d1580f89-e123-4b26-bddf-2de6e9172882 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-134-386/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00351-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 57.; 73. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. kovo 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas (teismo pirmininkas) Remigijus Arminas, raÅ¡ytinio proceso tvarka spręsdamas teisėjų kolegijos narių Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir AuÅ¡relės Mažrimienės nuÅ¡alinimo klausimÄ administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos K.

F. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. C., J. P., M. P., A. V. D., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja K. F. 2013 m. kovo 7 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl teisėjų kolegijos narių teisėjų Laimutės Jokubauskaitės ir AuÅ¡relės Mažrimienės nuÅ¡alinimo nuo administracinės bylos Nr. I-134-386/2013 nagrinėjimo.

NuÅ¡alinimas kolegijos pranešėjai ir pirmininkaujančiai L.Jokubauskaitei grindžiamas tuo, kad teisėja dėl termino skundui paduoti Å¡ioje byloje jau yra iÅ¡dėsčiusi savo nuomonę 2011 m. liepos 13 d. nutartyje, kuri iÅ¡ esmės prieÅ¡taravo aukÅ¡tesniojo teismo, t.y. LVAT 2010 m. kovo 26 d. nutarčiai. Todėl pareiÅ¡kėjos manymu teisėja spręsdama ginÄÄ Å¡ioje byloje bus galimai saistoma savo pozicijos, kuri buvo iÅ¡dėstyta cituojamoje nutartyje, teisėja yra pasisakiusi dėl bylos esmės. Be to pareiÅ¡kėja nurodo, kad teisėja 2010 m. liepos 10 d. buvo teisėjų narė ir kolegija nutartimi administracinėje byloje Nr. I-418-609/2010 nutarė jos skundÄ palikti nenagrinėtu.Teisėjai AuÅ¡relei Mažrimienei nuÅ¡alinimas reiÅ¡kiamas nurodant, kad teisėja buvo teisėjų kolegijos narė 2010 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-418-609/2010 paliekant pareiÅ¡kėjos skundÄ nenagrinėtu.

Todėl pareiÅ¡kėjos manymu ji dalyvavo bylÄ iÅ¡sprendžiant iÅ¡ esmės ir neturi teisės iÅ¡ naujo jos nagrinėti. ABTÄ® 47 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ ir turi nedelsdami nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių Å¡ių asmenų neÅ¡aliÅ¡kumu. Å io straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylÄ :

1) jeigu jis pirmiau nagrinėjant tÄ bylÄ dalyvavo kaip liudytojas, specialistas, ekspertas, vertėjas, atstovas, prokuroras, teismo posėdžių sekretorius;

2) jeigu jis yra šalių, kitų proceso dalyvių ar kolegijos teisėjų giminaitis;

3) jeigu jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba jeigu yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo neÅ¡aliÅ¡kumu.Teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v.

Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154). Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo. IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v.

Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).Taigi teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (ABTÄ® 47 str. 1 d. ir 2 d.).

Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas (nuÅ¡alinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) neÅ¡aliÅ¡kumo.

Å iuo atveju aplinkybių, kurios bÅ«tų teisinė prielaida teigti apie teisėjų kolegijos Å¡aliÅ¡kumÄ ir suinteresuotumÄ , nenustatyta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad, sprendžiant pareiÅ¡kimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisėjo (teismo kolegijos), o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu.

Teismo veikla, kurios iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali bÅ«ti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine tvarka juos skųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiÅ«rėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sÄ lygos.

Dėl teisėjos Aušrelės Mažrimienės nušalinimo. Šiuo atveju pareiškėja kelia abejones dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjos Aušrelės Mažrimienės nešališkumo, kadangi teisėja dalyvavo priimant 2010 m. liepos 10 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtu dėl pareiškėjos neatvykimo į teismo posėdį. Pareiškėja nurodo, kad ši teismo nutartis buvo panaikinta 2010 m. gruodžio 10 d. LVAT nutartimi. Taigi pareiškėjos abejonės dėl priimtų procesinių sprendimų yra susijusios su teismo veikla – teisingumo vykdymu.

Tačiau Å¡i teismo veikla, kurios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡kos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali bÅ«ti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas. Vien ta aplinkybė, kad asmuo nesutinka su teisėjos ar kolegijos priimta nutartimi ir procesiniais veiksmais, savaime nesudaro pagrindo abejoti teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A822-3148/2012 priimtoje nutartyje yra konstatavęs, kad tokios aplinkybės nėra pagrindas pripažinti tokiÄ situacijÄ kaip keliančiÄ abejonių dėl teismo sudėties teisėtumo ir savaime nesudaro pagrindo nei nusiÅ¡alinimui nei nuÅ¡alinimui.

Å iuo atveju nuÅ¡alinimas teisėjai pareikÅ¡tas nurodant, kad teisėja dalyvavo priimant nutartį palikti skundÄ nenagrinėtu. Tačiau pažymėtina, kad ABTÄ® 46 straipsnio 4 dalies nuostatos draudžia teisėjui dalyvauti bylÄ nagrinėjant pakartotinai kai byla iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės. 2010 m. liepos 10 d. teisėjų kolegija nepasiekė dėl skundo esmės ir skundas buvo paliktas nenagrinėtu pareiÅ¡kėjai neatvykus į teismo posėdį ir nusprendus, kad be jos dalyvavimo byla negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta.   Pažymėtina ir tai, kad LVAT teisėjų pasitarime 2012 m. rugsėjo 19 d. pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normų apibendrinimui.

Å io apibendrinimo III skyriaus „Bendrieji teismo proceso klausimai“ III.1.2. NuÅ¡alinimas ir negalimumas nagrinėti bylÄ (LVAT biuletenis Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012 sausis – birželis) nurodoma, kad ABTÄ® 46 straipsnio 4 dalies pažeidimo nebus, jei teisėjas priima procesinio pobÅ«džio sprendimÄ dėl skundo, kuriuo nėra iÅ¡sprendžiama byla iÅ¡ esmės, pvz. kai byloje priimamas sprendimas skundÄ laikyti nepaduotu (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-881/2011).

Taigi teisėja Aušrelė Mažrimienė nors ir dalyvavo priimant 2010 m. liepos 10 d. nutartį, kuria skundas paliktas nenagrinėtu, tačiau dėl bylos išsprendimo iš esmės nepasisakė, reiškiamas nušalinimas negali būti laikomas pagrįstu, todėl netenkintinas. Dėl kolegijos pirmininkaujančios ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės nušalinimo Kaip jau paminėta šioje byloje, reiškiamas nušalinimas dėl teisėjos dalyvavimo teisėjų kolegijos sudėtyje priimant 2010 m. liepos 10 d. nutartį, kuria skundas paliktas nenagrinėtu, negali būti tenkinamas.

Tačiau pareiÅ¡kėja teisėjai nuÅ¡alinimÄ reiÅ¡kia ir kitu pagrindu, t.y. dėl teisėjos priimto procesinio sprendimo atsisakant atnaujinti skundo padavimo terminÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjos K. F. skunde keliamus reikalavimus, 2010 m. kovo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-158/2010 iÅ¡aiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėja, nesutikdama su suformuotu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkui pateikė 2009 m. spalio 12 d. skundÄ , į kurį Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija 2009 m. spalio 26 m. pateikė atsakymÄ (sprendimÄ ) Nr. 2.1-372-(1.14) „Dėl informacijos pateikimo“. 2009 m. lapkričio 12 d. skundu pareiÅ¡kėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, kuri, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos skundÄ , priėmė 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ .

Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės pasinaudojo Å¡iai bylų kategorijai įstatymų nustatyta bylos iÅ¡ankstinio nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka, o skundÄ teismui padavė iÅ¡ esmės laikydamasi ABTÄ® 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.GrÄ Å¾indamas administracinę bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartyje pažymėjo, jog bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo, turi ne tik bÅ«ti įvertintas 2009 m. spalio 12 d. pareiÅ¡kėjos skundas, tačiau iÅ¡tirta visa su Å¡io skundo nagrinėjimu susijusi medžiaga.

Taip pat akcentavo, kad surinkus naujus įrodymus, gali iÅ¡kilti bÅ«tinybė peržiÅ«rėti ankstesnes, sprendžiant skundo bei patikslinto skundo priėmimo klausimÄ , teismo Å¡ioje byloje padarytas iÅ¡vadas. LVAT grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo byla teismo pirmininko nutartimi paskirta teisėjai Laimutei Jokubauskaitei. Teisėja 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi (II tomas, b.l.40-43) konstatavo, kad pareiÅ¡kėja yra praleidusi skundo padavimo terminÄ kreiptis skundu į teismÄ dėl 2006 m. balandžio 26 d.

Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (4.1)-A1-283 panaikinimo. 2013 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kėja pateikė patikslintÄ skundÄ , kuriuo vėlgi prašė atnaujinti skundo padavimo terminÄ dėl 2006 m. balandžio 24 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (4.1)-A1-283 panaikinimo. Å io patikslinto skundo priėmimo klausimas dėl teisėjos ligos, vadovaujantis ABTÄ® 37 straipsnio 1 dalimi, 2013 m. sausio 14 d. nutartimi buvo perduotas spręsti teismo pirmininkui R.Arminui (II tomas, b.l.63), kuris 2013 m. sausio 14 d. nutartimi (II tomas, b.l.64-65) iÅ¡sprendė patikslinto skundo priėmimo klausimÄ ir atnaujino terminÄ skundui paduoti dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 24 d.

įsakymo Nr. (4.1)-A1-283 panaikinimo. Ä®vardijama nutartimi priėmus patikslintÄ skundÄ akivaizdu, kad teisėjų kolegijos pranešėja ir pirmininkaujanti Laimutė Jokubauskaitė jau yra pasisakiusi ir iÅ¡dėsčiusi savo pozicijÄ dėl skundo padavimo termino atnaujinimo pagrindų nebuvimo. Å ios aplinkybės yra pakankama teisinė prielaida konstatuoti, kad yra atsiradę nuÅ¡alinimo pagrindai ir teisėja negali Å¡ios bylos nagrinėti. Kaip jau paminėta Å¡ioje nutartyje, LVAT teisėjų pasitarime 2012 m. rugsėjo 19 d. pritarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normų apibendrinimui.

Å io apibendrinimo III skyriaus „Bendrieji teismo proceso klausimai“ III.1.2. NuÅ¡alinimas ir negalimumas nagrinėti bylÄ (LVAT biuletenis Administracinė jurisprudencija Nr. 23, 2012 sausis – birželis) nurodoma, kad LVAT praktika rodo, jog tas pats teisėjas neturėtų du kartus spręsti to paties pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ tam pačiam skundui paduoti ( 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-878/2011). Å iuo atveju atnaujinus skundo padavimo terminÄ bylÄ turi nagrinėti teisėjas, kuris jau yra pasisakęs dėl skundo padavimo termino ir jo neatnaujinęs. Todėl įvertinus visetÄ aukščiau aptartų aplinkybių konstatuojama, kad yra teisinės prielaidos tenkinti pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dalyje dėl teisėjos Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pranešėjos ir pirmininkaujančios) nuÅ¡alinimo nuo administracinės bylos nagrinėjimo vadovaujantis ABTÄ® 46 straipsnio 4 dalimi.

           Patenkinus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dalyje dėl teisėjos Laimutės Jokubauskaitės nuÅ¡alinimo nuo bylos nagrinėjimo, vadovaujantis ABTÄ® 46 straipsnio 1 dalimi turi bÅ«ti sudaroma nauja teisėjų kolegijos sudėtis. 2012 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų – Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Vidos Stonkuvienės iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės ir nusprendė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (I tomas, b.l. 161-163). 2012 m. spalio 15 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2012 m. vasario 10 d. teismo sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (I tomas, b.l. 189-193).Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 46 straipsnio 4 dalis numato, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylÄ ir priimant joje sprendimÄ (nutarimÄ , nutartį) iÅ¡sprendžiant bylÄ iÅ¡ esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tÄ bylÄ nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Panaikinus teismo sprendimÄ ir grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, bei nuÅ¡alinus nuo bylos nagrinėjimo teisėjÄ Laimutę Jokubauskaitę, teismo pirmininkui vadovaujantis ABTÄ® 46 straipsnio 3 dalimi sprendžiant klausimÄ dėl teisėjų kolegijos sudėties sudarymo nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nebėra galimybių sudaryti teisėjų kolegijos Å¡ios bylos nagrinėjimui, kadangi tik teisėjai AuÅ¡relė Mažrimienė ir Remigijus Arminas nėra dalyvavę nagrinėjant administracinę bylÄ ir priimant joje sprendimÄ (nutarimÄ , nutartį) iÅ¡sprendžiant bylÄ iÅ¡ esmės. Nesant galimybių sudaryti teisėjų kolegijos bylos nagrinėjimui, vadovaujantis ABTÄ® 70 straipsnio 2 dalimi, dėl bylos perdavimo iÅ¡ vieno teismo kitam teismui tikslinga kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkÄ .

Teismo pirmininkas, remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 1 ir 4 dalimi, 47 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 471 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 70 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, n u t a r ė : pareiÅ¡kėjos K. F. pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ dėl nuÅ¡alinimo tenkinti dalinai.TeisėjÄ Laimutę Jokubauskaitę (pranešėjÄ ir pirmininkaujančiÄ ) nuÅ¡alinti nuo administracinės bylos Nr. I-134-386/2013 nagrinėjimo.PareiÅ¡kėjos K.

F. praÅ¡ymo dėl teisėjos AuÅ¡relės Mažrimienės nuÅ¡alinimo nuo administracinės bylos Nr. I-134-386/2013 nagrinėjimo netenkinti ir nenuÅ¡alinti nuo administracinės bylos nagrinėjimo.Kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkÄ , praÅ¡ant iÅ¡spręsti klausimÄ dėl administracinės bylos Nr. I-134-386/2013 pagal pareiÅ¡kėjos K. F. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.

C., J. P., M. P., A. V. D., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, perdavimo iÅ¡ Klaipėdos apygardos administracinio teismo kitam teismui. Nutartis neskundžiama. Teismo pirmininkas                                                                  Remigijus Arminas             Â