2013-12-03 Nr. BB-2368-1-49-1-00338-2009-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-485/2013

Teisminio proceso Nr.1-49-1-0038- 2009-0

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.3.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nukentėjusiųjų atstovei advokatei Aušrai Bračiulienei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. G. ir nukentėjusiosios G. G. atstovės pagal įstatymą A. K. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – J. B. (J. B.) išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovės, prašiusių skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu J. B. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Šiuo nuosprendžiu V. K. išteisintas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

J. B. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas darbų saugos įstatymuose ir kituose aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o būtent: būdamas Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje, pagal Visagino akrobatikos ir sporto mokyklos direktoriaus 2002 m. sausio 29 d. patvirtintų pareigybių instrukcijos aprašymą paskirtas atsakinguoju už elektros ūkį bei saugų ir patikimą elektros įrenginių darbą ir darbo saugos taisyklių laikymąsi, pažeisdamas Elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 4-432 (galiojusių iki 2010 m. balandžio 21 d.) 15.6, 22, 116, 181 punktų reikalavimus, netinkamai vykdė jam pavestas pareigas, t. y. neturėdamas V. V. įmonės „Marsanta“ pateikto darbuotojų, kurie turi teisę dirbti su elektros įrenginiais, sąrašo, 2009 m. rugpjūčio 14 d., apie 10 val., Visagino akrobatikos ir sporto mokykloje, esančioje Visagine, Parko g. 2, telefoninio pokalbio metu mokyklos budėtojai D. L. davė leidimą išduoti raktą nuo mokyklos elektros skydinės minėtos įmonės darbuotojui V. G., neįsitikinęs, ar jis yra nustatyta tvarka atestuotas ir jo pažymėjime yra padaryti atitinkami įrašai. V. G., neturėdamas atitinkamos elektrotechniko kvalifikacijos, negavęs rašytinio nurodymo bei leidimo dirbti elektros įrenginiuose, įėjo į mokyklos elektros skydinę ir pradėjo darbus prie veikiančių elektros skydinės įrenginių, kur dėl kontakto su elektros laidininku, nuo techninės elektros poveikio – mirė.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį, nurodė, kad bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas teisingai nustatė, jog V. G. savo iniciatyva pateko į elektros skydinę, nenurodydamas J. B. tikrosios priežasties, kodėl jam buvo būtina patekti į draudžiamąją patalpą. Taigi, į draudžiamąją patalpą V. G. pateko panaudodamas apgaulę. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai nepasisakyta dėl priežastinio ryšio. Pagrindinė priežastis žalai atsirasti nuosprendyje nurodoma ne J. B. veikla, o V. G. darbdavio ir paties V. G. veiksmai, kurių tikslios atlikimo aplinkybės proceso metu taip ir nebuvo nustatytos. Kolegija padarė išvadą, kad J. B. inkriminuotoje veikoje nėra BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. kaltės (nusikalstamo nerūpestingumo) bei priežastinio ryšio tarp jo veikos ir kilusių padarinių, todėl J. B. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniu skundu kasatorės prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Kasatorės nurodo, kad šio teismo nuosprendis yra neteisėtas, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso (BPK 1 straipsnio, 44 straipsnio 10 dalies), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų. Teismo nuosprendis yra ne tik neteisėtas, bet ir neteisingas. Susidaro situacija, jog darbo metu sūnus ir mažametės dukters tėvas, būdamas blaivus ir atlikdamas darbines funkcijas, yra parodomas kaip žmogus, kuris apgaudinėja kitus, lyg būtų koks savižudis. Bylos nagrinėjimo metu J. B. pripažino, kad yra kaltas dėl to, jog pažeisdamas įstatymus įleido žmogų į elektros skydinę. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų akte nurodyta, kad techninė nelaimingo atsitikimo priežastis – darbas veikiančiuose įrenginiuose neparuošus darbo vietos. Organizacinė priežastis – sąlygų V. G. patekti į elektros skydinę sudarymas ir jo patekimas į elektros skydinę neturint atitinkamos elektrotechninės kvalifikacijos, negavus rašytinio nurodymo bei leidimo dirbti elektros įrenginiuose. Saugos norminių aktų reikalavimų vykdymą privalėjo užtikrinti Visagino akrobatikos ir sporto mokyklos darbuotojas, atsakingas už elektros ūkį, IĮ „Marsanta“ įgaliotas asmuo, atsakingas už darbų saugą. Po apeliacinio teismo nuosprendžio susiklostė nenormali padėtis, nes du teismai padarė dvi visiškai skirtingas išvadas. Apygardos teismo teisėjų kolegija nuosprendyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra tinkamai pasisakyta dėl priežastinio ryšio. Pagrindinė priežastis nuosprendyje nurodomai žalai atsirasti buvo ne J. B. veikla, o V. G. darbdavio ir paties V. G. veiksmai, kurių tikslios atlikimo aplinkybės proceso metu taip ir nebuvo nustatytos. Tokia kolegijos pozicija byloje rodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatliko jam priskirtos funkcijos, neištyrė bylos, taip ne tik netinkamai pritaikydamas įstatymus, bet ir pažeisdamas baudžiamojo proceso normas.

Nukentėjusiosios L. G. ir nukentėjusiosios G. G. atstovės pagal įstatymą A. K. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu J. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad J. B. inkriminuotoje veikoje nėra BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių – kaltės – nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis) bei priežastinio ryšio tarp J. B. veikos ir kilusių padarinių, todėl jis išteisinamas, nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.

Kasacinės instancijos teismo kompetencija įrodymų vertinimo srityje yra ribota, nes kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Taigi pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas įrodymų nerenka, byloje esančių įrodymų netiria, jų nevertina ir nedaro išvadų dėl naujų faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant šias aplinkybes nebuvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai. BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gali būti atliekamas įrodymų tyrimas. Tirti įrodymus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtina, jei kitaip negali būti nustatytas apeliacinio skundo argumentų pagrįstumas ar nepagrįstumas. Šioje byloje apygardos teismas nusprendė neatlikti įrodymų tyrimo ir panaikino apkaltinamąjį nuosprendį bei priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui nurodyti BPK 331 straipsnyje.

Pagal BPK 331 straipsnio reikalavimus apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti: 1) apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes; 2) įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; 3) motyvus, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Iš byloje priimto apeliacinės teismo nuosprendžio matyti, kad kolegija padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad J. B. padarė jam inkriminuotą Elektros įrenginių eksploatavimo taisyklių reikalavimų pažeidimą ir dėl to įvyko V. G. mirtis. Taip pat kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra tinkamai pasisakyta dėl priežastinio ryšio. Pagrindinė priežastis nuosprendyje nurodomai žalai atsirasti, teisėjų kolegijos nuomone, buvo ne J. B. veikla, o V. G. darbdavio ir paties V. G. veiksmai, kurių tikslios atlikimo aplinkybės proceso metu taip ir nebuvo nustatytos. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada nėra detaliai ir įtikinamai argumentuota, todėl yra pagrindo ja abejoti.

Toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, jis priimtas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, jame padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Išanalizavusi kasacinio skundo motyvus ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o tai yra BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas. Pažeidimas laikytinas esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes jis sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir ši byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dėl proceso išlaidų išieškojimo

Nukentėjusiųjų atstovė advokatė A. Bračiulienė kasacinės instancijos teismui pateikė kvitus už kasacinio skundo surašymą ir už atstovavimo kasacinės instancijos teisme išlaidų apmokėjimą. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį išlaidos advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, priteisiamos iš nuteistojo. Šiuo atveju, kai byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, kurio pagrindu būtų galima priteisti minėtas išlaidas iš nuteistojo, nėra, todėl šis klausimas kasacinės instancijos teisme negali būti sprendžiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Jonas Prapiestis

Viktoras Aidukas