅ¡ti popieriaus lapus ir taip jÄ perduoti į pataisos namus. Koks yra poreikis jÄ turėti pataisos namuose, kam ji bÅ«tų panaudota. Jis akivaizdžiai suprato, kad jeigu veiksmus atlikti paprašė pataisos namuose esantis A.

V., gryna medžiaga nebuvo perduota A. V. tiesiogiai į pataisos namus arba juose jos įsigyti negalima, tai pataisos namuose ja disponuoti draudžiama. A. L. supratimÄ rodo ir jo veiksmai su gauta medžiaga. A. V. nurodė A. L. miltelius iÅ¡tirpdyti skystyje, juo nupurkÅ¡ti popieriaus lapus, kurie bus perduoti jam į pataisos namus, kÄ pastarasis ir padarė, ir tai irgi rodo, kad jis suprato, kad grynÄ medžiagÄ Ä¯ pataisos namus neperduos, o tokiu bÅ«du ji bus užmaskuota. A. L. supratimÄ apie medžiagÄ parodo ir jos gavimo aplinkybės. A.

L. psichotropinę medžiagÄ gavo iÅ¡ O. K., pagal A. V., atliekančio bausmę pataisos namuose, praÅ¡ymÄ . Medžiaga buvo pakuotėje, kurioje buvo losjono buteliukas, kurio kaklelį nupjovęs jis rado prezervatyvus, kuriuose ir buvo psichotropinė medžiaga. Legalioje apyvartoje esančios cheminės medžiagos taip nepakuojamos, neslepiamos ir neperduodamos, tam nėra jokio poreikio. Taip slepiamos tik neteisėtoje apyvartoje esančios medžiagos. Visa Å¡i psichotropinių medžiagų gavimo, veiksmų su jais ir atgalinio perdavimo konspiracija irgi rodo, kad A.

L. suprato, kad jam perduotos medžiagos yra narkotinės arba psichotropinės medžiagos, skirtos svaigintis ir draudžiamos teisėtoje apyvartoje. A. L. supratimÄ , kad jis disponuoja teisėtoje apyvartoje uždraustomis svaigintis skirtomis medžiagomis rodo ir tai, kad jis nusprendė jas parÅ«kyti ir pats faktas, kad jis sugalvojo jas parÅ«kyti rodo jo supratimÄ , nes jei tai bÅ«tų bet kokios jam nežinomos cheminės medžiagos, jis nebÅ«tų jų rÅ«kęs, nes tai gali bÅ«ti pavojinga gyvybei.

9. IÅ¡ byloje esančių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų matyti, jog atliekant O. K. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, 2019 m. rugsėjo 15 d. nuo 19 val. 53 min. 32 sek. iki 19 val. 56 min. 34 sek. buvo užfiksuotas O. K. pokalbis su A. V., kurio metu nuo 01:12 min. A. V. papraÅ¡o, kad O. K. iÅ¡ vyriÅ¡kio, kurį įvardijo (duomenys neskelbtini) (taip pravardžiuoja A. L.), paimtų 5 baltus lapus, nes tas bijo siųsti vokÄ , ant jų kažkÄ nupieÅ¡tų ir atsiųstų į kalėjimÄ (169 pokalbis, t. 1, b. l. 75-82).

Atliekant A. L. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono kontrolę, 2019 m. lapkričio 20 d. užfiksuotas pokalbis, vykęs nuo 19:56 val. iki 20:00 val., tarp A. L. ir A. A., kurio metu A. A. praneÅ¡a A. L., kad jo žmona I. A. buvo sulaikyta, jai pareikÅ¡ti įtarimai dėl narkotinių medžiagų siuntimo, Å¡ioje veikoje bendrininkų grupėje minimi ir A. L. bei O. K., už tai, kad per paÅ¡tÄ siuntė popieriaus lapus, sumirkytus galbÅ«t narkotinėmis medžiagomis. PraneÅ¡a, kad ir A. L. bus ieÅ¡komas bei apklausiamas.

A. L. teiraujasi, kÄ apklausoje kalbėjusi I. A.. Ä® pokalbį protarpiais įsiterpia ir I. A. bei paaiÅ¡kina aplinkybes. A. A. pasako, kad kalbėjo su A. V. ir Å¡is nurodęs sakyti, jog dėl visko kaltas jis. I. A. jaudinasi, kad pareigÅ«nai pamatys jos telefone vaizdus, pasako A. L., jog pareigÅ«nai žino viskÄ nuo A iki Ž. Taip pat praneÅ¡a, kad kratos metu pareigÅ«nai pas jÄ rado dar kelis lapus ir kad I. A. pasakiusi policijai, kad jie yra gauti iÅ¡ A. L. (pokalbis IID Nr. 118, t. 1, b. l. 107–110). IÅ¡ Å¡ių O.

K. ir A. V. bei A. L. ir A. A. telefoninių pokalbių turinio matyti, jog A. L. pats bijojo siųsti A. V. į pataisos namus popieriaus lapus, apipurkÅ¡tus psichotropine medžiaga, o tai irgi patvirtina, jog nuteistasis A. L. žinojo ir suprato, jog medžiagos, kuriomis jis disponavo yra teisėtoje apyvartoje draudžiamos psichotropinės, žmogaus psichikÄ veikiančios medžiagos. Suprasdamas savo atliktų veiksmų neteisėtumÄ , A. L. detaliai bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti I. A. sulaikymo aplinkybes bei kÄ tiksliai apie jį nurodė pareigÅ«nams.

10. Teisėjų kolegija nesutinka su A. L. motyvais, kad jis nežinojo, kokiu kiekiu psichotropinės medžiagos jis disponuoja. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis priklauso nuo jų kiekio, kuriuo buvo disponuojama. Å ie dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose.

Psichotropinė medžiaga 4-fluoro-MDMB-BUTINACA priklauso sintetinių kanabinoidų darinių grupei ir jos nedidelis kiekis yra iki 0,005 g., didelis – virÅ¡ 0,5 g., o labai didelis – virÅ¡ 2,5 g. Taigi, palyginus nedidelis medžiagos svoris sudaro labai didelį medžiagos kiekį. A. L. gautÄ medžiagÄ buvo iÅ¡pakavęs, jÄ tirpdė vandenyje, matė visÄ jos kiekį ir galėjo įvertinti, kad jos kiekis yra didesnis nei 2,5 g. Jis suprato, jog tai yra labai didelis psichotropinių medžiagų kiekis ir nors gramų tikslumu nuteistasis galėjo ir nežinoti psichotropinės medžiagos, kuria disponavo, kiekio, taip pat galėjo nežinoti, kaip teisiÅ¡kai bus įvertintas daugiau kaip 2,5 g medžiagos disponavimas, tačiau tai nekeičia jo veiksmų teisinio vertinimo.

Todėl ta aplinkybė, kad A. L. nežinojo tikslaus psichotropinės medžiagos, kuria disponavo, pavadinimo, Å¡ios medžiagos cheminės sudėties ir kiekio gramų tikslumu, nepaneigia A. L. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl A. L. kaltės neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų bei nuteistojo veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmių 11. Abu apeliantai skunduose nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis. Nuteistasis A. V. praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ ir gailėjimÄ si (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti bausmę, mažesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės minimumas. Nuteistasis A. L. praÅ¡o paskirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

12. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiÅ¡kia, kad valstybės taikomos priemonės turi bÅ«ti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

13. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės skyrimo procesas susideda iÅ¡ dviejų dalių – iÅ¡ sankcijoje numatytos bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir parinktos bausmės rÅ«Å¡ies dydžio, numatyto straipsnio sankcijoje arba įstatyme, nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje įstatymas nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

14. Kitokia nei sankcijoje nustatyta bausmė gali bÅ«ti paskirta tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

Tačiau bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę paÅ¡alinti prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia Å¡io principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumÄ teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės dydį. Teisingumo principui prieÅ¡tarauja tiek aiÅ¡kiai per griežtos, tiek ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali bÅ«ti suprastas kaip iÅ¡imtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, bÅ«tų teisingas. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

16. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, už kurios padarymÄ skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. V. bei A. L., priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik labai griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas nustatė dvi nuteistojo A. V. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas recidyvistu ir veikdamas bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad A. V. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailisi, o apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o Å¡iÄ aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia.

17. Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Å i aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimÄ bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . NuoÅ¡irdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, iÅ¡gyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalÄ ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2018). Teismų praktikoje nurodyta, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali bÅ«ti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015).

NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsipraÅ¡o nukentėjusio asmens, atlygina jam padarytÄ Å¾alÄ ir pan.).

18. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A. V. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. V. sutiko duoti parodymus, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, paaiÅ¡kino nusikaltimo padarymo aplinkybes. Tačiau, susipažinus su teisiamojo posėdžio protokolais matyti, kad parodymus A. V. davė paskutinis, po to, kai byloje buvo apklausti visi kiti asmenys. Atsisakyti duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu yra baudžiamojo proceso įstatymo numatyta įtariamojo teisė ir Å¡ia teise A.

V. pasinaudojo. Tačiau atsisakymas duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų davimas pirmosios instancijos teisme pačioje įrodymų tyrimų pabaigoje, iÅ¡klausius visų byloje apklaustų asmenų parodymus, negali bÅ«ti pripažintas savanoriÅ¡ku, duotu laisva valia. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. V. savo kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažino tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, kuomet sužinojo jų turinį, o ne savanoriÅ¡kai, laisva valia.

Be to, tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, nepakanka vien tik kaltės pripažinimo, bÅ«tina nustatyti ir nuoÅ¡irdų kaltininko gailėjimÄ si dėl padarytos veikos, kuris paprastai pasireiÅ¡kia tuo, jog kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Susipažinus su nuteistojo A. V. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, juose neužfiksuotas ir nėra jaučiamas nei neigiamas savo veiksmų vertinimas, nei nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo. Nuteistojo A. V. parodymai pirmosios instancijos teisme nėra išsamūs, tai yra formalus kaltės pripažinimas dėl byloje surinktų įrodymų. Be to, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018).

Å ios sÄ lygos nėra, nes A. V., atsisakęs duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tik apsunkino teisėsaugos institucijų darbÄ ir operatyvų visų nusikaltimo padarymo aplinkybių iÅ¡tyrimÄ .

19. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. V. teistas septynis kartus, baustas administracine tvarka, inkriminuojamÄ nusikaltimÄ padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kas jį charakterizuoja itin neigiamai ir rodo, kad ankstesnės jam paskirtos bausmės nepasiekia savo tikslų. A. V. bendrininkų grupėje atliko pagrindinį vaidmenį neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, sankcijoje numatytos bausmės griežtumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus A. V. bausmę, nežymiai didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su A. V. apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rÅ«Å¡ies parinkimo ir jos dydžio nustatymo taisyklių. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, bausmė paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su konkrečiomis Å¡iame straipsnyje nurodytomis aplinkybės, kurių Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, bÅ«tina įvertinti visas bylos aplinkybes, didžiausiÄ dėmesį skiriant aplinkybėms, apibÅ«dinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje nenustatyta kokių nors aplinkybių, rodančių mažesnį A. V. padarytos nusikalstamos veikos ar jo asmenybės pavojingumÄ , kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

PrieÅ¡ingai, A. V. praeityje teistas net septynis kartus, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir tai rodo A. V. neigiamas antivisuomenines nuostatas, jo polinkį nusikalti bei nesilaikyti visuomenėje priimtinų ir nustatytų elgesio normų, net atliekama ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė nesustabdė nuteistojo nuo naujų nusikaltimų darymo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su A.

V. padaryta nusikalstama veika ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog sankcijos ribose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. V. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, o Å¡velnesnės bausmės, nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, paskyrimas reikÅ¡tų teisingumÄ . Å velninti A. V. paskirtÄ bausmę nėra pagrindo.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė vienÄ A. L. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ir vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ nuteistasis padarė bendrininkų grupe. A. L. anksčiau teistas 14 kartų, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog A. L. vaidmuo bendrininkų grupėje buvo antraeilis, bei, Å¡iÄ aplinkybę įvertinęs kartu su kitomis bausmės skyrimui reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, atsižvelgęs į nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, sankcijoje numatytos bausmės griežtumÄ bei į tai, jog A. L. serga nepagydoma liga, padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti paskyrus A. L. mažesnę bausmę, negu BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė.

22. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su A. L. apeliaciniu skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, taip pat nenustatė nei bausmės rūšies parinkimo nuteistajam, nei jos dydžio nustatymo taisyklių pažeidimų. Į visas nuteistojo A. L. apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, tarp jų ir A.

L. sveikatÄ , skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir, įvertinęs aplinkybių visumÄ , paskyrė nuteistajam bausmę, Å¡velnesnę nei BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Jokių kitų aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rÅ«Å¡ies parinkimas A. L. prieÅ¡tarautų teisingumo principui, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kokių nors naujų iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios bÅ«tų byloje neįvertintos ir kurios rodytų mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , apeliaciniame skunde nenurodė ir pats nuteistasis A.

L.. Nuteistajam A. L. paskirta bausmė nėra per griežta, dar labiau jos švelninti nėra pagrindo.

23. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų A. L. ir A. V. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Šiukšta