2022-06-29 Nr. AB-18104-3-62-3-00524-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3012-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00524-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. M. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. J. M. D. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. 22S58586 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad (duomenys neskelbtini), po šio įvykio jis buvo priverstas palikti savo šalį.

3. Nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, pareiškėjas tvirtino, kad jis pateikė aiškias ir išsamias aplinkybes, kodėl bijo grįžti į savo kilmės valstybę. Kaip nurodo ir atsakovas, po (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog šalyje vis dar yra susipriešinimas tarp piliečių, kurie palaiko dabartinę valdžią ir opoziciją, todėl pareiškėjo pasakojimas atrodo patikimas ir realus. Be to, pareiškėjo pasakojimą patvirtina ir atsakovui jo pateikti įrodymai.

4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą turėjo ne formaliai pakartoti Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) duomenis ir bendrą informaciją, bet kruopščiai įvertinti asmeniškai pareiškėjui galinčius kilti pavojus, vadovautis logika ir žmogišku supratimu, kad šalyje vykstantys ginkluoti konfliktai kelia grėsmę pareiškėjo saugumui. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis ir iš įvairių šaltinių, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.

5. Dėl Sprendimo dalių, kuriomis nuspręsta išsiųsti pareiškėją ir uždrausti atvykti, pareiškėjas nurodė, kad panaikinus Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis, naikintinos ir likusios Sprendimo dalys. Pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jam nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis.

6. Pareiškėjo teigimu, draudimas jam atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jo lūkesčiui gauti prieglobstį, pernelyg ilgas draudimas atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet, pablogėjus situacijai, pareiškėjui ateityje būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio Šengeno erdvėje.

7. Pareiškėjas apibendrino, kad jam prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, surinkti naujausią informaciją apie kilmės valstybę, todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Departamentas nurodė, kad ginčijamu sprendimu pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo ‚Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, Departamentas konstatavo, kad įžvelgiama grėsmė prieglobsčio prašytojui iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar pareiškėjo asmeninėmis savybėmis.

10. Departamentas nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl buvo padaryta išvada, jog jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Prieglobsčio prašytojo istorija apie (duomenys neskelbtini) savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti prieglobsčio prašytojui apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), prieglobsčio prašytojas nepateikė. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudarė pagrindo tokiai prielaidai. Atsižvelgęs į tai, atsakovas konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

11. Departamento vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) yra abstraktus ir nedetalus. Kadangi prieglobsčio prašytojas nepateikė ir tyrimo metu nerasta kitų įrodymų, kurie patvirtintų užsieniečio pasakojimą, dėl nustatytų pasakojimų trūkumų prieglobsčio prašytojo pasakojimas savaime nelaikytinas įrodymu, pakankamu lygiu patvirtinančiu nurodytų faktų tikrumą. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi įvairių patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste ((duomenys neskelbtini) prezidento kanceliarijos pateikiama informacija ir kiti oficialūs duomenys). Departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar pareiškėjui gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjo nesutikimas su priimtu sprendimu nesudaro pagrindo jo panaikinti.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, kuriais nesutinkama su Sprendimo dalimis jį išsiųsti ir uždrausti atvykti, atsakovas pažymėjo, kad Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas.

13. Departamento vertinimu, pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti Sprendime. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: 1) pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 2) kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

15. Teismas nustatė šias ginčui reikšmingas aplinkybes:

15.1. Pareiškėjas buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės pareigūnų kaip neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Migracijos departamente 2021 n. Lapkričio 24 d. buvo atlikta pareiškėjo apklausa, kurios metu jis nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini).

15.2. Departamentas, įvertinęs visus pateiktus dokumentus, tyrimo metu surinktus duomenis, Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

16. Teismas vadovavosi Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, apžvelgė teismų praktiką, suformuotą prieglobsčio bylose, analizavo Aprašo nuostatas, detalizuojančias tyrimo dėl prieglobsčio prašymo atlikimo tvarką, prašymo vertinimo kriterijus.

17. Teismo vertinimu, Departamento byloje pateikti duomenys įrodė, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį.

18. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad prieglobstis jam turėjo būti suteiktas, nes į savo kilmės valstybę negali grįžti dėl jo gyvybei gresiančio pavojaus (jam buvo grasinama, buvo (duomenys neskelbtini)), teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas pagrįstai nepripažintas patikimu. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie grasinimus buvo abstraktus ir nedetalus. Teismas detaliai apžvelgė pareiškėjo pasakojimo fragmentus, susijusius su galbūt patirtais grasinimais, (duomenys neskelbtini) aplinkybėmis, ir darė išvadą, kad pareiškėjo pasakojama istorija neatskleidžia tariamų persekiotojų ir nepaaiškina jų motyvų ir siekiamų tikslų. Iš pareiškėjo pasakojimo buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) rasta. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo visas galimybes pateikti Departamentui, teismui jo pasakojamą istoriją patvirtinančius įrodymus. Nors pareiškėjas atsakovui pateikė fotonuotrauką su (duomenys neskelbtini), nuotrauką, kurioje (duomenys neskelbtini), neidentifikuojamus video įrašus su gatvių riaušėmis, tačiau nepateikė įrodymų apie (duomenys neskelbtini) ar kitokių įrodymų.

19. Teismas sutiko su Departamento padaryta išvada, kad pareiškėjo pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo. Nurodyti pasakojimo trūkumai sudarė pagrindą atsargiau bei kritiškiau vertinti prieglobsčio prašytojo pasakojimo patikimumą. Kadangi prieglobsčio prašytojas nepateikė ir tyrimo metu nerasta kitų įrodymų, kurie patvirtintų užsieniečio pasakojimą, dėl nustatytų pasakojimų trūkumų prieglobsčio prašytojo pasakojimas savaime nelaikytinas įrodymu, pakankamu lygiu patvirtinančiu nurodytų faktų tikrumą.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie grasinimus (nesaugumo jausmą), (duomenys neskelbtini) savaime nelemia pabėgėlio statuso suteikimo, kadangi pareiškėjo nurodytas galimas persekiotojas nėra valstybinis subjektas. Todėl teismas sprendė, jog jam šiuo atveju negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl asmens rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi į kilmės valstybės institucijas dėl (duomenys neskelbtini) ir kad kilmės valstybės institucijos atsisakė suteikti jam pagalbą. Teismo vertinimu, duomenų pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo užpuolimo, įkalinimo bei grasinimų bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas Konvencijoje įtvirtintomis prieglobsčio suteikimo priežastimis dėl ko asmeniui grėstų valstybės institucijų persekiojimas (dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), pareiškėjas taip pat nenurodė ir nepateikė. Teismas pastebėjo, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

21. Teismo vertinimu, bylos rašytiniai įrodymai nepatvirtino faktinių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo persekiojimo grėsmę, kuri yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Buvo kritiškai įvertinti pareiškėjo argumentai, pagrindžiantys tariamą grėsmę būti persekiojamam jo kilmės valstybėje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu; jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

22. Teismas nurodė, kad tyrimo metu rinkta informacija apie (duomenys neskelbtini), buvo remiamasi (duomenys neskelbtini) kanceliarijos pateikiama informacija, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad šiuo metu nei vienoje pareiškėjo kilmės valstybės provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo šios valstybės teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Buvo pastebėta, kad Departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėjas nepateikė, todėl nebuvo jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais.

23. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus duomenis, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojai turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Taip pat nebuvo pagrindo išvadai, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nebuvo.

24. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Departamento sprendime padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

25. Vadovaudamasis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 ir 7 straipsnių nuostatomis, įvertinęs pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, pažymėjęs, kad yra pagrindas manyti, jog pareiškėjas gali pasislėpti, teismas pripažino pagrįsta Departamento Sprendimo dalį išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.

26. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (redakcija, galiojusia nuo 2018 m. liepos 5 d.) patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 ir 44 punktais ir pažymėjo, kad pagal Tvarkos 44.4.1 punktą, nustačius dvi ir daugiau aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 punkte, gali būti nustatomas maksimalus 3 metų draudimo atvykti terminas. Teismo vertinimu, byloje nebuvo pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą.

27. Teismas konstatavo, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

28. Teismas kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą, kadangi, išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimą. Atsižvelgęs į tai, buvo atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi jis norėtų ir turėtų būti išklausytas.

30. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos.

31. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas akcentuoja, kad kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra nesaugu, vyksta ginkluoti grupuočių susirėmimai, smurtinės demonstracijos ir protestai, ginkluoti policijos kariuomenės ir demonstrantų bei protestuotojų susirėmimai. Policija ir kariuomenė nepajėgi užtikrinti tvarkos, nekontroliuoja situacijos, šalyje vyrauja chaosas, apiplėšimai, įsilaužimai į namus ir kiti smurtiniai nusikaltimai. Kilmės šalies informacija taip pat patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dominuoja (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini). Pažymima, (duomenys neskelbtini) yra mažai išsilavinusių žmonių, nes daugumai visuomenės yra prieinamas tik pradinis išsilavinimas. Ši kilmės valstybės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais. Aukščiau paminėtų aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) vykstančiais vidiniais konfliktais, kurių metu policija ir kitos valstybės institucijos neužtikrina piliečių saugumo, bei kitų aplinkybių, susijusių su žmonių menku išsilavinimu, etninių genčių polinkiu į genčių religinius papročius, įskaitant ir raganavimą, šeimos galvos (vyro) dominuojančią padėtį sprendžiant turtinius klausimus, pagrindu darytina išvada, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas nėra išgalvotas, o jo baimė patirti smurtą, prarasti laisvę, sveikatą ir gyvybę yra visiškai pagrįsta. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui kyla reali individuali persekiojimo grėsmė, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga.

32. Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, kad atsakovas nevykdė teisės aktuose nustatytos pareigos surinkti naujausią ir aktualiausią informaciją iš įvairių patikimų ir kompetentingų šaltinių (Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, tarptautinių organizacijų; kt.). Atsakovas neanalizavo saugumo padėties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardijamos vien kaip ekonominės, kadangi skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais būna neryškus, tačiau šio aspekto, ekonominės kilmės valstybės padėties atsakovas nevertino.

33. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, taip pat visapusiškos ir naujausios informacijos. Departamento sutrinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją sutrinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

34. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

35. Departamentas, pakartodamas atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, dėl pareiškėjo nurodytos padėties kilmės valstybėje pažymi, kad nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį tyrimo objektas yra ne kilmės valstybė, o šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Atsakovo teigimu, tiek jis, tiek ir teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas apklaustas Departamentui nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

38. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo nesuteiktas pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui M. J. M. D. prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas skunde taip pat suformulavo prašymą įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo (pareiškėjo) prašymą suteikti prieglobstį iš naujo.

39. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, kadangi pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

40. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jo prašymas suteikti prieglobstį yra pagrįstas, kilmės valstybėje jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl bendros padėties. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nesurinko naujos ir aktualios informacijos apie kilmės valstybę, o pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai individualiai nebuvo įvertinti kilmės valstybės informacijos kontekste.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

42. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

43. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad jam gimtojoje valstybėje – (duomenys neskelbtini) – gresia (duomenys neskelbtini).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausoje, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje tapti persekiojimo (duomenys neskelbtini) pagrindu auka. Pareiškėjas apklausos metu neįvardijo, kas jį konkrečiai persekiojo kilmės šalyje, persekiotojus įvardijo abstrakčiai – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas savo pasakojimo dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus niekaip nedetalizavo ir neindividualizavo, jo pasakojimui trūksta konkretumo, nuoseklumo, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėjas, grįžus į kilmės valstybę jo gyvybei grėstų pavojus. Pabrėžtina, jog pareiškėjas apie savo individualias aplinkybes dėl kylančios grėsmės iš esmės nurodė tik vieną faktą – kad (duomenys neskelbtini). Viso pareiškėjo pasakojimo kontekste, kuris paremtas bendra kilmės valstybės informacija apie (duomenys neskelbtini), pareiškėjo nurodytas individualus galbūt patirto sulaikymo ir smurto atvejis papasakotas itin abstrakčiai ir nesuponuoja, kad pareiškėjui kyla pagrįsta baimė patirti persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai konstatavo Departamentas ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo pasakojimo dalis, susijusi su (duomenys neskelbtini), yra prieštaringa. Be to, dėl įvykių sekos laike (pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini)) ši aplinkybė nelaikytina susijusi su pareiškėjo nurodytomis priežastimis, kuriomis jis grindė būtinybę jam suteikti prieglobstį.

47. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas pagrįstai vertino pareiškėjo pasakojimą kaip turintį žemą įrodomąją vertę. Kadangi pareiškėjas kitų įrodymų, ypač apie savo (duomenys neskelbtini) nepateikė, o tokių duomenų atsakovas nenustatė, spręstina, jog prieglobstis jam nesuteiktas pagrįstai.

48. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas aktualios skelbiamos informacijos apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pasakojimas nepasižymi konkretumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais. Tyrimo metu nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

49. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje, nė vienoje provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo šios valstybės teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai saugumui ir laisvei, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė, kokios esminės naujausios informacijos nesurinko ir neanalizavo Departamentas. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas teigė nukentėjęs nuo vykstančio karinio konflikto, kaip ir nėra pagrindo spręsti, kad apsauga pareiškėjui kilmės šalyje nėra prieinama.

50. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl pakeitė atitinkamą Sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

52. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. J. M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan