2024-12-18 Nr. AB-18384-3-62-3-00592-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-164-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00592-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Inno Lietuva“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 13 560 Eur turtinei ir 23 208 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2020 m. lapkričio 4 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 3-iame sektoriuje, t. y. atvirojoje kolonijoje. 2020 m. spalio 20 d. Pravieniškių PN-AK nutarimu Nr. 69-669 pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų.

2.2. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus į Antrąjį sektorių. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymo 1.1 papunkčiu pareiškėjas buvo perkeltas iš Antrojo sektoriaus į Pirmąjį sektorių. Pravieniškių PN-AK 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 2089 Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymas dėl pareiškėjo perkėlimo iš Trečiojo sektorius į Antrąjį sektorių buvo pripažintas netekusius galios. Pravieniškių PN-AK 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymo 1.1 papunktis buvo panaikintas. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu pareiškėjas buvo perkeltas iš atvirosios kolonijos į pataisos namus. 2020 m. lapkričio 27 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu pareiškėjas perkeltas iš Antrojo karantino sektoriaus į Pirmąjį sektorių bei paskirtas į paprastąją grupę. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. sausio 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymų panaikinimo. 2020 m. vasario 9 d. pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 2-2090 (kuriuo pareiškėjas iš atvirosios kolonijos perkeltas į pataisos namus) ir 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 2-2097 dėl pareiškėjo perkėlimo į Pirmąjį sektorių ir 2021 m. sausio 15 d. Kalėjimo departamento raštą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikino skundžiamus sprendimus.

2.3. Nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio mėnesio pareiškėjas atliko bausmę griežtesnėmis sąlygomis, nors jis yra neįgalus, prieš perkėlimą į pataisos namus jam buvo atlikta operacija. Be to, pareiškėjas prarado darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Inno Lietuva“ (toliau – ir Įmonė) (Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-64-555/2024 UAB „Inno Lietuva“ veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, sprendimas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 14 d.) bei gaunamas pajamas. Tokiu būdu pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjas patyrė 13 560 Eur turtinę žalą, kuri susidarė nutraukus darbo sutartį ir nedirbant 24 mėnesius. Pareiškėjo darbo užmokestis buvo 565 Eur per mėnesį. Be to, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nepagrįstai perkėlus pareiškėją į pataisos namus, pareiškėjas patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, negalėjo tinkamai gydytis, nes buvo apribota jo judėjimo laisvė. Pareiškėjas buvo perkeltas į „griežtesnes sąlygas“, todėl negalėjo vykti į darbą, negalėjo laisvai lankytis pas gydytoją po operacijos, tai kėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Pareiškėjas nepatyrė turtinės ir neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais. Darbo sutarties, kuri buvo sudaryta tarp pareiškėjo ir UAB „Inno Lietuva“, pasibaigimo pagrindas yra darbuotojo pareiškimas. Taip paneigiamas faktas, kad pareiškėjas buvo atleistas iš darbo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Prieš nutraukiant darbo sutartį pareiškėjas dirbo kūriku, tai reikalavo fizinių pastangų, todėl darbo sutarties nutraukimą galėjo lemti operacija. Be to, turtinės žalos apskaičiavimas skunde nurodomas klaidingai, kadangi pareiškėjo darbo užmokestis nebuvo 565 Eur per mėnesį.

3.2. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė žalą patvirtinančių įrodymų, rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais argumentais.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo atstovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.

5. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-14-552/2024 patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl turtinės žalos egzistavimo ir įrodytumo, neatsižvelgė į tai, kad neteisėti atsakovo veiksmai (nepagrįstas pareiškėjo perkėlimas iš atvirosios kolonijos į pataisos namus) yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, taip pat neišsamiai pagrindė argumentus dėl priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nepagrįsto perkėlimo į pataisos namus ir jo atleidimo iš darbo (ir darbo pajamų negavimo), neįvertino visų byloje esančių įrodymų, susijusių su pareiškėjo darbo santykių nutraukimu, jo galimybėmis dirbti dėl sveikatos būklės ir pan., nesurinko papildomų įrodymų, netinkamai vertino turtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nepakankamai įvertino padaryto pažeidimo trukmę.

III. 7. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, atsakovas pateikė papildomą atsiliepimą, kuriame nurodė tokius argumentus:

7.1. Pareiškėjo darbo sutartis su UAB „Inno Lietuva“ pasibaigė 2020 m. lapkričio 6 d. darbuotojo pareiškimu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 str. 1 d.). Pravieniškių pataisos PN-AK nebuvo pareiškėjo darbdavys, Pravieniškių PN-AK buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį su UAB „Inno Lietuva“, pagal kurią Pravieniškių PN-AK tarpininkavo įdarbinant nuteistuosius. Atsižvelgiant į tai, atsakovas negali pateikti duomenų, susijusių su pareiškėjo darbo sutarties nutraukimu, jo galimybėmis dirbti dėl sveikatos būklės, duomenų apie pareiškėjo atlyginimo skaičiavimą. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs darbo sutarties nutraukimo pagrindą.

7.2. Pareiškėjas nepatyrė turtinės ir neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodo, kad jis patyrė 23 208 Eur neturtinę žalą, todėl jis privalo tinkamai įrodyti visas aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių Kalėjimų tarnybos viešosios atsakomybės sąlygas – įstaigos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį. Pareiškėjas vertina neturtinę žalą pagal vidutinio darbo užmokesčio dydį (2020 metų IV ketvirtį buvo 967 Eur.) 24 mėnesius, tačiau pareiškėjas negaudavo vidutinio darbo užmokesčio, jis savo noru parašė prašymą išeiti iš darbo, todėl netikslinga vertinti neturtinę žalą pagal vidutinį darbo užmokestį. Pareiškėjas skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi teiginiais, pagrindžiančiais turtinį reikalavimą.

7.3. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais argumentais.

IV. 8. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. balandžio 4 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą iš dalies, priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui V. B., atmetė kitą skundo dalį kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kildina turtinę (dėl nepagrįstai pakeisto bausmės atlikimo režimo pareiškėjas prarado iki tol dirbtą darbą) ir neturtinę (neigiami išgyvenimai, stresas, nepatogumai) žalą iš neteisėto jo perkėlimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus.

10. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d sprendimu administracinėje byloje Nr. eTA-597-415/2022 konstatuota, jog pataisos įstaiga nepagrįstai perkėlė pareiškėją iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, ir padarė išvadą, jog Pravieniškių PN-AK nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis, tiksliai neįvykdė šios įstaigos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

11. Teismas vertino priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (pareiškėjo perkėlimo į pataisos namus) ir jo atleidimo iš darbo UAB „Inno Lietuva“. Teismas nustatė, kad iki 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas dirbo UAB „Inno Lietuva“, su šia įmone sudaryta darbo sutartis pasibaigė 2020 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

12. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas kildina turtinę žalą iš aplinkybės, kad buvo nepagrįstai pakeistas bausmės atlikimo režimas, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog su darbo santykiais susijusių pajamų praradimas susijęs su pareiškėjo darbo santykių UAB „Inno Lietuva“ pasibaigimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Pravieniškių PN-AK nebuvo darbo sutarties šalis, o darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra nenuginčytas, sprendė, kad Pravieniškių PN-AK nekyla pareiga atlyginti pareiškėjo galimai patirtą turtinę žalą, nes laikytina, jog nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo negautų pajamų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. ir nepagrįstai pakeisto bausmės atlikimo režimo. Nenustatęs vienos iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, teismas netenkino reikalavimo priteisti pareiškėjui turtinę žalą.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 4 d. (nuobaudos atlikimo kamerų tipo patalpose pabaigos) iki 2022 m. lapkričio 23 d. atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl, nustačius pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktą, konstatuotina, jog tai galėjo lemti neturtinės žalos atsiradimą.

14. Teismas nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų jis patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, negalėjo vykti į darbą, po atliktos operacijos buvo apsunkintas jo gydymas.

15. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 73, 74, 91 straipsnio nuostatomis ir pažymėjo, kad asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, taikomas griežtesnis režimas ir su juo susiję apribojimai, realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, sukeliama kitų nepatogumų, tam tikrų dvasinių išgyvenimų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas iš atvirosios kolonijos nepagrįstai buvo perkeltas į pataisos namus, sprendė, kad tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti neturtinės žalos atsiradimą.

16. Teismas konstatavo, kad dėl nepagrįsto pareiškėjo perkėlimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Pravieniškių PN-AK administracija nebūtų priėmusi nepagrįsto nutarimo, t. y. jis patyrė neturtinę žalą. Teismas nenustatė, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikes ar negrįžtamas pasekmes pareiškėjo sveikatai, santykiams su artimaisiais ar psichologinei būklei. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad dėl perkėlimo į pataisos namus jis negalėjo vykti į darbą, tinkamai gydytis po (duomenys neskelbtini) operacijos, pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas kur nors dirbo, taip pat nėra duomenų, kokiomis konkrečiomis medicinos paslaugomis pareiškėjas siekė pasinaudoti, atlikdamas bausmę pataisos namuose, kad tokios paslaugos jam nebuvo suteiktos.

17. Teismas, įvertinęs pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustatęs, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, kad dėl patirto streso, nervinės įtampos pablogėjo pareiškėjo sveikata, kad dėl šių priežasčių jis turėjo kreiptis į gydymo įstaigą ir vartoti vaistus, atsižvelgdamas į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį 500 Eur.

V. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. 13 560,00 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 23 208,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, bei nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

19.1. Pirmosios instancijos teismas sprendime neatskleidė pareiškėjo turtinių praradimų, atsiradusių dėl to, kad pareiškėjas negalėjo tęsti darbo pagal darbo sutartį, nes, perkėlus jį iš atvirosios kolonijos į uždarą, pasikeitė bausmės atlikimo sąlygos ir pareiškėjas negalėjo toliau dirbti pagal darbo sutartį, nes nebuvo išleidžiamas iš pataisos namų teritorijos. Ši aplinkybė yra esminė, išreiškianti darbo sutarties nutraukimą.

19.2. Pareiškėjas neturėjo galimybės ginčyti darbo sutarties nutraukimo, nes priešingu atveju jis būtų atleistas iš darbo dėl pravaikštų, kadangi tuometinis teisinis reglamentavimas leido dirbti už pataisos įstaigos ribų tik atvirosiose kolonijose bausmę atliekantiems nuteistiesiems, ši galimybė nebuvo numatyta pataisos namuose bausmę atliekantiems asmenims. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo apskundimo.

19.3. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kad, pareiškėją perkėlus į uždaro tipo koloniją, jis toliau laisvai galėjo tęsti darbinius santykius su įmone, kuri buvo už teritorijos ribų. Teismas neteisingai aiškino darbo sutarties nutraukimą, nes nesusiejo šios aplinkybes su tuo metu galiojančiomis BVK nuostatomis. Net ir apskundus darbo sutarties nutraukimą, pareiškėjas nebūtų galėjęs dirbti, todėl darbdavys turėtų teisę nutraukti darbo sutartį pareiškėjui nepalankesniu pagrindu.

19.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 metais buvo nustačiusi 607 eurų minimalų darbo užmokestį (MMA), 2021 metais – 642 Eur MMA, 2022 metais – 730 Eur MMA. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmenys yra lygūs prieš įstatymą, turtinės žalos dydis turėjo būti skaičiuojamas, atsižvelgiant į minimalaus atlyginimo dydį, nustatytą Vyriausybės.

19.5. Nors pataisos įstaigos administracijai buvo žinomas faktas, kad pareiškėjas buvo po operacijos, jam buvo reikalinga gydytojo priežiūra, tačiau pareiškėjas buvo laikomas uždaro tipo kameroje, o po to perkeltas į uždaras bausmės atlikimo sąlygas, tai kėlė grėsmę jo sveikatai. Tai, kad sveikatos būklė nepablogėjo, nereiškia, kad nebuvo grėsmės. Todėl pirmos instancijos teismo išvada dėl neturtinės žalos dydžio yra nepagrįsta. Be to, pareiškėjas buvo kalinamas griežtesnėmis sąlygomis, tai nepagrįstai apribojo jo laisves, pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į tai.

19.6. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Pravieniškių PN-AK nekyla pareiga atlyginti pareiškėjo galimai patirtą turtinę žalą, nes nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo negautų pajamų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. ir nepagrįstai pakeisto bausmės atlikimo režimo. Atsakovas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės ir turtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, netenkino pareiškėjo prašymo dėl turtinės žalos atlyginimo, konstatavęs, kad nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo negautų pajamų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. ir nepagrįstai pakeisto pareiškėjui skirto bausmės atlikimo režimo.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta dėl to, kad jis buvo perkeltas atlikti bausmę iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, jis negalėjo vykti į darbą. Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

24. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą įrodymų vertinimo aspektu, pažymėtina, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus (ABTĮ 10 str. 2 d.), aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Siekiant nustatyti visas nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, į bylą gali būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai. Teismo sprendimas neturi būti formalus, juo turi būti siekiama, kad ginčas būtų išspręstas teisingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-60-968/2022).

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas sieja turtinę ir neturtinę žalą su aplinkybėmis, jog jis nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. atliko bausmę griežtesnėmis sąlygomis, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 2-1868 nepagrįstai perkėlus jį iš Pravieniškių PN-AK III sektoriaus į II sektorių; 2020 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 2-1981 „Dėl nuteistųjų, atliekančių bausmę Antrajame sektoriuje, perkėlimo į Pirmąjį sektorių“ 1.1 papunkčiu nepagrįstai perkėlus jį iš II į I sektorių (šie įsakymai buvo panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus aktais); Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 2-2090 nepagrįstai perkėlus jį iš atviros kolonijos į pataisos namus, 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 2-2097 nepagrįstai perkėlus jį iš II sektoriaus į I sektorių, paskyrus į paprastąją grupę 4 būrį 45 brigadą (šie įsakymai buvo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eTA-597-415/2022). Pareiškėjas nurodo, kad, nepagrįstai perkėlus jį atlikti bausmę į pataisos namus, jo darbo sutartis su Įmone buvo nutraukta, todėl jis prarado darbo pajamas ir patyrė turtinę žalą, taip pat jis patyrė neturtinę žalą dėl to, kad buvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis, negalėjo vykti į darbą ir pas gydytojus.

Dėl turtinės žalos, susijusios su darbo sutarties nutraukimu

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė (taip pat ir neturtinė) žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 56 p. ir jame nurodytą praktiką).

27. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

28. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas ir kt.).

29. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles, bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realius nuostolius. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šias pajamas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 34 punktas ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas sieja jam padarytą turtinę žalą su aplinkybe, kad jis prarado galimybę dirbti UAB „Inno Lietuva“ dėl to, kad jis buvo perkeltas atlikti bausmę griežtesnėmis sąlygomis, kurioms esant jis nebegalėjo dirbti. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė 13 560 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 24 mėnesius negautas 565 Eur dydžio mėnesinis atlyginimas.

31. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. Įmonė sudarė su pareiškėju darbo sutartį Nr. 158, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas priimtas į darbą staliaus montuotojo pareigoms (1.2 p.), Įmonė įsipareigoja pareiškėjui mokėti 565 Eur mėnesinį darbo užmokestį (1.3 p.), pareiškėjui nustatyta 10 valandų darbo savaitė (5 darbo dienos po 2 val.) (4 p.). Darbo sutartis buvo pakeista 2019 m. gruodžio 2 d., pakeičiant jos 1.2 punkte nurodytas pareigas į kūriko pareigas, pakeičiant darbo sutarties 1.3 punktą bei įsipareigojant mokėti 283 Eur mėnesinį darbo užmokestį pagal faktiškai fiksuotą darbo laiką darbo laiko apskaitos žurnale, bei pakeičiant 4 punktą ir nustatant darbo laiko normą – 20 val. per savaitę, 5 darbo dienas po 4 val. Darbo sutartis buvo pakeista 2020 m. sausio 1 d., pakeičiant darbo sutarties 1.3 punktą ir nustatant 305 Eur mėnesinį darbo užmokestį pagal faktiškai darbo laiko apskaitos žurnale fiksuotą darbo laiką. Darbo sutartis nutraukta 2020 m. lapkričio 6 d. darbuotojo pareiškimu (pagal Darbo kodekso 55 str. 1 d.) (el. b. I t., b. l. 37-39). UAB „Inno Lietuva“ 2023 m. gegužės 22 d. paaiškinime nurodė, kad 2020 lapkričio 6 d. pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų pareigų, gavus informaciją, kad darbuotojas sulaikytas ir perkeltas į uždarą kalėjimą, bei įvertinus aplinkybes, kad darbuotojas negalės toliau vykdyti jam pavestų užduočių ir dirbti Įmonėje (el. b. I t., b. l. 141).

32. Byloje nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 20 d. įsakymu pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų; Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 2-1868 pareiškėjas buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK III sektoriaus į II sektorių (šis įsakymas panaikintas 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 2-2089); 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 2-2090 pareiškėjas buvo perkeltas iš atviros kolonijos į pataisos namus. Taigi byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 4 d. (nuobaudos atlikimo kamerų tipo patalpose pabaigos) iki 2022 m. lapkričio 23 d. atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Byloje nustatyta, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstu pareiškėjo perkėlimu iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, kuris yra konstatuotas įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d sprendimu administracinėje byloje Nr. eTA-597-415/2022.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad, perkėlus pareiškėją iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, dėl skirtingų bausmės atlikimo minimose įstaigose ypatumų (pvz., atvirojoje kolonijoje nuteistieji atviros kolonijos administracijos leidimu gali iki keturiolikos valandų išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio ar darbo paieškos, gydymosi, mokymosi (BVK 91 str. 1 d. 6 p.), o pataisos namuose tokios sąlygos nuteistiesiems nenumatytos) jo galimybės tęsti darbo santykius su Įmone (t. y. kiekvieną darbo dieną vykti į darbą) buvo apribotos. Minėta, jog Įmonė patvirtino, kad darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, gavus informaciją, jog darbuotojas sulaikytas ir perkeltas į uždarą kalėjimą, bei įvertinus aplinkybes, kad darbuotojas negalės toliau vykdyti jam pavestų užduočių ir dirbti Įmonėje. Darbo sutartis su pareiškėju nutraukta 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. praėjus 2 dienoms nuo pareiškėjo perkėlimo į pataisos namus.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo darbo sutartis su Įmone iš esmės buvo nutraukta dėl to, kad, perkėlus pareiškėją iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, jis neteko galimybės dirbti. Tai, kad darbo sutartis formaliai buvo nutraukta darbuotojo pareiškimu (Darbo kodekso 55 str. 1 d.) ir pareiškėjas neginčijo darbo sutartyje nurodyto jos nutraukimo pagrindo, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių, nes abi darbo sutarties šalys (pareiškėjas ir Įmonė) patvirtino, kad darbo sutartis nutraukta dėl to, kad pareiškėjas nebegalėjo dirbti. Ši situacija susidarė dėl Pravieniškių PN-AK priimtų administracinių aktų, kurie vėliau buvo pripažinti neteisėtais.

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo nurodyto argumento, kad darbo sutartis su pareiškėju galėjo būti nutraukta dėl pareiškėjui atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos, nes pareiškėjas dirbo kūriku, ir tai reikalavo fizinių pastangų, o po operacijos pareiškėjas judėjo su ramentais, pažymi, kad iš byloje esančių duomenų (2020 m. rugsėjo 1 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, el. b. I t., b. l. 70-71) matyti, jog (duomenys neskelbtini) operacija pareiškėjui buvo atlikta 2020 m rugpjūčio 28 d., iki 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjui išduotas nedarbingumo pažymėjimas, gydymo, slaugos, darbo rekomendacijose nurodyta 3 mėn. vaikščioti su ramentais ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, ar pareiškėjui išduotas nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas ilgesnį laiką, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad darbo sutartis buvo nutraukta dėl (duomenys neskelbtini) operacijos, atliktos daugiau nei prieš 2 mėnesius.

36. Įvertinus šios nutarties 33 punkte nurodytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad tarp pareiškėjo nurodytos jo patirtos turtinės žalos (nutraukta ginčo darbo sutartis ir dėl to 24 mėnesius negautas darbo užmokestis) ir Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (nepagrįsto pareiškėjo perkėlimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus, lėmusio pareiškėjo darbo sutarties nutraukimą) yra priežastinis ryšys, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas turi teisę į turtinės žalos atlyginimą.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su ginčo darbo sutarties nutraukimu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad tarp pareiškėjo nurodytos turtinės žalos (negautų darbo pajamų) ir Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, lėmusių ginčo darbo sutarties nutraukimą (neteisėto pareiškėjo perkėlimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus) nėra priežastinio ryšio, taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų dėl pareiškėjo galbūt patirtos turtinės žalos egzistavimą, netinkamai įvertino aptariamus pareiškėjo argumentus ir bylai aktualias faktines aplinkybes.

38. Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė 13 560 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 24 mėnesius negautas 565 Eur dydžio mėnesinis atlyginimas.

39. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo yra realiai patyręs žalą, t. y. jau yra turėjęs atitinkamas išlaidas, ir tik atskirais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą, remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015; išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024).

40. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 patvirtino minimaliąją mėnesinę algą – 607 eurus (1 p.) ir nustatė, kad šis nutarimas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. (2 p.). Vyriausybė 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 patvirtino 2021 metais taikomą minimaliąją mėnesinę algą – 642 eurus, o 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 patvirtino 2022 metais taikomą minimaliąją mėnesinę algą – 730 eurų.

41. Minėta, kad su pareiškėju sudaryta darbo sutartis buvo pakeista 2020 m. sausio 1 d., pakeičiant darbo sutarties 1.3 punktą ir nustatant 305 Eur mėnesinį darbo užmokestį pagal faktiškai fiksuotą darbo laiką darbo laiko apskaitos žurnale, pareiškėjo darbo laikas – 20 val. per savaitę, 5 darbo dienos po 4 val., taigi pareiškėjui buvo mokama pusė minimalios mėnesinės algos (2020 m. tai sudarė 305 Eur per mėnesį; 2021 m. – 321 Eur per mėnesį, o 2022 m. – 365 Eur per mėnesį), todėl pareiškėjas nepagrįstai turtinės žalos atlyginimą siejo su 565 Eur mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu, nustatytu 2019 m. rugsėjo 9 d. sudarant darbo sutartį.

42. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1812-555/2020 UAB „Inno Lietuva“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-100-555/2023 Įmonei buvo iškelta bankroto byla; Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-64-555/2024 Įmonės veikla pripažinta pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto, sprendimas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 14 d. Iš viešai skelbiamų duomenų (rekvizitai.lt) matyti, kad 2020 m. sausio 18 d. Įmonėje buvo 32 darbuotojai (apdraustieji), o 2022 m. rugsėjo 3 d. – 15 darbuotojų (apdraustųjų). Šių apeliacinės instancijos teismo surinktų duomenų nepakanka nustatyti, kad tuo atveju, jei darbo sutartis su pareiškėju nebūtų nutraukta 2020 m. lapkričio 6 d., jis būtų dirbęs šioje Įmonėje visą 24 mėnesių laikotarpį ir gavęs pareiškėjo nurodytą darbo užmokestį, skaičiuojamą nuo darbo sutarties nutraukimo datos.

43. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016).

44. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp pareiškėjo nurodytos turtinės žalos (negautų darbo pajamų) ir Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, lėmusių darbo sutarties nutraukimą (neteisėto pareiškėjo perkėlimo iš atvirosios kolonijos į pataisos namus), nėra priežastinio ryšio, todėl nepagrįstai neišnagrinėjo dalies esminių ginčo aplinkybių, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, t. y. nevertino, kokia turtinė žala buvo padaryta pareiškėjui dėl neteisėtų atsakovo Kalėjimų tarnybos veiksmų, nesurinko ir neįvertino įrodymų, susijusių su turtinės žalos dydžiu (žr. šios nutarties 39-41 p.). Atsižvelgdama į tai, kad dėl tirtinų aplinkybių byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, kurie iš esmės nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl neturtinės žalos

45. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

46. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas grindė neturtinę žalą aplinkybėmis, jog dėl neteisėto perkėlimo į pataisos namus jis negalėjo vykti į darbą, tinkamai gydytis po (duomenys neskelbtini) operacijos, tokia padėtis kėlė grėsmę jo sveikatai.

48. Ginčo laikotarpiu galiojęs Bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnis reglamentavo laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumus, t. y. atvirose kolonijose nuteistieji, be kita ko, atviros kolonijos administracijos leidimu gali iki keturiolikos valandų išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio ar darbo paieškos, gydymosi, mokymosi arba jeigu rengiantis nuteistąjį paleisti iš atviros kolonijos jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar pasinaudojimo kitomis valstybės ar savivaldybių įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus (6 p.); gali tęsti darbą, kurį dirbo iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo atviroje kolonijoje pradžios (9 p.).

49. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, taikomas griežtesnis režimas ir su juo susiję apribojimai, todėl realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, sukeliami kiti nepatogumai, tam tikri dvasiniai išgyvenimai, todėl, nepagrįstai perkėlus pareiškėją iš atvirosios kolonijos į pataisos namus laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d., yra pakankamas pagrindas konstatuoti neturtinę žalą.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (pareiškėjas nepagrįstai buvo perkeltas iš atvirosios kolonijos į pataisos namus daugiau nei 2 metus), į pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, mano, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-624/2024), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistinas 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas grindė neturtinę žalą aplinkybėmis, jog dėl perkėlimo į pataisos namus jis negalėjo vykti į darbą, tinkamai gydytis po (duomenys neskelbtini) operacijos, tokia padėtis kėlė grėsmę jo sveikatai, tačiau byloje nėra duomenų, kokiomis konkrečiomis medicinos paslaugomis pareiškėjas siekė pasinaudoti, atlikdamas bausmę pataisos namuose, ir kokios paslaugos jam nebuvo suteiktos, taip pat nėra duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios ilgalaikes ar negrįžtamas pasekmes pareiškėjo sveikatai, todėl pareiškėjo teiginiai apie jo patirtą neturtinę žąlą nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui jo nurodyto dydžio (23 208,00 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.

52. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistą 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 2 000 Eur, panaikinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo ir grąžinant šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui V. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinę žalą.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria netenkinta pareiškėjo V. B. skundo dalis dėl 13 560 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir grąžinti šią bylos dalį Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakavecas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis