d160fa7e-5aa0-4dae-955b-15c8bf099099 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                Pranešėja R. Bartašienė                                                      Civilinė byla Nr. 2A-639-357/2012Teisėja L.

Karmazaitė                                         Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00232-2012-4                                                    Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3.;75.8.;75.9.;121.21. (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 13 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos BartaÅ¡ienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,          teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės L.

V. ir trečiojo asmens UAB „Masada“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei L. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, taip pat pagal L. V. priešieškinį V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, neturtinės žalos ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – UAB „Masada“, UAB „Vigesta“, AB „Šiaulių energija“, A.

A. ir G. M.,            Teismas, n u s t a t ė:                                                                    I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. V. ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti turtÄ pagal patikslintus ieÅ¡kinio reikalavimus ir prašė atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti (1 t., 1-4, 25-27 2 t., 75-80,115-116 b. l.).

IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje, turi du vaikus, kurie pilnamečiai. Nuo 2003 m. nustojo vesti bendrÄ Å«kį, gyventi santuokinį gyvenimÄ . Mano, kad jų santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir jos atkurti nebėra jokių galimybių. Teismo prašė ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise pripažinti žemės sklypÄ (10700 Lt rinkos vertės) ir gyvenamÄ jį namÄ su kitais statiniais (9208 Lt rinkos vertės), esančius (duomenys neskelbtini), kadangi jis yra statybininkas, ketina grįžti į kaimÄ ir sutvarkyti sodybÄ , o atsakovei asmeninės nuosavybės teise pripažinti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (61 100 Lt rinkos vertės), lengvuosius automobilius:

Ford Escort ir VW Golf, likviduojamÄ L. V. IÄ®. 21 546 Lt piniginės kompensacijos už atsakovei teksiančiÄ didesnę santuokos metu įgytÄ turto dalį ieÅ¡kovas teisminio nagrinėjimo metu atsisakė. Pats asmeniÅ¡kai kreditorių neturi, o atsakovės skolas kreditoriams, praÅ¡o pripažinti asmeninėmis, padengtinomis iÅ¡ jos asmeninių lėšų, kadangi skolos kilo iÅ¡ L. V. individualios įmonės veiklos, veikiant jai nerÅ«pestingai. Prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2004-01-01, palikti sutuoktinių pavardes, nepriteisti vienai iÅ¡ kitos iÅ¡laikymo, priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

         Atsakovė L. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad jos ir ieÅ¡kovo santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo, o ne dėl atsakovės kaltės, reiÅ¡kia prieÅ¡ieÅ¡kinį (1 t., 116-122, 2 t., 41-49 b. l.). Teismo prašė pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, palikti santuokines pavardes, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 200 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, 10 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, padalinti sutuoktinių turtÄ tokiu bÅ«du: ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (61 100 Lt rinkos vertės), kadangi ieÅ¡kovas nuosavybės teise gyvenamos patalpos neturi, o atsakovė turi asmeninės nuosavybės teise dar vienÄ butÄ ir dar vieno jai nereikia, atsakovei asmeninės nuosavybės teise pripažinti žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ su kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (viso 19 908 Lt rinkos vertės), lengvÄ jį automobilį Ford Escort ir VW Golf (vėliau Å¡io reikalavimo atsisakė, kadangi automobilis tariamai pavogtas), L.

V. individualiÄ Ä¯monę (rinkos vertė 1 Lt). Atsakovė taip pat prašė pripažinti prievoles kreditoriams UAB „Masada“, UAB „Vigesta“, AB „Šiaulių energija“, A. A. ir G. M. solidariomis V. V. ir L. V. prievolėmis.Trečiasis asmuo A. A. neiÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijos, ar sutinka su ieÅ¡kiniu ar prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir nurodė, kad jis atsakovei (jo kaimynei) paskolino 5000 Lt, iÅ¡ kurių grÄ Å¾ino 1000 Lt jos skolai už elektrÄ nuomojamose patalpose dengti (1t., 54, 2 t., 117 b. l.).

Trečiasis asmuo UAB „Masada“ su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė iÅ¡spręsti teismo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant į UAB „Masada“ pateiktus argumentus (1 t., 55-61, 2 t., 81-83 b. l.). Tretieji asmenys UAB „Vigesta“ ir AB „Šiaulių energija“ atsiliepimų į ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį nepateikė. Trečiasis asmuo G. M. su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutiko, su atsakovės reikalavimais sutiko (2 t. 15-16 b. l.).

                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.             Nutraukė V. V. ir L. V. santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 149, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes – V., V..        Padalino V.

V. ir L. V. santuokoje įgytÄ turtÄ :           V. V. asmeninėn nuosavybėn priteisė:          nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , u/n (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , u/n (duomenys neskelbtini), tvartÄ , u/n (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , u/n (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (rÅ«kyklÄ , Å¡ulinį, tualetÄ ), u/n (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).         L. V., asmeninėn nuosavybėn priteisė:

     butÄ , u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),          automobilius Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V1N kodas WF0AXXGCAAND68385, ir automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V1N kodas WVWZZZ19ZHW747962,          likviduojamÄ L. V. individualiÄ Ä¯monę, į. k. 300015311, buveinės adresas Dvaro g. 100-69, Å iauliuose.           Pripažino atsakovės L. V. skolinius įsipareigojimus AB „Šiaulių energija“ 1989,66 Lt sumoje asmenine L.

V. prievole.           Pripažino atsakovės L. V. skolinius įsipareigojimus G. M. 6000 Lt sumoje solidariÄ ja V. V. ir L. V. prievole.           Pripažino atsakovės L. V. skolinius įsipareigojimus A. A. 4255 Lt sumoje su procesinėmis palÅ«kanomis asmenine L. V. prievole.          Pripažino atsakovės L. V. ir likviduojamos L. V. individualios įmonės skolinius įsipareigojimus UAB „Masada“ 36 855,21 Lt sumoje su priteistomis palÅ«kanomis asmenine L.

V. prievole.           Pripažino likviduojamos L. V. individualios įmonės skolinius įsipareigojimus UAB „Vigesta“ 3291,53 Lt sumoje asmenine L. V. prievole.   Kitas ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetė.  Priteisė iÅ¡ atsakovės L. V. valstybės naudai 2412 Lt už ieÅ¡kovui suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ bei 73,58 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.   Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. V. 121 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atsakovės L.

V. naudai.   Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo V. V. 8,17 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybės naudai.  Atmetė trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Masada“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (2 t., 138-145 b. l.).Teismo sprendė, abu sutuoktiniai prieÅ¡ daug metų nustoję gyventi kartu, abu pažeidė sutuoktinių pareigas, savo teiginius grindžia pačių artimiausių giminaičių parodymais, kurie teismo vertinimu gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ir tendencingi, kiti liudytojai (atsakovės bendradarbės, ieÅ¡kovo kaimynė) sutuoktinius matydavo epizodiÅ¡kai, todėl jų parodymus vertino kritiÅ¡kai, kitų įrodymų nepateikta, todėl visų Å¡ių aplinkybių visuma leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o kadangi sutuoktiniai neiÅ¡reiÅ¡kė jokio noro jų Å¡eimÄ iÅ¡saugoti, taikytis neketina, jų santuoka nutraukė dėl abiejų jų kaltės. Nesant ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliktinos turimos pavardės, - V., V..Teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo jų santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo, t.y. 2012-01-30.Teismui pažymėjo, kad teismui pripažinus, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Å¡alims viena iÅ¡ kitos nepriteistina neturtinė žala taip pat iÅ¡laikymas.

Dėl santuokinio turto padalijimo. IÅ¡ pateiktų dokumentų teismas matė, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), registruotÄ po ½ dalį L. V. ir V. V. vardu, žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , tvartÄ , Å«kinį pastatÄ ir kiemo statinius (rÅ«kyklÄ , Å¡ulinį, tualetÄ ), esančius (duomenys neskelbtini), registruotus L. V. vardu. IeÅ¡kovė asmeninės nuosavybės (1994-04-26 dovanojimo sutartis) teise turi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuris į sutuoktinių dalintino turto masę nepatenka.

IeÅ¡kovo vardu nėra registruotų transporto priemonių, atsakovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, įgytos santuokos metu - Ford Escort, v/n (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) kurios yra areÅ¡tuotos. Teismas pastebėjo, jog neturi duomenų, kad bÅ«tent sutuoktinių dalintinas automobilis VW Golf, kaip teigia ieÅ¡kovė bÅ«tų pavogtas ir Å¡iuo metu nesugrÄ Å¾intas savininkams ar iÅ¡registruotas iÅ¡ LR Kelių transporto priemonių registro. Teismas nurodė, kad sutuoktiniai pagal VÄ® Registrų centro vidutinių rinkos verčių paieÅ¡kos duomenis procesiniuose dokumentuose bei teikdami paaiÅ¡kinimus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) vertina 61 100 Lt, o žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), vertina atitinkamai - sklypÄ 10 700 Lt, o namÄ ir statinius - 9208 Lt.

Visas Å¡is turtas yra areÅ¡tuotas siekiant užtikrinti ne vieno kreditoriaus reikalavimÄ . Byloje buvo iÅ¡sakyta abejonių dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertės, kad jis yra žymiai vertingesnis nei nurodyta, tačiau kitos vertės Å¡alys ir jų atstovai konkrečiai neįvardijo, nekėlė klausimo dėl dalintino turto pervertinimo. Teismas pastebėjo, kad vykdant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ L. V. ir jos individualios įmonės Å¡is turtas areÅ¡tuojant ir parduodant jį iÅ¡ varžytynių antstolio buvo įvertintas 25000 Lt, parduotas už 26500 Lt, tačiau teismas su tokiu Å¡io turto vertinimu nesutiko.

Teismas, sudarydamas dalintino turto balansÄ , turto verte ėmė sutuoktinių nurodytas minėto turto rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės tarpusavio nuosavybės pabaigoje. Buto vertė 61 100 Lt, žemės sklypo ir jame esančių statinių – 19 908 Lt.Teismas nurodė, kad santuokos metu buvo įsteigta L. V. individuali įmonė, į.k. 300015311, kuri Å¡iuo metu yra likviduojama, nėra iÅ¡registruota dėl įmonės turimų skolų, jos vidutinę rinkos vertę abu sutuoktiniai nurodo 1 Lt.

Sutuoktinių automobiliai taip pat nėra didelės vertės - Ford Escort – 500 Lt vidutinės rinkos vertės, o VW Golf - 500 Lt vidutinės rinkos vertės. Tarp šalių nekilo ginčas, kad tiek įmonę, kurios steigėja ir veiklos vystytoja buvo atsakovė, tiek atsakovės vardu registruotų automobilių po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe. Teismas akcentavo, kad šalys neginčija jų procesiniuose dokumentuose nurodytų dokumentų nurodytų turto vidutinių rinkos verčių.

Todėl teismas nustatė, kad viso dalintino turto vertė yra 82 009 Lt.          Vertindamas turimas sutuoktinių skolas, teismas pažymėjo, jog nėra ginčo, jog yra kreditoriniai įsipareigojimai UAB „Masada“, UAB „Vigesta“, AB „Šiaulių energija“, A. A.. Skola AB „Šiaulių energija“, kaip teigia atsakovė, susidarė už komunalinius patarnavimus už butÄ , esantį, (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno kartu su dukra, kuri tuo metu mokės, ieÅ¡kovas prie Å¡io buto iÅ¡laikymo nieko neprisidėjo.

AB „Šiaulių energija“ naudai iš L. V. priteista 1922,66 Lt skola už tiekiamas šilumos energijos paslaugas, susidariusi laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-11-30, ir 67 Lt žyminis mokestis. Sprendimas įsiteisėjęs. Kadangi butas atsakovei priklausė asmeninės nuosavybės teise, skola priteista iš jos kaip iš buto savininkės, sprendimas įsiteisėjęs, teismas neturėjo pagrindo keisti įsiteisėjusio sprendimo, todėl atsakovės prievolę AB „Šiaulių energija“ pripažino jos asmenine skola.Atsakovės teigimu, kad G.

M. L. V. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimui, paskolino 6000 Lt pagal 1999-05-20 paskolos raÅ¡telį. IeÅ¡kovas savo teiginių, kad jis nieko apie G. M. paskolÄ nežinojo niekuo nepagrindė, taip pat nepateikė jokių kitų raÅ¡ytinių įrodymų, kad jis disponavo didelėmis piniginėmis sumomis, kad uždirbo pakankamai, kad tuo metu pardavė kokį kitÄ turtÄ , kad 1999 m. - 2000 m. galėtų įsigyti žemės sklypÄ su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė, kad minėtas paskolos raÅ¡telis bÅ«tų teismine tvarka nuginčytas.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ byloje esančios medžiagos teismas matė, kad L. V. Å¡iÄ sodybÄ 1999 m. pirko už 6000 Lt , o vėliau (2000 m.) iÅ¡ valstybės už 1386,46 Lt nupirko ir žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypas, gyvenamasis namas ir statiniai, esantys minėtu adresu yra V. bendroji jungtinė nuosavybė, nes Å¡is turtas įgytas jų santuokos metu. Kadangi sodyba įgyta Å¡eimos poreikiams, ja naudojosi abu sutuoktiniai ir jų vaikai, todėl skolÄ G.

M. teismas pripažino solidaria abiejų sutuoktinių skola.Teismas laikė, kad prievolės kitiems kreditoriams UAB „Masada“, UAB „Vigesta“ ir A. A. kilo iš L. V. individualios įmonės veiklos. Ši įmonės įsteigta V. santuokos metu, todėl taip pat jiems priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise. Teismas pažymėjo, kad kreditoriams skolos jau yra priteistos ir vykdytini dokumentai, teismas negali revizuoti įsiteisėjusių teismo įsakymų ir sprendimų, kur aiškiai nurodyta, iš ko priteista skola, be to, kažkokių savarankiškų reikalavimų dėl L.

V. prievolių modifikavimo nei vienas iÅ¡ minėtų kreditorių Å¡ioje santuokos nutraukimo byloje nepareiÅ¡kė, todėl teismas atmetė atsakovės reikalavimÄ pripažinti ar pakeisti minėtų prievolių pobÅ«dį. Atsižvelgiant į tai L. V. ir L. V. IÄ® skolas kreditoriams UAB „Masada“, UAB „Vigesta“ ir A. A. teismas pripažino asmeninėmis L. V. prievolėmis.          Teismas pastebėjo, kad sutuoktiniai neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau Å¡iuo atveju atkreipė dėmesį tai, kad L.

V., veikdama Å¡eimos interesais buvo įsteigusi individualiÄ Ä¯monę, kuri per veiklos laikotarpį įgijo daug skolų, kreditoriai yra prisiteisę skolas tiek iÅ¡ įmonės, tiek iÅ¡ pačios L. V., teismo sprendimai įsiteisėję. Be to, byloje nekyla ginčas, kad atsakovės sveikatos bÅ«klė yra žymiai pablogėjusi, ji darbinga tik 50 proc., pridėti tai pagrindžiantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kas teismui leido nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsakovei priteisiant 2/3 dalintino ir kas atitinka pagal vertę atsakovei priteisiant vertingesnį turtÄ , t.y. butÄ , (duomenys neskelbtini).         Nors atsakovės ir jos atstovės teigimu atsakovei tikslinga priteisti sodybÄ , nes ji ten augina daržoves, ilsis, o ieÅ¡kovui, nuosavybės teise neturinčiam gyvenamos patalpos reiktų priteisti butÄ , su tuo ieÅ¡kovas nesutiko, kuris norėjo, kad sodyba bÅ«tų priteista jam, atsisakė net 21 546 Lt kompensacijos už jam tenkančiÄ mažesnę dalintino turto dalį, teismo nuomone ieÅ¡kovo siÅ«lomas turto padalijimo bÅ«das labiau atitinka atsakovės ir jos kreditorių interesus, atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi kitÄ butÄ , ieÅ¡kovo teigimu jis taip pat turi bÅ«stÄ , kuriame galėtų gyventi.         Teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje siÅ«lomÄ nekilnojamo ir kilnojamo turto padalijimo bÅ«dÄ , ieÅ¡kovui priteisiant nekilnojamÄ turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei – butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), automobilius ir įmonę, dėl kurių priskirimo atsakovei tarp Å¡alių nekyla ginčas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas, nes naudojosi 100 proc. valstybės apmokama teisinė pagalba.

Už ieÅ¡kinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 2738,27 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 1 p.). 2012 m. balandžio 23 d. teismo nutartimi priėmus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, ji buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio – 875,27 Lt – mokėjimo, 300 Lt žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį buvo sumokėjus.   Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas 90 proc. (tik viena atsakovės prievolė pripažinta sutuoktinių asmenine, atmestas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo), todėl iÅ¡ atsakovės teismas priteisė 2464,44 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už ieÅ¡kinį.IÅ¡ atsakovės valstybės naudai taip pat teismas priteisė 2412 Lt už ieÅ¡kovui suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ bei 73,58 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 92 str., 96 str.).Kadangi ieÅ¡kovo reikalavimas 10 proc. nebuvo patenkintas, tuo pačiu tenkinant ta dalimi atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei teismas priteisė 121 Lt jos turėtų atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 98 str. 1 d.).

IÅ¡ ieÅ¡kovo taip pat priteisė 8,17 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybės naudai.Kadangi trečiasis asmuo Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teismas laikė, kad neturi jokio pagrindo priteisti jo praÅ¡omas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios neatitinka nei Teisingumo ministro rekomendacijoje nurodytų dydžio, nei teisingumo nei protingumo principų.                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu UAB „Masada“ praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimÄ pakeisti nurodant, kad trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, tai yra UAB „Masada“ priteistina 3686,40 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (2 t., 149-154 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nepagrįsta laiko teismo iÅ¡vadÄ , jog teismas neturi jokio pagrindo priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes jis byloje nereiÅ¡kė jokio savarankiÅ¡ko reikalavimo.2. Teismas nepagrįstai teigė, kad trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidos prieÅ¡tarauja Teisingumo ministro rekomendacijoje nurodytiems dydžiams bei teisingumo ir protingumo principams.3. Apeliantas dėdamas pastangas, kad bÅ«tų kuo greičiau įvykdyti įsiteisėję sprendimai, teismo buvo dar kartÄ nubaustas atsisakant jam priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliaciniu skundu L.

V. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimÄ pakeisti:1. Dalyje dėl sutuoktinių kaltės: pripažinti, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo V. V. kaltės.2. Dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurioje atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atmestas: patenkinti atsakovės L. V. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ ieÅ¡kovo V. V..3. Dalyje dėl iÅ¡laikymo atsakovei priteisimo, kurioje atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas atmestas: priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V.

V., atsakovei L. V., 200 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.4. Dalyje dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo padalinti bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę:     a) ieÅ¡kovui  V. V. po  santuokos  nutraukimo  asmeninės nuosavybės teise priteisti 44,56 kv. m. butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotÄ L. V. ir V. V. vardu, kurio rinkos vertė 50 000 Lt;      b) atsakovei L.

V., po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,5349 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 62,73 kv. m. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius - rÅ«kyklÄ , Å¡ulinį, tualetÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotus L. V. vardu, kurių rinkos vertė 50 000.00 Lt                 c) likusioje dalyje teismo sprendimÄ dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo palikti nepakeistÄ ;          5.

Dalyje dėl prievolių pripažinimo solidariomis, kurioje atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas patenkintas iÅ¡Â dalies: pripažinti prievoles kreditoriams UAB „Masada", į. k.144674717, UAB „Vigesta", į. k. 166779286,  AB „Šiaulių energija", į. k. 245358580, A.A.,  a.  k.  (duomenys neskelbtini) solidariomis V. V. ir L. V. prievolėmis.Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. V. atsakovei L. V. jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., 167-179 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:1. Apeliantas nurodo, kad teismas nesprendė ir neišsprendė dalies atsakovės reikalavimų: reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo ir reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, nenurodė jokių motyvų nei argumentų, taigi jie liko neišspręsti, todėl yra Lietuvos Respublikos CPK 329 str. 2 d. 4 p. nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pažeidimo požymių.

2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo. Teismo abstraktūs samprotavimai apie abiejų sutuoktinių kaltę nepagrįsti faktiniais duomenimis ir įrodymais.3. Apeliantė mano, kad įrodė, jog egzistuoja teisinis pagrindas jai reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovo V. V., todėl teismas privalėjo priteisti apeliantei iš ieškovo 10 000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.4.

Teismas atsakovės reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ atsakovo sprendime nenagrinėjo, nenurodė dėl Å¡io reikalavimo jokių argumentų ar motyvų, bet nusprendė jį atmesti.          5. Teismas pagrįstai pasirinko sutuoktinių turto dalijimo natÅ«ra principÄ , tačiau suklydo, spręsdamas, kuris turtas turi tekti kuriam sutuoktiniui, nes neatsižvelgė į kriterijus, kuriais remtis turėtų teismas, dalijantis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomÄ turtÄ .

Teismas neatsižvelgė į turto reikalingumÄ kiekvienam sutuoktiniui, be to, pažeidė teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus, ieÅ¡kovui priteisdamas sodybÄ (duomenys neskelbtini). Dalindamas turtÄ , teismas į atsakovės sveikatos bÅ«klę visiÅ¡kai neatsižvelgė. Teismas visiÅ¡kai nenustatė sutuoktinių asmeninio turto, nenustatė jo vertės ir dėl to negalėjo sudaryti Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. nurodomo turto balanso.          6. Teismas netinkamai iÅ¡sprendė prievolių pripažinimo bendrosiomis solidariomis sutuoktinių prievolėmis klausimÄ , nes nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais.V.

V. atsiliepimÄ Ä¯ UAB „Masada“ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:UAB „Masada“ nesutiko su ieÅ¡kinyje nurodytu santuokoje įgyto turto padalijimo bÅ«du, reikalavimu pripažinti atsakovės skolas kreditoriams asmeninėmis, apkaltino delsimu nutraukti santuokÄ , pasidalinti turtÄ ir pan. Taip veikdamas apeliantas pažeidė LR CPK 47 str. 4 d. nurodymÄ , draudžiantį trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, veikti procese prieÅ¡ Å¡alies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.

Nesutinka, kad apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos tarp ieškovo ir atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai. Trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nėra bylos šalis. Jis yra dalyvaujantis byloje asmuo, turintis kai kurias šalies procesines teises ir pareigas. Jo reikalavimai neapima visų ieškovo ar atsakovo ieškinyje ir priešieškinėje keliamų reikalavimų, o sudaro tiktai jų dalį.

Teismas pripažino atsakovės L. V. ir likviduojamos L. V. individualios įmonės skolinius įsipareigojimus UAB „Masada" asmenine atsakovės prievole, ko apeliantas neskundė, todėl ir priteisti visas apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas turėjo iÅ¡ atsakovės L. V. (2 t., 197-198 b. l). V. V. atsiliepimu į L. V. apeliacinį skundÄ praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti (2 t., 200-201 b. l). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:             Dėl santuokos nutraukimo yra kalta ir pati atsakovė.

Jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitas sutuoktinis neturi teisės reikalauti atlyginti jam neturtinę žalÄ padarytÄ dėl santuokos nutraukimo. Atsakovės reikalavimas priteisti jai iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo yra nepagrįstas dėl tos pačios priežasties, kaip ir reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ . Atsakovė nori suklaidinti teismÄ neteisingai nurodydama sodybos ir buto kainas. Teismas nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo priteisdamas atsakovei 2/3 dalis dalintino turto, tačiau atsakovė to neskundė.

Atsakovė skundžia teismo sprendimÄ priteisti didesnės vertės butÄ kas yra nelogiÅ¡ka ir nesuprantama. Reikalavimas pripažinti jos prievoles solidariomis yra teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes tos prievolės jau yra pripažintos visa eile kitų jau įsiteisėjusių ir vykdomų teismų sprendimų bei įsakymų ir juos revizuoti bei priimti naujÄ sprendimÄ negalima. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantas turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.).          Dėl L. V. apeliacinio skundo         Dėl sutuoktinio kaltės             Pagal ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė prašė pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl ieÅ¡kovo kaltės. Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl kaltės nustatymo skundžia apeliantė L.

V..           Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (nagrinėjamu atveju tiek ieÅ¡kovas, tiek ir atsakovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti Å¡alių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis, iÅ¡vardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojama. Tačiau ir Å¡ioje normoje nustatytais atvejais ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija.

Be to, Å¡i prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali jÄ paneigti įrodęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl kitų priežasčių.          Kaip matyti iÅ¡ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio ir apeliacinio skundo santuokos nutraukimo dėl ieÅ¡kovo kaltės, atsakovė pagrindu nurodė ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ alkoholiniais gėrimais ir fizinio, psichologinio smurto prieÅ¡ jÄ ir vaikus naudojimÄ . Dėl patirto nuolatinio streso, įtampos, rÅ«pesčio dėl vaikų pablogėjo atsakovės sveikata, ji susirgo, todėl nuo 2009-06-23 nustatytas dalinis darbingumo sumažėjimas.           Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų (praneÅ¡imų policijai, medicininių dokumentų ir pan.), kurie leistų pagrįstai manyti, jog ieÅ¡kovas santuokos metu prieÅ¡ atsakovę naudojo fizinį smurtÄ , buvo agresyvus ir besaikiai girtuokliavo.

Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog ieÅ¡kovas buvo priklausomas nuo alkoholio, jog dėl to buvo kviečiama policija arba dėl to ieÅ¡kovui bÅ«tų taikytos administracinio poveikio priemonės. Atsakovė Å¡ias aplinkybes įrodinėjo tik liudytojų parodymais, iÅ¡ jų ir savo vaikų, kurie, kolegijos nuomone, neabejotinai paremti subjektyviu požiÅ«riu, liudijant apie aplinkybes, kurių stebėjimas ir vertinimas neabejotinai yra susijęs ir su Å¡alies, kuri tÄ asmenį kvietė liudyti, aplinkybių subjektyviu vertinimu.

Kolegijos nuomone, ieÅ¡kovė teigdama, kad pastovus sutuoktinio smurtas ir piktnaudžiavimas alkoholiu buvo lemiamas veiksnys Å¡alių skyryboms nėra teisi, nes akivaizdu, kad bÅ«tent tai nesutrukdė Å¡alims įsigyti 2 kambarių butÄ , sodybos. Å alys nebegyvena kartu nuo 2003 metų, tik paties ieÅ¡kovo iniciatyva kreiptasi dėl santuokos nutraukimo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nesirėmė vien tik atsakovei palankiais jos kviestų liudytojų parodymais, todėl apeliantės argumentas, jog santuokos iÅ¡irimui įtakos turėjo ieÅ¡kovo smurtas ir piktnaudžiavimas alkoholiu, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

           Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kia atsakovės kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo.           Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir konstatavo, kad santuokos iÅ¡irimÄ lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimas: požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad bÅ«tų iÅ¡saugota Å¡eima.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abiejų sutuoktinių prieÅ¡ingas nusiteikimas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas nulėmė nuolatinius sutuoktinių konfliktus ir galiausiai santuokos nutraukimÄ . BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir konstatavo, kad abi Å¡alys iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nesistengė iÅ¡saugoti santuokos ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Kolegijos vertinimu, bylÄ nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių ir sutuoktinių kaltės, Å¡ių kasacinio teismo praktikoje suformuluotų kriterijų laikėsi.

Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo pripažintina įrodyta konstatavus abiejų Å¡alių pažeistas iÅ¡ esmės savo kaip sutuoktinių pareigas, t. y. CK3.60 straipsnio 2 dalies pagrindu. Remdamasi pirmiau nurodytomis CK normomis ir jų aiÅ¡kinimo bei taikymo praktika, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai bei iÅ¡vados, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.      Dėl neturtinės žalos Neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama, kai yra civilinės atsakomybės visos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, kaltė, padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Nesant nors vienai iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, neturtinė žala negali bÅ«ti konstatuota. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad nuostata dėl neturtinės žalos atlyginimo netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi įvertinant tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas netenkindamas apeliantės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo priėmė pagrįstÄ sprendimÄ .          Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius abipusę sutuoktinių kaltę dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, neatsiranda teisinių prielaidų vertinti iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovo elgesį kaip kaltÄ ar padariusį atsakovei neturtinės žalos.

Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo instituto taikymui Å¡ioje byloje. Tokiu atveju, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tampa teisiÅ¡kai neaktualÅ«s ir jų kolegija neaptarinėja.        Dėl iÅ¡laikymo sutuoktinei priteisimo Nepagrįstu laikytinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neiÅ¡sprendė atsakovės reikalavimo reikalavimo dėl iÅ¡laikymo priteisimo, nenurodė jokių motyvų nei argumentų, todėl yra LR CPK 329 str. 2 d. 4 p. nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pažeidimo požymių.          Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, tačiau plačiau nemotyvavo, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl to pasisako.           Pagal LR CK 3.72 str. 1 d. santuokos nutraukimo byloje teismas turi teisę priteisti iÅ¡laikymÄ to reikalingam buvusiam sutuoktiniui.

Pagal LR CK 3.72 str. 4 d. sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į iÅ¡laikymÄ , tačiau Å¡i nuostata netaikoma, jeigu dėl santuokos iÅ¡irimo kaltais pripažinti abu sutuoktiniai. Tokia iÅ¡vada darytina iÅ¡ LR CK 3.61 str. 3 d., 3.72 str. 4 d. analizės, be to, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-419/2004).

         Pagal LR CK 3.72 str. 5 d. teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, turi atsižvelgti į santuokos trukmę, iÅ¡laikymo reikalingumÄ , abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos bÅ«klę, amžių, taip pat į jų darbingumÄ , nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Teismui pateikti dokumentai iÅ¡ medicinos įstaigų, kuriose gydėsi atsakovė, patvirtina jos sveikatos bÅ«klę ir darbingumÄ : atsakovei yra diagnozuotos nepagydomos ligos: generalizuota miastenija, stuburo kaklelinės - krÅ«tininės dalies degeneraciniai pakitimai, lėtinė stuburo liga - spondiliozė, stuburo iÅ¡krypimas - skoliozė, galvos kraujagyslių pradiniai degeneraciniai pakitimai, kaklo slankstelių patologija, slankstelinių arterijų hipoplazija, priminė arterinė hipertenzija II laipsnio, hipertenzinė kardiopatija, Å¡irdies nepakankamumas (II funkcinė klasė). (VÅ¡Ä® Dainų PSPC 2012-02-10 pažyma, VU SantariÅ¡kių klinikų 2012-01-23 - 2012-01-31 gydymosi epikrizė ir kt.)Byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose konstatuojama, kad dėl vienos iÅ¡ aukščiau nurodytų nepagydomų ligų - generalizuotos miastenijos - atsakovei skirtas pastovus gydymas, bÅ«klei pablogėjus, atsakovė gydyta VÅ¡Ä® Vilniaus Universiteto SantariÅ¡kių klinikose 2010-03-22 -2010-03-30; 2011-04-27 - 2011-05-05; 2012-01-23-2012-01-31 (1 t., 124,139,136, 138, 2 t., 53, 56-57 b. l.).

Pridedami dokumentai patvirtina, kad atsakovė nuo jai diagnozuotos ligos nepasveiko, bÅ«tinas nuolatinis, nepertraukiamas gydymas, skiriama vaistų kiekvienÄ dienÄ , kuriuos atsakovė nuolat vartoja. Nuo 2009-06-23 atsakovei nustatytas dalinis darbingumo sumažėjimas, o iki 2012-07-08 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (1 t., 141 b. l.). Tačiau byloje pateikta pažyma apie apeliantei 2011 m. priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį patvirtina, kad jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra 977,63 Lt (2 t., 51 b. l.).

Byloje nepateikta duomenų apie Å¡iuo metu gaunamas ar negaunamas pajamas, netekto nedarbingumo iÅ¡mokas. Apeliantė teismui nepateikė ir nepagrindė bÅ«tinų iÅ¡laidų pagrįstumo, todėl pagal byloje esamus duomenis neįrodytas 200 Lt dydžio iÅ¡laikymo bÅ«tinumas. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus, atsižvelgdama į visus aukščiau minėtus įstatymo nustatytus kriterijus sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė iÅ¡laikymo reikalingumo ir atsakovo galimybės teikti jai iÅ¡laikymÄ .

ReikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo atsakovei priteisimo po 200 Lt periodinių iÅ¡mokų kas mėnesį, apeliantė tiek prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde motyvavo tuo, kad ji patyrė psichologinį bei fizinį smurtÄ , buvo pastoviai įžeidinėjama, Å¡meižiama ir dėl to pablogėjo jos sveikata. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutuoktinio teisė į iÅ¡laikymÄ siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos bÅ«kle, jei nėra nustatytas praÅ¡ančio priteisti iÅ¡laikymÄ asmens nedarbingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R.

T. v. Z. T., bylos Nr. 3K-3-500/2003). Pažymėtina, kad teisėjų kolegija vadovaujasi CK 3.72 straipsnio 1 dalies nuostata, kad sutuoktinis neturi teisės į iÅ¡laikymÄ jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis augina bendrÄ savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaikÄ , yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis).Teismas akcentuoja, kad tokia prezumpcija Å¡ioje byloje nenustatyta.

Atvirkščiai, šalys nepilnamečių vaikų neturi, apeliantė yra tik iš dalies nedarbinga, o iki 2012-07-08 atsakovei nustatytas 50 procentų darbingumo lygis nesutrukdė 2011m. gauti 977,63 Lt mėnesines pajamas, kurios teismo laikomos pakankamomis savęs išlaikymui. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti atsakovės duomenys apie 2010 metais keturių mėnesių turėtas pajamas, kurios yra panašios, tačiau iš jų padaryti atskaitymai pagal vykdomuosius raštus (2 t., 181-187). Duomenų apie savo šiuo metu gaunamas pajamas ar kitas išmokas apeliantė nepateikė.

Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos ir yra bÅ«tina kito sutuoktinio parama ir kitas sutuoktinis pagal savo turtinę padėtį gali tokį iÅ¡laikymÄ teikti, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti iÅ¡laikymÄ . Pažymima, kad aukščiau nurodytų aplinkybių atsakovė neįrodė ir jų nepagrindė įrodymais (CPK 178 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsakovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo jai atmetė, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti sprendimo Å¡ioje dalyje.

        Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo                Teismo vertinimu apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas visiÅ¡kai nenustatė sutuoktinių asmeninio turto, nenustatė jo vertės ir dėl to negalėjo sudaryti Lietuvos Respublikos CK 3.118 str. nurodomo turto balanso. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 1994-04-26 dovanojimo sutarties pagrindu atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nepatenka į sutuoktinių dalintino turto masę.        AiÅ¡kindamas CPK 376 straipsnio teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Å¡iomis proceso teisės normomis teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų Å¡eimos narių interesus, nes Å¡ių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiÅ¡kia kartu ir vieÅ¡ojo intereso gynimÄ .

CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiÅ¡kia teismo pareigos bÅ«ti aktyviam visose Å¡eimos bylose ar visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų apimtimi. Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas R.

A. v. A. A. byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamos bylos atveju, nors apeliaciniame skunde ir keliamas teismo aktyvumo klausimas, t. y. kad teismas turėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus dalintino turto vertei nustatyti, tačiau apeliaciniame skunde šis teiginys nepagrįstas pirmiau išvardytomis aplinkybėmis (nepilnamečių, nedarbingų, paramos reikalingų asmenų gynimu), nes jų byloje nenustatyta. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl aktyvaus teismo vaidmens nebuvo nagrinėjamu atveju.          Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas pagrįstai šioje byloje dalintino buto ir sodybos su žemės sklypu vertę nustatė pagal Registrų centro vidutinių rinkos verčių duomenis.

Nors apeliantė apeliaciniame skunde pateikia argumentus dėl dalintino turto vertės, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių jų vertę, o byloje iÅ¡sakytos abejonės dėl sodybos ir žemės sklypo vertės, neparemtos jokiais įrodymais. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas dėl netinkamai dalintino turto vertės nustatymo.          Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirinko sutuoktinių turto dalijimo natÅ«ra principÄ , tačiau nepagrįstai tai siejo su galimybe dengti turimus kreditorinius reikalavimus ir neatsižvelgė į turto reikalingumÄ kiekvienam sutuoktiniui.Kadangi ieÅ¡kovas V.

V. savo procesiniuose dokumentuose nurodo savo gyvenamÄ ja vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), o byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į kitas gyvenamÄ sias patalpas, teismas laiko, kad tikslinga Å¡iuo atveju ieÅ¡kovui V. V. po  santuokos  nutraukimo  asmeninės nuosavybės teise priteisti 44,56 kv. m. butÄ su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotÄ L. V. ir V. V. vardu, o atsakovei L. V., po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 0,5349 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)kv. m. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius kiemo statinius - rÅ«kyklÄ , Å¡ulinį, tualetÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisiÅ¡kai registruotus L.

V. vardu, kadangi apeliantė yra iÅ¡reikusi norÄ minėtoje sodyboje laisvalaikį skirti poilsiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovui tenka didesnė santuokos metu įgyto turto vertė, apeliantė nepraÅ¡o kompensacijos už jai tenkančiÄ mažesnę santuokos metu įgyto turto vertę, todėl atsakovės apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje tenkintinas.          Dėl sutuoktinių prievolių pripažinimo solidariomis           Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai iÅ¡sprendė prievolių pripažinimo bendrosiomis solidariomis sutuoktinių prievolėmis klausimÄ , nes nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

         Dėl AB „Šiaulių energija “prievolės         Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, iÅ¡skyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iÅ¡ sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iÅ¡ sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens iÅ¡laikymo, mokestinės ir kitos prievolės. LR CK 3.109 straipsnio 2 dalis nustato, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, bÅ«tinus iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kį ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ .

Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ tokiu sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, plenarinės sesijos nutarimas).Byloje pačios atsakovės pripažinta, kad skola AB „Šiaulių energija“ susidarė už komunalinius patarnavimus už butÄ , esantį, (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyveno nuo 2003 m. kartu su dukra.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Teismų duomenų bazės LITEKO duomenimis, kurie patvirtina, jog Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-28 sprendimu už akių c.b. Nr. 2-2202-883/2011 AB „Šiaulių energija“ naudai iÅ¡ L. V. priteista 1922,66 Lt skola už tiekiamas Å¡ilumos energijos paslaugas, susidariusi laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2010-11-30, ir 67 Lt žyminis mokestis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovės prievolę AB „Šiaulių energija“ jos asmenine skola, už asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , kadangi skola už teiktas Å¡ilimos energijos paslaugas yra susijusi su Å¡eimos namo Å«kio iÅ¡laikymu, atsiradusi santuokos metu, bute gyvenant sutuoktinių dukrai.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad skola AB „Šiaulių energija“ yra solidari abiejų sutuoktinių skola, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas.          Dėl G. M. prievolės               Kadangi skola G. M. pripažintina solidaria abiejų sutuoktinių skola, sprendimas šioje dalyje nėra skundžiamas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.         Dėl UAB „Masada“, UAB „Vigesta“ ir A.

A. prievolių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui ir užtikrinti vaikų auklėjimÄ bei Å¡vietimÄ , abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles.Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko ar savininkų) turto, todėl, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu.

Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi bÅ«ti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iÅ¡ esmės yra Å¡eimos verslas, jam yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iÅ¡ jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ pripažįstama bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 straipsnis). Byloje nustatyta, kad prievolės kitiems kreditoriams UAB „Masada“, UAB „Vigesta“ ir A. A. kilo iš L. V. individualios įmonės veiklos. Ši įmonės įsteigta V. santuokos metu, todėl taip pat šalims priklauso bendros jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 str. 1 d. 4 p.).

L. V. ir likviduojamos L. V. IÄ® įsiskolinimo dydis UAB „Masada“ sudaro viso 36 855,21 Lt, didesnė jų dalis už patalpų nuomÄ ir Å¡i skola jau priteista teismo sprendimais. Likviduojamos L. V. IÄ® įsiskolinimas UAB „Vigesta“ sudaro 3291,53 Lt, ji priteista teismo, o L. V. skola A. A. sudaro 4255 Lt ir procesinės palÅ«kanos pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ . Teismo vertinimu, byloje nepaneigta aplinkybė, kad atsakovės įsteigta ir vystyta L. V. individualios įmonės veikla buvo Å¡eimos interesams tenkinti, siekiant iÅ¡laikyti save ir dukrÄ su sÅ«numi, kuriems tuo metu buvo reikalinga tėvų parama, nes jie mokėsi.Nors byloje nėra Å¡alių ginčijama aplinkybė, kad Å¡alys nuo 2003 m. kartu negyveno ir bendro Å«kio nebevedė, todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus santuokos iÅ¡irimÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir momentÄ , nuo kada sutuoktinių turtinėms teisėms kyla teisinės pasekmės, nėra pagrindo nustatinėti nuo kada galimai verslu vertėsi iÅ¡imtinai vienas sutuoktinis, be kito sutuoktinio žinios, ar prieÅ¡ jo valiÄ ir ar verslo duodama nauda nebuvo panaudota Å¡eimos interesais.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jau priteistų iÅ¡ atsakovės ar iÅ¡ L.

V. individualios įmonės prievolių pripažinimas solidariomis reiÅ¡kia jau įsiteisėjusių teismo sprendimų revizavimÄ , nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl sprendimas Å¡ioje dalyje keistinas pripažįstant, kad atsakovės individualios įmonės veikla buvo skirta Å¡eimos interesams tenkinti, todėl prievolės kilusios iÅ¡ apeliantės individualios įmonės veiklos yra solidariosios Å¡alių prievolės. Dėl UAB „Masada“ apeliacinio skundo          Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti trečiajam asmeniui UAB „Masada“ bylinėjimosi iÅ¡laidas ir sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tokios iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteistos, tačiau teisėjų kolegija pasisako dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio.

         Teisėjų kolegija sutinka su apelianto UAB „Masada“ argumentais, kad, vadovaujantis LR CPK 47 str. nuostatomis, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau CPK 47 straipsnyje taip pat nustatyta ir trečiojo asmens pareiga pasirinkti, kurios Å¡alies pusėje jis dalyvaus byloje, o taip pat uždraudimas veikti prieÅ¡ Å¡alies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (LR CPK 47 str. 3, 4 dalys). IÅ¡ bylos duomenų, o taip pat iÅ¡ apeliacinio skundo bei atsiliepimų į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį argumentų matyti, kad UAB „Masada“ su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra, atsižvelgiant į UAB „Masada“ pateiktus argumentus.

        LR CPK 93 str. 1 dalyje yra nustatytos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklės, kuriose nurodoma, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ kitos Å¡alies. Å i nuostata per LR CPK 47 str. 2 dalį, yra taikoma ir tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, priklausomai nuo to, kurios Å¡alies interesus trečiasis asmuo palaikė byloje. IÅ¡ to kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė įstatymÄ , reglamentuojantį bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

Todėl nepriteisdamas trečiojo asmens UAB „Masada“ turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, pažeidė procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .        Teisėjų kolegija, vertindama bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ sutinka su apelianto argumentu, kad jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių ir laiko, kad minėtos rekomendacijos gali bÅ«ti taikomos, kai Å¡aliai teisines paslaugas suteikia juridinis asmuo, o nagrinėjamu atveju, juridinis asmuo turintis teisę tai daryti (1 t., 76-77, 78-94 b. l.).       Teismui yra pateikti duomenys, kad apeliantas už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėjęs 3686,40 Lt (1 t., 112-115, 2 t., 84-85, 86-87 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų yra numatyta teisė, bet ne pareiga, teikti teismui atsiliepimus, be to, byloje atstovaujančios Å¡alies advokato atstovavimo iÅ¡laidos tris kart mažesnės nei apelianto. Todėl atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, į Å¡ios bylos sudėtingumÄ , apimtį ir pobÅ«dį, į byloje spręstinų klausimų specifikÄ , reikalingas žinias, laiko sÄ naudas, atliktus veiksmus teisme, vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais apeliantui priteistinos iÅ¡laidos už suteiktÄ teisinę pagalbÄ mažintinos iki 1700 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Kitaip tariant teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).Pažymėtina, kad CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Kadangi Å¡ioje byloje teismas patenkino ieÅ¡kinį 30 % , atmesta 70 % ir 40 % prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinta, 60 % atmesta, akivaizdu, kad apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti paskirstytos tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, todėl įvertinus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis laikytina – ieÅ¡kovo reikalavimai patenkinti 45 %, o atsakovės 55 %. Kadangi UAB „Masada“ nesutiko su ieÅ¡kovo nurodytu santuokoje įgyto turto padalijimo bÅ«du ir reikalavimu pripažinti atsakovės skolas kreditoriams asmeninėmis, todėl priteistina apeliantui 55 % , tai yra 935 litų (skaičiuojamų nuo sumažintos 1700 Lt sumos) patirtų iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡ ieÅ¡kovo.

        Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme           Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, todėl perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alims pirmojoje instancijoje.IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas, nes naudojosi 100 proc. valstybės apmokama teisinė pagalba. Už ieÅ¡kinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 2738,27 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 1 p.). 2012 m. balandžio 23 d. teismo nutartimi priėmus atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, ji buvo atleista nuo dalies žyminio mokesčio – 875,27 Lt – mokėjimo, 300 Lt žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį buvo sumokėjus.   Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas 45 proc., todėl iÅ¡ atsakovės priteistina 1232,22 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už ieÅ¡kinį valstybei. Už prieÅ¡ieÅ¡kinį iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 165 Lt sumokėto žyminio mokesčio.IÅ¡ atsakovės valstybės naudai taip pat priteistina 684 Lt už ieÅ¡kovui suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ (2 t., 122 b. l.) bei 36,78 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 92 str., 96 str.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡laidos už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinė pagalbÄ priteisiamos pagal patikslintÄ pažymÄ , kurioje yra įskaičiuota pirminėje pažymoje nurodyta valstybės naudai priteistina suma.Kadangi ieÅ¡kovo reikalavimas 55 proc. nebuvo patenkintas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 686,40 Lt jos turėtų atstovavimo iÅ¡laidų (CPK 98 str. 1 d.).

IÅ¡ ieÅ¡kovo taip pat priteistina 44,96 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybės naudai.        Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme         Apeliacinės instancijos teismui yra pateikti UAB „Masada“ duomenys, kad apeliantas už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėjęs 1600 Lt teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 111 Lt žyminio mokesčio (2 t., 155-156,160 b. l.). Teisėjų kolegija netoleruoja pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo ir laiko, kad apeliantui priteistinos iÅ¡laidos už suteiktÄ teisinę pagalbÄ mažintinos iki 800Lt.

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo 75 proc. atmestų ir 25 proc. patenkintų reikalavimų dalį, trečiajam asmeniui UAB „Masada“ iš ieškovo priteistina 200 litų ( skaičiuojant nuo sumažintos 800 Lt sumos) teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 27,75 Lt žyminio mokesčio.        Apeliacinės instancijos teismui yra pateikti apeliantės L. V. duomenys, kad apelianei suteikta advokatų pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme 968 Lt sumai (2 t., 208-211 b. l.).

Todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 532,40 Lt advokatų pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimÄ pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip.                      V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti: butÄ , u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).         L.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti:          nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , u/n (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , u/n (duomenys neskelbtini), tvartÄ , u/n (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (rÅ«kyklÄ , Å¡ulinį, tualetÄ ), u/n (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).          Pripažinti atsakovės L. V. skolinius įsipareigojimus AB „Šiaulių energija“ 1989,66 Lt sumoje solidariÄ ja V.

V. ir L. V. prievole.           Pripažinti atsakovės L. V. skolinius įsipareigojimus G. M. 6000 Lt sumoje solidariÄ ja V. V. ir L. V. prievole.           Pripažinti atsakovės L. V. skolinius įsipareigojimus A. A. 4255 Lt sumoje su procesinėmis palÅ«kanomis solidariÄ ja V. V. ir L. V. prievole.           Pripažinti atsakovės L. V. ir likviduojamos L. V. individualios įmonės skolinius įsipareigojimus UAB „Masada“ 36 855,21 Lt sumoje su priteistomis palÅ«kanomis solidariÄ ja V.

V. ir L. V. prievole.           Pripažinti likviduojamos L. V. individualios įmonės skolinius įsipareigojimus UAB „Vigesta“ 3291,53 Lt sumoje solidariÄ ja V. V. ir L. V. prievole.    Priteisti iÅ¡ atsakovės L. V. valstybės naudai 1232,22 Lt žyminio mokesčio mokėtino už ieÅ¡kinį, 684 Lt ieÅ¡kovui suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ bei 36,78 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.   Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. V. 165 Lt sumokėto žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį, 686,40 Lt atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme, 523,40 Lt atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės L.

V. naudai.   Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. V. 44,96 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybės naudai.  Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. V. trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Masada“ 935 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme bei 200 Lt teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 27,75 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .Likusį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                               Rasa BartaÅ¡ienė Teisėjai                                                                                       Regina Agota Gutauskienė                                                                                                             Egidijus Mockevičius