d159477c-c4e6-4e5b-8ae1-010b14f93d92 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Rimas Å virinas Baudžiamoji byla NrPranešėjas Rimas Å virinas                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-843-319-2013Teisėja Audronė Å iupÅ¡inskaitė                                   Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00195-2013-3                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Rimo Å virino, teisėjų Viktoro PreikÅ¡o, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Å alaÅ¡evičiui, nuteistojo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

Ž. ir jo įstatyminės atstovės R. Ž. bei civilinių atsakovų R. Ž. ir R. Ž. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1d. ir 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 9 (devyneriems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Priteista iÅ¡ D.

Ž. civiliniam ieÅ¡kovui E. O., 3339,64 ( trys tÅ«kstančiai trys Å¡imtai trisdeÅ¡imt devyni litai ir 64 centus ) Lt nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti, 1000 ( vienas tÅ«kstantis) Lt nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti bei 250 ( du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt ) Lt iÅ¡laidų atstovo pagalbai apmokėti. D. Ž. iki sulauks pilnametystės neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteista iÅ¡ civilinių atsakovų R. Ž. ir R. Ž., kiekvienam tenkančiÄ atlygintinos žalos dalį - po 2294,82 ( du tÅ«kstančius du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt keturis litus ir 82 centus ) Lt.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : D. Ž. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. už tai, kad pasikėsino pagrobti automobilį, tai yra 2013 m. vasario 3 d. apie 21.20 val., veikdamas bendrai su M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , iÅ¡ Kosmonautų g., Marijampolės m., nupjaudamas užvedimo spynelės laidus ir juos sujungdamas pasikėsino pagrobti E. O. priklausantį automobilį ,,Audi 100“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi automobilio variklis neužsivedė.

Nuteistasis D. Ž. ir jo įstatyminė atstovė R. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o 2013 m. liepos 10 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį Å¡ioje baudžiamojoje byloje pakeisti ir sumažinti priteistÄ nukentėjusiajam neturtinę žalÄ . Mano, kad nukentėjusiajam priteista neturtinė žala yra aiÅ¡kiai per didelė. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt., ir teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Apeliantas nurodo suprantÄ s, kad civilinis ieÅ¡kovas dėl jo nusikalstamos veikos patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau vertindamas neturtinę žalÄ teismas kiekvienu atveju turi individualizuotai atsižvelgti į įstatyme numatytus kriterijus bei į žalos dydį, kurį nurodo pats nukentėjusysis ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime.

Apeliantas teigia, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalÄ neįvertino jo ir jo tėvų turtinės padėties, neatsižvelgė į tai, kad abu tėvai nedirba ir yra registruoti darbo biržoje, jis pats dar mokosi, todėl praÅ¡oma priteisti neturtinė žala visiÅ¡kai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų ir yra aiÅ¡kiai per didelė. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tÄ aplinkybę, kad pats civilinis ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nesirÅ«pino savo turtu, nes automobilis apie pusę metų stovėjo gatvėje, jo durelės buvo praviros ir nerakintos, jis per tÄ laikÄ visiÅ¡kai nesidomėjo net kur jam priklausantis automobilis buvo laikomas, nebendravo su buvusiu automobilio savininku.Civiliniai atsakovai R.

Ž. ir R. Ž. apeliaciniu skundu praÅ¡o 2012 m. spalio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį Å¡ioje baudžiamojoje byloje pakeisti ir sumažinti priteistÄ nukentėjusiajam neturtinę žalÄ . Mano, kad nukentėjusiajam priteista neturtinė žala yra aiÅ¡kiai per didelė. Skunde teigiama, kad CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teigia, kad ir Aukščiausiasis Teismas pasisakęs, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt., ir teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Apeliantai nurodo suprantantys, kad civilinis ieÅ¡kovas dėl D. Ž. nusikalstamos veikos patyrė nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, tačiau mano, kad teismas kiekvienu atveju turi individualizuotai atsižvelgti į įstatyme numatytus kriterijus bei į žalos dydį, kurį nurodo pats nukentėjusysis ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime.

Apeliantas teigia, kad teismas, priteisdamas nukentėjusiajam neturtinę žalÄ neįvertino jų turtinės padėties, kad jie nedirba ir yra registruoti darbo biržoje, sÅ«nus D. Ž. dar mokosi, todėl praÅ¡oma priteisti neturtinė žala visiÅ¡kai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų ir yra aiÅ¡kiai per didelė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo ir civilinių atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.Apeliaciniuose skunduose nėra ginčo dėl kaltinamojo kaltės, veikos kvalifikavimo bei bausmės paskyrimo, skunduose praÅ¡oma sumažinti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

Apeliaciniai skundai grindžiami iÅ¡ esmės tapačiais argumentais, todėl dėl jų bus pasisakoma bendrai. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jas iÅ¡analizavo ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ .      CK 6.263 str. nustato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistojo Å¡ioje byloje nusikalstamos veikos buvo sugadintas nukentėjusiojo E. O. turtas, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Â nėra. Nukentėjusysis patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 1000 Lt, kuriÄ ir prašė priteisti.

Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimÄ , funkcija yra parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus. Tai daroma iÅ¡samiai aiÅ¡kinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalÄ padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikÅ¡mingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų Å¡ios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumÄ .Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus iÅ¡gyvenimus, atsiradusius nepatogumus, taip pat įvertino nuteistojo, kaip žalÄ padariusių asmens, kaltę, jo ir už jį kaip nepilnametį atsakingų asmenų turtinę padėtį – nuteistasis nepilnametis, savo pajamų neturi, yra iÅ¡laikomas tėvų, abu tėvai nedirbantys.

       Kolegija nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ reikia įvertinti ir tai, kad nukentėjusysis pats nesirÅ«pino savo turtu. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, kurie nebuvo paneigti, matyti, kad jis pirko automobilį „Audi 100“ 2012 metais Marijampolėje ir paliko jį ten, nes neturėjo galimybės parsivaryti, buvęs savininkas pažadėjo automobilį pažiÅ«rėti, automobilis buvo laikomas Kosmonautų gatvėje. Taigi, Å¡ios aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog automobilio savininkas E. O. nesirÅ«pino savo turtu, todėl paminėti apeliacinio skundo argumentai negali kelti abejonių dėl netinkamo nukentėjusiojo E. O. patirtos neturtinės žalos dydžio įvertinimo.

Todėl, teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , pagrįstai neanalizavo ir nevertino Å¡ios aplinkybės. Be to, ir skundų argumentai dėl nepilnamečio nuteistojo bei civilinių atsakovų turtinės padėties, įvertinus kitas aplinkybes – D. Ž. kaltę – padarytas tyčinis nusikaltimas, padarytos turtinės žalos dydį – 3339,64 litai, negali bÅ«ti vertinami kaip esminiai, duodantys pagrindo ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos laikyti aiÅ¡kiai per dideliu.  Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo E. O. pareikÅ¡tas 1000 Lt dydžio civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti yra realus, atitinkantis jo patirtus iÅ¡gyvenimus, todėl priteistas vadovaujantis protingumo, teisingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijais, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos.

Nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistojo D. Ž. ir jo įstatyminės atstovės R. Ž. bei civilinių atsakovų R. Ž. ir R. Ž. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                               Rimas Švirinas Teisėjai                                                                                                                   Kęstutis Dargužis Viktoras Preikšas