Legislator Case Law & Legislation
d16d5eed-efd3-4a69-8e18-7ca423cf0830 AI generated

Court partially allows appeal to reduce fine and remove license suspension for repeated traffic offenses.

Case Number d16d5eed-efd3-4a69-8e18-7ca423cf0830
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially dismissed the administrative penalty against R. M. for reckless driving, reducing the fine to the minimum and removing the license suspension. While the court acknowledged the defendant's aggressive behavior and repeated violations, it found the original sanction excessive given the specific circumstances. Consequently, the decision was modified to impose only the statutory minimum penalty without the additional suspension.

Legislator headnote

AI generated

LR ATPK 300-302 str.; Administrative penalties must be proportionate to the offense, and repeated violations do not automatically justify maximum sanctions if mitigating factors exist.

Keywords

AI generated
administrative penalty reduction reckless driving offense license suspension removal proportionality principle repeated violation aggravation

Cited Legislation

AI generated
LR ATPK 300-302 str.
vairuojamÄ automobilį, laikytinas chuliganiÅ¡ku vairavimu.            Vadovaudamasis LR ATPK 300-302 str., teismas,                         nutaria:R.
ATPK 1242 str. 2 d.
nubaustas - pagal ATPK 1242 str. 2 d. (chuliganiškas vairavimas) - 1500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėn.
ATPK 1241 str. 7 d.
laikotarpiui; pagal ATPK 1241 str. 7 d. (vairuotojo pažymėjimo nepateikimas 2013-11-27) - 30 Lt bauda; du kartus pagal ATPK 125 str. (kelio ženklo „STOP“ reikalavimo nesilaikymas) - 750 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėn.
ATPK 125 str.
(vairuotojo pažymėjimo nepateikimas 2013-11-27) - 30 Lt bauda; du kartus pagal ATPK 125 str. (kelio ženklo „STOP“ reikalavimo nesilaikymas) - 750 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėn.
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

NUTARIMAS                                                     Administracinė byla Nr. II-2-649/2014Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7;45.4.2; 52.5; (S) Proceso Nr. 4-26-3-00388-2013-0                                                       NUTARTIS        KupiÅ¡kis                                                                                                          2014-02-07 KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai JurkÅ¡tienei, dalyvaujant skundÄ pateikusiam asmeniui R.

M., jo atstovui advokato padėjėjui Vadimui MakuÅ¡inui, dalyvaujant Panevėžio apskrities VPK KupiÅ¡kio rajono PK atstovui Irmantui Gudui, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl 2013-12-05 Panevėžio AVPK KupiÅ¡kio rajono PK pareigÅ«no nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 71P-4126842-13 panaikinimo,                                                                    nustatė:             R.

M. 2013-12-05 nutarimu ( b. l.

4) nubaustas už tai, kad 2013-08-09 apie 0 val. 30 min., Biržų gatvėje Subačiuje, taip pat KupiÅ¡kio rajone, vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo iÅ¡ galo apie 1 m atstumu iki priekyje važiuojančio automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo paskui jį su įjungtomis tolimosiomis žibintų Å¡viesomis, taip akindamas automobilio Audi 80 vairuotojÄ . Automobilio Audi 80 vairuotojui iÅ¡važiavus ant kelio Daugpilis-RokiÅ¡kis –Panevėžys, automobilio Audi 100 vairuotojas iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir važiavo prisigretinęs prie automobilio Audi 80 kairiojo Å¡ono minimaliu atstumu, taip keldamas pavojų automobilio Audi 80 vairuotojui ir automobilyje buvusiai keleivei, nes automobilio Audi 80 vairuotojas, stengdamasis iÅ¡vengti susidÅ«rimo, traukėsi kuo deÅ¡iniau važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir viena automobilio puse važiavo žvyruotu kelkraščiu.

Po to, pavažiavęs kurį laikÄ , aplenkė automobilį Audi 80 ir pradėjo staigiai stabdyti, dėl ko automobilio Audi 80 vairuotojas turėjo taip pat staigiai stabdyti stengdamasis iÅ¡vengti atsitrenkimo į staigiai priekyje sustojusį automobilį. Tokie automobilio Audi 100 vairuotojo veiksmai ir chuliganiÅ¡kas vairavimas tęsėsi apie 15 km, kol priekyje pamatė atvažiuojantį policijos automobilį. Pamatęs atvažiuojantį policijos automobilį vairuotojas padidinęs greitį nuvažiavo.              Dar nutarime nurodyta, kad automobilį Audi 100 policijos pareigÅ«nai persekiojo su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos Å¡viesos Å¡vyturėliais, tačiau automobilio vairuotojas važiavo tolyn pro Puponių kaimÄ ir ten nestojo prie „STOP“ ženklo, esančio prieÅ¡ geležinkelio pervaÅ¾Ä , atvykęs į policijos komisariatÄ 2013-11-27 administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui, nepateikė policijos pareigÅ«nei vairuotojo pažymėjimo.              Nurodyta, kad R.

M. pažeidė KET 9, 16, 28, 96, 105, 125, 175 punktų reikalavimus. R. M. nutarimu, remiantis ATPK 33 str., paskirta galutinė nuobauda – 1500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėn. laikotarpiui. Pagal atskirus ATPK straipsnius R. M. nubaustas - pagal ATPK 1242 str. 2 d. (chuliganiškas vairavimas) - 1500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 15 mėn. laikotarpiui; pagal ATPK 1241 str. 7 d. (vairuotojo pažymėjimo nepateikimas 2013-11-27) - 30 Lt bauda; du kartus pagal ATPK 125 str. (kelio ženklo „STOP“ reikalavimo nesilaikymas) - 750 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėn. laikotarpiui.

Teismas patikslino pažeidimo esmę ir nustatė, kad institucija, suraÅ¡iusi administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir nutarimÄ , suklydo įvardydama automobilio, paskui kurį važiavo R. M., markę – tas automobilis yra ne VW Golf ( kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime), bet Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. K..   KupiÅ¡kio rajono PK atstovas I. Gudas nurodė, kad R. M. pagal ATPK 125 str. du kartus nubaustas per klaidÄ , norėta nubausti vienÄ kartÄ .

             KupiÅ¡kio rajono PK atsiųstame atsiliepime į R. M. skundÄ nurodė ( b. l. 53-54), kad nutarimas buvo priimtas remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje esančia medžiaga, remiantis ATPK numatytomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, prašė R. M. skundo netenkinti. Pripažįstama, kad suklysta įvardijant automobilio markę ir kad neteisingai R. M. nubaustas du kartus pagal ATPK 125 str. Dėl R. M. veikos pagal ATPK 1242 str. 2 d. nurodyta, kad R. M. skundo argumentas, kad E. K. vairuojamas automobilis sukėlė įtarimÄ , nes važiavo lėtai, tarsi apžiÅ«rėdamas jo valdÄ , nepagrįstas, kadangi kelias, kuriuo važiavo E. K., yra bendro naudojimo.

Apie neva įtarimÄ sukėlusį automobilį ir juo važiuojančius asmenis R. M. turėjo praneÅ¡ti policijai, o ne pats vykdyti teisingumÄ persekiodamas automobilį ir grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles. R. M. elgesys negali bÅ«ti laikomas bÅ«tinu reikalingumu, Å¡iuo atveju R. M., neieÅ¡kodamas kitų bÅ«dų įtarimams patvirtinti ar paneigti, pats siekdamas pademonstruoti nepagarbÄ visuomenei bei savo iÅ¡skirtinumÄ , keldamas pavojų sau ir kitiems asmenims, tyčiniais aktyvais veiksmais persekiojo ir „taranavo“ E. K. vairuojamÄ automobilį, kuriuo kaip keleivė važiavo ir M.

P., kuriai, kaip ir E. K., dėl R. M. sudarytų vairavimo sunkumų grėsė pavojus gyvybei ir sveikatai.              KupiÅ¡kio rajono PK atstovas I. Gudas prašė atmesti R. M. skundÄ ir nurodė, kad R. M., norint tik pasiÅ¡nekėti su kito automobilio vairuotoju, nebÅ«tina jį persekioti. R. M. skunde ( b. l. 37-41) dėl kaltinimo pagal ATPK 1242 str. 2 d. nurodė, kad aplinkybių, jog sukėlė E. K. vairavimo sunkumų, neginčija ir neneigia, tačiau taip elgėsi ne dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Jo poelgio priežastys buvo susijusios su įtarimais, kuriuos sukėlė E. K., vairuodamas savo automobilį, o bÅ«tent, jam pasirodė, kad asmenys, esantys tame automobilyje, niekur neskuba tarsi apžiÅ«rinėdami jo valdÄ . Vienintelė Å¡ovusi mintis buvo, jog tai vagys, tiriantys aplinkÄ ir jo valdoje esančių objektų iÅ¡sidėstymÄ . Jo ketinimas, pagrįstas bÅ«tinojo reikalingumo požymiais, buvo sustabdyti tÄ automobilį, pažiÅ«rėti į jame esančių asmenų veidus, įsidėmėti juos, paklausti, kÄ jie veikia prie jo valdos, kodėl jÄ apžiÅ«rinėja.

Jei bÅ«tų sustabdęs persekiojamÄ automobilį, bÅ«tų pasiekęs prevencinių tikslų, tokiu bÅ«du bÅ«tų užkirstas kelias galimai nusikalstamai veikai ar kitokios rūšies teisės pažeidimui. Nors jo veiksmais buvo sukelta grėsmė žalai atsirasti, tačiau pati žala sukelta nebuvo, toks elgesys laikytinas veikimu bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis. Persekiojamam automobiliui nestojant, kartojo fabuloje nurodytus kelių eismo taisyklių pažeidimus. VienÄ sykį automobilis sustojo, tačiau jam iÅ¡lipus pradėjo važiuoti, taip sukeldamas dar didesnius įtarimus.

Netrukus pastebėjo dar vienÄ automobilį, ant kurio nepastebėjo skiriamųjų ženklų. Pamanė, kad tai gali bÅ«ti persekiojamo automobilio pastiprinimas, todėl atsisakė savo prevencinių užmačių ir padidinęs greitį nuvažiavo tolyn, nepastebėjo, kad jį kas vytųsi. Mano, kad jo elgesys atitinka ATPK 1242 str. 1 d. numatytus požymius. PareigÅ«nas motyvuotai nenurodė, kodėl jo elgesį persekiojant E. K. kvalifikuoja kaip padarytÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.   Dėl kaltinimo pagal ATPK 125 str. nurodė, kad nustojęs persekioti E. K. vairuojamÄ automobilį nuvažiavo į namus nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių.

Geležinkelio pervaÅ¾Ä , kuriÄ tarnybiniuose praneÅ¡imuose mini pareigÅ«nai, pravažiavo, tačiau buvo sustojęs prie „STOP“ ženklo. Jam taip pat nesuprantama, kodėl pažeidimas, jog jis nebuvo sustojęs prie „STIOP“ ženklo, inkriminuotas du kartus.   Dėl kaltinimo pagal ATPK 1241 str. 7 d. nurodė, kad nubaustas už tai, jog 2013-11-27 administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui nepateikė policijos pareigÅ«nei vairuotojo pažymėjimo. Kaip Å¡io pažeidimo pagrindas nurodomas KET 16 punktas, įpareigojantis vairuotojÄ su savimi, be kitų dokumentų, turėti ir vairuotojo pažymėjimÄ bei pateikti vairuotojo pažymėjimÄ patikrinimui.

Tačiau Å¡i pareiga privaloma tik valdant transporto priemonę, tai yra privaloma pateikti vairuotojo pažymėjimÄ sustabdytos transporto priemonės vairuotojui. Kai jis buvo kviečiamas 2013-11-27 pas pareigÅ«nę, Å¡aukimo Å¡aknelėje nebuvo nurodyta, kad privaloma turėti vairuotojo pažymėjimÄ .                R. M. praÅ¡o jo kelių eismo taisyklių pažeidimus, kvalifikuotus pagal ATPK 1242 str. 2 d., perkvalifikuoti į ATPK 1242 str. 1 d. ir , taikant ATPK 17 str., bylÄ toje dalyje nutraukti; kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kvalifikuotÄ pagal ATPK 1241 str. 7 d., konstatuoti nepadarytu ir bylÄ toje dalyje nutraukti; du kelių eismo taisyklių pažeidimus, kvalifikuotus pagal ATPK 125 str.,  konstatuoti neįrodytus ir bylÄ toje dalyje nutraukti.              R.

M. posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad rugpjūčio 9 d. apie 00 val. 30 min., bÅ«damas savo namų valdoje, pastebėjo tai sustojantį, tai pradedantį judėti automobilį netoli jo namų valdos. Jis užsiima automobilių verslu, teritorija neaptverta, tokie pravažiuojančio automobilio stabtelėjimai sukėlė įtarimÄ . Asmuo iÅ¡ įtartino automobilio iÅ¡lipęs nebuvo, jis savo automobiliu prisiartino prie įtartino automobilio ir pamirksėjęs Å¡viesomis bandė tÄ automobilį sustabdyti. ChuliganiÅ¡kų veiksmų nesiėmė, tiesiog norėjo pamatyti asmenis, sėdėjusius įtartiname automobilyje.

Neginčija, kad persekiodamas automobilį atliko veiksmus, kurie nurodyti nutarime, tačiau jei iÅ¡ karto bÅ«tų pamatęs automobilyje sėdinčius vaikinÄ ir merginÄ , bÅ«tų atsiprašęs ir viskas bÅ«tų pasibaigę. Kai įtartinas automobilis nestojo, gaudynės tęsėsi gana ilgai, nuo Subačiaus iki NoriÅ«nų. Važiuodamas iÅ¡ paskos, Å¡vietė įtartinam automobiliui tolimosiomis Å¡viesomis. IÅ¡ pradžių pačiame Subačiuje jis aplenkęs sustojo, taip pat sustojo ir aplenktasis automobilis, tačiau jam bandant prieiti, įtartinas automobilis pradėjo važiuoti.

Važiuojant nuo Subačiaus link NoriÅ«nų atstumai nuo jo automobilio iki persekiojamo automobilio buvo nedideli. Kai aplenkdavo tÄ automobilį ir stabdydavo, nebÅ«davo taip, kad „mirtinai stabdytų“. Važiavo prisigretinęs prie E. K. vairuojamo automobilio ir nepastebėjo, kad jis važiuotų žvyruotu kelkraščiu. Kai sutikdavo iÅ¡ priekio atvažiuojantį automobilį, grįždavo į savo juostÄ , paskui vėl prisigretindavo. Kai nebÅ«davo iÅ¡ priekio automobilių, paskui E. K. važiavo įjungtomis tolimosiomis Å¡viesomis.

Aplenkęs E. K. vairuojamÄ automobilį, savo automobilį staigiai stabdė norėdamas paklausti - kÄ jie veikė prie jo namų valdos. Už NoriÅ«nų pamatė prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį ir pamanė, kad tai persekiojamojo automobilio pastiprinimas. Nematė, kad tai policijos automobilis, tiesiog nenorėjo veltis į konfliktÄ , todėl nuvažiavo link KupiÅ¡kio, o vėliau pasuko į Puponis ir grįžo į namus. Matė, kad maždaug 1 km atstumu nuo jo iÅ¡ paskos važiuoja automobilis, tačiau Å¡vyturėliai nebuvo įjungti.

Puponyse sustojo prie ties geležinkelio pervaža esančiu „STOP“ ženklu, policijos automobilio už savo automobilio nematė. Buvo kviestas pas policijos pareigÅ«nus, tačiau Å¡aukime nebuvo nurodyta, kad bÅ«tina turėti vairuotojo pažymėjimÄ . Jam žinoma, kad bÅ«tina pateikti vairuotojo pažymėjimÄ tada, kai vairuojant automobilis yra sustabdomas.  Liudytojas L. S., policijos pareigÅ«nas, paaiÅ¡kino, kad rugpjūčio 9 d. buvo gautas praneÅ¡imas, jog KupiÅ¡kio link važiuoja automobilis, kurį taranuoja kitas automobilis.

Važiuodami link NoriÅ«nų pastebėjo tuos du automobilius ir pristabdė. Antrasis automobilis aplenkė pirmÄ jį ir padidinęs greitį nuvažiavo link KupiÅ¡kio. PareigÅ«nai tÄ automobilį, pasukusį link Puponių, pradėjo vytis, ir atstumas tarp automobilių prieÅ¡ Puponis galėjo bÅ«ti apie 150-300 m. PrieÅ¡ R. M. įvažiuojant į Puponis įsijungė Å¡vyturėlius. Kai R. M. vairuojamas automobilis kirto geležinkelio pervaÅ¾Ä , iki to automobilio galėjo bÅ«ti apie 100 m, todėl jis matė, tas automobilis kirto pervaÅ¾Ä nesustojęs, nors yra „STOP“ ženklas.

Už pervažos yra žvyrkelis, todėl jie dėl dulkių persekiojamÄ automobilį pametė. Automobilį vairavo jis, automobilio plafonas, skiriamasis policijos automobilio ženklas, visÄ laikÄ Å¡veitė. R. M. persekiojo virÅ¡ydami greitį, bet atstumas iki persekiojamo automobilio mažėjo minimaliai. Mano, kad nuo pagrindinio kelio Panevėžys-KupiÅ¡kis įjungti policijos Å¡vyturėliai turėjo bÅ«ti matomi. Liudytojas V. B., policijos pareigÅ«nas, paaiÅ¡kino, kad tÄ naktį dirbo su L. S..

Važiuodami pagal praneÅ¡imÄ pamatė abu atvažiuojančius automobilius, jų automobilio plafonas Å¡vietė. Sustojo kelkraÅ¡tyje, apsisuko ir pradėjo vytis antrÄ jį automobilį Audi 100, kuris, pagal praneÅ¡imÄ , taranavo pirmÄ jį automobilį. Kai policijos automobilis apsisuko, iki R. M. vairuojamo automobilio Audi 100 galėjo bÅ«ti kokie 500 m. Pasukę link Puponių įsijungė žiburėlius ir garsinį signalÄ . Kai R. M. įvažiavo į Puponis, atstumas nuo policijos automobilio iki R.

M. vairuojamo galėjo bÅ«ti apie 800-900 metrų, gal ir galėjo priekyje važiuojantis automobilis Å¡vyturėlių nepastebėti. Važiuodami per Puponis R. M. vairuojamÄ automobilį truputį prisivijo. Kai R. M. kirto geležinkelio pervaÅ¾Ä , atstumas nuo policijos automobilio iki R. M. vairuojamo galėjo bÅ«ti 600-700 metrų. Matė, kad R. M. nebuvo sustojęs prie pervažos, nes nebuvo įsijungę „stop“ žibintai. Puponių gyvenvietėje ne visÄ laikÄ matė R. M. vairuojamÄ automobilį, nes yra posÅ«kiai.

   Liudytojas E. K. paaiÅ¡kino, kad tÄ naktį po 24 val. su M. P. važiavo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pravažiuodamas pro vienÄ sodybÄ , prie kurios pristabdė, kieme pamatė automobilį su įjungtais gabaritais. Važiavo neskubėdamas, nes kelias duobėtas, turėjo laiko, be to, važiavo su mergina, ir netrukus pamatė, kad tas automobilis, kuris stovėjo kieme su gabaritais, važiuoja jam iÅ¡ paskos. Subačiuje važiavo prisigretinęs prie jo automobilio galo ir įjungęs tolimuosius žibintus, mirksėjo perjunginėdamas Å¡viesas.

Jis nestojo, nes nesijautė, kad kÄ nors bÅ«tų neleistino padaręs, jautėsi atsakingu už keleivę. Kai iÅ¡važiavo į keliÄ Panevėžys –KupiÅ¡kis, R. M. pradėjo važiuoti lygiagrečiai prisigretinęs prie jo automobilio, tarp veidrodėlių buvo kokie 20 cm atstumas. Kai sutikdavo prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, grįždavo į savo juostÄ . Pravažiavus automobiliui važiuodavo su tolimosiomis Å¡viesomis apie 1-1,5 m atstumu nuo jo automobilio, kol prisigretindavo.

Jis važiavo 90-100 km/h greičiu, prisigretinęs R. M. važiuodavo 100-200 metrų atstumÄ , taip važiavo 2-3 kartus. Prisigretinęs R. M. du kartus bandė jį spausti į kelkraÅ¡tį, vienÄ kartÄ jo vairuojamo automobilio ratai važiavo kelkraščiu. R. M. jį aplenkdavo ir, užvažiuodamas į priekį, staigiai ir rizikingai stabdydavo, tai darė 3-4 kartus. Jis spėdavo sustabdyti, toks priekyje stabdančio automobilio vairuotojo elgesys jam atrodė pavojingu. Telefonu pranešė policijai, kad automobilis Audi 100 taranuoja jo automobilį.

Važiuodamas už Noriūnų pamatė atvažiuojantį policijos automobilį, kuris buvo su įjungtu plafonu. R. M. pristabdė, tačiau greitai nuvažiavo link Kupiškio. Policijos pareigūnai apsisuko ir nusivijo automobilį Audi 100, prieš gaudynes atstumas tarp automobilių tikrai buvo didelis - 1,5-2 kilometrai. Matė, kaip iš pradžių R. M., o vėliau ir policijos automobilis pasuko į Puponis. Kai policijos automobilis atsisuko į Puponis, iki R. M. automobilio galėjo būti apie 1 km atstumas.

KeliÄ iki Puponių gyvenvietės matė, nematė, kad policijos automobilis bÅ«tų įsijungęs Å¡vyturėlius. PrieÅ¡ įvažiuojant R. M. į Puponis, atstumas tarp jo ir policijos automobilio nesumažėjo.   Liudytoja M. P. paaiÅ¡kino, kad ji kaip keleivė su E. K. lėtai, pristabdant važiavo pro R. M. namus, nes ginčijosi spręsdami kur važiuoti. Prie fermų apsisukę grįžo vėl pro R. M. namus. Subačiaus gel. stotyje E. K. pamatė už jo labai arti važiuojančio automobilio Å¡viesas.

Neprisimena, ar tas automobilis signalizavo Å¡viesomis. Ji suprato, kad tas automobilis norėjo, kad E. K. sustotų, tačiau pastarasis atsisakė sustoti. IÅ¡važiavus į keliÄ Panevėžys-KupiÅ¡kis tas automobilis aplenkdavo E. K. vairuojamÄ automobilį ir priekyje staigiai stabdydavo, taip darė 3-5 kartus, ji buvo iÅ¡sigandusi. R. M. 1-2 kartus važiavo lygiagrečiai E. K. automobiliui, atstumai tarp veidrodėlių buvo 10-15 cm. Taip pat R. M., kai buvo prisigretinęs, 1 ar 2 kartus spaudė E. K. automobilį link kelkraščio.

Kai pamatė policijos automobilį pastebėjo, kad Å¡vietė plafonas. Policijos automobilis apsisuko ir pradėjo vytis R. M., atstumas tarp automobilių galėjo bÅ«ti apie 1 km. Matė, kaip policijos automobilis, kuris nebuvo įsijungęs Å¡vyturėlių ir garsinio signalo, įvažiavo į Puponių gyvenvietę. Ä®važiuojant į Puponių kaimÄ atstumas tarp policijos automobilio ir R. M. vairuojamo automobilio buvo dar padidėjęs. Jai atrodė, kad policijos pareigÅ«nai nesistengė vytis R. M..

Duodama paaiškinimus policijos pareigūnams neteisingai nurodė, kad jog iš karto buvo įjungti švyturėliai. Iki Puponių kaimo policijos automobilyje nebuvo įjungti švyturėliai.   Skundas tenkinamas iš dalies Dėl nutarimo dalies R. M. atžvilgiu pagal ATPK 1242 str. 2 d.Teismo nuomone, R. M. veikoje yra požymiai administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 str. 2 d. – chuliganiškas vairavimas. R. M. neneigia atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau nurodo, kad tai padarė ne dėl chuliganiškų paskatų.

ATPK 1242 str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Å io administracinio teisės pažeidimo bÅ«tinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiÅ¡kos paskatos. Teismų praktikoje chuliganiÅ¡kos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ar elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ Â mažareikÅ¡mę dingstį.

ChuliganiÅ¡kam vairavimui konstatuoti bÅ«tina nustatyti asmens tyčinius veiksmus – tai yra kaltės forma turi bÅ«ti tik tyčia. R. M. padarė keletÄ kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie, teismo nuomone, turi bÅ«ti vertinami ne kaip pavojingas vairavimas, o kaip chuliganiÅ¡kas vairavimas. KET 96 p. nurodo, kad draudžiama kaip įspėjamÄ jį signalÄ naudoti tolimÄ sias Å¡viesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį). R. M. pažeidė šį reikalavimÄ , nes mirksėjo ir Å¡vietė tolimosiomis Å¡viesomis važiuodamas paskui E. K. gana ilgÄ laikÄ .

Å iÄ aplinkybę patvirtino E. K. ir M. P. parodymai, taip pat R. M.. KET 105 p. nurodo, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta deÅ¡ine kelio puse, 125 p. nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to. R. M. pažeidė Å¡iuos reikalavimus, nes keletÄ kartų važiavo prisigretinęs prie E. K. vairuojamo automobilio kairiosios pusės itin mažu atstumu, tai yra važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta– E. K. parodė, kad atstumas tarp veidrodėlių galėjo bÅ«ti apie 20 cm, M.

P. parodė, kad atstumas tarp veidrodėlių galėjo bÅ«ti 10-15 cm, taip prisigretinęs R. M. važiuodavo 100-200 metrų ir tÄ darė 2-3 kartus, grįždavo į savo eismo juostÄ tik sutikęs atvažiuojantį automobilį. Be to, važiuodamas prisigretinęs, R. M. E. K. du kartus bandė spausti į deÅ¡inį kelkraÅ¡tį.              R. M. netinkamu vairavimu sukėlė pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertė E. K. staigiai keisti judėjimo greitį. Liudytojai E. K. ir M.

P. parodė, kad R. M. 3-5 kartus, aplenkęs E. K., užvažiuodavo į priekį ir staigiai stabdydavo, taip stengdamasis sustabdyti E. K.. KET 28 p. nurodo, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. Nors R. M. neinkriminuotas KET 140.4 p. pažeidimas, tačiau Å¡is punktas draudžia vairuotojui staigiai stabdyti, jei tai nebÅ«tina eismo saugumui. Be to, R. M. gana ilgÄ kelio tarpÄ važiavo paskui E. K. 1-1,5 m atstumu iki automobilio.

Toks elgesys itin pavojingas, nes prieÅ¡ E. K. automobilį bet kada galėjo atsirasti kliÅ«tis, dėl kurios E. K. bÅ«tų reikėję stabdyti automobilį. KET 133 p. reikalavimai įpareigoja vairuotojÄ pasirinkti saugų važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. ChuliganiÅ¡kas vairavimas priežastiniu ryÅ¡iu susietas su KET 9 p., numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

             Toks R. M. vairavimas negali būti kvalifikuojamas vien tik kaip pavojingas ( ATPK 1242 str. 1 d. ), taip pat negali būti laikomas būtinu reikalingumu ( ATPK 17 str.). R. M. nuosavybei pavojus, kurį reikėjo šalinti tokiomis priemonėmis, nebuvo kilęs. Naktį lėtai pravažiuojantis automobilis gal ir galėjo R. M. sukelti tam tikrus įtarimus, bet galimas pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. R. M. automobilio markę ir numerį išsiaiškino iš karto, prisivijęs E. K. automobilį dar Subačiuje.

Kai E. K. vairuojamo automobilio mažiau pavojingais bÅ«dais ( signalizuojant Å¡viesomis, garsiniu signalu ar panaÅ¡iai) nepavyko sustabdyti, R. M. privalėjo baigti gaudynes, o grįžęs namo ir pastebėjęs turto vagystės pėdsakus, informuoti policijÄ apie vagystę ir nurodyti įtarimus kėlusio automobilio valstybinį numerį.   Teismas laiko, kad R. M. chuliganiÅ¡kai vairavo, tai yra pažeidinėjo kelių eismo taisykles, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, panaudodamas kaip pretekstÄ mažareikÅ¡mę dingstį.

Ta dingstis-bet kokiu bÅ«du iÅ¡siaiÅ¡kinti įtartiname automobilyje buvusių asmenų tapatybes. Ä®statymai nesuteikia teisės R. M. pačiam vykdyti teisingumÄ , tai yra jam nesuteikta teisė bet kokiomis priemonėmis stengtis sustabdyti įtarimÄ sukėlusį automobilį. Nors E. K. ir lėtai važiavo pro R. M. sodybÄ vėlyvu metu (naktį), jis važiavo bendro naudojimo keliu, nepažeidė kelių eismo taisyklių, nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, nebandė savo automobilio Å¡viesomis apÅ¡viesti R.

M. sodybos, neprivalėjo reaguoti į paskui važiuojančio automobilio signalus, neprivalėjo sustoti. Remiantis R. M. paaiÅ¡kinimais ir skundo argumentais, E. K. įtartinas elgesys R. M. buvo- lėtas važiavimas keliu vasaros nakties metu. Tačiau toks elgesys nedraudžiamas, todėl teismas R. M. motyvus dėl netinkamo elgesio –„ketinimas...buvo sustabdyti šį automobilį, pažiÅ«rėti į jame esančių asmenų veidus, įsidėmėti juos, paklausti, kÄ jie veikia prie mano valdos, kodėl jÄ apžiÅ«rinėja“- laiko mažareikÅ¡me dingstimi.     Pažymėtina, kad toks R.

M. vairavimas –kito automobilio persekiojimas - kėlė didelį pavojų eismo saugumui, jo paties, E. K. ir M. P. saugumui. Kelias Panevėžys –KupiÅ¡kis yra valstybinės reikÅ¡mės, judėjimas gana intensyvus, gaudynės vyko naktį. PraktiÅ¡kai visi R. M. daromi KET pažeidimai kėlė didelį pavojų – E. K. automobilio persekiojimas vyko apie 15 km ( nurodyta ginčijamame nutarime, faktinės aplinkybės neginčijamos); R. M. važiavo paskui E. K. automobilį prisiartinęs iÅ¡ galo 1-1,5 m atstumu ir Å¡vietė tolimosiomis Å¡viesomis, kai E. K. nurodė važiavęs 90-100 km/h greičiu; keletÄ kartų važiavo prisigretinęs prie E. K. vairuojamo automobilio kairiojo Å¡ono itin mažu atstumu (liudytojų parodymais remiantis, atstumas tarp veidrodėlių galėjo bÅ«ti 10-20 cm); keletÄ kartų R.

M. savo vairuojamu automobiliu spaudė E. K. vairuojamÄ automobilį į kelkraÅ¡tį; keletÄ kartų R. M., aplenkęs E. K., užvažiuodavo į priekį ir staigiai stabdydavo, taip priversdamas E. K. rizikingai stabdyti savo automobilį. Tai, kad R. M., vydamasis E. K., nesiekė prevencinių tikslų, o elgėsi gana įžūliai ir chuliganiÅ¡kai, patvirtina ir R. M. elgesys, kai E. K. apie persekiojimÄ informavo policijÄ . Liudytojai L. S. ir V. B. patvirtino, kad jie pagal praneÅ¡imÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvažiavo policijos automobiliu įjungtu plafonu – tai policijos automobilio skiriamasis ženklas, kuris gerai matyti ir naktį.

Kai netoli priešpriešais atvažiuojančio policijos automobilio sustojo E. K., pristabdė ir R. M.. E. K. ir M. P. nurodė matę, kad sustojo policijos automobilis su įjungtu plafonu. Teismas kritiškai vertina R. M. parodymus, kad jis nematė, jog tai policijos automobilis, o manė, kad tai persekiojamo automobilio pastiprinimas. Kadangi R. M. pravažiavo visai netoli kitoje eismo juostoje sustojusio policijos automobilio, negalėjo nematyti policijos automobilio su skiriamuoju ženklu. Nenoras pranešti policijai apie jam įtarimus sukėlusį automobilį verčia abejoti gaudynių prevenciniais tikslais.

Lieka retorinis kausimas – kokia galėjo bÅ«ti persekiojimo baigtis, jei nebÅ«tų atvažiavęs policijos automobilis.     Panevėžio AVPK KupiÅ¡kio rajono PK R. M. veikÄ dalyje pagal ATPK 1242 str. 2 d. kvalifikavo teisingai, skundas Å¡ioje dalyje dėl veikos perkvalifikavimo nepagrįstas ir netenkinamas. Dėl nutarimo dalies R. M. atžvilgiu pagal ATPK 1241 str. 7 d.R. M. veikoje yra nėra požymių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 str. 7 d. R. M. 30 Lt bauda paskirta už tai, kad atvykęs į policijos komisariatÄ 2013-11-27 administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui, nepateikė policijos pareigÅ«nei vairuotojo pažymėjimo, kaip pagrindas nurodomas KET 16 p. nuostatų pažeidimas.

Paminėtas KET punktas nurodo -  Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės maÅ¡inos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigÅ«no reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimÄ , transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiÅ«ros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimÄ (polisÄ ) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Å¡ių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.KET 16 p. nurodo vairuotojo pareigas valdant transporto priemonę, tai yra vairuojant, todėl kvalifikuoti pažeidimÄ pagal paminėtÄ nuostatÄ galima tada, kai eismo metu sustabdytos transporto priemonės vairuotojas nepateikia vairuotojo pažymėjimo.

R. M. policijos pareigÅ«nai nebuvo sustabdę, todėl jam KET 16 p. pažeidimas inkriminuotas nepagrįstai. KET 321 p. nurodo, kad gavęs kvietimÄ , transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo (jeigu savininkas – juridinis asmuo) privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigÄ ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentÄ ir kitus kvietime nurodytus dokumentus. R. M. KET 321 p. pažeidimas neinkriminuotas, be to, iÅ¡ byloje esančios Å¡aukimo Å¡aknelės ( b. l.

32) nematyti, kad R. M. buvo įpareigotas su savimi turėti ir pateikti policijos pareigÅ«nei vairuotojo pažymėjimÄ . Institucija, suraÅ¡iusi nutarimÄ nubausti R. M. pagal ATPK 1241 str. 7 d., nepateikė įrodymų, kad R. M. buvo įpareigotas turėti vairuotojo pažymėjimÄ 2013-11-27. Institucijos atstovas I. Gudas nurodė, kad Å¡aukimai įteikiami standartiniai, kuriame nurodyti pagrindiniai privalomi turėti dokumentai – tai vairuotojo pažymėjimas, civilinės atsakomybės draudimas ir techninis pasas. Tačiau iÅ¡ Å¡aukimo Å¡aknelės, kuri atlieka grÄ Å¾inamojo praneÅ¡imo funkcijÄ , nematyti apie jokius įpareigojimus kviečiamam asmeniui. Be to, iÅ¡ Å¡aukimo Å¡aknelės ( b. l.

32) nematyti - kas įteikė Å¡aukimÄ R. M., nėra R. M. paraÅ¡o apie Å¡aukimo gavimÄ ir duomenų gavimo datÄ .   R. M. skundas dėl jo nubaudimo pagal ATPK 1241 str. 7 d. pagrįstas, todėl 2013-12-05 nutarimas dalyje dėl R. M. nubaudimo pagal ATPK 1241 str. 7 d. naikintinas. Dėl nutarimo dalies R. M. atžvilgiu pagal ATPK 125 str. R. M. veikoje yra nėra požymių administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 125 str. R. M. du kartus paskirta 750 Lt bauda ir 4 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones už tai, kad jis nestojo prie „STOP“ ženklo, esančio prieÅ¡ geležinkelio pervaÅ¾Ä , kaip pagrindas nurodomas KET 175 p. nuostatų pažeidimas.

Paminėtas KET punktas nurodo - duodamas keliÄ artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervaÅ¾Ä draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieÅ¡ „Stop“ linijÄ , kelio ženklÄ â€žStop“, Å¡viesoforÄ , pakeliamÄ jį užtvarÄ , o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio.R. M. teigia sustojęs prieÅ¡ geležinkelio pervaÅ¾Ä , liudytojai L. S. ir V. B. nurodo matę, jog R. M., kirsdamas geležinkelio pervaÅ¾Ä , nesustojo prie „STOP“ ženklo. Institucijos, suraÅ¡iusios nutarimÄ R.

M. atžvilgiu, atstovas nurodė, kad R. M. per klaidÄ du kartus inkriminuotas pažeidimas pagal ATPK 125 str. Teismas laiko, kad R. M. pagal ATPK 125 str. kaltinamas vienÄ kartÄ .  Teismo nuomone, nėra surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kad R. M. padarė jam inkriminuotÄ pažeidimÄ . Nutarimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, visos abejonės, jei jų nepavyksta paÅ¡alinti teisminio nagrinėjimo metu, vertinamos apkaltintojo asmens naudai. Apie policijos pareigÅ«nų bandymÄ prisivyti R.

M. parodymai tiek liudytojų, tiek R. M. yra gana prieÅ¡taringi ir neleidžia daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad policijos pareigÅ«nai galėjo matyti R. M. vairuojamÄ automobilį, kertantį geležinkelio pervaÅ¾Ä . R. M. parodė, kad kai paskui jį pradėjo važiuoti automobilis ( R. M. teigia nematęs, kad tai policijos automobilis), nuo to automobilio iki jo vairuojamo galėjo bÅ«ti apie 1 km atstumas. Kai Puponyse sustojo prie „STOP“ ženklo, policijos automobilio, besivejančio jį, nematė.

PareigÅ«nas L. S., vairavęs automobilį, parodė, jog kai apsisukę pradėjo vytis R. M. vairuojamÄ automobilį, atstumas galėjo bÅ«ti 200-300 m. PrieÅ¡ įvažiuojant į Puponių gyvenvietę nuo pareigÅ«nų automobilio iki R. M. vairuojamo galėjo bÅ«ti 150-200 m, o kai R. M. kirto pervaÅ¾Ä , atstumas buvo sumažėjęs iki 100 m. Nurodo, kad jei R. M. bÅ«tų sustojęs, pareigÅ«nai bÅ«tų jį prisiviję. Matė, kad R. M. kertant pervaÅ¾Ä nedegė jo vairuojamo automobilio stabdymo žibintai.      PareigÅ«nas V.

B. parodė, jog kai pradėjo vytis R. M., atstumas iki R. M. automobilio galėjo bÅ«ti apie 500 m. Kai R. M. įvažinėjo į Puponių gyvenvietę, atstumas iki jo galėjo bÅ«ti 800-900 metrų, o kai R. M. kirto pervaÅ¾Ä atstumas iki jo galėjo bÅ«ti 600-700 metrų. R. M. pervažiuojant pervaÅ¾Ä nebuvo įsijungę „STOP“, todėl mano, kad jis nebuvo sustojęs. IÅ¡ policijos pareigÅ«nų, važiavusių tuo pačiu automobiliu paskui R. M., parodymų matyti, kad jie prieÅ¡taringi, nurodomi atstumai skiriasi keletÄ kartų.

Institucijos atstovas I. Gudas nurodė, kad Puponių kaime galima matyti priekyje važiuojantį automobilį bent 300 m atstumu, nes didelė dalis medžių tvarkingai apgenėti.      Teismas remiasi liudytojų E. K. ir M. P., stebėjusių R. M. gaudynes iÅ¡ Å¡alies, parodymais, ir daro iÅ¡vadÄ , kad policijos pareigÅ«nai Puponių kaime buvo gana dideliu atstumu iki R. M., todėl negalėjo neginčijamai nustatyti, kad R. M. nebuvo sustojęs prie „STOP“ pervažos. Kaltinimui pagrįsti nepateikta daugiau jokių įrodymų, teismas iÅ¡vadÄ dėl Å¡io kaltinimo daro tik vertindamas liudytojų parodymus. Liudytojas E. K. parodė, kad kai pareigÅ«nai apsisukę pradėjo vytis R.

M. automobilį, atstumas iki jo galėjo bÅ«ti 1-1,5 km. Kai policijos automobilis atsisuko į Puponis, atstumas iki R. M. galėjo bÅ«ti apie 1 km ir R. M. įvažiuojant į Puponis nebuvo sumažėjęs. Liudytoja M. P. parodė, kad policijos automobiliui pradėjus vytis R. M., atstumas iki R. M. automobilio galėjo bÅ«ti apie 1 km. Ä®važiuojant į Puponių kaimÄ atstumas tarp policijos automobilio ir R. M. automobilio dar buvo padidėjęs, jai atrodė, kad policijos pareigÅ«nai iÅ¡ viso nesistengė vytis R.

M.. Remdamasis liudytojų E. K. ir M. P. parodymais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atstumas tarp R. M. ir policijos automobilio, R. M. įvažiuojant į Puponių kaimÄ , buvo apie 1 km ( tokį atstumÄ nurodė ir R. M.). Nėra jokių duomenų, kad atstumas tarp R. M. ir policijos automobilio Puponių gyvenvietėje staigiai galėjo sumažėti. IÅ¡ liudytojų parodymų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad policijos automobilis Å¡vyturėlius įsijungė prieÅ¡ pat įvažiuojant į Puponis. Institucijos atstovas I.

Gudas nurodė, kad R. M., važiuodamas per Puponis, įjungtų švyturėlių galėjo ir nepamatyti, nes tame kelyje yra dauba, posūkis, eglutės. Jei manoma, kad R. M. dėl vingiuoto kelio ar kitų kliūčių galėjo nepastebėti policijos automobilio švyturėlių, negalima vertinti policijos pareigūnų parodymų, kad jie matė nesustojantį prie pervažos R. M., kaip visiškai patikimų. Juk policijos pareigūnai važiavo automobiliu, kurio švyturėlių R. M. galėjo nematyti, todėl lygiai taip pat policijos pareigūnai galėjo nematyti ir R.

M. vairuojamo automobilio stabdymo žibintų, kurie automobilyje yra žemiau nei Å¡vyturėliai ant policijos automobilio. KritiÅ¡kai vertinamas argumentas, kad jei R. M. bÅ«tų sustojęs prie pervažos, policijos automobilis jį bÅ«tų prisivijęs. Teismas konstatuoja, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų R. M. kaltei pagrįsti pagal ATPK 125 str. Institucija, nubaudusi asmenį, turi įrodyti tai padariusi pagrįstai, neginčijamai ir neabejotinai, o ne nubaustasis asmuo privalo įrodinėti esÄ s nekaltas. R.

M. skundas dėl jo nubaudimo pagal ATPK 125 str. pagrįstas, todėl 2013-12-05 nutarimas dalyje dėl R. M. nubaudimo du kartus pagal ATPK 125 str. naikintinas. Dėl nuobaudos dydžio R. M. pagal ATPK 1242 str. 2 d. ATPK 1242 str. 2 d. sankcijoje asmenims, turintiems teisę vairuoti, numatyta bauda nuo 1000 Lt iki 2000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Ginčijamu nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 1242 str. 2 d., padarymÄ R. M. paskirta 1500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių laikotarpiui, tokia pat nuobauda buvo paskirta ir kaip galutinė, paskirta apimant nuobaudas ir už pažeidimus, numatytus ATPK 1241 str. 7 d. ir ATPK 125 str.

Teismas nustatė, kad R. M. pažeidimų, numatytų ATPK 1241 str. 7 d. ir ATPK 125 str., nepadarė. R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors R. M. pripažino atlikęs pažeidimo esmėje nurodytus veiksmus, dėl netinkamo elgesio nesigaili, mano, kad netinkamus veiksmus atliko dėl būtinojo reikalingumo. R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nėra, nors ginčijame nutarime tokia aplinkybė nurodyta – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

R. M. administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1242 str. 2 d., padarė 2013-08-09. IÅ¡ pažymos apie asmens baustumÄ ( b. l. 10-14) matyti, kad paskutinė nuobauda R. M.- 2011-09-01 pagal administracinį nurodymÄ paskirta 10 Lt bauda ( už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1241 str. 7 d.), kuri sumokėta 2011-09-05. Å ios nuobaudos galiojimas iÅ¡nyko 2012-09-04. Dar R. M. 2013-10-25 nubaustas 50 Lt bauda už tai, kad vairavo motociklÄ Â neužsidėjęs motociklininko Å¡almo, tačiau Å¡is pažeidimas jau po 2013-08-09.

IÅ¡ R. M. pažeidimų sekos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad 2013-08-09 R. M. padarytas administracinis teisės pažeidimas negali bÅ«ti laikomu pakartotinai per metus padarytu tos pačios rūšies teisės pažeidimu, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Šiuo metu R. M. pagal darbo sutartį yra nedirbantis, užsiima automobiliu verslu (remiantis paties parodymais), yra nevedęs, neturi iÅ¡laikytinių. Teismo nuomone, nutarimu R. M. paskirta nuobauda yra per griežta. Nutarimu nuobauda buvo paskirta už keletÄ administracinių teisės pažeidimų ir nurodant vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.

IÅ¡nagrinėjus skundÄ konstatuojama, kad R. M. padarė vienÄ administracinį teisės pažeidimÄ nesant atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Paskirta nuobauda mažinama iki minimalios vadovaujantis ATPK 302 str. nuostatomis ir skiriama minimali sankcija, numatyta ATPK 1242 str. 2 d. Nors R. M. yra gana nedrausmingas vairuotojas, visas paskirtas baudas yra sumokėjęs. Minimali nuobauda skiriama remiantis tuo, kad pirminis R. M. tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti asmenis, lėtai važiavusius pro jo sodybÄ ir tokiu važiavimo bÅ«du galėjusius sukelti tam tikrÄ Ä¯tarimÄ .

Tačiau vėlesnis R. M. elgesys, kai praktiÅ¡kai bet kokiomis priemonėmis buvo bandoma sustabdyti E. K. vairuojamÄ automobilį, laikytinas chuliganiÅ¡ku vairavimu.            Vadovaudamasis LR ATPK 300-302 str., teismas,                         nutaria:R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Panevėžio AVPK KupiÅ¡kio rajono PK pareigÅ«no 2013-12-05 nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 71P-4126842-13 sekančiai:- R.

M., a. k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto LR ATPK 1242 str. 2 d., padarymÄ Â nubausti 1000,00 (vienas tÅ«kstantis ) Lt bauda su teisės vairuoti visas transporto priemones atėmimu vienerių metų laikotarpiui;              - panaikinti nutarimÄ dalyje dėl nuobaudų R. M. skyrimo pagal ATPK 1241 str. 7 d. ir 125 str.                    Nutartis per 20 d. gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

               Teisėjas                                                                                                            Saulius Vanagas              Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB banke “Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

             Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali – turi teisę kreiptis į baudÄ paskyrusiÄ institucijÄ ar pareigÅ«nÄ dėl paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepapraÅ¡ius jos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per ilgesnį laikÄ , pažeidėjui gresia papildomos iÅ¡laidos. Jeigu baudÄ priverstiniu bÅ«du iÅ¡ieÅ¡kos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudÄ , bet ir atlyginti vykdymo iÅ¡laidas, kurios gali bÅ«ti didesnės už baudÄ .

Jeigu bauda už pažeidimÄ paskirta nepilnamečiui, jÄ turi sumokėti tėvai arba juos atstojantys asmenys.             Â