2021-06-23 Nr. AB-13422-3-63-3-02289-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1791-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02289-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kesandra group“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kesandra group“ skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kesandra group“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimą nepratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN15-44 įvykdymo terminą (toliau – ir Ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl termino pratęsimo ir privalomojo nurodymo įvykdymo Nr. PN 15-44 terminą pratęsti maksimaliai galimam terminui, tačiau ne trumpesniam nei vienas mėnuo.

2. Pareiškėjas nurodė, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcija 2019 m. rugpjūčio 16 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN15-44 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) nurodė iki 2019 m. rugsėjo 16 d. nutraukti ENTP demontavimo veiklą (eksploatuoti netinkamų automobilių laikymas) bendrovei nepriklausančiame žemės sklype, kurio paskirtis – privažiuojamasis kelias (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) dirbtuvių nuo kelio (duomenys neskelbtini). Teigė, jog 2019 m. rugsėjo 11 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją, nurodydamas, jog atliekami daliniai dangos klojimo darbai bendrovės teritorijoje, dalis nupirktų automobilių yra pašalinta, tačiau dėl netinkamų oro sąlygų bei nuo bendrovės nepriklausančių aplinkybių darbų atlikimas neplanuotai užsitęsė, todėl iš klientų nupirkti automobiliai buvo laikinai laikomi šalia įvažiavimo į bendrovės teritoriją. Didžioji dalis automobilių, kurie buvo laikomi už jos teritorijos ribų, yra išgabenti bendrovėms, kurios vykdo metalo laužo supirkimo veiklą. Pareiškėjas nurodė, jog nespės iki Privalomajame nurodyme nustatyto termino pašalinti transporto priemones bei prašė maksimaliai pratęsti terminą Privalomam nurodymui įvykdyti. Taip pat nurodė, jog šalia bendrovės teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), jokia ūkinė-komercinė veikla nėra vykdoma, automobilių ardymo darbai nėra atliekami. Ginčijamu 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nuspręsta nepratęsti 2019 m. rugpjūčio 16 d. Privalomojo nurodymo Nr. PN15-44 įvykdymo termino.

3. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir Kontrolės įstatymas) 22 straipsniu, pažymėjo, kad įstatymas privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimą sieja su objektyviomis aplinkybėmis, kurios asmeniui trukdo tokį nurodymą vykdyti. Prašymą pateikė nepažeisdamas nustatytų terminų ir nurodė objektyvias priežastis, dėl kurių jis negali laiku įvykdyti Privalomajame nurodyme numatytų reikalavimų. Didžioji dalis šalia teritorijos stovinčių transporto priemonių buvo išvežta kaip metalo laužas, tačiau Inspekcija šių aplinkybių netyrė ir netikrino. Prašymo padavimo metu Inspekcijos įgaliotas asmuo A. P. žodžiu nurodė, jog pateiktas prašymas nebus tenkinamas, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nebus pratęstas. Pareiškėjas argumentavo, jog Inspekcijos Privalomasis nurodymas priimtas nesilaikant Kontrolės įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatų reikalavimų. Manė, kad Inspekcija visiškai nevertino jo pateiktų faktinių aplinkybių, formaliai bei, galimai, siekdama pakenkti įmonės veiklai, pateikė Privalomąjį nurodymą, nurodant vieno mėnesio įvykdymo terminą, suvokdama, jog bendrovė nespės jo įvykdyti. Pareiškėjas teigė, jog Ginčijamu sprendimu jam atimta galimybė pasinaudoti Kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi suteikta teise skųsti pareigūno, kuris davė privalomąjį nurodymą, veiksmus vadovui.

4. Pareiškėjas tvirtino, jog Ginčijamas sprendimas parengtas pažeidžiant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, nes sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas, pridėti visi reikiami įrodymai bei atliktas patikrinimas. Iš Inspekcijos pateiktų dokumentų matyti, jog patikrinimas atliktas 2019 m. rugsėjo 30 d., o Ginčijamas sprendimas priimtas 2019 m. rugsėjo 25 d. Patikrinimo aktas jam pateiktas 2019 m. spalio 1 d. Pažymėjo, kad iš prie Patikrinimo akto pridėtų fotonuotraukų matėsi stovinčios, nenaudojamos transporto priemonės, tačiau nei vienoje fotonuotraukoje nebuvo užfiksuota, jog bendrovės darbuotojai atliktų šių transporto priemonių ardymą ar vykdytų ūkinę-komercinę veiklą. Inspekcija, atlikdama fotofiksaciją, nepakvietė dalyvauti bendrovės atstovo. Inspekcija nepareikalavo pateikti užfiksuotų transporto priemonių nuosavybės ar įsigijimo dokumentų, vienašališkai nuspręsdama, jog visos fotonuotraukose matomos transporto priemonės priklauso bendrovei. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog bendrovė, vykdydama eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) surinkimą ir apdorojimą, pažeidė ar buvo reali grėsmė, kad bus pažeisti teisės aktuose nustatyti aplinkos apsaugos reikalavimai. Atsižvelgiant į Kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 punktą bei į tai, kad bendrovė nevykdo jokios veiklos šalia esančios įmonės teritorijos, pareiškėjas manė, kad Inspekcijos Privalomas nurodymas ir Ginčijamas sprendimas yra neteisėti. Pareiškėjas sutiko, jog netinkamų transporto priemonių (ENTP) surinkimas ir apdorojimas turi būti vykdomas atitinkamoje teritorijoje, tuo tikslu papildomai investuoja lėšas į jo valdomą teritoriją, siekiant gerinti teritorijos būklę bei infrastruktūrą, mažinti galimą taršos poveikį aplinkai, gerinti darbuotojų darbo sąlygas, tačiau Inspekcija riboja įgyvendinti pareiškėjo siekius.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą Nr. AD5-KL2-30 patikrinti pareiškėjo teritoriją pagal 2019 m. rugpjūčio 5 d. gautą piliečio pranešimą dėl automobilių ardymo pakelėse už pareiškėjo teritorijos ribų. Pareiškėjo įgaliotas asmuo P. L. pateikė Inspekcijai 2019 m. rugpjūčio 6 d. pasiaiškinimą, jog bendrovės teritorijoje atliekami teritorijos tvarkymo darbai, todėl iš klientų nupirkti automobiliai laikomi prie bendrovės teritorijos, o automobilių ardymo darbai atliekami tik įmonės teritorijoje. 2019 m. rugpjūčio 6 d. pasiaiškinimu bendrovės direktorius A.

S. nurodė, jog šalia bendrovės teritorijos jokia ūkinė-komercinė veikla nevykdoma, automobilių ardymo darbai nėra atliekami. Bendrovės teritorijoje atliekami daliniai dangos klojimo darbai, todėl nupirkti automobiliai laikomi šalia įvažiavimo į bendrovės teritoriją. 2019 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. PA26-159. Inspekcijos vyr. specialistas A. P. 2019 m. rugpjūčio 16 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN15-44 nurodė nutraukti ENTP demontavimo veiklą (eksploatuoti netinkamų automobilių laikymas) pareiškėjui nepriklausančiame žemės sklype, kurio paskirtis yra privažiuojamasis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) dirbtuvių nuo kelio (duomenys neskelbtini), nustatydamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 191 straipsnio 2 dalies, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 710 patvirtintų „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių“ 3, 9, 19 punktų reikalavimų pažeidimus. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nurodytas iki 2019 m. rugsėjo 16 d. Vyr. specialistas A. P. 2019 m. rugpjūčio 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-2270-2019 P. L. atžvilgiu su administraciniu nurodymu už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė 300 Eur baudą. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 11 d. pateikė prašymą maksimaliai pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. 2019 m. rugsėjo 25 d. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad bendrovė Privalomajame nurodyme nurodytų reikalavimų neįvykdė bei 2019 m. rugsėjo 30 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. PA-26-206.

Inspekcijos vyr. specialistas A. P. 2019 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą nepratęsti Privalomojo nurodymo Nr. PN15-44 įvykdymo termino ir jį 2019 m. rugsėjo 25 d. išsiuntė pareiškėjui.

7. Atsakovas pabrėžė, kad asmuo, norėdamas, jog būtų pratęstas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, turi pateikti įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdyti laiku. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 11 d., pateikdamas prašymą dėl termino pratęsimo, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes – nei kiek eksploatuoti netinkamų transporto priemonių buvo pašalinta iš bendrovei nepriklausančio žemės sklypo, nei tai įrodančių dokumentų. Pareiškėjas tik teismui teikdamas skundą pateikė metalo laužo svėrimo-pristatymo aktus, PVM sąskaitas faktūras, tačiau manė, kad šie dokumentai nepatvirtino, jog pareiškėjas pašalino eksploatuoti netinkamas transporto priemones būtent nuo privažiuojamojo kelio.

Aplinkybę, jog pareiškėjas pašalino didžiąją dalį eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, paneigė abiejų patikrinimų metu nustatytos aplinkybės: 2019 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui nepriklausančiame žemės sklype laikomos 86 eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, 2019 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo metu nustatyta, kad laikomos 82 eksploatuoti netinkamos transporto priemonės. Atsakovas manė, kad tai, jog pareiškėjas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atlieka dalinius dangos klojimo-betonavimo darbus, nesuteikė teisės eksploatuoti netinkamų transporto priemonių laikyti bei ardyti nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype, kurio paskirtis yra privažiuojamasis kelias.

Pažymėjo, jog pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 26 d. neteisėtai laiko eksploatuoti netinkamas transporto priemones jam nepriklausančiame žemės sklype, tai patvirtino 2018 m. sausio 26 d. bendrovės vadovo paaiškinimas. Iš fotonuotraukų galima daryti išvadą, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ne tik laikomos pareiškėjui nepriklausančiame žemės sklype, bet ir yra ardomos, t. y. šalia transporto priemonių matyti nuardytų automobilių detalių. Pažymėjo, kad nei patikrinimo metu, nei pateiktuose paaiškinimuose, nei surašant Privalomąjį nurodymą pareiškėjas neneigė fakto, kad ant kelio stovinčios transporto priemonės priklauso jam.

Privalomajame nurodyme aiškiai nurodyta kokie teisės aktų reikalavimai yra pažeisti. Ginčijamas sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo jo naikinti bei iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Kesandra group“ skundą.

9. Pareiškėjui argumentuojant dėl Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 16 d. privalomojo nurodymo neteisėtumo, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo nepratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN15-44 įvykdymo terminą teisėtumo ir pagrįstumo nustatytas. Byloje ir LITEKO duomenų bazėje nėra duomenų apie tai, kad minėtas privalomasis nurodymas būtų apskųstas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 16 d. privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas nekvestionuojami, kadangi jis yra nenuginčytas ir yra galiojantis.

10. Pareiškėjas argumentavo, jog Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. (13.2)-AD5-17267 užkirto galimybę pasinaudoti Kontrolės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi suteikta teise skųsti pareigūno veiksmus, kuris davė privalomąjį nurodymą, vadovui. Teismo vertinimu, minėtas dokumentas laikytinas lydraščiu, kuriuo siunčiamas Ginčijamas sprendimas ir kuris nesukelia jokių teisinių pasekmių. Minėtame lydraštyje papildomai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai, kurie sutampa su Ginčijamame sprendime nurodyta apskundimo tvarka ir terminais, pareiškėjas pasinaudojo teise teismui apskųsti Ginčijamą sprendimą.

11. Teismo vertinimu, Kontrolės įstatymo nuostatų analizė leido daryti išvadą, kad siekiant, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos ir jame turi būti nurodytos objektyvios priežastys, trukdančias privalomąjį nurodymą įvykdyti per nustatytą terminą. Inspekcija pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo gavo 2019 m. rugsėjo 11 d. Byloje nėra ginčo, jog prašymas pateiktas nepraleidus 5 darbo dienų iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

12. Teismas pažymėjo, kad nei patikrinimo metu, nei pateiktuose paaiškinimuose Inspekcijai, nei surašant Privalomąjį nurodymą pareiškėjas neneigė fakto, kad ant kelio stovinčios transporto priemonės priklauso jam, todėl laikė, jog minėtos transporto priemonės buvo pareiškėjo žinioje.

13. Teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai Ginčijamame sprendime konstatavo, kad nenustatytos objektyvios priežastys, kodėl pareiškėjas negalėjo laiku įvykdyti duoto Privalomojo nurodymo reikalavimų. Tai reiškė, jog pareiškėjas neįvykdė Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, suponuojančios elgesio taisyklės taikymą, t. y. privalomojo nurodymo įvykdymo negalimumą nustatytu terminu nepagrindė objektyviomis priežastimis (įrodymais). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys – netinkamos oro sąlygos ir dangos klojimo darbai pareiškėjo teritorijoje, savaime nėra objektyvios priežastys, leidžiančios nevykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimų. Pareiškėjas prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti Privalomojo nurodymo reikalavimus, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, nenurodė. Teismo atkreiptas dėmesys, kad iš byloje esančio pareiškėjo direktoriaus paaiškinimo nustatyta, jog dar 2018 m. sausio 26 d. jis nurodė, jog, atsižvelgiant į blogas oro sąlygas, artimiausiu metu planuoja atlaisvinti valstybei priklausančius kelkraščius nuo 82 eksploatavimui netinkamų automobilių.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teismui pateiktuose metalo laužo svėrimo-pristatymo aktuose nurodytos metalo rūšys / pavadinimas: akumuliatorių laužas, nerūdijančio plieno laužas, juodojo metalo laužas, aliuminio laužas, cinko laužas. PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekės pavadinimas – metalo laužo skarda. Teismo vertinimu, šie dokumentai tik patvirtina, jog pareiškėjas ardo netinkamas eksploatuoti transporto priemones bei jas pridavinėja metalo laužo supirkimu užsiimančioms bendrovėms. Pateikti įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjas pašalino eksploatuoti netinkamas transporto priemones būtent nuo privažiuojamojo kelio.

15. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo atstovas 2020 m. vasario 12 d. teismo posėdyje teigė, jog pareiškėjas įvykdė privalomąjį nurodymą, tačiau atsakovo atstovai neatvyksta fiksuoti reikalavimo įvykdymą, todėl prašė pratęsti minėtą terminą. Nuo Ginčijamo sprendimo priėmimo (2019 m. rugsėjo 25 d.) praėjus 5 mėnesiams 2020 m. vasario 26 d. apžiūros aktu nustatyta, jog teritorijoje (paskirtis – privažiuojamasis kelias), esančioje šalia pareiškėjo atstovui priklausančios teritorijos (duomenys neskelbtini) yra nepašalinta 17 vienetų eksploatuoti netinkamų automobilių. Pareiškėjas teigė, jog paskutiniai patikrinimai atlikti nedalyvaujant pareiškėjo atstovui. Teismas pažymėjo, jog patikrinimai buvo atliekami ne pareiškėjui priklausančio žemės sklypo teritorijoje, todėl jo atstovo dalyvavimas atliekant patikrinimą nelaikytinas privalomu. Pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti Privalomąjį nurodymą per nustatytą terminą.

16. Teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas nustatė, jog pareiškėjas, kreipiantis į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis tariamai negali Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdyti laiku ir savo prašymo nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teismas konstatavo, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai atsisakė pratęsti minėtą terminą. Pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos Ginčijamą sprendimą atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d.). Netenkinus šio pareiškėjo reikalavimo, teismui nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl termino pratęsimo ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsiant maksimaliai galimam terminui, todėl pareiškėjo skundas ir šioje dalyje atmestas kaip nepagrįstas.

III. 17. Pareiškėjas UAB „Kesandra group“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Kontrolės įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja privalomojo nurodymo terminų pratęsimą, neįpareigoja asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, pateikti papildomų rašytinių ar vaizdinių įrodymų teikiant prašymą dėl termino pratęsimo privalomajam nurodymui įvykdyti. Todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Privalomojo nurodymo 9 punktu, pateikė rašytinį prašymą, jame išdėstė objektyvias aplinkybes, apie tai jog turi būti teikiami papildomi įrodymai, įvertinus ir tą aplinkybę, kad Privalomąjį nurodymą surašęs pareigūnas buvo pareiškėjo teritorijoje bei matė esamą situaciją, atliekamus darbus bei vykdomą privalomąjį nurodymą, jis nežinojo, bei informuotas apie tai nebuvo. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šią aplinkybę, bei konstatavo jog pareiškėjo prašymas buvo nemotyvuotas, o aplinkybė kad pareiškėjas siekdamas mažinti aplinkos taršą įrengia betoninę dangą nenaudojamiems automobiliams laikyti savaime nėra objektyvi priežastis, kaip ir nepalankios oro sąlygos, kurios trukdė atlikti betono pagrindo rengimą pareiškėjo teritorijoje.

18.2. Pareiškėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos nuomone, kad pateikti metalo laužo svėrimo aktai, PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina aplinkybių, jog pareiškėjas pašalino eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Pareiškėjo veikla yra netinkamų eksploatuoti transporto priemonių pirkimas, vėliau ardymas ir pardavimas. Išardyta netinkama naudojimui transporto priemonė yra parduodama kaip metalo laužas, įskaitant ir kitas šios transporto priemones dalis, todėl pateiktuose metalo laužo svėrimo dokumentuose ir yra nurodomas metalo laužas. Pareiškėjas vykdė atsakovo pateiktą Privalomą nurodymą – pašalinti nuo pravažiuojamos kelio dalies išardytas transporto priemones, tai patvirtina ne tik atliktas pakartotinas atsakovo pareigūnų atliktas patikrinimas, kuriame užfiksuotas mažesnis netinkamų eksploatuoti automobilių skaičius, bei ir fotonuotraukose matomos visai kitos transporto priemonės, nei buvo fiksuotos Privalomojo nurodymo fiksavimo metu. Be to, teismui buvo pateiktos ir fotonuotraukos, kuriuose matyti, jog transporto priemonės nuo kelio dangos buvo pašalintos.

18.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų, dėl galimo atsakovo pareigūnų procesinio dokumento pažeidimo ir nesilaikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, jog sprendimas turi būti motyvuotas bei pagrįstas, pridėti visi reikiami įrodymai, bei atliktas patikrinimas. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti, jog patikrinimo aktas surašytas 2019 m. rugsėjo 30 d. dieną, t. y. pirmiau 2019 m. rugsėjo 25 d. priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo pratęsti nurodymo terminą, o tik po to surašomas patikrinimo aktas Nr. PA26-206, bei galimai tuo metu atliktas patikrinimas, kuris atsakovui pateiktas susipažinimui tik 2019 m. spalio 1 d. Atsakovas neišsiaiškino kam priklauso fotonuotraukose matomos autotransporto priemonės, nesiekė bei net neketino išsiaiškinti tikrųjų aplinkybių, vienašališkai nuspręsdamas jog visos transporto priemones, ir net esančios su valstybiniais numeriais yra ardomos, bei priklauso pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių, neatsižvelgė į pareiškėjo teikiamus paaiškinimus bei pridedamus rašytinius įrodymus.

18.4. Privalomojo nurodymo davimo atvejai išvardyti Kontrolės įstatymo 18 straipsnyje. Atsakovo pateiktas privalomas nurodymas, o vėliau ir sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą yra apskritai neteisėti, kadangi nenaudojamos transporto priemonės netrukdo eismui, nekelia jokios grėsmės, o kelias, kurio šalikelėje buvo laikomi automobiliai apskritai nėra naudojamas.

19. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti galioti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą, o apeliacinio skundo netenkinti.

20. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pareiškėjo teiginiai dėl Kontrolės įstatymo 22 straipsnio visiškai nepagrįsti. Teismas nurodė, kad elgesio pagrindimas ir įrodymų pateikimas yra pareiškėjo, kuri nesutinka su jo atžvilgiu priimtu sprendimu, pareiga. Inspekcija pagrįstai Ginčijamame sprendime konstatavo, kad nenustatytos objektyvios priežastys, kodėl pareiškėjas negalėjo laiku įvykdyto duoto Privalomojo nurodymo reikalavimų. Pareiškėjo nurodytos priežastys – netinkamos oro sąlygos ir dangos klojimo darbai pareiškėjo teritorijoje, savaime nėra objektyvios priežastys, leidžiančios nevykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimų. Pareiškėjas prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kitų objektyvių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti Privalomojo nurodymo reikalavimus, būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, nenurodė.

20.2. Pirmosios instancijos teismui pateikti metalo laužo svėrimo-pristatymo aktai, PVM sąskaitos faktūros, svėrimo aktas įrodo, kad pareiškėjas ardo netinkamas eksploatuoti transporto priemones bei jas pardavinėja metalo laužo supirkimu užsiimančioms bendrovėms. Nurodyti dokumentai nepatvirtina, jog pareiškėjas pašalino eksploatuoti netinkamas transporto priemones būtent nuo privažiuojamojo kelio ir taip tinkamai įvykdė Privalomajame nurodyme nurodytus reikalavimus.

20.3. Teismas nurodė, kad nei patikrinimo metu, nei pateiktuose paaiškinimuose Inspekcijai, nei surašant Privalomąjį nurodymą pareiškėjas neneigė fakto, jog ant kelio stovinčios transporto priemonės priklauso jam, todėl konstatavo, kad minėtos transporto priemonės buvo pareiškėjo žinioje. Tai, kad netinkamos eksploatuoti transporto priemonės priklauso / priklausė pareiškėjui patvirtina 2019 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m. vasario 26 d. atliktų patikrinimų metu nustatytos aplinkybės. 2019 m. rugsėjo 25 d. buvo nustatytos 82 eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, o 2020 m. vasario 26 d. nustatyta 17 eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, t. y. pareiškėjas pašalindamas dalį automobilių pripažino, kad jie priklauso būtent jam.

20.4. Dėl 2019 m. rugpjūčio 16 d. duoto privalomojo nurodymo pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad jis nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalykas. Privalomasis nurodymas nebuvo apskųstas, yra nenuginčytas ir galiojantis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo nepratęsti 2019 m. rugpjūčio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. PN15-44 įvykdymo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo; atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl termino pratęsimo ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. privalomojo nurodymo įvykdymo Nr. PN15-44 terminą pratęsti maksimaliai galimam terminui, tačiau ne trumpesniam nei vienas mėnuo, pagrįstumo.

22. Byloje nustatyta, kad Inspekcija, pareiškėjo direktoriui A. S. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 5 d. pagal tą pačią dieną gautą piliečio pranešimą dėl automobilių ardymo pakelėse už teritorijos ribų priėmė sprendimą Nr. AD5-KL2-30 patikrinti teritoriją, esančią šalia pareiškėjo atstovui priklausančios teritorijos (duomenys neskelbtini). Minėtą sprendimą dėl patikrinimo tą pačią dieną pasirašytinai gavo pareiškėjo direktorius A.

S.. Patikrinimas pradėtas 2020 m. rugpjūčio 5 d., o 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo aktu Nr. PA26-159 vyriausiasis specialistas A. P. konstatavo, kad ENTP demontavimo veikla (eksploatuoti netinkamų automobilių laikymas) vykdoma ir gretimame pareiškėjui nepriklausančiame žemės sklype, kurio paskirtis privažiuojamasis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) dirbtuvių nuo kelio (duomenys neskelbtini), ant žvyro dangos, žalios vejos buvo laikomi 86 vienetai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių. Patikrinimo metu dalyvavo ir vyresnysis aplinkos inspektorius M.

S. bei pareiškėjo direktorius A. S., jis patikrinimo aktą pasirašytinai gavo 2019 m. rugpjūčio 16 d. Pareiškėjo įgaliotas asmuo P. L. pateikė Inspekcijai 2019 m. rugpjūčio 6 d. pasiaiškinimą, nurodydamas, kad bendrovės teritorijoje atliekami teritorijos tvarkymo darbai, todėl iš klientų nupirkti automobiliai laikomi prie bendrovės teritorijos, automobilių ardymo darbai atliekami tik įmonės teritorijoje. 2019 m. rugpjūčio 16 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN15-44 vyriausiasis specialistas A. P. nurodė nutraukti ENTP demontavimo veiklą (eksploatuoti netinkamų automobilių laikymas) pareiškėjui nepriklausančiame žemės sklype, kurio paskirtis privažiuojamasis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) dirbtuvių nuo kelio (duomenys neskelbtini).

Patikrinimo metu nustatyti Atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies, Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 191 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintų „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių“ 3, 9, 19 punktų reikalavimų pažeidimai. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nurodytas iki 2019 m. rugsėjo 16 d. Minėtą privalomąjį nurodymą pasirašytinai tą pačią dieną gavo pareiškėjo direktorius A. S.. Vyr. specialistas A.

P. 2019 m. rugpjūčio 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-2270-2019 P. L. atžvilgiu su administraciniu nurodymu už nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 235 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė 300 Eur baudą.

23. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė Inspekcijai prašymą maksimaliai pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Nurodė, kad jam priklausančioje teritorijoje atliekami daliniai dangos klojimo darbai, dalis nupirktų automobilių pašalinta, tačiau dėl netinkamų oro sąlygų bei nuo bendrovės nepriklausančių aplinkybių darbų atlikimas neplanuotai užsitęsė. 2019 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo aktu Nr. PA26-206 pagal 2019 m. rugsėjo 25 d. atliktą patikrinimą fiksuota, kad bendrovė Privalomajame nurodyme nurodytų reikalavimų neįvykdė, todėl bus duotas pakartotinas privalomasis nurodymas. Inspekcijos vyr. specialistas A. P. 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nusprendė nepratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN15-44 įvykdymo termino. Minėtas sprendimas 2019 m. rugsėjo 25 d. lydraščiu Nr. (13.2)-AD5-17267 išsiųstas pareiškėjui.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimus, byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Inspekciją su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis tariamai negali Privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdyti laiku ir savo prašymo nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teismas konstatavo, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai atsisakė pratęsti minėtą terminą.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindžiančių 2019 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl termino pratęsimo, arba jų visai nevertino, neatsižvelgė į pareiškėjo teikiamus paaiškinimus bei pridedamus rašytinius įrodymus.

26. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą teisės taikymo, teismų praktikos ir įrodymų vertinimo aspektais, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas išnagrinėjo pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, taip pat išanalizavo aktualų teisinį reglamentavimą, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, t. y. laikėsi ABTĮ 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių.

29. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apsibrėžė, jog nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. Be to, teismas byloje ir Lietuvos informacinėje sistemoje „Liteko“ nustatęs, jog nėra duomenų apie tai, kad Privalomasis nurodymas būtų apskųstas, šio privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo nekvestionavo, kadangi jis yra nenuginčytas ir yra galiojantis.

30. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir situacijos dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, pažymėtina, jog ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, iš esmės siekė Privalomojo nurodymo termino pratęsimo, taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti Inspekciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl termino pratęsimo ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti maksimaliai galimam terminui, tačiau Privalomojo nurodymo neprašė panaikinti, t. y. nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios Privalomojo nurodymo teisėtumu ir pasikeitusiomis aplinkybėmis, nėra teisiškai reikšmingos.

31. Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimo nepratęsti privalomojo nurodymo Nr. PN15-44 įvykdymo terminą, priėmimo metu Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminai gali būti pratęsti. Šios teisės normos pagrindu ir priimtas Ginčijamas sprendimas, nenustačius objektyvių priežasčių, suponuojančių termino pratęsimą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodytos priežastys – netinkamos oro sąlygos ir dangos klojimo darbai pareiškėjo teritorijoje, savaime nėra objektyvios priežastys, leidžiančios nevykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimų. Pareiškėjas prašyme pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą kitų objektyvių duomenų, nenurodė.

32. Taigi Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta galimybė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kuri iš esmės sieta su objektyviomis priežastimis, sutrukdžiusiomis duotą viešojo administravimo subjekto nurodymą įvykdyti. Atsakovui su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iš esmės nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų, įrodančių, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas negali įvykdyti galiojančio Privalomojo nurodymo. Pareiškėjo prašymu yra nukrypstama nuo esmės – imperatyvo nurodyti objektyvias aplinkybes, paneigiančias Privalomojo nurodymo įvykdymo galimybę nustatytu laiku. Tai reiškia, kad pareiškėjas neįvykdė Kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos sąlygos, suponuojančios elgesio taisyklės taikymą, t. y. privalomojo nurodymo įvykdymo negalimumą nustatytu terminu nepagrindė objektyviomis priežastimis (įrodymais) – kodėl nustatytu terminu teritorijoje (paskirtis – privažiuojamasis kelias), esančioje šalia pareiškėjo atstovui priklausančios teritorijos (duomenys neskelbtini) yra nepašalinti eksploatuoti netinkami automobiliai, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada buvo visiškai pagrįsta.

33. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Inspekcijos Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, šio sprendimo nėra pagrindo naikinti, nes šiuo atveju nėra jokio pagrindo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl šiuo atveju pažeistų teisės aktų ar nukrypimo nuo teismo praktikos yra niekuo nepagrįsti.

34. Pripažinus, kad nebuvo pagrindo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas pratęsti minėtą terminą, t. y. teismas neturi pagrindo nei įpareigoti Inspekciją pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 6 d. prašymą dėl termino pratęsimo išnagrinėti iš naujo, nei juo labiau įpareigoti Inspekciją pratęsti šį terminą maksimaliai galimam terminui, tačiau ne trumpesniam nei vienas mėnuo.

35. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kesandra group“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė