d16ec6f6-cedd-4e03-a99d-d37357d90165 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-1640-934/2021 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00559-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-3394-522/2021, kuria atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020.

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal pareiÅ¡kėjo A. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. B., VÄ® „Turto bankas“ (b. l. 1-3). 2020-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 pareiÅ¡kimas buvo patenkintas ir nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad po tėvo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sÅ«nus A.

B. faktiniu valdymu priėmė jo palikimÄ (b. l. 19-21).

2. PareiÅ¡kėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo, praÅ¡ydama atnaujinti procesÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 24-28). Nurodė, kad 2021-01-25 gavo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ apie tėvo atkurtÄ nuosavybės teisę (duomenys neskelbtini) ir namų valdÄ .

Kartu su praÅ¡ymu buvo pridėtas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimas, iÅ¡ kurio Nacionalinė žemės tarnyba sužinojo, kad teismo sprendimas jai sukelia materialines teisines pasekmes, tačiau jis priimtas Nacionalinės žemės tarnybos neįtraukus į civilinę bylÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo nurodytoje namų valdos (duomenys neskelbtini) vietoje žemės sklypas nėra suformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, žemė yra valstybinė, neiÅ¡nuomota ir neperleista į privačiÄ nuosavybę.

FaktÄ , kad sodybos pastatų faktiÅ¡kai nėra, pripažįsta ir pareiÅ¡kėjas, taip pat nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos Å irvintų skyriaus 2021-03-03 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-104-(5.63.). Duomenų, patvirtinančių J. B. nuosavybės teisę į žemę, civilinėje byloje nepateikta. Konstatuojant, kad valstybinėje žemėje faktiÅ¡kai neegzistuoja sodybos pastatai ir statiniai, kurie bÅ«tų priklausę mirusiajam J. B. nuosavybės teise, ir patenkinus pareiÅ¡kimÄ , nėra galimybės įgyvendinti paveldėjimo teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ (žemę ir pastatus) bei nustačius tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė nebuvo įtraukta į civilinę bylÄ , vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu procesas turi bÅ«ti atnaujintas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant CPK 266 straipsnio nuostatas, pažeidžiant Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatas, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas, nes sukuriamos materialinės teisės ir pareigos Nacionalinei žemės tarnybai suformuoti valstybinės žemės sklypÄ ir jį perleisti nuosavybėn J. B. įpėdiniui A. B.

3. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepimu praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 32-33).

4. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime nurodė, kad su pateiktu praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti (b. l. 36-37). Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po tėvo J. B. mirties jo sÅ«nus A. B. faktiniu valdymu priėmė palikimÄ . Teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertino visas faktines aplinkybes, kad sodybÄ (duomenys neskelbtini) nuo 1997 m. jis prižiÅ«ri, sodÄ ir žemę aplink namus nuÅ¡ienauja.

Po tėvo J. B. mirties iki Å¡iol turi asmeninių daiktų. 2021-01-25 kreipėsi į Å irvintų skyrių su praÅ¡ymu dėl informacijos pateikimo apie tėvo J. B. atkurtÄ nuosavybės teisę (duomenys neskelbtini) namų valdÄ . IÅ¡ Å irvintų skyriaus 2021-02-23 raÅ¡to Nr. 44SD-496-(l 4.44.104.) sužinojo, kad asmeninio Å«kio teisė J. B. yra nutraukta ir nepaveldima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Å irvintų skyriaus vedėjo 2017-11-08 įsakymu Nr. 44VÄ®- 855-(14.44.2.), nors J.

B. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. įsakymas priimtas po 10 metų. Å irvintų skyrius 2021-03-03 nepranešęs jam nuvyko į jo tėvų sodybÄ (duomenys neskelbtini) atliko patikrinimÄ , surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktÄ . Å io patikrinimo metu ne jo tėvų žemės sklype atliko foto nuotraukas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-04-21 nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 (b. l. 40-43).

6. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais motyvais: 6.1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, 2021-01-25 gavusi A. B. praÅ¡ymÄ pateikti informacijÄ apie tėvo J. B. atkurtÄ nuosavybės teisę (duomenys neskelbtini) ir namų valdÄ , sužinojo apie galimai proceso atnaujinimo pagrindÄ sudarančias aplinkybes, todėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nėra praleistas; 6.2. CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla.

Nagrinėjamos bylos atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nebuvo įtraukta į bylÄ suinteresuotu asmeniu. Teismo vertinimu, bylose, kuriose yra sprendžiami paveldėjimo klausimai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nėra suinteresuotas asmuo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos teisės ir pareigos nebuvo sukurtos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos, todėl atnaujinti procesÄ Å¡ioje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ nėra teisinio pagrindo; 6.3.

Nors praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodo, kad jai yra sukuriamos materialinės teisės ir pareigos suformuoti valstybinės žemės sklypÄ ir jį perleisti nuosavybėn J. B. įpėdiniui A. B., teismas sprendžia, kad tokie duomenys sprendime nėra nurodyti. PrieÅ¡ingai, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 rezoliucinėje dalyje konkretus paveldimas turtas nėra nurodytas. Tai sprendžia notaras iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ .

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundÄ argumentai 7. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-21 nutartį, atnaujinti procesÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 44-48).

8. Atskirojo skundo argumentai, reikÅ¡mingi ginčo iÅ¡sprendimui: 8.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog J. B. nuosavybės teise turėjo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kurį faktiniu valdymu paveldėjo pareiÅ¡kėjas A. B., kas reiÅ¡kia, jog minėta žemė yra valstybinė. PareiÅ¡kėjo kreipimÄ sis į apeliantę pateikti informacijÄ apie tėvo atkurtÄ nuosavybės teisę ir namų valdÄ , taip pat patvirtina, kad žemė yra valstybinė ir niekada nepriklausė pareiÅ¡kėjo tėvui.

Nacionalinė žemės tarnyba yra visos valstybinės žemės patikėtinė, todėl prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė yra suinteresuotas asmuo byloje, nes jai suteiktos teisės disponuoti valstybine žeme, dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, kuriuose paveldimas nekilnojamasis turtas – žemė; 8.2. Pirmosios instancijos teismo nutartimi konstatuota, kad 2020-11-13 sprendimo rezoliucinėje dalyje konkretus paveldimas turtas nenurodytas, tai sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ , kas tik patvirtina sprendimo ydingumÄ , nes konkretus asmuo kreipėsi į teismÄ dėl konkrečios savo subjektinės teisės gynimo, todėl turėjo pateikti įrodymus dėl konkretaus paveldimo turto.

9. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ VÄ® „Turto fondas“ prašė atskirÄ jį skundÄ tenkinti bei panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-20 nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (b. l. 57-59).

10. Atsiliepimo argumentai, reikÅ¡mingi ginčo iÅ¡sprendimui: 10.1. Pirmosios instancijos teismas 2021-04-20 nutartyje konstatavo, jog apeliantė nebuvo įtraukta į bylÄ e2YT-10293-880/2020 suinteresuotu asmeniu. Vis tik teismas pažymėjo, kad bylose, kuriose yra sprendžiami paveldėjimo klausimai, apeliantė nėra suinteresuotas asmuo. Suinteresuotas asmuo su tokia teismo pozicija nesutinka bei pažymi, kadangi VÄ® „Turto bankas“, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos.

Tuo atveju, jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems Å¡is sklypas bÅ«tų priskirtas, tokiu atveju turtÄ administruoja NŽT, todėl teismo teiginys, jog bylose, kuriose yra sprendžiami paveldėjimo klausimai, NŽT nėra suinteresuotas asmuo, yra nepagrįstas; 10.2. VÄ® „Turto bankas“ įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatnaujino proceso Vilniaus regiono apylinkės teismo byloje Nr. e2YT-10293-880/2020, kadangi, sprendžiant paveldėjimo klausimus, kuriuose paveldėjimo objektÄ sudaro žemės sklypas – tokio pobÅ«džio bylose NŽT yra suinteresuotas asmuo.

11. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 66). Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog paveldėjimo bylos apeliantė nera traukiama suinteresuotu asmeniu, o sprendimas praÅ¡omoje atnaujinti byloje nesukėlė jai jokių teisių ir pareigų. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

12. Apeliacijos dalykÄ sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-20 nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesÄ pagal pareiÅ¡kėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai).

Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Dėl atskirojo skundo argumentų 13. Pažymėtina, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumÄ , teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumÄ , tačiau galimi atvejai, kai po bylos iÅ¡sprendimo paaiÅ¡kėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

BÅ«tent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutÄ . Jį galima taikyti tik konstatavus bent vienÄ iÅ¡ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Å ie proceso atnaujinimo pagrindai turi bÅ«ti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pabandyti iÅ¡spręsti ginÄÄ savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ , todėl proceso atnaujinimo institutas turi bÅ«ti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiÅ¡kumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

Bet kuris pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo bÅ«ti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018; 2014-10-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014). Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyto proceso atnaujinimo pagrindo 14.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

15. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylÄ buvo pažeistas vienas pagrindinių sÄ Å¾iningo teismo proceso principų – teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam (lot. audiatur et altera pars). Atnaujinus bylÄ Å¡iuo pagrindu, teismo procesas turi bÅ«ti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021; 2021-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021).

16. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi bÅ«ti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimÄ asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės bÅ«dais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė Å¡io asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:

1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis);

2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-06-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021; 2019-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019; 2018-01-03 nutartis, priimt civilinėje byloje e3K-3-41-403/2018).

17. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad bylose, kuriose yra sprendžiami paveldėjimo klausimai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nėra suinteresuotas asmuo. Apeliantė akcentavo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog J. B. nuosavybės teise turėjo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kurį faktiniu valdymu paveldėjo pareiÅ¡kėjas A. B., kas reiÅ¡kia, jog minėta žemė yra valstybinė. Dėl iÅ¡dėstyto, pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliantei sukÅ«rė materialines teises ir pareigas suformuoti valstybinės žemės sklypÄ ir jį perleisti nuosavybėn palikėjo J. B. įpėdiniui.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiÅ¡kėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas Å¡aukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotÄ asmenį. Taigi Å¡ioje teisės normoje nustatyta, kad teismas Å¡aukia asmenį dalyvauti byloje kaip suinteresuotÄ asmenį, kai paaiÅ¡kėja, jog byla susijusi su atitinkamomis to asmens teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021; 2017-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-611/2017).

19. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ginčo nutartyje pripažino, jog Nacionalinė žemės tarnyba nebuvo įtraukta į bylÄ suinteresuotu asmeniu, tačiau konstatavo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos teisės ir pareigos nebuvo sukurtos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos, todėl atnaujinti procesÄ Å¡ioje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia Vilniaus regiono apylinkės teismo pozicija nesutinka.

20. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, iÅ¡skyrus žemę, kuri Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 3, 4 ir 5 punktuose įtvirtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba parduoda valstybinės žemės sklypus, perduoda neatlygintinai naudotis arba iÅ¡nuomoja valstybinės žemės sklypus, veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačiÄ Å¾emę valstybės nuosavybėn ir kt., todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad bylose, kuriose yra sprendžiami paveldėjimo klausimai, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nėra suinteresuotas asmuo, yra nepagrįsta.

21. Ginčo nutartimi, atmesdamas pareiÅ¡kėjos argumentus, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos yra sukuriamos materialinės teisės ir pareigos suformuoti valstybinės žemės sklypÄ ir jį perleisti nuosavybėn J. B. įpėdiniui A. B., pirmosios instancijos teismas apsiribojo teiginiais, jog minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje konkretus paveldimas turtas nėra nurodytas ir kad tÄ sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ , tačiau neįvertino praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytų teiginių, jog pareiÅ¡kėjo nurodytoje namų valdos vietoje žemės sklypas nėra suformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kad žemė yra valstybinė, neiÅ¡nuomota ir neperleista privačion nuosavybėn. Taip pat praÅ¡ymo argumentų, jog nei žemės sklypo, nei pastatų teisinės registracijos dokumentai teismui nebuvo pateikti, taip pat nustatytas faktas, kad statinių faktiÅ¡kai vietovėje nėra, tačiau nepaisant to teismas sprendime dėl juridinio fakto nustatymo konstatavo, jog po J.

B. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: namų valdos žemės sklypas, gyvenamasis namas su Å«kiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas, ar yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti aukščiau nurodytus praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, kadangi jų įvertinimas yra tiesiogiai susijęs su konstatavimu, ar Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-13 sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimÄ Nacionalinės žemės tarnybos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, materialiųjų teisių ar pareigų, ar ne.

Vilniaus regiono apylinkės teismui to nepadarius, konstatuotina, jog nebuvo atskleista bylos esmė, todėl apeliantės Nacionalinės žemės tarnybos praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 grÄ Å¾inamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Dėl procesinės bylos baigties 23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neįvertino praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių, nesivadovo aktualia ginčo sprendimui kasacinio teismo praktika, kas sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ nutartį ir praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 24. Atsižvelgiant į tai, kad byla grÄ Å¾inta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, įskaitant ir Å¡alių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, turės bÅ«ti paskirstytos pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį ginčo iÅ¡sprendimo rezultatÄ (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Apeliantės skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-04-20 nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjos Nacionalinės žemės tarnybos Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-10293-880/2020 perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Žilvinas Terebeiza