2022-01-05 Nr. AB-241-3-61-3-02444-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-55-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02444-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Čer ir KO“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Čer ir KO“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Čer ir KO“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Čer ir KO“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus pavaduotojo 2020 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. A30-1652/20 dėl licencijos galiojimo panaikinimo (toliau – ir Įsakymas, ginčijamas įsakymas) ir palikti galioti 2010 m. kovo 15 d. išduotą licenciją Nr. A429-2(2.17.2.17-TR3) verstis mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 proc., (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Licencija).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Administracijos direktoriaus pavaduotojas ginčijamu įsakymu panaikino Licencijos galiojimą. Įsakymas buvo priimtas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2020 m. birželio 12 d. rašto Nr. S-598(3) pagrindu, kuriuo Administracija buvo informuota, jog Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalies 2 punktą, 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą. Departamentas 2018 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. ATK2-30/18 (toliau – ir Departamento 2018 m. kovo 29 d. nutarimas) taikė ekonomines sankcijas pareiškėjui už AKĮ pažeidimus bei skyrė 300 Eur baudą. Departamento 2018 m. kovo 29 d. nutarimą pareiškėjas buvo apskundęs teismui, tačiau teismas paliko galioti nutarimą. Administracija pareiškėjui išduotos Licencijos galiojimą panaikino šiuo pagrindu.

2.2. Panaikinta Licencija pareiškėjui buvo išduota prieš dešimtmetį, ir per tą laiką pareiškėjas nebuvo padaręs nei vieno AKĮ reikalavimų pažeidimo, nėra baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog pareiškėjas stengiasi besąlygiškai laikytis nustatytų reikalavimų, o pažeidimas padarytas išimtinai tik dėl neatidumo tikrinant alaus kokybės sertifikatus. Tai nėra sąlyga, naikinanti pasekmes, tačiau šiuo atveju į tai turėjo būti atsižvelgta. Taip pat turėjo būti įvertinta ir tai, jog Bendrovė jai paskirtą ekonominę sankciją sumokėjo. Paskirta sankcija buvo pasiekti numatyti nubaudimo tikslai, atgrasantys pareiškėją nuo tolimesnio nustatytų reikalavimų pažeidimo.

2.3. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, nurodo, jog šiuo atveju pažeidimo pobūdis ir mastas buvo nedidelis, o pažeidimas padarytas dėl sąžiningo suklydimo, taip pat sumokėta 300 Eur bauda. Pareiškėjo padaryta veika nėra pavojinga visuomenei, dėl šios veikos padarymo žalingų padarinių neatsirado, pažeidimas padarytas pirmą kartą nuo Licencijos išdavimo dienos, pažeidimas nėra tyčinis, tokia pareiškėjo veika yra mažareikšmė, nesukelianti žalingų padarinių arba pavojaus visuomenei ir visos šios aplinkybės turėtų būti laikomos pareiškėjo padėtį lengvinančiomis aplinkybėmis.

2.4. Panaikinus licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą bus pažeisti teisingumo ir protingumo kriterijai, nes Bendrovė turės nutraukti vykdomą verslą bei atleisti darbuotojus.

3. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. 2020 m. birželio 12 d. iš Departamento gautas raštas Nr. S-1598 (3), kuriame buvo pateikta informacija apie įsigaliojusį Departamento 2018 m. kovo 29 d. nutarimą dėl ekonominių sankcijų taikymo pareiškėjui, kuris turi Administracijos 2010 m. kovo 15 d. išduotą Licenciją verstis mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento. Rašte taip pat buvo nurodyta, jog LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-530-822/2020 patvirtino Departamento nustatytus pažeidimus.

3.2. Ginčo dėl faktinių aplinkybių bei priimto Departamento 2018 m. kovo 29 d. nutarimo nėra. Pareiškėjas skunde pripažįsta suvokiantis, jog Administracija, gavusi Departamento raštą, privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka panaikinti Licencijos galiojimą, nepriklausomai nuo pažeidimo masto ar kitų aplinkybių. AKĮ 34 straipsnio 16 dalis nenumato licenciją išduodančiai institucijai pareigos aiškintis bei vertinti, dėl kokių priežasčių, kokiomis aplinkybėmis ir kieno iniciatyva įmonėje buvo padarytas licencijuojamos veiklos pažeidimas, už kurio padarymą įmonės turima licencija panaikinama ir neišduodama vienerius metus, ši nuostata taip pat nenumato galimybės atliktus pažeidimus vertinti kaip mažareikšmius, individualizuoti pažeidimų atlikimo pasekmes pagal tai, ar pažeidimai buvo atlikti piktybiškai, ar atlikti pirmą kartą, ar vykdomi sistemingai ir kt. Apie pareiškėjo atliktus licencijuojamos veiklos pažeidimus ir pareiškėjo atžvilgiu priimtą 2018 m. kovo 29 d. nutarimą atsakovą pranešimu informavo Departamentas. Administracijai nebuvo suteikta diskrecijos teisė kvestionuoti Departamento 2018 m. kovo 29 d. nutarime padarytas išvadas, todėl ir buvo priimtas ginčijamas įsakymas.

3.3. Apie priimtą Įsakymą pareiškėjui buvo pranešta Administracijos Licencijavimo ir leidimo skyriaus 2020 m. birželio 17 d. raštu Nr. 51-78058/20(2.17.1.21E-LIC) „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“, todėl akivaizdu, jog priimdamas Įsakymą, atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai – Įsakymą priėmė atsižvelgdamas į kompetentingos institucijos pateiktą informaciją apie padarytus licencijuojamos veiklos pažeidimus bei vadovaudamasis aktualių teisės aktų nuostatomis, numatančiomis atvejus, kada įmonei gali būti panaikinama licencija, panaikino pareiškėjui išduotos Licencijos galiojimą. Nei AKĮ, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 patvirtintos Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės (toliau – ir Licencijavimo taisyklės) nenumato jokios galimybės daryti subjektams išimtį ir netaikyti šiuose teisės aktuose numatytos ekonominės sankcijos – licencijos panaikinimo, todėl veikdama savo kompetencijos ribose ir vadovaudamasi teisės aktais, Administracija pagrįstai panaikino pareiškėjo turėtos Licencijos galiojimą.

3.4. Priimdama Įsakymą, Administracija neprivalėjo kvestionuoti nei Departamento nustatytų pažeidimų, nei LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartimi patvirtintų aplinkybių, dėl kurių šie pažeidimai buvo atlikti, ar vertinti padarytų pažeidimų kaip mažareikšmių, ir dėl to nepanaikinti licencijos.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Čer ir KO“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nustatė: Administracija 2010 m. kovo 15 d. Bendrovei išdavė licenciją Nr. A429-2(2.17.2.17-TR3) verstis mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procentų; Departamento direktorius 2018 m. sausio 22 d. pavedimu 2018 m. sausio 23 d. atliktas pareiškėjo neplaninis patikrinimas, siekiant nustatyti, kaip jis laikosi AKĮ bei Licencijavimo taisyklių reikalavimų; Departamento 2018 m. sausio 23 d. faktų fiksavimo protokole Nr. ATK2-017 ir 2018 m. vasario 14 d. protokole Nr. ATK2-08 užfiksuota, kad 2018 m. sausio 23 d. apie 22.35 val. mažmeninės prekybos vietoje Bendrovės vadovas pardavė kitam asmeniui du butelius alaus, patikrinimo metu taip pat rasti laikomi ir parduodami alkoholiniai gėrimai, kuriems nepateikti juridinę galią turintys privalomi tų alkoholinių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentai; pareiškėjui 2018 m. vasario 15 d. surašytas pranešimas Nr. S-520(3), kuriuo pareiškėjas informuotas apie patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir pažeidimus, pranešta, kad 2018 m. kovo 29 d. bus nagrinėjama pareiškėjo padaryto pažeidimo byla; Departamentas 2018 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. ATK2-30/18 paskyrė pareiškėjui 300 baudą už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto pažeidimus; pareiškėjas minėtą nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą; LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą; įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, Departamentas 2020 m. birželio 12 d. pranešimu Nr. S-1598 (3) informavo Administraciją apie pareiškėjo padarytus licencijuojamos veiklos pažeidimus ir jos atžvilgiu priimtą įsigaliojusį nutarimą; Administracija, remdamasi Departamento pranešimu bei AKĮ 34 straipsnio 16 dalimi, Licencijavimo taisyklių 6, 58 punktais, priėmė ginčijamą įsakymą, kuriuo panaikino pareiškėjui 2010 m. kovo 15 d. išduotą Licenciją.

6. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja AKĮ ir Licencijavimo taisyklės, o pagal aktualią LVAT praktiką, alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų.

7. Teismas nustatė, jog Departamentas 2018 m. kovo 29 d. nutarimu paskyrė pareiškėjui 300 Eur baudą už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pažeidimus, kurio pagrindu buvo priimtas ginčijamas įsakymas.

8. Teismas, sistemiškai išanalizavęs AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalies 2 punktą, nustatė, kad draudžiama įmonėms laikyti alkoholio produktus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tokių produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, ir šie reikalavimai yra imperatyvaus pobūdžio. Draudimas yra formalus, nėra siejamas su pasekmėmis arba alkoholio laikymo tikslais, motyvais bei alkoholio valdymo faktu ar laikymo trukme. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 11 punkte įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus).

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių bei priimto Departamento 2018 m. kovo 29 d. nutarimo nėra. Paminėto nutarimo teisėtumas (ir pareiškėjo padaryti pažeidimai) patvirtintas LVAT 2020 m. birželio 10 d. nutartimi.

10. Teismas pažymėjo, kad AKĮ 34 straipsnio 16 dalies nuostatos nenumato licenciją išduodančiai institucijai pareigos aiškintis bei vertinti, dėl kokių priežasčių, kokiomis aplinkybėmis ir kieno iniciatyva įmonėje buvo padarytas licencijuojamos veiklos pažeidimas, už kurio padarymą įmonės turima licencija pagal AKĮ 34 straipsnio 16 dalies nuostatas yra panaikinama ir neišduodama vienerius metus. Šios nuostatos taip pat nenumato ir galimybės atliktus pažeidimus vertinti kaip mažareikšmius, individualizuoti pažeidimų atlikimo pasekmes pagal tai, ar pažeidimai buvo atlikti tyčia, ar atlikti pirmą kartą, ar vykdomi sistemingai ir kt. Minėtos nuostatos dispozicijoje aiškiai numatyta, kad įmonės turimai alkoholio prekybos licencijai panaikinti užtenka tik nustatyti faktinę aplinkybę apie konkretaus pažeidimo, nurodyto 34 straipsnio 16 dalyje, padarymą, nevertinant nei šių pažeidimų atlikimo priežasčių, nei dažnumo, nei kitų aplinkybių, neturinčių reikšmės pažeidimo kvalifikavimui ir atitinkamai, sankcijos už pažeidimą skyrimui.

11. Teismas priėjo prie išvados, kad vertindama Departamento pranešime pateiktą informaciją ir priimdama ginčijamą Įsakymą, Administracija neturėjo papildomai įvertinti ir nustatyti papildomas aplinkybes, turinčias reikšmės pažeidimo kvalifikavimui, sankcijos skyrimui. Priimant ginčijamą įsakymą atsakovui pakako to fakto, kad pareiškėjas padarė tokius pažeidimus. Administracija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu bei Departamento pateiktu pranešimu, pagrįstai priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotos Licencijos galiojimą. Administracija nagrinėjamu atveju neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, veikė savo kompetencijos bei teisės aktų ribose.

12. Teismas konstatavo, kad iš Įsakymo turinio matyti, jog jame yra nurodoma, kokiais teisės aktais vadovaujamasi, nurodytas Departamento raštas, kuriuo remtasi priimant skundžiamą Įsakymą. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad Licencijos galiojimo panaikinimas šiuo atveju būtų per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija ir dėl to neteisinga. Teismas pažymėjo, jog ekonominę sankciją, t. y. licencijos panaikinimą, teismas gali pripažinti neteisinga ir dėl to nuspręsti, jog ji neturi būti taikoma tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai tokia sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui.

13. Teismas sprendė, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įgalioto subjekto, atitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti jį pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais pagrindo nėra.

III. 14. Pareiškėjas UAB „Čer ir KO“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą ir palikti galioti UAB „Čer ir KO“ 2010 m. kovo 15 d. išduotą licenciją Nr.A429-2(2.17.2.17-TR3 verstis mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

15. Pareiškėjas pažymi neginčijantis faktinių bylos aplinkybių, o apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad dešimt metų turėdama Licenciją, Bendrovė nebuvo pažeidusi AKĮ nuostatų, nebuvo bausta administracine tvarka, o pažeidimas padarytas dėl neatidumo sutikrinant alaus kokybės sertifikatus (kurių didmenininkas net neteikia) su faktiškai gauta produkcija. Teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo pateikto motyvo, kad atsakovas negali vertinti Departamento nustatyti pažeidimo aplinkybių, ir privalo taikyti sankcijas, tačiau teismas gali atsižvelgti į pažeidimo padarymo aplinkybes, ir pakeisti atsakovo sprendimą.

15.2. Teismas nevertino motyvo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs AKĮ 34 straipsnio 17 dalies ir 41 straipsnio atitiktį Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams, 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, jog licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas yra uždraudimo sankcija – prevencinio poveikio priemonė, kuri daro neigiamą poveikį atitinkamų asmens teisių įgyvendinimui. Prevencinio poveikio priemonėms yra taikomi tie patys teisingumo, proporcingumo, tikslingumo, teisėtumo (taip pat procedūrinio) reikalavimai, kaip ir „įprastinėms“ bausmėms ar administracinėms nuobaudoms. Konstitucinis Teismas ypač pabrėžė, kad AKĮ nustatytas toks visuminis teisinis reguliavimas, pagal kurį vien šio AKĮ nurodyto pažeidimo fakto negali pakakti tam, kad būtų panaikintas atitinkamo ūkio subjekto turimos licencijos galiojimas (ir nustatytą laiką neišduodama nauja licencija). Sprendžiant dėl teisinės atsakomybės už Įstatyme nurodytus teisės pažeidimus būtina nustatyti ne tik teisės pažeidimo faktą, bet ir tai, kad tą teisės pažeidimą padarė teisinėn atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas (t. y. to teisės pažeidimo subjektą ir subjektinę pusę, kaip jo sudėties elementus).

15.3. LVAT, formuojantis teismų praktiką analogiškose bylose, pasisakė, jog, priimant sprendimus dėl licencijų galiojimo panaikinimo, būtina atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais. Šiuo atveju pažeidimo pobūdis ir mastas labai maži – 3 buteliai alaus; pažeidimas padarytas dėl sąžiningo suklydimo, sumokėta bauda 300 Eur (vieno butelio alaus kaina apie 3 Eur); dešimt metų verčiantis šia veikla, pažeidimas padarytas pirmą kartą. Bendrovės padaryta veika iš tiesų yra nepavojinga visuomenei; žalingų padarinių neatsirado, pažeidimas nėra tyčinis, padarytas dėl įmonės darbuotojos neatsargumo ir neapdairumo. Todėl konstatuotina, kad tokia pareiškėjo veika yra mažareikšmė, nesukelianti žalingų padarinių ar pavojaus visuomenei. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad pareiškėjas, kaip licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas, turintis licenciją dešimt metų, pažeidimą padarė pirmą kartą; pažeidimo tyrimui nekliudė, baudą sumokėjo. Manytina, kad šiuo atveju pareiškėjui panaikinus licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimą būtų pažeisti teisingumo ir protingumo kriterijai, įmonė turėtų nutraukti verslą, atleisti darbuotojus.

16. Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą nepakeistą, o Bendrovės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, papildomai nurodant šiuos argumentus:

16.1. Išanalizavus apeliacinį skundą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą matyti, kad pirmosios instancijos teismas taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir itin išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į šalių pateiktus argumentus bei byloje buvusius įrodymus.

16.2. Teismas teisingai nurodė, jog Administracija neturėjo papildomai įvertinti ir nustatyti papildomas aplinkybes, turinčias reikšmės pažeidimo kvalifikavimui, sankcijos skyrimui. Priimant Įsakymą Administracijai pakako to fakto, kad pareiškėjas padarė tokius pažeidimus, todėl Administracija, vadovaudamasi esamu teisiniu reguliavimu bei Departamento pateiktu pranešimu, pagrįstai priėmė Įsakymą, kuriuo panaikino Licencijos galiojimą.

16.3. Toks griežtas ir išimčių ar išlygų nenumatantis alkoholio prekybos teisinis reglamentavimas yra susijęs su valstybės nuosekliai vystoma pozicija ir AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu tikslu mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. A30-1652/20, kuriuo panaikinta pareiškėjui išduota 2010 m. kovo 15 d. licencija Nr. A429-2(2.17.2.17-TR3) verstis mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 proc., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad Administracijos Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įgalioto subjekto, atitinkantis VAĮ reikalavimus. Taip pat teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog Licencijos galiojimo panaikinimas šiuo atveju būtų per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija ir dėl to neteisinga.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų vertinimu. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į mažą padaryto pažeidimo mastą ir pobūdį.

20. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas dėl licencijos panaikinimo priimtas vadovaujantis AKĮ 34 straipsnio 16 dalimi, kuri nustato, jog įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir pažeidusioms šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, pažeidusiems šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

21. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Departamento 2018 m. kovo 29 d. nutarimu nubaustas dėl padarytų AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimų bei vadovaujantis suformuota LVAT praktika dėl AKĮ 34 straipsnio 16 dalies normos, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas AKĮ 34 straipsnio 16 dalyje nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti, ir todėl ginčijamas atsakovo Įsakymas atitinka teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus ir yra nenaikintinas (žr., pvz., LVAT 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-525/2015; 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-662/2015; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1668-629/2020).

22. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarimu įvertino tam tikrų AKĮ nuostatų atitikimą Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad teismas, nagrinėjantis bylą, susijusią su ekonominių sankcijų taikymu ūkio subjektui, pažeidusiam AKĮ reikalavimus, turi iš Konstitucijos kylančius įgaliojimus, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ūkio subjektui išduotos licencijos galiojimas neturi būti panaikinamas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ši sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga.

23. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo 2012 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-2103 buvo pakeistas AKĮ 41 straipsnis, jo 4 dalyje įtvirtinant, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę nuspręsti, kad už šio Įstatymo 34 straipsnio 16–20 dalyse nurodytus teisės pažeidimus licencijos ar leidimo galiojimas nepanaikinamas, jeigu dėl tam tikrų reikšmingų aplinkybių ekonominė sankcija – licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas – būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Taigi, teismo teisė spręsti dėl licencijos galiojimo panaikinimo kyla ne tik iš Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime pateikto išaiškinimo, bet ir yra įtvirtinta įstatyme. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas šią materialinės teisės normą (AKĮ 41 str.), kiekvienu konkrečiu atveju suinteresuotos šalies ar savo iniciatyva privalo aptarti faktinę byloje nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra (nėra) pagrindas, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas – įmonei už AKĮ nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-74/2014). Taigi, klausimas, ar vienokios, ar kitokios faktinės aplinkybės (aptariamu aspektu) gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių vertinimo kontekstą (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-74/2014; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-525/2015).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančiais duomenimis nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog licencijos galiojimo panaikinimas šiuo atveju būtų per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui sankcija ir dėl to neteisinga. Pabrėžtina, kad teisės aktais nustatytu griežtu alkoholinių gėrimų apyvartos reguliavimu siekiama mažinti neigiamus padarinius, kuriuos žmonių sveikatai ir gerovei, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas. Todėl ekonominę sankciją – licencijos panaikinimą – teismas gali pripažinti neteisinga ir dėl to nuspręsti, jog ji neturi būti taikoma tik esant išimtinėms aplinkybėms, kai tokia sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui. Byloje nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nėra kitų faktinių duomenų, kurie lemtų pripažinimą, jog pritaikytoji ginčijama priemonė yra akivaizdžiai neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga. Vien tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, o jo mastas nėra didelis, teisėjų kolegijos nevertinama kaip pakankami teisiniai argumentai, dėl kurių pareiškėjas išvengtų atsakomybės.

25. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad iš ginčijamo Įsakymo turinio galima aiškiai suprasti jo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą, ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus, taikomus administraciniams sprendimams, dėl to yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Čer ir KO“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė