d166a192-e997-4153-a767-ae2ecf6292c5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-1672-809/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04347-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė dalyvaujant D. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas D. S. kreipėsi su skundu į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo. Nurodo, kad skundžiamas laikotarpis yra nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d. pareiÅ¡kėjas pažymi, kad serga odos liga, dėl kurios pastoviai stipriai pleiskanoja plaukuotoji galvos dalis, todėl tenka pastoviai tepti įvairiais vaistiniai tepalais iÅ¡raÅ¡ytais gydytojų bei savo įsigytais kremais.

Pažymi, kad norint palaikyti asmeninę higienÄ jam reikia turėti savo asmeninę plaukų kirpimo maÅ¡inėlę, kadangi jeigu jis kerpasi su bendra plaukų maÅ¡inėle, atsiranda galvos odos alergija, taip pat pasireiÅ¡kia Å¡lapias pleiskanojimas, papildomai atsiranda labai didelis galvos niežėjimas, ko pasėkoje pareiÅ¡kėjas galvos odÄ nusidrasko iki kraujo. Anot pareiÅ¡kėjo, tepant odÄ vaistiniais tepalais ir savo kremais, plaukus reikia kirpti trumpai, o kuomet pareiÅ¡kėjas kerpasi su bendra kirpimo maÅ¡inėle, tenka iÅ¡gyventi labai nemalonius ir skaudžius pojūčius, be to kerpantis dažnai Å¡ie nemalonÅ«s pojūčiai dar labiau sustiprėja, todėl pareiÅ¡kėjas negali iÅ¡simiegoti, nes prabunda iÅ¡ miego dėl galvos niežėjimo.

Akcentuoja, jog kai pareiÅ¡kėjas naudoja savo kirpimo maÅ¡inėlę, visi Å¡ie nemalonÅ«s pojūčiai ženkliai sumažėja, todėl atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) buvo nuspręsta leisti jam įsigyti savo kirpimo maÅ¡inėlę, kuriÄ nupirko artimieji ir perdavė, kad pareiÅ¡kėjas galėtų sumažinti savo galvos odos pleiskanojimÄ ir nemalonius pojūčius. Tačiau pareiÅ¡kėjui atvykus į Vilniaus PN 2020 m. rugsėjo 8 d.

Å¡i kirpimo maÅ¡inėlė buvo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atimta ir padėta į daiktų saugojimo sandėlį, nors pareiÅ¡kėjas rodė, kad kirpimo maÅ¡inėlė leista medikų, kadangi pareiÅ¡kėjas serga odos liga ir teikė turimÄ medicininę pažymÄ raÅ¡tu, taip pat prašė ir žodžiu. Pradžioje buvo suabejota įraÅ¡ais, esančiais medicinos knygelėje, kad pareiÅ¡kėjas serga odos liga ir buvo pasiÅ«lyta vykti į laisvės atėmimo vietų ligoninę, kad nustatytų ar tikrai pareiÅ¡kėjas serga odos liga, kÄ pareiÅ¡kėjas ir padarė.

Grįžęs iÅ¡ ligoninės kreipėsi į Vilniaus PN saugumo valdymo skyriaus specialistÄ , pareigÅ«nas po asmeninio pokalbio pareiÅ¡kėjui pranešė, kad jis paraÅ¡ytų praÅ¡ymÄ ir paduotų jam ir bus leista nedelsiant naudotis maÅ¡inėle. PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ specialistui sekančiÄ dienÄ , laukė porÄ savaičių ir tada kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su skundu, kad Vilniaus PN saugumo valdymo specialistas priėmė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , bet nesiima jokių veiksmų.

PareiÅ¡kėjas gavo atsakymÄ raÅ¡tu, kad jam nebus leista naudotis kirpimo maÅ¡inėle, o atėjus Vilniaus PN saugumo valdymo specialistui buvo jam paaiÅ¡kinta, kad kol jis dirba Vilniaus PN pareiÅ¡kėjas niekada negaus kirpimo maÅ¡inėlės. PareiÅ¡kėjas kelia klausimÄ , kas pažeidžia įstatymÄ , ar ankstesnės įstaigos leidusios pareiÅ¡kėjui naudotis asmenine kirpimo maÅ¡inėle, ar atsakovas neleisdamas. PareiÅ¡kėjas nurodo, jog įstatymas reglamentuoja vienodÄ tvarkÄ visuose įkalinimo įstaigose.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jam grįžus iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) su naujai gauta pažyma, kurioje patvirtinta, jog pareiÅ¡kėjas serga odos ligomis ir jam reikia naudotis savo asmeninėmis higienos priemonėmis, atsakovas tyčia pradėjo vilkinti procesÄ ir tyčiniais veiksmais atsisakė suteikti pareiÅ¡kėjui pagalbÄ , kad jis galėtų bent Å¡iek tiek sumažinti savo nemalonius pojūčius ir iÅ¡gyvenimus, anot pareiÅ¡kėjo, tokie pareigÅ«nų veiksmai yra akivaizdi biurokratizmo iÅ¡raiÅ¡ka.

PaaiÅ¡kina, kad gydytojas medicininę pažymÄ Nr. 214 iÅ¡rašė 2020 m. spalio 15 d., vėliau pareiÅ¡kėjas atskiru praÅ¡ymu gavo medicininį pažymėjimÄ Nr. 275 ir pirmÄ jÄ pažymÄ Ä¯teikė Vilniaus PN socialinės reabilitacijos skyriaus pareigÅ«nei kartu su praÅ¡ymu leisti jam naudotis asmenine plaukų kirpimo maÅ¡inėle. PareigÅ«nas privalėjo praÅ¡ymÄ su medicinine pažyma teisės aktų nustatyta tvarka užregistruoti, tačiau praÅ¡ymas keletÄ dienų vis keliavo iÅ¡ rankų į rankas neužregistruotas, ko pasėkoje pasimėtė.

PareiÅ¡kėjui buvo gražinta tik medicininė pažyma ir buvo paaiÅ¡kinta, kad Vilniaus PN saugumo valdymo specialistas pareiÅ¡kėjÄ artimiausiu metu iÅ¡sikvies, tÄ pačiÄ dienÄ pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡sikvietė Vilniaus PN saugumo valdymo specialistas ir liepė pareiÅ¡kėjui paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ iÅ¡ naujo ir jam asmeniÅ¡kai pateikti. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad atsakovės atstovas kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobÅ«džio pareigÄ , elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Atsakovas neveikimu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektines teises. Anot pareiÅ¡kėjo, Å¡is pažeidimas atsakovės atstovui buvo nesunkiai iÅ¡sprendžiamas, tik reikėjo parodyti supratingumÄ ir žmogiÅ¡kumÄ , parodyti iniciatyvÄ neperžengiant įstatymų ir Vilniaus PN tokiÄ galimybę turėjo, tačiau nenorėjo elgtis taip kaip privalėjo. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė didelį žmogiÅ¡kojo orumo pažeminimÄ , dėl to buvo daromas žalingas poveikis sveikatai, sukeltas fizinis skausmas, visÄ laikÄ pareiÅ¡kėjas kentėjo labai nemalonius paÅ«mėjusios ligos simptomus.

PareiÅ¡kėjui atsirado nepastovi depresija, sutriko miegas, jis iÅ¡gyveno didelę dvasinę kančiÄ , rimtÄ diskomfortÄ , todėl pareiÅ¡kėjo manymu, visai tai pakankama, kad patirta neturtinė žala bÅ«tų atlyginta pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, o deliktinei atsakomybei atsirasti egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. rugsėjo 16 d.

Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-296, „Dėl nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę“, iÅ¡ paprastos grupės buvo perkeltas į drausmės grupę. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnyje nustatyta nuteistųjų teisė turėti asmeninius daiktus. BVK 92 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas gali leisti turėti ir kitų asmeninių daiktų, jei tai sudarytų sÄ lygas gerinti nuteistųjų sveikatÄ ir gerovę, tik nuteistiesiems, bausmę atliekantiems atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose.

Minėtas įstatymas, nuteistiesiems, bausmę atliekantiems pataisos namuose, tokių išimčių netaiko. Pažymi, kad pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės arba Taisyklės), III skyriuje yra nurodyti nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiami įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, tačiau elektrinių plaukų kirpimo mašinėlių įsigijimas ir turėjimas nuteistiesiems nėra numatytas.

Å io daikto pagal įstatymÄ negali turėti nei vienas nuteistasis, nepriklausomai nuo to, kurioje grupėje nuteistasis yra. PareiÅ¡kėjui teisėtai ir pagrįstai nebuvo leidžiama turėti Å¡io daikto, todėl ir jo asmens sveikatos knygelėje nėra iÅ¡raÅ¡o, jog sveikatos priežiÅ«ros specialistai bÅ«tų surašę pažymÄ dėl asmeninės plaukų kirpimo maÅ¡inėlės turėjimo. Pažymi, kad Vilniaus PN Turto valdymo skyriuje patvirtintas kirpėjo etatas. Vilniaus PN kirpykloje dirba Vilniaus PN direktoriaus įsakymu patvirtintas nuteistasis, kuris atitinka pareigybės apraÅ¡yme nustatytus reikalavimus ir yra pasitikrinęs sveikatÄ bei iÅ¡manantis sanitarinius – higieninius reikalavimus, keliamus kirpėjui.

Vilniaus PN kirpėjas pagal įstaigoje patvirtintÄ grafikÄ kerpa visų bÅ«rių, drausmės grupės bei kamerų tipo patalpoje esančius nuteistuosius. Akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo jokių Vilniaus PN administracijos pažeidimų jo atžvilgiu. PareiÅ¡kėjas teismui nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidę jo teises ar teisėtus interesus. Pataisos įstaigos privalo užtikrinti tinkamÄ režimÄ , todėl Vilniaus PN vadovaujasi įstatymais ir kitais galiojančiais teisės aktais.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo teisę turėti plaukų kirpimo maÅ¡inėlę apribojo įstatymas, o ne Vilniaus PN administracija. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjo nurodytos skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ Vilniaus PN nesutinka. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų dėl jam tariamai padarytos žalos. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat priežastinio ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjo nurodytų tariamų pažeidimų ir jam padarytos turtinės žalos.

Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Nurodytos aplinkybės, anot atsakovo, įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas tik sau turtinės naudos, t. y. pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde nenurodė jokių Vilniaus PN kaip atsakovo, kurio atžvilgiu suformulavo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , galimai neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis. Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d., jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos Vilniaus PN.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundžia laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 13 d. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jam nebuvo suteikta teisė turėti savo asmeninę kirpimo maÅ¡inėlę, dėl to, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė didelį žmogiÅ¡kojo orumo pažeminimÄ , buvo daromas žalingas poveikis sveikatai, sukeltas fizinis skausmas, visÄ laikÄ pareiÅ¡kėjas kentėjo labai nemalonius paÅ«mėjusios odos ligos simptomus. PareiÅ¡kėjui atsirado nepastovi depresija, sutriko miegas, jis iÅ¡gyveno didelę dvasinę kančiÄ , rimtÄ diskomfortÄ .

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2020 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-296 „Dėl nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę“ buvo perkeltas iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę (6D kamera). BVK 92 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę turėti Å¡viežius vaisius ir daržoves, drabužius, avalynę, higienos ir kanceliarijos reikmenis. To pačio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog 1 dalyje nurodytoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sÄ raÅ¡ai nustatomi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.

Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekantiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas gali leisti turėti ir kitų asmeninių daiktų, jei tai sudarytų sÄ lygas vykdyti veiksmingÄ nuteistųjų resocializacijÄ , gerintų jų sveikatÄ ir gerovę. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 22 punkte 22 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (iÅ¡skyrus nuteistuosius, atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ nuobaudÄ ) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1, 20.2, 20.3, 20.5.1, 20.5.3, 20.5.9, 20.5.12, 20.5.15 ir 20.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat vokų, paÅ¡to ženklų, religinės simbolikos, kalendorių, laiÅ¡kų, raÅ¡ymo popieriaus, sÄ siuvinių ir raÅ¡ymo reikmenų.

Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato teisės nuteistiesiems bausmę atliekant drausmės grupėje turėti elektrines plaukų kirpimo maÅ¡inėles. Nagrinėjamu atveju į bylÄ pateiktas 2019 m. rugpjūčio 22 d. medicininis pažymėjimas (b. l.

10) iš kurio matyti, jog pareiškėjas serga odos liga ir vartoja galvos odos gydymui skirtus tepalus, tačiau minėtas pažymėjimas nepatvirtina, jog medicininiais gydymo tikslais pareiškėjui būtina (ar rekomenduotina) naudoti savo asmeninę plaukų kirpimo mašinėlę. Todėl, konstatuotina, jog Vilniaus PN administracija, paimdama iš pareiškėjo asmeninę kirpimo mašinėlę, kurios turėti pareiškėjas teisės neturi, vadovaujantis BVK ir Taisyklių nuostatomis, veikė teisėtai.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia pažeminimu, emociniais iÅ¡gyvenimais, depresija. Byloje yra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad galimai pareiÅ¡kėjui buvo sukelti psichinės sveikatos sutrikimai, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Teismo vertinimu, Å¡ias gyvenimo sÄ lygas galėjo lemti paties pareiÅ¡kėjo netinkamas elgesys ir patekimas į laisvės atėmimo vietÄ .

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTI 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (6 punktas).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008). PareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN 10 000 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamoje byloje teismas atmeta pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas), nes nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų.

Prievolės atlyginti patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas ir nenustačius bent vienos bÅ«tinų sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr.

Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas kalinimo sÄ lygas Vilniaus PN nebuvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė