d16d7c63-bcfa-450c-927c-e765340cfe37 · Regionų administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-550-644/2017Proceso Nr. 3-61-3-02227-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 6 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. U.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. U. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. U. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 5-7)PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje savo praÅ¡ymÄ palaikė. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2012-05-20 iki 2016-05-30 periodiÅ¡kai buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad Ligoninės kamerose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas.

Dėl vietos trūkumo tarp kamerose laikomų asmenų kildavo konfliktinės situacijos. Kameros nebuvo aprūpintos baldais, jose nebuvo spintelių, stalo, pareiškėjas valgė lovoje. Pažymėjo, kad turėjo miegoti dviaukštės lovos antrame aukšte, nors jam buvo traumuota nugara. Patalpose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, dėl ko pablogėjo regėjimas, taip pat nebuvo tinkamos ventiliacijos, langas neatsidarė dėl iš vidaus ir išorės įrengtų grotų, patalpose buvo drėgna, kaupėsi pelėsis.

Dėl drėgmės ir nepakankamo vėdinimo skaudėjo galvÄ , sutriko kraujospÅ«dis. Sanitarinio mazgo sienelė buvo tik 30 cm aukščio ir neužtikrino privatumo, dėl to jautė pažeminimÄ . Teikiamo maisto valgyti negalėjo, todėl badavo. Kamerose neveikė radijo taÅ¡kas, dėl to jautėsi izoliuotas. Kameroje nebuvo elektros, dėl to negalėjo naudotis virduliu. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, nors pats yra nerÅ«kantis, tai kenkė sveikatai. PareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos priemonės sanitariniams įrenginiams valyti.

Tvirtino, kad duÅ¡o patalpa sena, plytelės suskilę, įranga sulūžusi, vanduo nepakankamai karÅ¡tas. PareiÅ¡kėjas yra II grupės invalidas, tačiau į laukÄ buvo vedamas tik vienÄ kartÄ per parÄ . Pažymėjo, kad dėl minėtų aplinkybių tapo irzlus, nervingas, agresyvus, uždaras, vartojo psichotropinius vaistus. Prašė netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi apie tai, kad jo kalinimo sÄ lygos buvo netinkamos sužinojo tik dabar, be to, pagal Europos SÄ jungos teismų praktikÄ Å¡iose bylose ieÅ¡kinio senaties netaikoma.

Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b. l. 10-16) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir nurodė, jog konkrečių duomenų, kiek asmenų kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikoma atskirose palatose, nėra, tačiau įprastai toje pačioje palatoje visos lovos nebÅ«na užimtos. Pažymėjo, kad Ligoninė laikosi teisės aktų reikalavimų ir suimtųjų bei nuteistųjų pasivaikščiojimas vykdomas pagal nustatytÄ reglamentavimÄ . Dviaukščių lovų antri aukÅ¡tai naudojami kamerose laikomų asmenų asmeniniams daiktams laikyti.

Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vėdinamos per atveriamus langus. Pažymėjo, kad Ligoninė laikosi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo nuostatų, pagal kurias draudžiama rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tvirtino, kad ligos istorijos duomenimis pareiškėjas yra rūkantis. Natūralus patalpų apšvietimas užtikrinamas per kamerų langus, o pacientams prašant, dienos metu paliekamas dirbtinis apšvietimas.

Tvirtino, kad nuteistieji Ligoninėje yra aprÅ«pinami spaudos leidiniais, be to, už asmenines lėšas laikraščius jie gali įsigyti patys. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ , kuris įrodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų administracijÄ dėl dietinio maitinimo ar netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobÅ«džio, nepagrįstas priežastinis ryÅ¡ys. Prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2012-05-20 iki 2016-05-30.Atsakovo atstovas prašė pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį.

Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ .

Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintÄ bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Nors ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Ligoninėje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei higieninių sÄ lygų į įstaigos administracijÄ . Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įstaigos administracijos, todėl teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, tačiau į teismÄ kreipėsi 2016-10-27 (b. l. 8), todėl daliai skundo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas praleido senaties terminÄ .CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas prašė netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi apie tai, kad jo kalinimo sÄ lygos buvo netinkamos sužinojo tik dabar, be to, pagal Europos SÄ jungos teismų praktikÄ Å¡iose bylose ieÅ¡kinio senaties netaikoma. Tačiau teismas pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieÅ¡kinio senaties klausimų, o Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽŽT) yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiÅ«ros laisvė žalÄ atlyginti pagal savo teisinę sistemÄ bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje Å¡alyje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ ItalijÄ ).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, neprašė ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti ir nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovo atstovo praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-05-20 iki 2013-10-26 taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjo buvimas Ligoninėje laikotarpiu nuo 2013-10-27 iki 2016-05-30.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos darbuotojai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina dėl jo kalinimo perpildytose Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose.Ginčui dėl minimalaus Ligoninės palatų plotų aktualus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010-04-30), 111.4 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Å¡iose Psichiatrijos skyriaus palatose: nuo 2013-10-27 iki 2013-10-30 kameroje Nr. 2 (plotas 8,92 kv. m., įrengtos 2 vietos) ir Nr. 6 (plotas 15,51 kv. m., įrengtos 3 vietos); nuo 2013-11-06 iki 2013-11-13 – kamerose Nr. 2 ir Nr. 9 (plotas 15,51 kv. m., įrengtos 3 vietos); nuo 2013-11-22 iki 2013-11-27 – kameroje Nr. 2; nuo 2013-12-04 iki 2013-12-11, nuo 2014-08-22 iki 2014-08-28, nuo 2016-05-10 iki 2016-05-24 – kameroje Nr. 8 (plotas 15,51 kv. m., įrengtos 3 vietos); nuo 2014-01-08 iki 2014-01-27 – kameroje Nr. 9; nuo 2014-07-23 iki 2014-08-01 – kameroje Nr. 6; nuo 2014-04-23 iki 2014-04-30, nuo 2014-11-21 iki 2014-11-28, nuo 2015-03-18 iki 2015-04-10 ir nuo 2015-10-28 iki 2015-11-06 – kameroje Nr. 7 (plotas 15,51 kv. m., įrengtos 3 vietos) (b. l. 10-11, 43).Laikotarpiu nuo 2014-02-28 iki 2014-03-05 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Chirurginio (Bendrojo) skyriaus kameroje Nr. 27 (plotas 21,25 kv. m., įrengtos 4 vietos); nuo 2014-04-11 iki 2014-04-16 - Chirurginio skyriaus kameroje Nr. 2 (plotas 24,92 kv. m., įrengtos 7 vietos) (b. l. 65, 43, 66);.Nuo 2015-03-06 iki 2015-03-13 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Vidaus ligų (Bendrojo) skyriaus kameroje Nr. 23 (plotas 8,80 kv. m., įrengtos 2 vietos), nuo 2015-10-07 iki 2015-10-09 - Vidaus ligų skyriaus kameroje Nr. 4 (plotas 13,5 kv. m., įrengtos 4 vietos) (b. l. 65, 42, 43).Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu iÅ¡ viso 29 paras, t. y. nuo 2013-10-27 iki 2013-10-30 (3 paros); nuo 2013-11-06 iki 2013-11-13 (7 paros), nuo 2013-11-22 iki 2013-11-27 (5 paros), nuo 2014-04-11 iki 2014-04-16 (5 paros), nuo 2015-03-06 iki 2015-03-13 (7 paros), nuo 2015-10-07 iki 2015-10-09 (2 paros) Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo laikomas pažeidžiant Taisyklių 111.4 punkte nustatytÄ minimaliÄ 5,1 kv. m. gyvenamojo ploto normÄ , kadangi jam minėtais laikotarpiais kamerose teko nuo 3,37 iki 4,46 kv. m. ploto, todėl konstatuotina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad tarp kamerose laikomų asmenų dėl vietos trūkumo kildavo konfliktinės situacijos, patalpose trūko baldų, pareiškėjas valgė lovoje, nebuvo kur laikyti asmeninius daiktus ir pan. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl riboto judėjimo kamerose (palatose) yra glaudžiai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertinamos kaip minėto pažeidimo dalis (pvz., LVAT 2013-05-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013, 2015-10-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1780-575/2015 ir kt.).

Pripažinus, kad kamerų ploto reikalavimai buvo pažeisti, teismas minėtų aplinkybių nevertina kaip atskirų žalos padarymo pagrindų.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Ligoninės palatose vienintelis ventiliacijos Å¡altinis buvo langai, tačiau jie blogai atsidarydavo dėl iÅ¡ iÅ¡orės ir vidaus įrengtų grotų. Pažymėjo, kad patalpose buvo drėgna, kaupėsi pelėsis.Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ ginčo laikotarpiu reglamentavo Higienos norma HN 76:2010 (iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – HN 76:2010), kurios 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal HN 76:2010 24 punktÄ , gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir nuo 2015-11-01 įsigaliojusiose Higienos normoje HN 134:2015. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per atveriamus langus. PareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamo patalpų vėdinimo paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas (b. l. 53-54), iÅ¡ kurio matyti, kad kamera Nr. 8 yra vėdinama per atveriamus langus.

Nors atsakovo atstovas į bylÄ nepateikė duomenų apie visų kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, vėdinimÄ , tačiau byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės admininistracijÄ dėl patiriamų sunkumų vėdinant kameras. Teismo vertinimu, patalpas tinkamai prižiÅ«rint, vėdinant, drėgmės ir pelėsio galima iÅ¡vengti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis dėl kamerų vėdinimo natÅ«raliai per atveriamus langus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo, dėl to pablogėjo regėjimas.

Nurodytoms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad natÅ«ralus patalpų apÅ¡vietimas užtikrinamas per kamerų langus, o pacientams praÅ¡ant, dienos metu paliekamas ir dirbtinis apÅ¡vietimas.Pagal Higienos normos HN 76:2010 22 punktÄ , kamerų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 proc., mažiausia dirbtinė apÅ¡vieta – 200 lx. Atsižvelgiant į tai, kad patalpų natÅ«ralaus apÅ¡vietimo padidinimas yra susijęs su lango iÅ¡kirtimu (padidinimu), spręstina, jog Å¡iuo atveju negalima konstatuoti atsakovo atstovo neteisėto neveikimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010 2 p., HN 134:2015 3 p.).

IÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-25 patikrinimo akto (b. l. 53-54) matyti, kad kameroje Nr. 8 apÅ¡vietimas patikrinimo metu atitiko nustatytus reikalavimus. Duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pareigÅ«nus dėl netinkamo kamerų apÅ¡vietimo, ar, kad dienos metu jam bÅ«tų atsisakyta įjungti dirbtinį apÅ¡vietimÄ , nėra. Nors atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie visų kamerų, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, dirbtinį apÅ¡vietimÄ , tačiau teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylÄ pateiktais duomenimis apie apÅ¡vietimo atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, jo argumentai yra deklaratyvÅ«s, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjo argumentus dėl neiÅ¡duodamo valymo inventoriaus paneigia atsakovo atstovo į bylÄ pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-11-21 patikrinimo aktas (b. l. 51-52), iÅ¡ kurio matyti, kad Ligoninės palatas valo palatiniai sanitarai ir pagalbiniai darbuotojai, o valymo inventoriaus iÅ¡davimas Ligoninės pacientams nenumatytas.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, kiti asmenys pareiÅ¡kėjÄ galėjo stebėti.

Atsakovo atstovas duomenų apie sanitarinio mazgo įrengimÄ kamerose į bylÄ nepateikė, pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų argumentų nepaneigė.Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas.

Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai.

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Teismo vertinimu, vien tik atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimo, kad Ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, nagrinėjamu atveju nepakanka. Ä® bylÄ atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, todėl Å¡ios aplinkybės laikytinos nustatytomis.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, jog jis buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis.Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Å io straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, įtvirtintas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkte.

Taigi, kalinimo įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys patalpose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad Ligoninė laikosi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo nuostatų, pagal kurias draudžiama rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Pažymėjo, kad ligos istorijos duomenimis pareiÅ¡kėjas yra rÅ«kantis. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės administracijÄ dėl to, kad kameroje buvo rÅ«koma, todėl negalima konstatuoti, kad Ligoninės administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į sveikÄ aplinkÄ ir taip sukėlė jam neturtinę žalÄ .PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis dėl netinkamo maitinimo. Nurodo, kad negalėjo valgyti Ligoninės maisto, turėjo badauti.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo maitinamas pagal valgiaraÅ¡tį dirbantiems vyrams, patvirtintÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-138 (su vėlesniais pakeitimais), be to, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į pataisos namų administracijÄ dėl netinkamo maitinimo. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta jokia gydytojo rekomendacija skirti pareiÅ¡kėjui dietinį maitinimÄ , todėl Å¡iuo atveju negali bÅ«ti konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo yra deklaratyvÅ«s, todėl atmestini.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, jog kamerose neveikė radijo taÅ¡kas, dėl to jautėsi izoliuotas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 176 punktas (akto redakcija galiojusi iki 2016-03-31) nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių gyvenamosiose patalpose, klubuose, bibliotekose, ilgalaikių pasimatymų ir poilsio kambariuose, kalėjimų, karcerių, kamerų tipo patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių bei laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose ir palatose, bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose, taip pat pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiÅ«ros uždarosiose įstaigose, taip pat, kai reikia, kitose patalpose įrengiami radijo taÅ¡kai, kurie įjungiami ir iÅ¡jungiami centralizuotai.

Radijo klausymosi tvarkÄ nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu. Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo argumentų dėl neįrengto radijo taÅ¡ko, tačiau byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl to bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės admininistracijÄ . Pažymėtina, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 93 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti neribotÄ kiekį literatÅ«ros ir raÅ¡omųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus, taip pat nuteistuosius spaudos leidiniais aprÅ«pina Ligoninė, todėl Å¡iuo atveju negalima konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas buvo izoliuotas.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai, kad dėl neįrengto radijo taÅ¡ko jis buvo izoliuotas, atmestini kaip deklaratyvÅ«s.Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl pasivaikščiojimų trukmės teismas pažymi, jog Higienos normos HN 76:2010 11 p., nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip 1 valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore. Nepilnamečiams, moterims, ligoniams, asmens sveikatos priežiÅ«ros specialistui rekomendavus, sudaromos sÄ lygos bÅ«ti gryname ore 2 kartus per dienÄ po vienÄ valandÄ .

Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta jokia specialisto rekomendacija skirti pareiÅ¡kėjui dviejų valandų pasivaikščiojimÄ per dienÄ , todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos.PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad turėjo miegoti dviaukÅ¡tės lovos antrame aukÅ¡te, nors jo nugara buvo traumuota. Atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad dviaukščių lovų antrieji aukÅ¡tai naudojami asmeniniams daiktams laikyti, minėtas aplinkybes patvirtina į bylÄ pateiktos kamerų nuotraukos (b. l. 67, 68).

Teismas pažymi, jog teisės aktai nereglamentuoja, kad nuteistųjų gultai bÅ«tų vieno ar dviejų aukÅ¡tų, be to, bylos duomenimis, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, yra įrengtos vienos aukÅ¡to lovos (b. l. 42, 43, 66). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad Ligoninės duÅ¡o patalpa sena, plytelės suskilę, įranga sulūžusi, vanduo nepakankamai karÅ¡tas, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Pažymėtina, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka vien deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų, todėl jo argumentai atmestini.IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ viso 29 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos, taip pat byloje liko nepaneigti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, todėl konstatuotina, kad Ligoninė pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 20 000 Eur neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė nepatogumais, stresu, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu ir pan. Tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti psichologiniai iÅ¡gyvenimai bei įvairÅ«s sveikatos sutrikimai galimai susiję su jam dignozuota paranoidine Å¡izofrenija bei narkotinių medžiagų vartojimu (b. l. 17- 39). Byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio.

Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, į tai, kad kamerų perpildymas buvo žymus, tačiau, kita vertus, pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas periodiÅ¡kai, trumpais laikotarpiais.

Nesant byloje duomenų, kad nustatyti pažeidimai bÅ«tų lėmę ilgalaikes, nepataisomas pasekmes, taip pat nenustačius, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo atsakovo atstovo elgesio pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ nėra pagrindo vertinti 20 000 Eur suma, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiÅ¡kėjo patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ praktikÄ (pvz., LVAT 2016-10-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2729-502/2016 pareiÅ¡kėjui priteisė 800 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjas Ligoninėje buvo laikomas 110 dienų perpildytose palatose bei nesant tinkamai įrengto tualeto) bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, taip pat vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ teisingai atlygins 290 Eur sumos priteisimas.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 290 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. U. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti J. U. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 290 Eur (du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                               Audrius Grauželis