d16d0445-d3de-40fb-96bf-e455c4372aeb · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Gytis VečerskasPranešėjas Gytis Večerskas                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-600-397/2014Teisėjas Jonas Malinauskas                          Proceso Nr. 1-52-1-00767-2013-5                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, nuteistajam V.

R., nuteistojo gynėjai advokatei Stasei KupčiÅ«nienei, nukentėjusiajam S. J.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundÄ dėl Alyaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 145 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir nubaustas pagal BK 138 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 145 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal BK 178 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuojama, įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ , nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. bei įskaitytas į bausmės laikÄ laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2013-07-23 iki 2013-07-25.Priteista iÅ¡ nuteistojo V. R. 2857 (du tÅ«kstančiai aÅ¡tuoni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt septyni) litai 72 centai Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo S. J. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti.

Priteista iÅ¡ nuteistojo V. R. 8000 (aÅ¡tuoni tÅ«kstančiai) litų nukentėjusiajam S. J. neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas. Priteista iÅ¡ nuteistojo V. R. 3015 (trys tÅ«kstančiai penkiolika) litų nukentėjusiajam N. R. turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Procesas nukentėjusiojo N. R. ieÅ¡kinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktas, nukentėjusiajam atsisakius nuo Å¡ios ieÅ¡kinio dalies.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. liepos 14 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), S. J. gyvenamojo namo kambaryje, bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį koja ant kėdės prie stalo sėdėjusiam S. J. į galvÄ , nukentėjusiajam nuo smÅ«gio nukritus ant grindų, sudavė mažiausiai du smÅ«gius koja į krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inę pusę ir Å¡iais veiksmais padarė nukentėjusiajam S. J. trauminę galvos smegenų ligÄ bei deÅ¡inės pusės III,IV,V,VI,X,XI Å¡onkaulių lūžimus, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl deÅ¡inės pusės III,IV,V,VI,X,XI Å¡onkaulių lūžimo nukentėjusiojo S. J. sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. liepos 26 d. apie 6 val., pokalbio metu mobiliojo ryÅ¡io telefonu su R.

S. grasino jÄ nužudyti sakydamas: „papjausiu, paleisiu tau žarnas, iÅ¡taÅ¡kysiu“ ir dėl ankstesnių konfliktinių santykių su V. R. nukentėjusiajai R. S. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.Taip pat jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad 2013 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, pagrobė M. R. priklausančias ir sÅ«nui N. R. perduotas saugoti statybines medžiagas, buvusias prie statomo namo (duomenys neskelbtini), tai yra: 15 pakuočių akmens vatos, kurių pakuotės vertė 53 Lt, bendrai 795 Lt, sumai, 30 vnt. apÅ¡ildymo putos, kurios vieneto vertė 17 Lt, bendrai 510 Lt, sumai, 150 vnt. apdailos plytų, kurių vienos vertė 2.10 Lt, bendrai 315 Lt, sumai, 150 vnt. statybinių blokelių „Solbet“, kurių vieno vertė 15.30 Lt, bendrai 2295 Lt, sumai, 6 kubinius metrus dvigubo pjovimo lentų, kurių kubinio metro kaina 600 Lt, bendrai 3600 Lt, sumai, tris kubinius metrus viengubo pjovimo lentų, kurių kubinio metro kaina 400 Lt, bendrai 1200 Lt, sumai tuo padarydamas nukentėjusiuoju byloje pripažintam (dėl M.

R. iÅ¡vykimo į užsienį) N. R. 8715 Lt turtinę žalÄ .Nuteistasis V. R. savo apeliaciniame skunde prašė pagal BK 145 str. 1 d., 178 str. 1 d. iÅ¡teisinti, pagal BK 138 str. 1 d. prašė sumažinti arba atmesti S. J. praÅ¡ymÄ atlyginti neturtinę žalÄ . Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl savo padarytų nusikalstamų veikų nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau, jo manymu, bylos aplinkybės iÅ¡tirtos neobjektyviai, kadangi teismas visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į jo ir jam palankių liudytojų parodymus, todėl, nuteistojo nuomone, jis nuteistas per griežtai ir paskirta bausmė per didelė.

Nuteistasis teigė, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti veiksmai, kurių jis reikalavo – nepadarytos akistatos, tyrėja nepatikrino jo parodymų įvykio vietoje, nenustatytos padarytos žalos nukentėjusiesiems, todėl byla ikiteisminiame tyrime buvo tirta Å¡aliÅ¡kai ir tuo nuo pat pradžių jam atimta galimybė įrodyti savo nekaltumÄ . Nuteistasis taip pat teigė, kad teismas parodė savo Å¡aliÅ¡kumÄ tuo, kad jam pratęsė sankcijÄ , kai jis nurodė, kad iÅ¡ brolio jis medžiagų nevogė, nes medžiagos buvo ne jo, o teisėjo pasakymas, kad jis vis tiek kažkÄ apvogė, rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir nusistatymÄ prieÅ¡ jį, todėl tuo buvo pažeista jo teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .Nuteistasis savo skunde taip pat teigė, kad jis su nukentėjusiuoju S. J. buvo sugalvoję istorijÄ , kad jį kažkas sumušė prie balos, kadangi jie buvo kalbėję, kad jį (V.

R.) gali pasodinti į kalėjimÄ , o S. J. pabėgęs iÅ¡ ligoninės, atvažiavo pas jį ir jiedu susitaikė bei bendrauja draugiÅ¡kai. Tai patvirtina J. D. parodymai. Vėliau S. J. parodymus dėl artimųjų spaudimo pakeitė ir palaikė kaltinimÄ bei civilinį ieÅ¡kinį. S. J. atžvilgiu jis jokio spaudimo nenaudojo, jo civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos nepripažįsta. Nukentėjusysis nesugebėjo nurodyti kiek jam buvo sulaužyta Å¡onkaulių, o teismas į tai ir nesigilino.Dėl veikos padarytos R.

S. atžvilgiu, nuteistais skunde teigė, kad jis padėjo tyrimui ir viskÄ nurodė pats. Nuteistojo nuomone, R. S. daug prifantazavo ir dauguma jos teiginių yra neteisingi ir melagingi. R. S. iÅ¡sigalvojo tai, kad jis (V. R.) daug geria, kad kiti žmonės susidarytų apie jį blogÄ nuomonę. Ji taip pat teigė, kad jis (V. R.) norėjo padegti jos namus, tačiau jis degino tik Å¡iukÅ¡les, dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka. R. S. taip pat nurodė, kad V. R. degino žolę prie namų aplink jÄ ir grasino sudeginti jÄ , tačiau Å¡is jos teiginys nepasitvirtino.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė pokalbio teiginius su teisėju po nuosprendžio paskelbimo dėl V. R. motinos buvimo vietos. Be to, jis siekęs, kad motina bÅ«tų apklausta teisme liudytoja ir kad jos pagalba bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinta daugiau teisybės. Å i teisybė, kuriÄ padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti motina, yra neparanki R. S., kuri teismui nurodė, kad jis grasina ir reketuoja motinÄ laiÅ¡kais, kad ji siųstų į kalėjimÄ jam pinigus, o ji jo bijo. Atvykus motinai į teismÄ , paaiÅ¡kėjo, kad ji jo nebijo, o pinigus siunčia iÅ¡ motiniÅ¡kos pareigos.

Todėl jokie R. S. teiginiai dėl grasinimų neturi pagrindo. LogiÅ¡kiau bÅ«tų jei jis bÅ«tų grasinęs S. J., nes dėl jo teko 2 paras praleisti areÅ¡tinėje, o ne dėl R. S., kuri su niekuo nesisijusi. Telefonu jis jai pasakęs kvailus ir neapgalvotus žodžius, kad atgauti benzopjÅ«klÄ .Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat ginčija savo kaltę dėl veikos numatytos BK 178 str. 1 d. padarymo ir nurodė, kad jis apÅ¡meižtas. N. R. parašė pareiÅ¡kimÄ , kad V. R. iÅ¡ jo pagrobė medžiagas, N. R. nurodęs, kad tariamai jis turi kažkokį įgaliojimÄ medžiagas saugoti ir jomis disponuoti, vėliau teigęs, kad savininkas ne jis, o motina, o įgaliojimas tik žodinis, apie kurį niekas nežinojo.

Nuteistojo nuomone, motina jokio pareiÅ¡kimo nerašė ir niekad nesiruošė raÅ¡yti, nes ji nėra tų medžiagų savininkė. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nebuvo nustatytas medžiagų savininkas ir tai niekam neįdomu, todėl jo atžvilgiu ir Å¡i veika iÅ¡tirta Å¡aliÅ¡kai ir nekompetentingai. N. R. paprašė atlyginti turtinę žalÄ , kuriÄ apskaičiavo mistiniais sugebėjimais, nes jis kaime negyvena, o, be to, ir niekas nežino kiek tų medžiagų buvo aplamai, kiek buvo jų sunaudota tvarkantis prie namo ir kiek jų sunaudojo kitas brolis J.

R., o kadangi tik jis (V. R.) gyveno kaime su motina, tai jis disponavo tomis medžiagomis ir įrenginėjo namÄ , bei tai, kad jis dalį medžiagų parsidavė, esant pinigų bÅ«tinumui, neturi jokios reikÅ¡mės. Todėl, įsigilinus į Å¡iÄ situacijÄ , joks nusikaltimas padarytas nebuvo, o jis buvo primestas tik todėl, kad jam, pripažinus kaltę dėl kÅ«no sužalojimo ir grasinimo, nebÅ«tų taikytas 64 str., kuris numato bausmės Å¡velninimÄ 1/3 dalimi. Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį ir jo gynėjÄ , praÅ¡iusius nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorÄ , nukentėjusįjį, praÅ¡iusius nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V.

R. nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.), tinkamai priteisė civilinius ieÅ¡kinius. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Nuteistojo apeliacinis skundas turinio kontekste prieÅ¡taringas. Skunde dėl kÅ«no sužalojimo kaltę iÅ¡ dalies pripažįsta, nepripažįsta civilinio ieÅ¡kinio, dėl grasinimo ir vagystės kaltę neigia, todėl teisėjų kolegija, neiÅ¡eidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas nuteistÄ jį V.

R. kaltu pagal BK 138 str. 1 d., pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo S. J., liudytojų B. R., T. J.. J. D., J. D. parodymais, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga – protokolu-pareiÅ¡kimu, tarnybiniais praneÅ¡imais. Pirmosios instancijos teisme apklausto nukentėjusiojo S. J. parodymai ir liudytojų B. R., A. B. J. D. parodymai tarpusavyje vienas kitÄ papildė ir leido teismui pagrįstai spręsti apie V. R. padarytus veiksmus S. J. atžvilgiu. Tai, kad nukentėjusiojo S. J. atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, patvirtina tarnybiniai praneÅ¡imai (t.1, b.l. 33-34), kuriuose nurodyta, kad į ligoninę paguldytas sužalotas S. J. bei teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 775/13(06), kurioje nurodyta, jog S. J. nustatyta deÅ¡inės pusės III, IV, V, VI, X, XI Å¡onkaulių lūžimai ir lengvos formos trauminė galvos smegenų liga.

Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimų visuma kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.Protokolas-pareiškimas (t.1, b.l.

8) patvirtina, kad dėl sumuÅ¡imo S. J. kreipėsi į policijÄ , tačiau, prigrasintas V. R., nurodė kitas jo sužalojimo aplinkybes.Nuteistojo skundo teiginiai, kad jis su nukentėjusiuoju susitaikęs, gyvena draugiÅ¡kai ir jis (nukentėjusysis) nežino kiek jam buvo sulaužyta Å¡onkaulių, bei tai, kad jam psichologinį spaudimÄ daro artimieji dėl didelės 8000 litų neturtinės žalos, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi aplinkybių ar duomenų, paneigiančių V. R. nusikalstamus veiksmus S. J. atžvilgiu, byloje nėra.

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.). BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla.Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d.

įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.Asmens sveikata, gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma.

Nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į aplinkybių visumÄ . Darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, priverčiant žmogų iÅ¡gyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, turintis įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Å iuo atveju reikia atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens finansavimo Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.Nagrinėjamu atveju, dėl nusikalstamos veikos S. J. atžvilgiu, nukentėjusiojo praÅ¡yta pritesti 15 000 litų neturtinė žala.

Teismo sprendimu neturtinė žala įvertinta atsižvelgiant į tai, kad S. J. padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas – sulaužyti Å¡eÅ¡i Å¡onkauliai, patirta trauminė galvos smegenų liga. Teismas nenustatė, kad nukentėjusiajam bÅ«tų sukeltos negrįžtamos sveikatos pasekmės, o taip pat atsižvelgė į tai, kad pats nukentėjusysis įvykio metu taip pat buvo neblaivus. Teismas įvertino V. R. turtinę padėtį, kad jis bedarbis, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais ir pagrįstai neturtinę žalÄ Ä¯vertino 8000 Lt.

Su Å¡iuo neturtinės žalos vertinimu aukÅ¡tesnysis teismas pilnai sutinka, kadangi jis, teismo nuomone, atitinka teisminę praktikÄ dėl Å¡io pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymo, todėl apeliacinio skundo teiginys dėl netinkamai iÅ¡spręsto neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, atmestinas. Teismas, pripažindamas V. R. kaltu pagal BK 145 str. 1 d. rėmėsi nukentėjusiosios R. S., liudytojų O. P.. M. R. parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais protokolu-pareiÅ¡kimu, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos iÅ¡klotinėmis.

Nukentėjusiosios R. S. parodymais nustatyta, kad V. R. yra jos brolis, 2013-07-26 ryte apie 5-6 val. ryto, jis paskambino jai iÅ¡ kaimynės O. P. mobilaus telefono ir grasino susidoroti, papjauti. Jo tonas buvo agresyvus Ji suprato, kad grasino dėl to, jog jam neatnešė „duoklės“ į areÅ¡tinę, kai buvo sulaikytas dėl S. J. sužalojimo, tai yra nenunešė cigarečių. Jo grasinimas jai pasirodė realus ir ji bijo, kad jis bus įvykdytas, nes 2012 m. vasarÄ brolis jai pasakęs, kad jÄ sudegins.

Tuo metu ji buvo savo motinos sodyboje (duomenys neskelbtini), ir brolis padegė motinos namus. TÄ pačiÄ vasarÄ motinos sodyboje, joms su motina besėdint ant suoliuko, V. paėmęs į rankas peilį ir grasindamas, kad nužudys, metė peilį į jÄ su motina. Peilis įstrigo Å¡alia jų į medinę namo sienÄ . Jis yra sumušęs ne vienÄ Å¾mogų, grasinęs motinai. MotinÄ jis terorizuoja ir Å¡iuo metu liepia jį iÅ¡laikyti. Visa tai ir sudarė sÄ lygas jai bijoti, kad savo grasinimÄ brolis gali įgyvendinti.Liudytojos O.

P. parodymais nustatyta, kad V. R. buvo atėjęs pas jÄ telefono, norėjo pasiskambinti seseriai. TelefonÄ jinai davė ir jis lauke kalbėjo su seserimi. KÄ kalbėjo ji negirdėjo, tačiau Rasa paskui pasakė jai, kad brolis jai grasino. Matė pas juos gaisrÄ , V. R. sakė, kad degino Å¡iukÅ¡les. Jų motina yra miegojusi pas jÄ dėl V. R. elgesio.Liudytojos M. R. (V. R. motinos) parodymais nustatyta, kad V. žadėjo padegti namus, bet padegė tik Å¡iukÅ¡les kurias, iÅ¡kviesti gaisrininkai, užgesino.

Jis metė ir peilį pagÄ sdinimui į dukrÄ , bet nepataikė. Girtas jis bÅ«na agresyvus, jai yra tekę nakvoti ir pas kaimynus, ir malkinėje. Baisiau jai bÅ«na vakare ir naktį, dienÄ ne taip baisu. IÅ¡ visų penkių vaikų vienas V. yra toks.IÅ¡ protokolo-pareiÅ¡kimo (t.1, b.l. 53-54) matyti, kad nukentėjusioji R. S. kreipėsi į policijÄ dėl to, kad brolis V. R. 2013-07-26 ryte grasino jÄ nužudyti. Kadangi brolis tai daro ne pirmÄ kartÄ , nuolat jÄ terorizuoja, naudoja psichologinį smurtÄ bijo, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.IÅ¡ telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos iÅ¡klotinės (t.1, b.l. 68-70) matyti, kad 2013-07-26 iÅ¡ O.

P. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į R. S. telefonÄ Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta 5:55:47; 5:56:23; 6:12:08 laiku.AukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su apelianto argumentais, kuriais jis neigia savo kaltę. Nuteistasis skunde nurodė aplinkybes dėl paskolos paėmimo, žolės deginimo prie sesers namų, motinos buvimo vietos. Å ie skundo argumentai nėra susiję su nuteistojo padarytais nusikalstamais veiksmai R. S. atžvilgiu, todėl juos teismas palieka nenagrinėtus.Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo veika R.

S. atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d., kadangi Å¡ia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (AT nutartys baudž. bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014).

Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiÄ jÄ . Nagrinėjamu atveju, teismas grasinimų realumÄ Ä¯vertino remdamasis ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir liudytojų parodymais, kurie patvirtino V. R. elgesio agresyvumÄ , kas ir leido teismui spręsti apie jo veiksmų ir ketinimų pagrįstÄ realumÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. R. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir apylinkės teisme ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu įvertintomis aplinkybėmis ir nuteistojo veikos kvalifikacija pagal BK 178 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas V. R. kaltę grindė iš dalies paties nuteistojo V.

R. parodymais, o taip pat nukentėjusiojo N. R., liudytojų M. R., S. K., A. J. parodymais, rašytiniais bylos įrodymais.Nukentėjusiojo N. R. parodymais nustatyta, kad vietoje seno avarinio mamos namo buvo statomas kitas namas. Medžiagas, kurias namui pirko mama, žodiniu pavedimu pavedė jam naudoti, tvarkyti ir saugoti (disponuoti jomis), nes pati tuo metu buvo išvykusi. Grįžęs po vieno reiso užsuko pasižiūrėti prie statomo namo ir pamatė, kad išvogta mediena ir kitos statybinės medžiagos.

IÅ¡ karto suprato, kad tai V. R. darbas. V. R. tik po kurio laiko prisipažino, kad pavogė medžiagas.Liudytojos M. R. (nuteistojo motinos) parodymais nustatyta, kad pardavė butÄ ir už tuos pinigus sÅ«nÅ«s J. ir N. padėjo supirkti statybines medžiagas naujo namo statybai. Prie statomo namo viskÄ tvarkė ir prižiÅ«rėjo N. R.. Jinai jam buvo pavedusi tai daryti ir viskÄ patikėjusi kaip vyriausiam sÅ«nui. Apie tai, kad V. pardavė statybines medžiagas jai pranešė N. ir kaimynai žinutę atsiuntė.

Ji, pasitarusi su vaikais, bendrai nutarė kreiptis į policijÄ . Prašė, kad tai padarytų sÅ«nus N.. Jinai pati N. pareiÅ¡kimo nedubliavo, kad nesikartoti. N. pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o jam viskÄ priteisti.Apylinkės teisme apklaustas liudytojo S. K. parodė, kad V. R. siÅ«lė jam pirkti akmenų ir lentų. Jis nupirko, už kiek nepamena. Pinigus mokėjo V. R.. Liudytoja A. J. patviritno, kad 2013 m. vasarÄ V. R. pasiÅ«lė jai pirkti mineralinės vatos. Teigia vienÄ rulonÄ pirkusi, tačiau po kelių dienų policijos pareigÅ«nai jį paėmė.Apylinkės teismas dėl Å¡ios nusikalstamos veikos tinkamai įvertino ir raÅ¡ytinius bylos duomenis – N. R. protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , kuriuo patvirtinama, kad nuo statomo namo (duomenys neskelbtini), dingo jo žinioje buvę statybinės medžiagos, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ ir foto nuotraukas, kuriuo apžiÅ«rėta, apraÅ¡yta ir užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), prie statomo gyvenamojo namo, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolus ir foto nuotraukas, patvirtinančias, kad A.

J. pateikė dalį nesunaudotos akmens vatos - 1 nepilnÄ pakuotę, R. M. pateikė 106 vnt. dvigubo pjovimo lentų, S. K. pateikė apie 3 m³ dvigubo pjovimo lentų bei akmenis.Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad V. R. Å¡ias medžiagas bÅ«tų pirkęs ar turėjęs teisę jomis disponuoti. Tai, kad M. R. yra nuteistojo motina bei tai, kad ji prašė kito sÅ«naus N. R. prižiÅ«rėti prie statomo namo esančias medžiagas ir jomis pasirÅ«pinti, esant jai iÅ¡vykus į užsienį, jokia apimtimi nesudarė pagrindo ir galimybės V.

R. su statybinėmis medžiagomis elgtis savo nuožiÅ«ra. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent dėl nepasitikėjimo V. R., ji prižiÅ«rėti statomÄ namÄ , esant jai iÅ¡vykus, prašė vyriausiojo sÅ«naus N. R., kuris ir pastebėjo dingus dalį statybinių medžiagų. Todėl ir nuteistojo V. R. paaiÅ¡kinimas, kad dėl pinigų poreikio, jis paėmė ir parsidavė statybinių medžiagų nuo statomo namo, nors medžiagos buvo pirktos ne jo, o motinos vardu, patvirtina, kad nuteistasis įvykdė statybinių medžiagų vagystę, kurios jam nepriklausė.

O nagrinėjamu atveju nei pagrobtų statybinių medžiagų kiekis, nei susitarimo forma tarp M. R. ir N. R. dėl medžiagų disponavimo, jokios reikÅ¡mės nuteistojo V. R. padarytos nusikalstmos veikos kvalifikavimu neturi, juolab, kad ir apeliaciniame skunde nuteistasis neneigė, kad medžiagas pardavė jam skubiai prireikus pinigų. AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodymai papildo vienas kitÄ ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įrodymai neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip V.

R. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d., 145 str. 1 d., 178 str. 1 d., įrodymus.Nuteistasis V. R. savo apeliaciniame skunde, nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo taktika ir įrodymu vertinimu teisme, teigė kad jo atžvilgiu byla buvo iÅ¡tirta Å¡aliÅ¡kai ir nebuvo užtikrinta jo teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sÄ raÅ¡Ä , kurioms esant teisėjas negali bÅ«ti laikomas neÅ¡aliÅ¡ku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimÄ .NeÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi subjektyvų aspektÄ , kad nei vienas teisėjas negali asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Pagal Europos Ž. T. Teismo praktikÄ asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas turi bÅ«ti preziumuojamas, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar nepalankumÄ dėl asmeninių priežasčių.

Teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja neÅ¡aliÅ¡kumo, nuteistojo požiÅ«ris, nors ir svarbus, bet nėra lemiamas. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar toks baiminimasis gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010).Kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju teigti, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nėra pagrindo.

Tos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas sprendė apie konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų reikalingumÄ bei bÅ«tinumÄ , kas yra jo kompetencijoje, bei tai, kad teismas pratęsė suėmimo terminÄ bei byloje įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, nepatvirtina teismo Å¡aliÅ¡kumo ir nėra pagrindas teigti, kad teismas pažeidė Baudžiamojo proceso įstatymÄ ir nuteistojo atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡kas.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. R. nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje.

Teismas atsižvelgė į tai, kad praeityje jis teistas tris kartus. Paskutinį kartÄ iÅ¡ laisvės atėmimo vietos paleistas 2011-04-19, t. y. nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , todėl BK 27 str. 1 d., prasme jis yra recidyvistas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad vienÄ iÅ¡ nusikaltimų – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ â€“ padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Nusikaltimais padarytos žalos neatlygino, daug kartų baustas administracine tvarka, dalis nuobaudų yra galiojančios.

Kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas tinkamai parinko bausmės rūšį bei trukmę ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad tik laisvės atėmimo bausmė leis pasiekti bausmės tikslus.Ä®vertinus tai kas iÅ¡dėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r ė : nuteistojo V. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Gytis Večerskas Teisėjai :                                                                 Dmitrijus Korsakovas                                                                  Kęstutis Dargužis