d16c8a7c-e042-49ed-b726-07f952e6431a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-184-1057/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49233-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, sekretoriaujant Romai Railianienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei, kaltinamajai M. K., jos gynėjui advokatui Aleksandrui Gončarko (Aleksandr Gončarko), nukentėjusiajai R. K., jos atstovei advokatei Loretai Guižauskienei, vertėjaujant Helenai Žemaitel, Svetlanai Minkavovai, Natalijai Reut, Olgai Macijauskienei, vieÅ¡ajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iÅ¡tekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžiu už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, 2019 m. birželio 12 d. paleista lygtinai, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu, n u s t a t ė :

M. K. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ R. K., o bÅ«tent, kad ji, 2020 m. gruodžio 17 d., apie 21.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,74 prom. girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, sugniaužė abi rankas į kumščius, grasino R. K. žodžiais „tavęs čia nebeliks, aÅ¡ padarysiu tai, ko nepabaigiau, tu negyvensi, aÅ¡ su tavim susidorosiu“, dėl ko nukentėjusioji R.

K. turėjo realų pagrindÄ manyti, kad jos grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å iais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. K. nurodė, kad kaltės neprisipažįsta. Gruodžio 11d. iÅ¡gėrinėjo su vyru namuose, savo kambaryje. R. dažnai ateidavo į virtuvę. Girdėjo, kad ji ten kažkÄ daro. Ji taip pat nuėjo į virtuvę, plovė puodukus. Vėliau pamatė, kad R. yra ne viena, prie laiptų sėdi jos sugyventinis, o prie pat jų durų sėdi sÅ«nus.

Pamanė, kad jie sėdi ir klausosi apie kÄ ji kalbasi su vyru. Grįžus iÅ¡ tualeto, R. sÅ«nus pastÅ«mė jÄ Ä¯ nugarÄ , kad iÅ¡provokuotų veiksmÄ . Paprašė savo vyro, kad pasakytų jiems, jog nesikabinėtų. O vakare atvykusi policija, jÄ suėmė, laužė rankas, sakė važiuoti į policijos komisariatÄ . Paklausus, kodėl taip elgiamasi, ji nieko nepadarė, pareigÅ«nas, nieko neaiÅ¡kindamas, uždėjo antrankius ir iÅ¡vedė į laukÄ neapsirengusiÄ . Buvo atvykęs antras ekipažas, kuris iÅ¡vežė jÄ Ä¯ komisariatÄ be akinių, asmens dokumento, telefono.

Vėlai vakare atnešė įtarimÄ ir pasakė, kad turi pasiraÅ¡yti už kÄ jÄ uždarė. Pasakė, kad negali perskaityti, nes neturi akinių. PareigÅ«nas perskaitė, ten buvo paraÅ¡yta, kad ji grasino, o nukentėjusioji priėmė tuos grasinimus rimtai, kadangi ji (M. K.) buvo suspaudusi kumščius. Nenorėdama ten likti pasirašė ir paprašė advokato. PareigÅ«nas pasakė, kad karantinas, problemos su advokatais. Ryte tyrėja jÄ apklausė, perskaitė, jai pasiraÅ¡ius paleido namo, tuo viskas ir baigėsi.

Kovo mėn. pradžioje paskambinusi tyrėja pasakė, kad byla iÅ¡nagrinėta, viskas baigta, advokatas nepriklauso, apklausų nebus, bylÄ iÅ¡siųsta, galima susipažinti su byla. Kai perskaitė bylÄ , pamatė, kad atsirado, jog ji (M. K.) puolė, o jÄ laikė, visiÅ¡kai kita situacija. Ji su vyru net nesuprato, kad atvažiavo pareigÅ«nai. Klausė pareigÅ«nų, kas atsitiko, kÄ pažeidė, o tai sukėlė jai susijaudinimÄ ir tokiÄ reakcijÄ . Kaltinamosios teigimu, nukentėjusioji gali sureaguoti ir jei ramiu balsu pasakoma.

TÄ kartÄ nebuvo grasinimų ir konflikto. Tai jos sÅ«nus norėjo iÅ¡provokuoti. Pasiskundė vyrui, kad stumdo, bet vyras atsakė, kad jie yra girti ir jis nesiaiÅ¡kins. Nukentėjusioji nori jÄ iÅ¡varyti iÅ¡ tų namų. Pripažįsta tik tai, kad buvo iÅ¡gėrusi, tačiau grasinimų nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamÄ ja apklausta M. K. parodė, kad dėl jai pareikÅ¡to įtarimo kalta neprisipažino. Ji gyvena su vyru S. K. (S. K.) name per pusę: viena pusė priklauso jos vyrui, kita pusė priklauso jo buvusiai žmonai R.

K.. Yra tik žodinis susitarimas, kad R. K. su sugyventiniu ir sÅ«numi gyvens antrame aukÅ¡te, o ji su vyru pirmame aukÅ¡te. Virtuve pirmame aukÅ¡te naudojasi bendrai. 2020 m. gruodžio 17 d. apie 14 val. ji su vyru vartojo alkoholį, gėrė romÄ savo kambaryje. R. K. su savo Å¡eima buvo virtuvėje. Ji nuėjo į tualetÄ , praėjo pro virtuvę, kurioje buvo R. K. su Å¡eima, po kelių minučių grįžo atgal. Kai norėjo užeiti į savo kambarį, jai kažkas su koja pastÅ«mė į nugarÄ , kas konkrečiai nematė, net neatsisuko.

Nukritusi nebuvo, fizinio skausmo nejautė. Tik pasakė vyrui, kad jie negražiai elgiasi. Vyras išėjo į virtuvę ir pasakė, kad jie paliktų jÄ ramybėje ir grįžo atgal, toliau su vyru bendravo tarpusavyje kambaryje. Atvažiavo policija, vienas iÅ¡ pareigÅ«nų bendravo su ja, kitas pakilo į antrÄ aukÅ¡tÄ . Jis sugrįžo, uždėjo jai antrankius ir norėjo iÅ¡vežti. Jai prasidėjo isterija, ji klykė, nes nieko nepadarė. Policija jÄ nuvedė į tarnybinį automobilį. Kitas ekipažas pristatė į policijos komisariatÄ .

R. K. ji negrasino, jokių kumščių negniaužė ir grasinančių žodžių nesakė. Ji taip pasakė, nes nori, kad ji iÅ¡sikraustytų iÅ¡ namo (b. l. 80-82). Teisiamojo posėdžio nukentėjusioji R. K. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d. vėlai vakare, apie 9-10 val. išėjo į virtuvę gaminti, tuo metu atėjo M. K., kuri su S. K. tris dienas gėrė alkoholį. M. K. priėjusi labai arti pradėjo jÄ pravardžiuoti, sakydama „per tave ,,suč...“ virtuvėje nėra vietos“, ir nuėjo į savo kambarį.

Tai iÅ¡girdęs buvęs vyras, pradėjo jÄ Å¡aukti iÅ¡ kambario. M. K. nuėjo pas jį ir vėl sugrįžo, pasakė, kad iÅ¡siaiÅ¡kins su ta ,,su...“. Tarp virtuvės ir jų kambarių yra vienos durys, kambariai sujungti. Kai norėdama iÅ¡eiti M. K. pradėjo atidarinėti duris, S. jos neiÅ¡leido. Todėl ji vėl pradėjo rėkti įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Tai iÅ¡girdęs sÅ«nus, nusileido į apačiÄ ir padėjo S. laikyti M. K., jÄ laikė dviese, o ji toliau prasivardžiavo, Å¡aukė ir pasakė „ko aÅ¡ nepadariau, padarysiu, tu negyvensi“.

Po to atėjusiam savo sugyventiniui Z. D. (Z. D.) pasakė, kad nesikiÅ¡tų. SÅ«nui pasakius kviesti policijÄ , ji taip ir pasakė, kad iÅ¡kvies, todėl M. K. truputį nusiramino. Nuėjusi į antrÄ aukÅ¡tÄ , iÅ¡kvietė policijÄ . Nukentėjusios teigimu, anksčiau M. K. buvo jÄ sužalojusi, dėl to buvo atliktos 4 operacijos, buvo 50/50, kad iÅ¡gyvens. NeiÅ¡eina padaryti atskiro įėjimo, reikia viskÄ parduoti. M. K. visada rodo, kad jos neapkenčia, gali vakarais stuksenti į langÄ . Anksčiau buvo sugadinti laiptai, kvietė policijÄ .

Nežinosi, ko iÅ¡ M. K. laukti, ypatingai, kai ji yra iÅ¡gėrusi. Ji sakė, kad „tavęs čia nebeliks, aÅ¡ padarysiu tai, ko nepabaigiau, tu negyvensi, aÅ¡ su tavim susidorosiu“, mane su peiliu pribaigs. Pasak nukentėjusios, konfliktai su M. K. buvo nuo pat pradžių. Kai M. K. bÅ«na virtuvėje, ji stengiasi ten neiti, bijo. Dėl ankstesnio sužalojimo nukentėjusioji parodė, kad tÄ dienÄ M. K. buvo užgėrusi su vyru. Ji su sÅ«numi virtuvėje gėrė kavÄ , o tuo metu M. K. atidariusi duris, metė puodelius į grindis.

SÅ«nui pasakius eiti į antrÄ aukÅ¡tÄ , ten nuėjusi kabino drabužius, o sÅ«nus su sugyventiniu buvo kambaryje. M. K. rėkė ant jos, durys buvo pridarytos. Matė, kaip M. K. eina į antrÄ aukÅ¡tÄ su chalatu ir kažkÄ laiko. Negalvojo, kad eina pas jÄ , manė, kad eina pas dukras. Nukentėjusios teigimu, jai stovint per vidurį, M. K. iÅ¡traukė peilį ir dÅ«rė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d., apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini), jos buvusio vyro žmona M.

K. grasino susidoroti ir pasakė, kad padarys tai, ko nepabaigė. Jai atėjus į virtuvę gaminti valgyti, po kelių minučių į virtuvę atėjo jos buvusio vyro S. K. neblaivi žmona M. K., kuri elgėsi agresyviai, gniaužė abi rankas į kumščius ir pradėjo grasinti sakydama, kad „tavęs čia neliks, aÅ¡ padarysiu tai, ko nepabaigiau“. Turėjo omenyje jÄ nužudyti, „tu negyvensi, aÅ¡ su tavimi susidorosiu“. Jie gyvena bendrai. Ji iÅ¡siskyrė su savo vyru S. K. ir namas teisme buvo padalytas per pusę.

Vėliau buvęs vyras susirado kitÄ Å¾monÄ M. K., kuri, bÅ«dama neblaivi, prieÅ¡ du metus jai su peiliu perpjovė pilvÄ ir už tai 2 metus atlikinėjo bausmę įkalinimo įstaigoje. Kadangi M. K. jau buvo jai sunkiai sutrikdžiusi sveikatÄ , praÅ¡o dėl jos tokių veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimÄ , ji bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės (b. l. 16). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji R. K. parodė, kad gyvena name, kuris priklauso jai ir jos buvusiam vyrui S. K.. Po santuokos nutraukimo name gyvena buvęs vyras ir jo dabartinė žmona M.

K., taip pat ji, jų bendras sÅ«nus A. K. (A. K.) ir jos sugyventinis Z. D.. Po skyrybų nenustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, tačiau savaime nusistovėjo, kad ji su sÅ«numi ir sugyventiniu gyvena antrame aukÅ¡te, o buvęs vyras su žmona pirmame aukÅ¡te. DuÅ¡as antrame aukÅ¡te ir virtuvė pirmame aukÅ¡te naudojami bendrai. Įėjimas į namÄ yra vienas. 2020 m. gruodžio 17 d. vakare, tikslaus laiko nepasakys, ji nuėjo į virtuvę ir gamino vakarienę, buvo viena virtuvėje. Maždaug po 10 minučių į virtuvę atėjo M.

K., kuri su vyru prieš tai gėrė 2-3 dienas. M. K. pradėjo plauti puodukus, o ji tuo metu buvo prie viryklės. M. K. be priežasties pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, rėkti „...va gyventi nusibodo, tu vėl virtuvėje, per tave vietos nėra virtuvėje“, po to grįžo atgal į kambarį. Tuo metu, kai ji rėkė, buvęs vyras iš kambario šaukė, kad ji grįžtų atgal. Ji girdėjo, kaip M. K. kambaryje sakė jam, kad eis su ja išsiaiškinti. Buvęs vyras atsistojo tarpdury ir jos neišleido, bet ji su riksmais veržėsi iš kambario.

IÅ¡girdęs riksmus, iÅ¡ antro aukÅ¡to nusileido sÅ«nus, o iÅ¡ paskos ir jos sugyventinis. A. padėjo tėvui laikyti duris, kad jo žmona negalėtų iÅ¡eiti iÅ¡ kambario. Sugyventinis stovėjo ant laiptų ir nesikiÅ¡o. Tuo metu, kai vyrai jÄ laikė, ji rėkė, jog „padarys savo darbÄ , kurio nepadarė praeitÄ kartÄ , vis tiek, „...le“, negyvensi“. Ji suprato, kad ji turėjo omenyje tÄ Ä¯vykį, kai prieÅ¡ 3 metus sunkiai jÄ sužalojo peiliu. Ji labai iÅ¡sigando, pradėjo drebėti rankos kojos.

SÅ«nus pasakė, kad kviestų policijÄ , nes M. K. negalėjo nusiraminti, rėkė ant viso namo. IÅ¡girdusi, kad kvies policijÄ , ji nusiramino. Ji užlipo į antrÄ aukÅ¡tÄ ir paskambino pagalbos telefonu. Jų santykiai su M. K. įtempti, ji nuolat ieÅ¡ko prie ko prisikabinti, provokuoja jÄ , keikia necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidinėja, rodo nepadorus gestus. Jeigu ji bÅ«na viena virtuvėje, M. K. nuolat „užkabina“ jÄ Å¾odžiais. Ji bijo bÅ«ti viena namuose. Kadangi ne kartÄ sakė, kad atkerÅ¡ys jai už tai, jog per jÄ buvo įkalinta.

Kai M. K. jai grasino, tai visi namo gyventojai girdėjo. Ji jai grasino tik žodžiais, mosikavo rankom, stÅ«mė nuo savęs savo vyrÄ ir veržėsi pro duris į virtuvę, kur tuo metu buvo ji. Kai virtuvėje įvyko pirmas žodinis konfliktas, joje buvo tik ji ir M., daugiau nieko nebuvo. Jokio fizinio smurto prieÅ¡ M. K. nebuvo (b. l. 30-32). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad gal prieÅ¡ pusę metų, vakare, apie 8-9 val. vakaro, buvo (duomenys neskelbtini). Mamai nuėjus į apačiÄ gaminti valgyti, prasidėjo riksmai, tad jis nuėjo pažiÅ«rėti kas vyksta.

Mama stovėjo Å¡alia virtuvės, tėvas laikė M. K., neleido pro duris. Jis padėjo tėvui jÄ sutramdyti. M. K. buvo agresyvi, sakė keiksmažodžius, grasino, kad pabaigs tÄ , ko nepadarė. Pasakė mamai, kad kviestų policijÄ . Po to atvažiavo policija. M. K. iÅ¡gėrusi yra agresyvi, gal taip bando iÅ¡varyti mamÄ iÅ¡ namų. M. K. peiliu įdÅ«rė mamai į pilvÄ . Pasak liudytojo, jis suprato, kad tai yra rimta grėsmė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad jis, mama ir jos sugyventinis gyvena antrame aukÅ¡te, o tėvas su dabartine žmona pirmame aukÅ¡te. 2020 m. gruodžio 17 d. vakare jis buvo antrame aukÅ¡te, savo kambaryje.

Mama nuėjo į pirmÄ aukÅ¡tÄ , virtuvę, pagaminti vakarienę. Po kažkiek laiko iÅ¡girdo rėkimÄ iÅ¡ apačios, rėkė tėvo žmona M.. Ji keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. Jis suprato, kad kažkas gali atsitikti, nes M. su tėvu vartojo alkoholį jau apie 2-3 paras. Kai M. bÅ«na girta, nuolat kabinėjasi prie mamos. Jis nusileido į apačiÄ ir pamatė, kad tėvas bando M. įstumti į kambarį, o ji veržiasi į virtuvę, kur tuo metu buvo mama. Jis iÅ¡ karto puolė padėti tėvui, bandė kartu su tėvu jÄ Ä¯stumti atgal į kambarį.

M. prieÅ¡inosi, bandė iÅ¡trÅ«kti į virtuvę, Å¡aukė, kad „tai, ko nepadarė, padarys, kad mama negyvens, kad ji nieko nebijo“, mamÄ vadino „...le“. Jis labai iÅ¡sigando dėl mamos, suprato, kad ji vėl gali griebtis smurto prieÅ¡ jÄ , nes prieÅ¡ tris metus ji peiliu jau buvo sunkiai sužalojusi mamÄ . Jos žodžius suprato kaip realų pavojų mamai. Å aukdama grasinančius žodžius mamos atžvilgiu, ji buvo agresyvi, elgėsi neadekvačiai. Jis mamai pasakė, kad nedelsiant iÅ¡kviestų policijÄ .

Po jo žodžių M. Å¡iek tiek aprimo. Jam su tėvu pavyko jÄ Ä¯stumti į kambarį ir uždaryti duris. Girdėjo, kaip ji kambaryje dar keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. Jis su mama nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ , mama paskambino pagalbos telefonu. Mamos sugyventinis liko ant laiptų, nes panaÅ¡iomis aplinkybėmis mama ir anksčiau jau buvo sužalota. Su mama antrame aukÅ¡te laukė policijos. Net atvykus policijos pareigÅ«nams, M. nenusiramino (b. l. 43-45). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. K. nurodė, kad nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu.

TÄ kartÄ jis su žmona iÅ¡gėrinėjo ir neaiÅ¡ku iÅ¡ kur, atsirado policija. Žmona išėjo į tualetÄ ir apsižodžiavo su buvusia žmona. PareigÅ«nas kalbėjosi su žmona, uždėjo antrankius. Atvykęs antras ekipažas, jÄ iÅ¡vežė. M. nebuvo pikta, tai jÄ norėjo iÅ¡provokuoti. Ji negrasino nukentėjusiajai. Konfliktas vyksta dėl turto, namo. Buvusi žmona gyvena su savo sugyventiniu ir dabar nori iÅ¡mesti iÅ¡ namų, dėl to vyksta provokacijos. Anksčiau taip pat buvusi iÅ¡provokavo, beldėsi į duris.

Jam grįžus iÅ¡ tualeto, buvusi žmona sėdėjo kraujyje. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. L. (M. L.) nurodė, kad yra policijos pareigÅ«nas. Pamena, kad kaltinamoji gyvena su vyru pirmame aukÅ¡te, o nukentėjusioji antrame aukÅ¡te. Nukentėjusioji sakė, kad jai grasino. Kaltinamoji ir jos vyras buvo girti, vyras buvo per girtas suprasti, kas jam sakoma. Kaltinamoji buvo agresyvi ir isterijoje, prieÅ¡inosi, uždėjo jai antrankius. Vyras sakė, kad ji nekalta, niekam negrasino. Nukentėjusi buvo iÅ¡sigandusi, sakė, kad prieÅ¡ 2 metus kaltinamoji panaudojo peilį ir dÅ«rė į pilvÄ .

Nepamena, ar nukentėjusios vyras (sugyventinis) buvo iÅ¡gėręs. Pasak liudytojo, pirmame aukÅ¡te buvo alkoholiniai gėrimai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. L. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 17 d. dirbant buvo gautas praneÅ¡imas dėl konflikto tarp moterų (duomenys neskelbtini). Atvykus juos pasitiko nukentėjusioji, Å¡alia buvo jos sÅ«nus. Jie buvo blaivÅ«s. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad buvusio vyro dabartinė žmona jai grasino, sakė, kad dabar padarys tai ko nepabaigė praeitÄ kartÄ , kad daugiau jos čia nebus.

Ji aiÅ¡kino, kad įtariamoji prieÅ¡ du metus jÄ sužalojo peiliu, parodė jiems randÄ , kuris buvo per visÄ pilvÄ , aiÅ¡kino jog jos grasinimai realÅ«s. Ji aiÅ¡kino, kad jie naudojasi bendra virtuve ir tarp jų nuolat kyla konfliktai, ypač kai įtariamoji bÅ«na iÅ¡gėrusi. Ji sakė, kad dabar grasino tik žodžiais, sÅ«nus įsikiÅ¡o į jų konfliktÄ ir jį nutraukė. Ji parodė kambarį pirmame aukÅ¡te, prie virtuvės, kur tuo metu buvo įtariamoji. Kambaryje buvo įtariamoji ir jos vyras, jie gėrė alkoholį, abu buvo neblaivÅ«s. Vyras visai neriÅ¡liai kalbėjo, po kažkiek laiko užmigo.

Ä®tariamosios elgesys buvo neprognozuojamas, tai ramiai kalbėjo, tai nutildavo, nuolat vaikščiojo po kambarį. Po to, kai pasakė, kad ji bus sulaikyta, vengė sulaikymo, nenorėjo niekur eiti, apsirengti. Teko uždėti antrankius, prievarta vesti iki tarnybinio automobilio (b. l. 34-35). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. A. (Ž. A.) nurodė, kad pavakary gavo iÅ¡kvietimÄ dėl grasinimo susidoroti. Pirmame aukÅ¡te gyveno kaltinamoji, antrame – nukentėjusioji, kuri aiÅ¡kino, kad jai grasina buvusio vyro žmona ir kad jau buvo toks atvejis.

Kaltinamoji buvo neblaivi, agresyvi, keikėsi, sakė, kad yra sėdėjusi įkalinimo įstaigoje. Kai kaltinamoji nevykdė jų įpareigojimų, panaudojo antrankius. Taip pat juos panaudojo dėl to, kad buvo įtariama grasinimu. Kaltinamosios vyras buvo visiÅ¡kai neblaivus, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje. Kambaryje buvo daug alkoholinių gėrimų, butelių, degtinė. Nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi, sakė, kad grasino peiliu. Nukentėjusioji parodė pilvÄ , sakė, kad toks įvykis jau buvo.

Dar buvo jos sÅ«nus ar sÅ«nėnas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Z. D. nurodė, kad tÄ dienÄ , 2020 m. gruodžio mėn., jis su A. ir R. buvo antrame aukÅ¡te. Apie 8 val. vakaro R. nuėjo į pirmÄ aukÅ¡tÄ gaminti vakarienę, o jis buvo antrame aukÅ¡te. IÅ¡girdęs riksmus, kaltinamosios balsÄ , nubėgo į apačiÄ ir pamatė, kad K. durys buvo atidarytos, tarpdury stovėjo Å¡ita moteris, K. jÄ laikė, A. stovėjo už K. ir jam padėjo laikyti kaltinamÄ jÄ . Kaltinamoji Å¡aukė, bandė iÅ¡trÅ«kti, buvo girta.

Ji norėjo iÅ¡trÅ«kti ir bėgti prie R. K.. Ji rėkė ant R., apvardžiavo, pasakė, kad „nepadarė to anksčiau, tai ir tai padarys, tu negyvensi“. Ji žiÅ«rėjo į R. K., buvo galima suprasti, kad tai adresuota R.. Kai A. ir K. jÄ laikė ir stÅ«mė į kambarį, A. pasakė, kad mama kviestų policijÄ . Po Å¡ito kaltinamoji Å¡iek tiek nurimo ir tada jÄ Ä¯stÅ«mė į kambarį, uždarė duris. Ji ten dar Å¡aukė, grasino. Jam stovint ant laiptų, R. parodė, kad nesikiÅ¡tų.

Kai R. nuėjo į viršų kviesti policijÄ , jis dar sėdėjo ant laiptų gal 10-15 minučių. PraeitÄ kartÄ buvo tokia pati situacija, konfliktas. Jis, R. ir vyresnysis sÅ«nus nuėjo į viršų, o po kurio laiko kaltinamoji paėmusi peilį, atėjo į viršų ir R. smogė peiliu. Dėl to ir dabar liko ant laiptų. Kai viskas nurimo, nuėjo į viršų. Atvykus policijai į apačiÄ nenusileido. Kaltinamoji Å¡aukė, prieÅ¡inosi. Vyras buvo toks girtas, kad net nesuprato, kas vyksta.

Jį matė tik tarpduryje, po to nematė. Jis, R. ir sūnus buvo blaivūs. Kai M. yra išgėrusi, ji labai garsiai kalba, supykusi ant viso pasaulio, ant vyro ir labiausiai ant R.. Kai M. išeina į virtuvę, jie stengiasi neišeiti, nes iš jos galima sulaukti bet ko. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Z. D. nurodė, kad R. K. yra jo sugyventinė, kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, gyvena jos namo antrame aukšte, kuriame gyvena ir R. sūnus bei pirmame aukšte jos buvęs vyras ir jo žmona M..

Iki įvykio, apie 3 paras, jos buvęs vyras su dabartine žmona M. gėrė. 2020 m. gruodžio 17 d. vakare, tikslaus laiko nepasakys, R. nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ gaminti vakarienę į virtuvę, kuria naudojasi bendrai. Maždaug po kelių minučių iÅ¡girdo kaip pirmame aukÅ¡te rėkė M.. KÄ Å¡aukė, nesuprato, girdėjo tik keiksmažodžius ir pavienius žodžius tokius kaip „...lė“ ir panaÅ¡iai. Jis nusileido į pirmÄ aukÅ¡tÄ ir pamatė, kad kambario, kuris iÅ¡eina į virtuvę, tarpdury R. buvęs vyras ir A. laiko M., o ji tuo metu veržėsi į virtuvę ir bandė iÅ¡ jų iÅ¡trÅ«kti.

Ji rėkė R., kad „tai, ko ji nepadarė iki galo, ji padarys, ir kad tu negyvensi“. R. tuo metu stovėjo virtuvėje, o vyrai laikė M.. A. pasakė motinai, kad kviestų policijÄ . Tuo metu vyrai jÄ Ä¯stÅ«mė į kambarį ir uždarė duris. M. sus savo vyru liko kambaryje. Jis nesikiÅ¡o į konfliktÄ , viskÄ stebėjo nuo laiptų į antrÄ aukÅ¡tÄ . A. nuėjo į antrÄ aukÅ¡tÄ , o jis liko sėdėti ant laiptų dar apie 10 minučių, nes panaÅ¡iomis aplinkybėmis prieÅ¡ kelis metus M. buvo sužalojusi R. peiliu.

M. dar apie 5-7 minutes kambaryje rėkė, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais Å¡aukė, kad R. jai gyvenimÄ gadina ir panaÅ¡iai. Po to atvyko policijos pareigÅ«nai. M., kai bÅ«na girta, nuolat priekabiauja prie R. žodžiais, nepadoriais gestais, jÄ provokuoja. M. dažnai piktnaudžiauja alkoholiu (b. l. 38-40). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. Å . nurodė, kad yra A. K. mergina. Anksčiau buvo konfliktas su M. K., kuri grasino, kad jÄ papjaus peiliu, kai nuėjo skalbti drabužius su jos skalbimo maÅ¡ina.

Tuo metu nežinojo, kad tai M. K. skalbimo maÅ¡ina. M. K. sakė daugiau jai ten nesirodyti, nes „paÅ¡tyrins“ kaip mamÄ . IÅ¡sigandusi dėl savo gyvybės, parašė pareiÅ¡kimÄ . Liudytojos teigimu, ji bijojo likti tame name, todėl grįžo gyventi pas save į namus. R. nebuvo užpuolusi M. K.. Konfliktai bÅ«davo, kai M. K. bÅ«davo neblaivi. Apie šį įvykį žino, kad M. K., bÅ«dama girta, puolė R. žodžiais. Pati asmeniÅ¡kai grasinimų negirdėjo. IÅ¡ BIRT žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 17 d. 21.40 val.

Bendrajame pagalbos centre gautas R. K. praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), jai grasina sumuÅ¡imu buvusi jos vyro sugyventinė, visi gyvena viename name (b. l. 6-8). R. K. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 17 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), jos buvusio vyro žmona M. K. grasino susidoroti ir pasakė, kad padarys tai, ko nepabaigė (b. l. 15-22). IÅ¡ 2021 m. sausio 23 d. – 2021 m. sausio 27 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rimas Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡as „2020_12_17_21-37-28_370648427385“, kuriame užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir pranešėjos pokalbio turinys apie tai, kad jai reikalinga policija, nes jai grasino buvusio vyro žmona (b. l. 49-50).

IÅ¡ alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 18 d. 00.13 val. M. K. nustatytas 1,74 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 52). Dėl veikos kvalifikavimo pagal 145 straipsnio 1 dalį Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiÅ¡kimo – jo iÅ¡sakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimÄ sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu, apie kurį sužinojo nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014).

Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant grasinimų realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininkas iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad susidariusioje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad kaltininko elgesys iÅ¡ tiesų buvo teisingai suprastas kaip pavojingas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-300/2013, 2K-217/2014, 2K-347/2014, 2K-423-303/2016, 2K-172-788/2017).

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, nustatė, kad M. K. kaltė, padarius jai inkriminuojamÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tÄ dienÄ , iÅ¡gėrinėjo su vyru namuose, savo kambaryje. Girdėjo, kad R. virtuvėje kažkÄ daro.

Ji taip pat nuėjo į virtuvę, plovė puodukus. Vėliau pamatė, kad R. yra ne viena, prie laiptų sėdi jos sugyventinis, o prie pat jų durų sėdi sÅ«nus. Pamanė, kad jie sėdi ir klausosi apie kÄ ji kalbasi su vyru. Pasak kaltinamosios, jai grįžus iÅ¡ tualeto, R. sÅ«nus pastÅ«mė į nugarÄ , kad iÅ¡provokuotų veiksmÄ . Po to vakare atvykusi policija, jÄ suėmė. Kaltinamosios teigimu, tÄ kartÄ nebuvo grasinimų ir konflikto. Nukentėjusioji nori jÄ iÅ¡varyti iÅ¡ namų. Pripažįsta tik tai, kad buvo iÅ¡gėrusi, tačiau grasinimų nebuvo.

Teismo vertinimu, tokie kaltinamosios parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, kaltinamoji nutyli ar sau palankiai bando aiškinti esmines įvykio aplinkybes, parodymai neatitinka tiek pačios kaltinamosios proceso metu duotų parodymų, tiek nukentėjusios, liudytojų parodymų, taip pat kitų byloje esančių objektyvių įrodymų turinio ir laikytini byloje esančiais įrodymais paneigta jos gynybine versija. Dėl šios priežasties kaltinamosios parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Gretinant kaltinamosios teisme duotus parodymus su ikiteisminio tyrimo metu duotais jos parodymais, pažymėtina, kad viso proceso metu M. K. pozicija dėl įvykio nebuvo nuosekli. Antai ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė kiek kitokias aplinkybes, teigdama, kad „R. K. su savo Å¡eima buvo virtuvėje. Ji nuėjo į tualetÄ , praėjo pro virtuvę, kurioje buvo R. K. su Å¡eima, po kelių minučių grįžo atgal. Kai norėjo užeiti į savo kambarį, jai kažkas su koja pastÅ«mė į nugarÄ , kas konkrečiai nematė, net neatsisuko“.

Taigi tokia kaltinamosios pozicija, kad iÅ¡ pradžių neva ji nematė, kas pastÅ«mė į nugarÄ , o po to apklausiant teisme teigė prieÅ¡ingai, aiÅ¡kiai įvardindama, kad jÄ pastÅ«mė nukentėjusios sÅ«nus, norėdamas iÅ¡provokuoti konfliktÄ , kaip jau minėta, laikytina gynybine, siekiant minimizuoti savo atliktus neteisėtus veiksmus ir taip iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamosios kaltę, o tuo pačiu ir paneigiančių jos iÅ¡sakytÄ gynybinę versijÄ .

Tokios versijos nepatvirtina ir kaltinamosios vyro S. K. teisme duoti parodymai, kuriais teismas nesiremia: pažymėtina, kad liudytojas S. K., prieÅ¡ingai, nei teigė kaltinamoji (kad nebuvo konflikto), nurodė, kad žmona, išėjusi į tualetÄ , apsižodžiavo su buvusia žmona. Teismui abejonių dėl Å¡io liudytojo parodymų teisingumo ir objektyvumo kyla dar ir dėl to, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. A. nurodė, kad kaltinamosios vyras (taigi liudytojas S. K.) buvo visiÅ¡kai neblaivus, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje.

Kambaryje buvo daug alkoholinių gėrimų, butelių, degtinė. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. L. nurodė, kad kaltinamoji ir jos vyras buvo girti, vyras buvo per girtas suprasti, kas jam sakoma. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. L. nurodė, kad kambaryje buvo įtariamoji ir jos vyras, jie gėrė alkoholį, abu buvo neblaivÅ«s. Vyras visai neriÅ¡liai kalbėjo, po kažkiek laiko užmigo (b. l. 34-35). Todėl esant aukščiau nurodytiems parodymų neatitikimams bei įvertinus S. K. ryšį su kaltinamÄ ja, liudytojų Ž.

A. ir M. L. parodymus dėl stipraus S. K. neblaivumo, teismas nesiremia liudytojo S. K. parodymais. Kaltinamosios parodymus paneigia nukentėjusiosios R. K. teisme duoti parodymai apie tai, kad įvykio dienÄ , apie 9-10 val. vakare išėjus į virtuvę gaminti, tuo metu atėjo M. K. ir priėjusi labai arti, pradėjo jÄ pravardžiuoti, sakydama „per tave ,,suč...“ virtuvėje nėra vietos“, ir nuėjo į savo kambarį. Tai iÅ¡girdęs buvęs vyras, pradėjo jÄ Å¡aukti iÅ¡ kambario. M. K. nuėjo pas jį ir vėl sugrįžo, pasakė, kad iÅ¡siaiÅ¡kins su ta ,,su...“.

Kai M. K., norėdama iÅ¡eiti, pradėjo atidarinėti duris, S. jos neiÅ¡leido. Todėl ji vėl pradėjo rėkti įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais. Tai iÅ¡girdęs sÅ«nus, nusileido į apačiÄ ir padėjo S. laikyti M. K., o ji toliau prasivardžiavo, Å¡aukė „ko aÅ¡ nepadariau, padarysiu, tu negyvensi“. Nukentėjusios teigimu, anksčiau M. K. buvo jÄ sužalojusi, dėl to buvo atliktos 4 operacijos, buvo 50/50, kad iÅ¡gyvens. Nežinosi, ko iÅ¡ M. K. laukti, ypatingai, kai ji yra iÅ¡gėrusi.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi proceso eigoje jie iÅ¡liko nuoseklÅ«s, juos atitinka jos pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 15-22), tokios pozicijos nukentėjusioji laikėsi ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 16, 30-32). PagrindÄ nukentėjusiosios parodymus vertinti kaip patikimus, atspindinčius realiÄ Ä¯vykio eigÄ , Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies prasme sustiprina ir proceso eigoje duoti nuoseklÅ«s liudytojų A.

K., Z. D. tarpusavyje sutampantys parodymai. Be to, pagrindÄ taip manyti patvirtina tuoj pat į įvykio vietÄ atvykusių liudytojų-policijos pareigÅ«nų M. L. ir Ž. A. tarpusavyje sutampantys, nuoseklÅ«s parodymai bei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, t. y. BIRT žiÅ«ryklės duomenyse bei kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad tuoj pat po įvykio, nukentėjusioji kreipėsi pagalbos į policijÄ , praneÅ¡dama apie tai, kad jai reikalinga policija, nes jai grasino buvusio vyro žmona (b. l. 49-50).

Kaltinamosios gynyba kvestionuoja R. K. parodymų patikimumÄ , nes neva tai yra vienintelis bÅ«das „iÅ¡gyvendinti“ kaltinamÄ jÄ iÅ¡ namų. Å iame kontekste pažymėtina, kad prieÅ¡ingai, teismas nenustatė aplinkybių, jog nukentėjusioji ar liudytojai bÅ«tų suinteresuoti bylos baigtimi, ar jų parodymus vertinti kaip siekį duoti nepalankius parodymus kaltinamajai ir tuo pačiu jai pakenkti. Teismas, spręsdamas dėl aptariamo įvykio faktinių aplinkybių, kaip esminiais remiasi ne kaltinamosios, o pirmiau aptartais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos esminėse detalėse patvirtina kiti įrodymai, t. y. pirmiau minėtų liudytojų parodymai, taip pat jos pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytos aplinkybės ir kt.

Kaip jau buvo minėta, grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusioji turėjo realų pagrindÄ manyti, kad kaltinamosios grasinimas gali bÅ«tų įvykdytas, pažymi, kad Å¡ioje dalyje atmeta kaltinamosios gynybos iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , neva kaltinamoji be pagrindo iÅ¡sigando ir pamanė, kad grasinimai yra realÅ«s, įvertinus ir tai, kad kaltinamoji nepadarė jokio fizinio poveikio nukentėjusiajai.

PrieÅ¡ingai, teismo vertinimu, pagrindÄ nukentėjusiajai manyti, kad kaltinamosios M. K. iÅ¡sakytas grasinimas „tavęs čia nebeliks, aÅ¡ padarysiu tai, ko nepabaigiau, tu negyvensi, aÅ¡ su tavim susidorosiu“ yra realus, sudaro ta aplinkybė, kad kaltinamoji M. K. 2018 m. liepos 11 d. buvo teista už tai, kad sunkiai sužalojo nukentėjusios sveikatÄ bÅ«tent spontaniÅ¡kai, iÅ¡ pasalų, paslėpdama chalate peilį, jį iÅ¡sitraukė ir dÅ«rė (b. l. 63-68). TÄ aplinkybę, jog kaltinamosios iÅ¡sakytas grasinimas gali bÅ«ti realus, stiprina ir liudytojos K.

Å . teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad ji taip pat anksčiau patyrė konfliktÄ su M. K., kuri grasino, kad jÄ papjaus peiliu, kai nuėjo skalbti drabužius su jos skalbimo maÅ¡ina. M. K. sakė daugiau jai ten nesirodyti, nes „paÅ¡tyrins“ kaip mamÄ . Be to, nukentėjusios sugyventinis apklausiamas teisme nurodė, kad dar išėjus sugyventinei į kambarį, jis dar laukė ant laiptų, kol viskas aprims, o nukentėjusios sÅ«nus taip pat teigė, kad M. K. buvo agresyvi, sakė keiksmažodžius, grasino, kad pabaigs tÄ , ko nepadarė, kÄ jis suprato, kad tai yra rimta grėsmė.

Taigi, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nukentėjusioji R. K. iÅ¡ties pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ bei kitas paminėtas aplinkybes turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog ir nukentėjusioji teigia, jog dėl jos iÅ¡sikraustymo iÅ¡ bendro gyvenamojo namo yra suinteresuota ir kaltinamoji, t.y. Å¡iuo atveju, teismo vertinimu, abi pusės (tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji) vienodai suinteresuotos gyvenamojo namo valdymu ir disponavimu be bendrasavininkių, todėl dar ir dėl Å¡ios aplinkybės teismas nesivadovauja kaltinamosios gynybos argumentais dėl nukentėjusiosios R.

K. parodymų patikimumo – neva tai yra vienintelis bÅ«das „iÅ¡gyvendinti“ kaltinamÄ jÄ iÅ¡ namų. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tÄ aplinkybę, jog tiek liudytojas M. L., tiek liudytojas Ž. A., policijos pareigÅ«nai paliudijo, jog kaltinamoji iÅ¡kart po įvykio elgėsi neadekvačiai – teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. L. nurodė, kad kaltinamoji buvo agresyvi ir isterijoje, prieÅ¡inosi, uždėjo jai antrankius. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. L. nurodė, kad įtariamosios elgesys buvo neprognozuojamas, tai ramiai kalbėjo, tai nutildavo, nuolat vaikščiojo po kambarį.

Po to, kai pasakė, kad ji bus sulaikyta, vengė sulaikymo, nenorėjo niekur eiti, apsirengti. Teko uždėti antrankius, prievarta vesti iki tarnybinio automobilio (b. l. 34-35). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. A. nurodė, kad kaltinamoji buvo neblaivi, agresyvi, keikėsi, sakė, kad yra sėdėjusi įkalinimo įstaigoje. Kai kaltinamoji nevykdė jų įpareigojimų, panaudojo antrankius. Taip pat juos panaudojo dėl to, kad buvo įtariama grasinimu. Nors aptarti šių liudytojų parodymai tiesiogiai neįrodo kaltinamosios neteisėtų veiksmų, tačiau jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste šiuo atveju turi reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui ir galutiniam įrodymų įvertinimui.

Taigi, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji iÅ¡sakė grasinimus, kad nukentėjusiajai sukeltų baimės ir nerimo, nesaugumo jausmÄ ir lemtų pagrįstÄ nukentėjusiosios manymÄ , kad grasinimai gali bÅ«ti iÅ¡ tikrųjų įvykdyti, jos kaltė konstatuojama įvertinus byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visumÄ , t. y. teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji M. K. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ R. K.: ji, 2020 m. gruodžio 17 d., apie 21.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,74 prom. girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu, sugniaužė abi rankas į kumščius, grasino R.

K. žodžiais „tavęs čia nebeliks, aÅ¡ padarysiu tai, ko nepabaigiau, tu negyvensi, aÅ¡ su tavim susidorosiu“, dėl ko nukentėjusioji R. K. turėjo realų pagrindÄ manyti, kad jos grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamosios M. K. veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ kvalifikuotini pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo Baudžiamasis įstatymas už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ numato keletÄ alternatyvių bausmių – vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumÄ . Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamoji M.

K. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimÄ padarė tiesiogine tyčia. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad veikÄ padarė bÅ«dama recidyvistė (BK 27 straipsnis ir 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Å iame kontekste pažymėtina, kad Å¡ios, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai:

a) kaltininkas padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2015). Taip pat akcentuotina, kad jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iÅ¡ anksto ir nustatyta iÅ¡ankstinė tyčia padaryti nusikaltimÄ , tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimÄ ; taigi bÅ«tina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situacijÄ (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2009, 2K-465/2011, 2K-504/2013).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes matyti, kad kaltinamajai M. K. Å¡is sumanymas iÅ¡sakyti grasinimÄ nukentėjusiajai kilo spontaniÅ¡kai, bÅ«tent ir nukentėjusioji teigė, kad galima bet ko tikėtis iÅ¡ iÅ¡gėrusios kaltinamosios. Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę: paskutinį kartÄ administracine tvarka bausta 2017 m. (b. l. 57-58), dirbanti (b. l. 55), teista už nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ nukentėjusiajai (b. l. 60-62). Be to, M. K. į Respublikinį priklausomybės ligų centrÄ Vilniaus filialÄ per 5 metų laikotarpį nesikreipė (b. l. 69), negydyta VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 70), nesigydė VÅ¡Ä® Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre (b. l. 71).

Taip pat kaltinamoji teigiamai vertinama darbdavio (b. l. 151). Å ios M. K. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jÄ ir parodo, kad ji, tinkamų iÅ¡vadų dėl savo elgesio nepadarė, jos prieÅ¡ingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, ji yra linkusi daryti nusikalstamas veikas ir tai sudaro pagrindÄ manyti, kad BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos Å¡velniausios bausmės bauda arba laisvės apribojimas kaltinamajai jokio poveikio nedarys, todėl jai skirtina griežčiausia bausmė – Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti M. K. BK 75 straipsnio nuostatas bei atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamoji dirba, teigiamai charakterizuojama darbdavio, Å¡iuo atveju realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas turės didesnį neigiamÄ poveikį, nei leis pasiekti bausmės paskirtį, įtvirtintÄ BK 41 straipsnyje. Esant Å¡ioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl M.

K. taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies dalyje nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejų metų laikotarpiui, be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas); nebendrauti su R. K. (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas); nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6, 7 dalių nuostatomis, įpareigoti M. K., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, per 2 mėnesių laikotarpį, iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui (atkreiptinas dėmesys, kad Å¡io nuosprendžio priėmimo dienÄ iÅ¡ NTR duomenų matyti, jog pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, priklauso nukentėjusiajai R.

K. ir liudytojui S. K.). Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis). Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį.

Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tikslinti ieÅ¡kinio nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieÅ¡kinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieÅ¡kovui gali bÅ«ti žinomi (pavyzdžiui, neaiÅ¡kus tikslus ieÅ¡kinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieÅ¡kovas patyrė žalos, ir pan.). Å ioje byloje nukentėjusioji R.

K. yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašo priteisti 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (b. l. 172-174). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji savo ieškinį palaikė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalÄ , Å¡is principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtus dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nurodytų aplinkybių sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptÄ teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dėl iÅ¡sakyto grasinimo nukentėjusioji juto stresÄ , iÅ¡gÄ stį, nerimÄ ir nesaugumo jausmÄ , baimę bÅ«ti vienai namuose, juolab įvertinus tai, kad anksčiau kaltinamoji sunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatÄ . Visgi, nagrinėjimu atveju neturtinės žalos dydis nelaikytinas pakankamai pagrįstu visa apimtimi. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Å¡alies kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , priteisiamų už nagrinėjamÄ byloje nusikaltimÄ neturtinės žalos atlyginimui sumos dydį, apibendrintÄ iki 2019 m. sausio 1 d. ir kuris Å¡iuo atveju varijuoja už BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas – apie 1500 Eur, sprendžia, jog nukentėjusios ieÅ¡kinys patenkintinas dalinai ir priteistina jai neturtinės žalos atlyginimui 1300 Eur suma.

Teismo vertinimu, tokia suma bus pakeliama kaltinamajai, proporcinga jos pajamoms (b. l. 156-158) ir kt. turtinei padėčiai (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis). Taip pat nukentėjusioji praÅ¡o priteisti 800 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokatės teiktÄ teisinę pagalbÄ . Kartu prie ieÅ¡kinio pateiktas 2021 m. vasario 9 d. pinigų priėmimo kvitas (b. l. 174). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ioje baudžiamojoje byloje, nagrinėjant bylÄ Å¾odinio proceso tvarka buvo atliekamas įrodymų tyrimas, nukentėjusiosios R. K. atstovė advokatė dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡oma priteisti 800 Eur suma yra reali ir pagrįsta, kad ji nėra aiÅ¡kiai per didelė, todėl priteistina iÅ¡ kaltinamosios M. K.. Kiti proceso klausimai Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diskÄ voke su įraÅ¡u, prisegtÄ prie baudžiamosios bylos virÅ¡elio, palikti saugoti Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ .

M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 83-84) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. M. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. gruodžio 17 d. 22.40 val. iki 2020 m. gruodžio 18 d. 14.22 val. (viena diena) (b. l. 86-87, 88). Å is taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : M. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant M.

K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) nebendrauti su R. K.;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6, 7 dalių nuostatomis, įpareigoti M. K., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį, iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaltinamajai M. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Jei M. K. bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktinÄ laisvės atėmimo bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. gruodžio 17 d. 22.40 val. iki 2020 m. gruodžio 18 d. 14.22 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai. Nukentėjusiosios R. K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jai 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diskÄ voke su įraÅ¡u, prisegtÄ prie baudžiamosios bylos virÅ¡elio, palikti saugoti Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ .

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti M. K., kad: Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sÄ lygas ir individualiame probuojamojo priežiÅ«ros plane nustatytas probuojamojo priežiÅ«ros priemones, informuoti probuotojÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probuotojui apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . Teisėja Evelina Petraitienė NuoraÅ¡as tikras: