d16e69c2-7614-4fb1-a68b-e0781b850c7a · Varėnos rajono apylinkės teismas

                 Civilinė byla Nr. 2-442-547/2013                 Teisminio proceso Nr.2-51-3-00743-2011-9                   Procesinio sprendimo kategorija                 35.3.6; 35.4; 39; 116.1                           (S)     VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS      S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 6 d.Varėna Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovui R.

A., jo atstovui adv. Albertui Kručkauskui, atsakovui D. B., jo atstovui adv. Aivarui RaiÅ¡učiui, tretiesiems asmenims: R. P., A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ dėl skolos priteisimo pagal ieÅ¡kovo R. A. ieÅ¡kinį atsakovui D. B., tretiesiems asmenims: R. P., A. B. ir                                 n u s t a t ė :             IeÅ¡kovas pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo D.

B. 34 772,50 Lt skolos ir 8 954,5 Lt palÅ«kanų. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas D. B. (pirkėjas) 2007 m. birželio 6 d. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 (toliau – Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis) su R. P. (pardavėju), kurios pagrindu įsigijo 20 proc. RAB „V.“ akcijų. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo R. P. sumokėti 350 000 Rusijos rublių (arba 34772,5 Lt, pagal oficialų Lietuvos Banko patvirtintÄ valiutų kursÄ 2007 m. birželio 29 d.). 2007 m. birželio 29 d. atsakovo praÅ¡ymu ieÅ¡kovas R.

A. įvykdė už atsakovÄ piniginę prievolę, kylančiÄ Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir sumokėjo R. P. 34 772,5 Lt už atsakovÄ D. B.. Atsakovas D. B. įgijo nuosavybės teisę į 20 proc. RAB „V.“ akcijų, tai patvirtinama pridedama 2009 m. gegužės 13 d. RAB „V.“ akcininkų susirinkimo protokolo kopija, taip pat pridedama 2010 m. rugsėjo 9 d. V. srities arbitražo teismo sprendimo byloje Nr. A11-4764/2010 kopija. Po to atsakovas neatsiskaitė su ieÅ¡kovu už jo naudai įvykdytÄ piniginę prievolę ir liko skolingas 34 772,5 Lt.

             CK 6.50 str. 1 dalyje yra numatyta galimybė prievolę už skolininkÄ Ä¯vykdyti trečiajam asmeniui. IeÅ¡kovas, atsakovo praÅ¡ymu, įvykdė piniginę prievolę už atsakovÄ â€“ sumokėjo atsakovo kreditoriui 34 772,5 Lt. Vadovaujantis CK 6.50 str. 3 dalimi, trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę už kreditorių, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už skolininkÄ , regreso tvarka įgyja analogiÅ¡ko dydžio kreditorinį reikalavimÄ skolininkui, kurio naudai įvykdė prievolę.

Taigi regreso tvarka sukuriama nauja piniginė prievolė tarp skolininko ir jo naudai piniginį reikalavimÄ Ä¯vykdžiusio trečiojo asmens. CK 6.1 str. yra įtvirtinta prievolės sÄ voka – tai teisinis santykis, kurio viena Å¡alis (skolininkas) privalo atlikti kitos Å¡alies (kreditoriaus) naudai tam tikrÄ veiksmÄ arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iÅ¡ skolininko, kad Å¡is įvykdytų savo pareigÄ . CK 6.38 str. 1 dalis reikalauja, kad visos prievolės bÅ«tų vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

Civilinis kodeksas, taip pat bendrieji teisės principai įpareigoja Å¡alis dėti maksimalias pastangas stengiantis įvykdyti prievolę. Atsakovo praÅ¡ymas ieÅ¡kovui už jį įvykdyti piniginę prievolę, ir ieÅ¡kovo sutikimas sumokėti už atsakovÄ Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ , bei Å¡ios sumos sumokėjimas, kvalifikuotinas kaip atsakovo ir ieÅ¡kovo susitarimas (sutartis) dėl atsakovo prievolės įvykdymo (CK 6.154 str. 1 dalis). Pacta sunt servanda (sutarčių privalu laikytis) - tai vienas iÅ¡ kertinių teisės principų, kuriuo paremtas ne tik privatinės, bet apskritai visos teisinės sistemos gyvavimas.

Sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ ir tik iÅ¡imtinėmis, nuo Å¡alių valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, gali bÅ«ti nevykdoma. CK 6.200 str. nustato pagrindinius sutarčių vykdymo principus – visos sutartys Å¡alių privalo bÅ«ti vykdomos tinkamai ir sÄ Å¾iningai, kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du. Civilinis kodeksas, taip pat bendrieji teisės principai įpareigoja Å¡alis dėti maksimalias pastangas stengiantis įvykdyti sutartį. Å iuos reikalavimus objektyviai paaiÅ¡kina sutarčių laisvės principas – Å¡alys yra nesusijusios jokiais subordinaciniais tarpusavio ryÅ¡iais, visiÅ¡kai laisvos apsispręsti dėl sutartinių santykių, teisių ir pareigų, kurias siekia susikurti, pačios laisvai įvertina galimÄ sutarties neįvykdymo rizikÄ .

Atsakovas savo piniginės prievolės, kylančios iÅ¡ ieÅ¡kovo įvykdytos piniginės prievolės už atsakovÄ , neįvykdė (ieÅ¡kovui neatlygino jo patirtų iÅ¡laidų atsakovo naudai) ir atsisakė jÄ vykdyti, nors realiai naudojasi savo teisėmis, įgytomis pagal Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kas patvirtinama pridedama 2009 m. gegužės 13 d. RAB „V.“ akcininkų susirinkimo protokolo kopija, taip pat pridedama 2010 m. rugsėjo 9 d. V. srities arbitražo teismo sprendimo byloje Nr. A11-4764/2010 kopija.

Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas ir neteisėtas CK 6.38 str. 1 dalies, taip pat CK 6.200 str. atžvilgiu. Vadovaujantis CK 6.213 str. 1 dalimi, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas įvykdytų jam savo piniginę prievolę ir sumokėtų ieÅ¡kovui 34 772,5 Lt, kuriuos ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovo naudai pagal Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 str. 1 dalimi, ir CK 6.210 str. 1 dalimi, bei atsižvelgiant į Akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytÄ atsiskaitymo terminÄ ir sÄ lygas (Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punktas), atsakovas ieÅ¡kovui privalo sumokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už visÄ laikotarpį (nuo 2007 m. birželio 29 d. iki 2011 m. birželio 29 d.), kuriuo atsakovas naudojosi ieÅ¡kovo lėšomis.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieÅ¡kovo lėšomis naudojosi metus, atsakovas privalo ieÅ¡kovui sumokėti 8 954,5 Lt palÅ«kanų (34772,5 Lt x 0,05 x 4 = 8954.5 Lt). IÅ¡ viso atsakovas ieÅ¡kovui privalo sumokėti 43 727 Lt. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas dėl sumokėto žyminio mokesčio.Atsakovo D. B. nurodomas R. P. įsiskolinimas atsakovo broliui A. B. pagal 2006 m. liepos 1 d. paprastÄ jį vekselį nėra niekaip susijęs su Å¡iuo civiliniu ginču.

Atsakovo nurodomas R. P. įsiskolinimas pagal paprastÄ jį vekselį privalėjo bÅ«ti sumokėtas kreditoriui iki 2006 m. gruodžio 24 d., o RAB „V.“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. birželio 6 d., ieÅ¡kovas mokėjimÄ atsakovo naudai įvykdė 2007 m. birželio 29 d., ir tai patvirtinama raÅ¡ytiniu įrodymu. Dėl to atsakovo teiginiai dėl neva buvusio tiesioginio atsiskaitymo su R. P. tarpusavio prievolių įskaitymo bÅ«du yra visiÅ¡kai nepagrįsti nei faktiÅ¡kai, nei teisiÅ¡kai.Atsakovas D.

B. su ieÅ¡kiniu nesutiko nurodydamas, kad ieÅ¡kinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis ieÅ¡kovui R. A. nebuvo ir nėra skolingas ir praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, o jam priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė savo sÄ skaitos, esančios Danske Bank A/S Lietuvos skyriuje, iÅ¡raÅ¡Ä , fiksuojantį, kad 2007-06-29 R. A. pervedė R. P. 103.500,00 Lt dydžio sumÄ , ir mokėjimo paskirtyje nurodė „Pagal sutartį už akcijas“. TÄ sutartį, kurios pagrindu buvo mokėta, R.

A. ieÅ¡kinyje nurodo neva esant 2007-06-06 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, kurios pagrindu D. B. įsigijo iÅ¡ R. P. 20 proc. RAB „V.“ akcijų už 350.000,00 rublių. Tačiau R. A. nutyli, kad jis pats bei kitas asmuo V. I., gyvenantis Vilnius m, taip pat pirko iÅ¡ R. P. RAB „V.“ akcijų, ir bÅ«tent tuo pačiu laikotarpiu, t. y. 2007 metų birželio mėnesį, todėl už kÄ ir kodėl 2007-06-29 sumokėjo R. A. R. P. 103.500,00 Lt yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku. R. A. nurodė, kad bÅ«tent D.

B. praÅ¡ymu jis 2007-06-29 už D. B. sumokėjęs R. P. 34.772,50 Lt, tačiau iki Å¡ios dienos, t. y. jau daugiau nei 4 metus, D. B. su R. A. neatsiskaito. Å is ieÅ¡kovo R. A. pareiÅ¡kimas yra melagingas. Atsakovas tvirtina, kad niekada neprašė R. A. mokėti už jį R. P., nes su R. P. buvo pilnai atsiskaityta prieÅ¡prieÅ¡inių piniginių prievolių įskaitymo bÅ«du, o bÅ«tent, R. P. buvo skolingas jo broliui A. B. 350.000,00 Lt dydžio sumÄ pagal 2006-07-01 PaprastÄ jį vekselį ir D. B. skola R.

P. pagal RAB „V.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį buvo padengta dengiant R. P. įsiskolinimÄ A. B.. Dėl to jis yra netinkamas atsakovas Å¡ioje civilinėje byloje, o R. P., priėmęs mokėjimÄ iÅ¡ R. A. neva už D. B., kaip kad teigia ir yra įsitikinęs pats R. A., nepagrįstai ir be teisėto pagrindo praturėjo R. A. sÄ skaita, todėl tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti R. P., kuris ir privalo grÄ Å¾inti R. A. viskÄ , kÄ be teisėto pagrindo iÅ¡ jo įgijo bei sumokėti R.

A. jo priskaičiuotas palÅ«kanas. Aplinkybę, kad R. A. mokėjo R. P. pinigus bÅ«tent už D. B. ir D. B. praÅ¡ymu, t. y. neva įvykdė prievolę už D. B., privalo įrodyti ieÅ¡kovas R. A., tačiau to iki Å¡iol nepadarė ir raÅ¡ytiniai įrodymai to byloje nepatvirtina. Atitinkamai R. P., priėmęs mokėjimÄ iÅ¡ R. A. neva už D. B., kaip kad teigia ir yra įsitikinęs pats R. A., nepagrįstai ir be teisėto pagrindo praturėjo R. A. sÄ skaita, žinoma vengs pareigos grÄ Å¾inti tuos pinigus R.

A. ir tvirtina tokias sau naudingas aplinkybes. Tariamas kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymÄ , privalo viskÄ kÄ gavęs, grÄ Å¾inti skolininkui (CK 6.45 str. 2 d.).             Trečiasis asmuo R. P. parodė, kad jis pripažįsta ieÅ¡kinį ir paaiÅ¡kino, kad 2007 m. pardavęs savo įmonės „V.“, esančios Rusijoje, V. mieste, 60 procentų akcijų, kurias po 20 procentų nupirko trys pirkėjai - V. I., D. B. ir R. A., už 103 500 Lt. Du akcininkai: I. ir B. tuo metu neturėjo pinigų, tai už juos pinigus sumokėjo R.

A. į jo sÄ skaitÄ . R. P. nurodė, kad R. A. jo klausė, ar gali vienas sumokėti už akcijas ir jis patvirtino, kad jam nėra skirtumo, kas mokės. Kai R. A. pervedė pinigus, akcijas perrašęs jiems ir jie: V. I., D. B. ir R. A. tapo pilnaverčiais įmonės akcininkais. Jam pačiam liko 40 procentų akcijų. Trečiasis asmuo nurodė, kad 350 000 Lt sumai iÅ¡duotas 2006 m. vekselis buvo visiÅ¡kai nesusijęs su Å¡ioje byloje nagrinėjama skola. 2006 m. ir anksčiau jis bendradarbiavo su atsakovo D.

B. broliu A. B. ir turėjo ne vienÄ bendrÄ verslo projektÄ . R. P. paaiÅ¡kino, kad pasibaigiant vekselyje nurodytai datai, 2006 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, galėjo bÅ«ti apie 28-29 diena, pinigus grÄ Å¾ino atsakovo D. B. broliui A.. Pinigus sumokėjo pagal vekselį – A. jam davė pinigus grynais, jis irgi atidavė grynais. Po to , kai atsisakitė, tai A. B. 2006 m. gruodžio mėnesį jam grÄ Å¾ino vekselio originalÄ . Jis paaiÅ¡kino, kad 2007 metų pradžioje jis pats savo ranka užrašė: ,,GrÄ Å¾inta 2007-01-01”.

Vekselyje nepasirašė A. B., kuomet jam buvo sumokėti pinigai, tačiau kadangi grÄ Å¾ino jam vekselio originalÄ , tai jis neteikė tam didelės reikÅ¡mės, nes Å¡io fakto jam pakako, jog skola yra grÄ Å¾inta. Trečiasis asmuo nurodė, jog dėl Å¡io vekselio neapmokėjimo nebuvo iÅ¡duota jokių vykdomųjų dokumentų, nebuvo jokių teisminių ginčų su A. B.. Akcijų pardavimas vyko maždaug po pusmečio po Å¡io vekselio apmokėjimo ir neturėjo jokio ryÅ¡io su akcijų pardavimu.

Po akcijų pardavimo RAB ,,V.” veiklÄ veiklÄ vykdė kartu. R. A. daug kartų ragino D. B. sumokėti skolÄ už akcijas, kadangi jie buvo partneriai, tai reikalavimas sumokėti pinigus buvo iÅ¡sakomas žodžiu.Trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. Jis nurodė, kad D. B. R. A. nebuvo ir nėra skolingas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas pateikė savo sÄ skaitos, esančios Danske Bank A/S Lietuvos skyriuje, iÅ¡raÅ¡Ä , fiksuojantį, kad 2007-06-29 R. A. pervedė R.

P. 103.500,00 Lt dydžio sumÄ , ir mokėjimo paskirtyje nurodė „Pagal sutartį už akcijas“. TÄ sutartį, kurios pagrindu buvo mokėta, R. A. ieÅ¡kinyje nurodo neva esant 2007-06-06 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, kurios pagrindu D. B. įsigijo iÅ¡ R. P. 20 proc. RAB „V.“ akcijų už 350.000,00 rublių. Tačiau nutyli, kad jis pats ir V. I. taip pat pirko iÅ¡ R. P. RAB „V.“ akcijų tuo pačiu metu, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku už kÄ ir kodėl 2007-06-29 sumokėjo R.

A. R. P. 103 500,00 Lt. Nurodo, kad jau ta aplinkybė, jog ketverius metus D. B. neva neatsiskaito su R. A., o Å¡is visÄ tÄ laikÄ nereikalavo, rodo, kad toks teiginys yra melagingas. Jam žinoma, jog D. B. niekada neprašė R. A. sumokėti už jį R. P., nes su R. P. buvo atsiskaityta prieÅ¡prieÅ¡inių piniginių prievolių įskaitymo bÅ«du. R. P. buvo skolingas A. B. 350 000 Lt pagal 2006-07-10 paprastÄ jį vekselį, todėl D. B. skola R. P. pagal RAB ,,V.“ alcijų pirkimo-pardavimo sutartį buvo padengta dengiant R.

P. įsiskolinimÄ A. B.. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis nesutinka su trečiojo asmens R. P. aiÅ¡kinimu, jog skolÄ pagal vekselį R. P. jam grÄ Å¾ino grynais 2006 metų gruodžio pabaigoje. Jis tvirtina, kad trečiasis asmuo R. P. Å¡ių aplinkybių neįrodė. Trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad už palÅ«kanas pagal vekselį jam atidavė automobilį Mercedes ir jis įskaitė brolio skolÄ už akcijas. Kitoje dalyje R. P. su juo neatsiskaitė pagal vekselį, tačiau jis pamatęs Rusijoje esančiÄ Ä¯monę, kurios akcijas pirko brolis, suprato, kad ta įmonė bus labai vertinga, nes bus galima iÅ¡pirkti žemę, todėl likusios skolos dalies iÅ¡ R.

P. nereikalavo. Jis teigia, jog vekselį R. P. grÄ Å¾ino tik po to, kai buvo pasiraÅ¡yta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis. Trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad jis nežino, kodėl sutartyje nebuvo nurodyta, jog įskaitomos kitos prievolės pagal kitas sutartis. Liudytojas V. I. parodė, kad jis, R. A. ir D. B. 2007 m. birželio pradžioje susitarę dėl 60 proc. RAB ,,V.” akcijų pirkimo kiekvienam po 20 proc. Tuo metu nei jis pats, nei D. B. neturėjo pinigų, todėl sutarė su R. A., kad jis sumokės visÄ akcijų kainÄ , o po to jis su D.

B. atsiskaitys su R. A. už kiekvienam tenkančiÄ 20 proc. akcijų vertę. Apmokės vasarÄ , kai prasidės grybų sezonas ir gaus pajamų. Liudytojas nurodė, kad jis pats 2007 metų vasarÄ gryniasiais pinigais sumokėjo skolÄ R. A.. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad jam žinoma, jog R. A. vasarÄ paragino D. B. atsiskaityti, bet jis nurodė, kad pinigų neturi. Po to R. A. su D. B. susitarę, kad D. B. jam sumokės pinigus po kelių mėnesių, rudenį. Tačiau ir po to dirbant kartu su D. B. iki 2009 metų sezono pabaigos, jam žinoma, jog D.

B. dar buvo neatsiskaitęs su R. A., o nuo 2010 metų jie jau dirbo atskirai. Ieškinys tenkintinas visiškai.             Iš 2007-06-06 pirkimo-pardavimo sutarties Nr.1 (b. l. 9-13) matyti, kad sutartis buvo sudaryta V. mieste (Rusijos Federacija) tarp R. P. ir D. B., kuria jie susitarė, kad D. B. pirks iš R. P. ribotos atsakomybės bendrovės (toliau-RAB) ,,V.” (esančios V. m. Rusijos Federacija) 20 proc. įstatinio kapitalo už 350 000 Rusijos rublių. Sutarties 2 punkte buvo numatyta, jog atsiskaityti turima per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, sumokant pinigus mokėjimo pavedimu į R.

P. banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini).             IÅ¡ ieÅ¡kovo R. A. pateiktos banko Danske Bankas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o už 2007-06-29 d. (b. l.

15) matyti, kad R. A. 2007-06-29 mokėjimo nurodymu sumokėjo R. P. į banko sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ Â AB SEB banke 103 500 Lt, mokėjimo paskirtis nurodyta - Pagal sutartį už akcijas. Mokėjimo pavedime nėra nurodyta, kad R. A. moka už kitus asmenis. IÅ¡ pateikto 2010-09-09 Rusijos Federacijos V. srities arbitražo teismo sprendimo byloje Nr.A11-4764/2010 (b. l. 28-35) matyti, kad Å¡iuo sprendimu buvo panaikintas RAB ,,V.” akcininkų V. I., R. D. ir R. P., turinčių 80 proc. balsų, 2010-04-26 visuotiniame akcininkų susirinkime priimtas sprendimas likviduoti RAB ,,V.”, kadangi tam prieÅ¡taravo 20 proc. akcijų turintis D.

B.. Teismo sprendime nurodoma, kad sprendimas dėl RAB ,,V.” likvidavimo galėjo bÅ«ti priimtas tik visiems RAB dalyviams balsavus vieningai.Posėdžio metu trečiasis asmuo R. P. pateikė paprastojo vekselio originalÄ (byloje padaryta jo kopija). Å iuo dokumentu patvirtinama, kad R. P. 2006-07-01 buvo pasirašęs A. B. 350 000 Lt vertės paprastÄ jį vekselį, kur apmokėjimo data nurodyta 2006-12-24. Vekselio virÅ¡uje yra ranka užraÅ¡yta ,,ORIGINALAS“. Vekselyje nėra įrašų apie jo apmokėjimÄ .

Vekselio virÅ¡uje pažymėta, jog grÄ Å¾inta 2007-01-01, kaip posėdžio metu paaiÅ¡kino R. P., šį įraÅ¡Ä padarė jis pats 2007-01-01. Dėl vekselio Vekselis – vertybinis popierius, kuris iÅ¡raÅ¡omas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Ä®statymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi bÅ«ti besÄ lyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytÄ pinigų sumÄ , reiÅ¡kia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio.

Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiÅ¡kia tai, kad Å¡i prievolė nesusijusi teisiniu ryÅ¡iu su vekselio iÅ¡davimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis yra iÅ¡raÅ¡ytas. Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę - prievolę pagal vekselį.

Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuriuo pagrindu ji buvo sukurta. Vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta.

Yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryÅ¡ys, nes kiekviena prievolė, ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavęs praktikÄ , pagal kuriÄ vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besÄ lygiÅ¡kÄ , nepriklausančiÄ nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytÄ pinigų sumÄ , ir kartu įtvirtinantis besÄ lygiÅ¡kÄ skolininko pagal vekselį pareigÄ sumokėti Å¡iÄ sumÄ teisėtam vekselio turėtojui.

Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį iÅ¡raÅ¡antis asmuo be iÅ¡lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (LR CK 1.105 str. 1 d., LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str.1 d.). IÅ¡ įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sÄ vokos matyti, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besÄ lygiÅ¡ka mokėjimo pareiga ir iÅ¡ Å¡ios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė.Byloje yra dvi pozicijos dėl vekselio apmokėjimo.

Pagal vekselį trečiasis asmuo R. P. buvo skolingas kitam trečiajam asmeniui A. B.. Vekselyje buvo nurodyta data iki kada jis turi bÅ«ti apmokėtas. R. P. tvirtina, kad jis pagal vekselį visiÅ¡kai atsiskaitė su A. B., sumokėdamas jam grynais visÄ skolÄ . Trečiasis asmuo nurodė, kad jis neturi jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad sumokėjo skolÄ pagal vekselį, neturi ir liudytojų, galinčių patvirtinti šį faktÄ , tačiau teigia, jog ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo A.

B. grÄ Å¾ino jam vekselio originalÄ , patvirtina, jog skola buvo grÄ Å¾inta.Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 str. 1 d. nustatyta taisyklė – apmokėjęs vekselį, vekselio mokėtojas gali reikalauti, kad jam bÅ«tų atiduotas vekselio turėtojo pakvituotas vekselis. Kadangi konkrečiu atveju buvo grÄ Å¾intas vekselis, tai laikytina, jog Å¡i aplinkybė patvirtina, kad skolininkas savo prievolę prieÅ¡ kreditorių įvykdė. R. P. tvirtina, kad pinigus sumokėjo 2006 metų gruodžio mėnesio pabaigoje.

Trečiasis asmuo A. P. nurodo, kad skola pagal vekselį jam nebuvo sugrÄ Å¾inta, buvo tik padarytas įskaitymas brolio skolos R. P. už akcijų pirkimo pardavimo sutartį ir R. P. jam perleido automobilį. Kitos skolos dalies jis nereikalavo, nes manė, kad brolio (D. B.) įsigytos įmonės akcijos yra vertingos ir įmonė uždirbs tuos pinigus. Taip pat jis nurodė, kad vekselio originalÄ R. P. grÄ Å¾ino tik po to, kai buvo pasiraÅ¡yta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Posėdžio metu A. B. nurodė, kad automobilį paėmė kaip palÅ«kanas už paskolintus pinigus.Nei trečiojo asmens R.

P. nurodytų faktų, nei trečiojo asmens A. P. nurodytų aplinkybių nepatvirtina, jokie rašytiniai dokumentai, nei liudytojai. Todėl esant tokioms aplinkybėms teismas vertina ir nusprendžia vertinamuoju kriterijumi, jog labiau tikėtina, kad tam tikros aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.).Tarp A. B. ir R. P. buvo susiklostę verslo ryÅ¡iai, jie tvirtino ne vienus metus bendradarbiavę verslo santykiuose. Å ie asmenys nebuvo verslo naujokai. Todėl teismas laiko, kad ta aplinkybė, jog skolininkui R. P. buvo grÄ Å¾intas vekselio originalas, leidžia tvirtinti, jog pagal šį vekselį jis buvo visiÅ¡kai atsiskaitęs su kreditoriumi A.

B.. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė ir todėl, jog vekselyje buvo nurodyta nemaža pinigų suma – 350 000 Lt. Trečiojo asmens A. B. pozicija, jog jis Å¡iÄ skolÄ laikė atlyginta tik užskaičius brolio D. B. 34 772,50 Lt skolÄ R. P. ir R. P. jam perleidus 30 000 Lt vertės automobilį, nėra įtikinama, nes negrÄ Å¾inta skolos dalis yra žymiai didesnė už grÄ Å¾intÄ . Be to automobilio perleidimÄ A. B. vienu metu nurodo, kaip skolos užskaitymÄ , kitu – kaip palÅ«kanas už skolÄ .

Teismas taip pat vertina ir tÄ aplinkybę, jog iki Å¡io momento nebuvo jokių A. B. iÅ¡keltų bylų R. P. dėl netinkamai apmokėto vekselio, dėl ne visos skolos grÄ Å¾inimo, kas taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal vekselį buvo atsiskaityta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ padaryti iÅ¡vadÄ , jog pagal vekselį buvo atsiskaityta arba vekselyje nurodytu terminu, arba tuoj jam suėjus, nes, kaip jau nurodyta, nebuvo pradėti jokie ginčai dėl neatsiskaitymo. Teismas laiko, kad A. B. Å¡ioje byloje yra suinteresuotas asmuo ta prasme, kad jį ir atsakovÄ sieja giminystės santykiai.

R. P. jam buvo skolingas žymiai didesnę pinigų sumÄ , nei skolingas jo brolis ieÅ¡kovui R. A.. Jeigu R. P. su juo nebÅ«tų atsiskaitęs, jis turėtų pagrindÄ reikalauti skolos, nes ji, kaip jau nurodyta, žymiai didesnė nei jo brolio skola. Kadangi skola grÄ Å¾inta, todėl dabar siekiama iÅ¡vengti ir mažesnės skolos sugrÄ Å¾inimo. A. B. turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , yra verslo žmogus, versle dirba jau ne vienerius metus, tad turi praktikos ir sudarant įvairius susitarimus, ir derantis dėl skolų apmokėjimo bei kituose santykiuose.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad pagal vekselį R. P. su A. B. atsiskaitė visiÅ¡kai 2006 metų gruodžio pabaigoje. Jeigu atsiskaityta buvo dar 2006 metų gruodžio pabaigoje, tai 2007 metų vasarÄ Ä¯sigyjant akcijas, negalėjo bÅ«ti daromi jokie skolų įskaitymai. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, jog tam, kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos:

1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas;

2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui;

3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.);

4) abu reikalavimai turi galioti;

5) abu reikalavimai turi būti vykdytini;

6) abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti. Remiantis CK 6.131 straipsnio 1 dalimi įskaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, todėl įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės Å¡alies su tokiu prievolės pasibaigimo bÅ«du ar ne. Tačiau kita prievolės Å¡alis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumÄ teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atliekant įskaitymÄ .Teismas laiko, kad konkrečiu atveju negalėjo bÅ«ti daromas įskaitymas ir todėl jog nebuvo įstatyme numatytos sÄ lygos, kad prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas;

2) Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y. Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui. Å iuo atveju R. P. buvo kreditorius D. B., o A. B. - kreditorius R. P.. Byloje kaip tik yra ta situacija, kai Å¡alys turėjo reikalavimus ne viena kitai, o trečiajai Å¡aliai. Todėl teismas laikosi pozicijos, jog Å¡ioje situacijoje skolos įskaitymas negalėjo bÅ«ti daromas, todėl ir argumentai, jog skola buvo įskaityta į vekselį plačiau nebeanalizuotini. Darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje ir nebuvo nurodyta, kad įskaitomos kitos prievolės pagal sutartis.LR CK 6.101 straipsnis numato kreditoriaus teisę perleisti reikalavimÄ .

A. B. teigė, jog jis perleido savo reikalavimo teisę D. B.. Teismas laiko, kad tai neįrodyta įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 6.101 str. 5 d. nurodoma, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimÄ , jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės. Be Å¡io reikalavimo CK 6. 103 str. numato, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Vadinasi Å¡iuo atveju reikalavimo perleidimo sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta raÅ¡ytine forma. Tokių įrodymų teismui nepateikta.

Kadangi D. B. ir A. B. sieja ir giminystės ryÅ¡iai, tad laikytina, kad jie, siekdami iÅ¡vengti mokėjimo, tvirtina, jog susitarimas buvo žodinis.             Šioje byloje Å¡alių pozicijos yra kardinaliai prieÅ¡ingos. IeÅ¡kovas ir trečiasis asmuo R. P. tvirtina buvus susitarimÄ tarp R. A. ir D. B., t. y. kad D. B. prašė, jog R. A. apmokėtų už D. B. perkamas 20 proc. akcijų pinigus R. P. ir žadėjo Å¡iÄ skolÄ grÄ Å¾inti. Tačiau aptariant mokėjimÄ nebuvo susitarta dėl skolos grÄ Å¾inimo termino.

Å ias aplinkybes byloje patvirtino ieÅ¡kovo pakviestas liudytojas V. I., kuris kartu su D. B. ir R. A. taip pat buvo akcijų iÅ¡ R. P. pirkėju. IeÅ¡kovas savo reikalavimui pagrįsti nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų patvirtinančių, kad buvo toks jo susitarimas su atsakovu dėl apmokėjimo už D. B., Å¡iam perkant iÅ¡ R. P. akcijas arba buvo jo susitarimas su R. P. dėl reikalavimo iÅ¡ R. P. perėmimo į D. B. skolÄ R. P. už parduotas akcijas. Teismas laiko, kad konkrečiu atveju trečiasis asmuo ir neperleido savo reikalavimo teisės ieÅ¡kovui R.

A., nes trečiajam asmeniui nebuvo reikÅ¡minga, kas sumokės už perkamas akcijas: ar kiekvienas atskirai, ar bendru pavedimu, jam buvo reikÅ¡minga tik pats apmokėjimo faktas. Santykis dėl apmokėjimo už akcijas buvo tik tarp R. A., kaip asmens apmokėjusio už D. B. akcijas, Å¡io praÅ¡ymu, ir D. B., kuris tvirtina, kad R. A. neturėjo pagrindo mokėti už jo akcijas, nes jis jo neprašė, akcijos buvo apmokėtos kitu bÅ«du, todėl jam nėra ir pareigos atlyginti už padarytÄ pavedimÄ . Kadangi byloje nėra itin daug raÅ¡ytinių įrodymų, galinčių patvirtinti buvusius susitarimus, tad teismas vadovaujasi kitais įrodymais ir byloje iÅ¡tirtais liudytojų parodymais.

Byloje yra Danske banko R. A. sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as suformuotas 2011-06-07 už laikotarpį 2007-06-29. Å iame iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad 2007-06-29 mokėjimo nurodymas į kitÄ LR registruotÄ bankÄ pagal sutartį už akcijas, gavėjas R. P., pervedimo suma 103 500 Lt (b. l. 15, T1). 2007-06-06 akcijų pirkimo pardavimo sutarties 2 p. (b. l. 11-12, T1) numatyta, kad pirkėjas D. B. nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos per 30 d. turi apmokėti pardavėjui R. P. akcijų vertę pervesdamas mokėjimo pavedimu pinigus į R.

P. banko sÄ skaitÄ , t. y. apmokėjimo terminas buvo iki 2007 m liepos 6 d. Sutartyje nėra nuorodos, kad pinigus privalo pavedimu sumokėti bÅ«tent tik pats pirkėjas. Sutarties 6.4 p. numatyta, kad „visi Å¡ios sutarties pakeitimai ir papildymai yra jos neatsiejama dalis ir galioja tik tuo atveju, jeigu jie įforminti raÅ¡tu ir patvirtinti kiekvienos Å¡alies paraÅ¡u“. IÅ¡ pateiktos ieÅ¡kovo R. A. 2007-06-29 sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (b. l.

15) matyti, kad jis padarė bankinį pavedimÄ Â apmokėti R. P. 103 500 Lt pagal sutartį už akcijas. Atsakovas D. B. bylos eigoje nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kad jis iki 2007-07-06 bankiniu pavedimu bÅ«tų apmokėjęs R. P. už nupirktas akcijas, taip pat nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kad 2007-06-06 sudaryta sutartis su R. P. dėl akcijų pirkimo bÅ«tų Å¡alių pakeista raÅ¡ytiniu bÅ«du dėl kitokios apmokėjimo tvarkos nustatymo. LR CK 6.183 str. numato, kad raÅ¡ytinė sutartis, kurioje yra iÅ¡lyga, jog sutartį pakeisti ar papildyti ar jÄ nutraukti galima tik raÅ¡tu, negali bÅ«ti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu bÅ«du.

D. B. nepateikė teismui įrodymų, jog jis apmokėjo už įsigytas akcijas R. P.. Tuo tarpu jis aktyviai naudojosi savo kaip akcininko teisėmis (net gindamas savo kaip akcininko teises arbitraže ir pan.). Sutartis dėl akcijų įsigijimo jo atžvilgiu įsigaliojo, kadangi sutartyje nurodytu terminu buvo padarytas apmokėjimas.              Šiuo atveju teismas vertina, jog ieÅ¡kovo R. A. bankiniame pavedime nurodyta apmokėjimo data 2013-06-29, yra labai artima terminui, kuomet turėjo bÅ«ti apmokėta už įsigytas akcijas (iki 2007-07-06) ir sutampa suma, kuriÄ turėjo mokėti visi trys akcijų pirkėjai.

Laikyti kad Å¡ios aplinkybės yra tik atsitiktinis sutapimas negalima. Atsakovas D. B., siekdamas įrodyti, jog Å¡is pavedimas yra bÅ«tent už kitų akcijų apmokėjimÄ turėtų tokius savo atsikirtimus įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 178 str. nurodoma, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.              Byloje pateiktu R.

A. 2007-06-29 sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u yra patvirtinama, kad apmokėjimas bankiniu pavedimu buvo atliktas už visas nupirktas akcijas. Be Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo Å¡ias aplinkybes patvirtino, ir kitas akcijas įsigijęs asmuo V. I., kuris buvo apklaustas teisme liudytoju. Teismas laiko, kad netikėti Å¡io liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, nes nebuvo nurodyta aplinkybių dėl ko jis turėtų pagrindÄ apkalbėti asmenis ir sakyti netiesÄ . RaÅ¡ytiniais įrodymais taip pat įrodyta, kad Å¡alys iki 2010 m. buvo RAB „V.“ akcininkai ir buvo susieti bendro verslo ryÅ¡iais.

Teismas taip pat vertina tai, jog laikotarpiu, kuomet buvo įsigyjamos akcijos visų Å¡ių verslininkų, bylos Å¡alių interesas buvo vieningas ir jų santykiai buvo geri. Å iuo metu jų verslo keliai yra iÅ¡siskyrę ir prasidėjus ginčams, santykiai tapo konfliktiÅ¡kais. Atsakovo tvirtinimas, kad faktas, jog ieÅ¡kovas net ketverius metus neieÅ¡kojo pinigų, jų nereikalavo ir nesikreipė į teismÄ nėra reikÅ¡minga, nes įstatymas numato ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį Å¡alis, turinti reikalavimo teisę, gali kreiptis į teismÄ Å¡iÄ savo teisę ginti ir Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas.  Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 p. buvo numatyta teisė pardavėjui reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia ir atÅ¡aukti visus steigiamųjų dokumentų pakeitimus, jeigu pirkėjas pažeidžia savo įsipareigojimus apmokėti jam už įstatinio kapitalo dalį.

             Teismui konstatavus, jog įskaitymas Å¡iuose santykiuose nebuvo galimas, pagal vekselį buvo atsiskaityta iki akcijų pirkimo, todėl surinktų byloje ir aptartų įrodymų visumos pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo tenkintinas, nes LR CK 6.38 str.1 d. numato, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymÄ ar sutarties nurodymus. LR CK 6.39 str. numato, kad skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu bÅ«du, iÅ¡skyrus tÄ , kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, o Å¡io straipsnio 2 d. numato, kad jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymÄ kitu bÅ«du, prievolė laikoma įvykdyta.

Tokiu bÅ«du iÅ¡ surinktų įrodymų matyti, kad skolininkas R. A. sutartyje numatytu bÅ«du įvykdė prievolę kreditoriui R. P. už parduotas akcijas apmokėdamas ir už D. B. ir kreditorius tokį prievolės įvykdymÄ priėmė ir dėl to yra pagrindas laikyti, kad prievolė apmokėti už parduotas akcijas R. P. buvo įvykdyta. Atsakovas D. B. taip pat nepateikė įrodymų, kad jis, sutinkamai su LR CK 6.50 str.1 d., bÅ«tų prieÅ¡taravęs trečiojo asmens (R. A.) prievolės įvykdymui už jį, kur sutinkamai su LR CK 6.50 str. 3 d., trečiajam asmeniui, įvykdžius prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

Tokiu bÅ«du iÅ¡ surinktų įrodymų byloje matyti, kad trečiasis asmuo R. A. įvykdė prievolę apmokėti R. P. už D. B. perkamas akcijas ir jam perėjo reikalavimo teisė į D. B. dėl Å¡ios skolos ir sutinkamai su LR CK 6.213 str.1 d. D. B. nevykdant Å¡ios prievolės naujam kreditoriui jis turi teisę reikalauti, kad prievolė bÅ«tų įvykdyta natÅ«ra.              IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu taip pat prašė priteisti, remiantis LR CK 6.37 str. 1 d. ir 6.210 str.1 d., 5 proc. metines palÅ«kanas nuo 2007-06-29 iki 2011-06-29 už naudojimÄ si ieÅ¡kovo piniginėmis lėšomis, pažeidžiant akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir kas sudarytų 8954,5 Lt.

LR CK 6.37 str.1 d. numato palÅ«kanas pagal prievoles įstatymų ar Å¡alių susitarimu. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Kadangi atsakovas sutartyje numatytu terminu neapmokėjo už akcijas, už jį apmokėjo kitas asmuo, tad traktuotina, jog jis praleido terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę ir tokiu bÅ«du turi mokėti palÅ«kanas.             IeÅ¡kovas, pateikdamas ieÅ¡kinį, buvo sumokėjęs 1312 Lt žyminį mokestį (b. l. 7, T1).

Kadangi ieÅ¡kinys yra tenkinamas visiÅ¡kai, tai iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 1312 Lt (LR CPK 93 str. 1 d.).           Vadovaudamasis LR CPK  259-260, 265, 268, 269-270 str. teismasn u s p r e n d ė :IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), 34 775,5 Lt (trisdeÅ¡imt keturis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis litus penkiasdeÅ¡imt centų) skolos, 8 954,5 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis litus 50ct) palÅ«kanų ir 1312 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturiasdeÅ¡imt tris litus) turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.           2011-08-18 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones-atsakovo D.

B. a. k. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto areÅ¡tÄ palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 48,29 Lt (keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus dvideÅ¡imt devynis centus) turėtų bylos nagrinėjimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų.             Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.                                    Teisėja                                                                                                                     Silvana Girdenienė