2021-05-12 Nr. AB-10606-3-61-3-02694-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-306-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02694-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.6; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. (E. B.) ir atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. buvo etapuojamas (konvojuojamas) iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN) netinkamomis sąlygomis.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra neįgalus, o dėl netinkamų konvojavimo sąlygų jis gydosi iki šiol. Netinkamos konvojavimo sąlygos pasireiškė tuo, kad dėl VST ypatingos paskirties būrio pareigūno, kuris elgėsi nepateisinamai agresyviai ir grasinančiai, buvo priverstas asmeninius daiktus statyti į purvą ir balą. Konvojavimo metu pareiškėjas patyrė psichologinį spaudimą, buvo bauginamas, jam buvo grasinama susidorojimu. Pristatytas į Marijampolės PN, buvo priverstas laukti dvi valandas lauke, esant minusinei temperatūrai ir šaltam vėjui bei šlapdribai, nebuvo leista pasiimti pirštinių ir kepurės. Pareiškėjui konvojavimo metu, bandant pasiimti nuskausminančius vaistus dėl ištikusio priepuolio, pareigūnas, kurio atpažinti negali, nes visi pareigūnai buvo su kaukėmis, sudavė pareiškėjui per kojas. Tokį psichologinį ir fizinį spaudimą pareiškėjas turėjo kentėti visą laiką, kol buvo patikrinti visi nuteistieji. Konvojavimo metu pareiškėjas nebuvo išvestas į tualetą.

3. Atsakovo atstovė VST atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime VST nurodė, kad:

3.1. 2019 m. vasario 12 d. organizavo ir vykdė neplaninį pareiškėjo konvojų iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN. Neplaninis konvojus atvyko 11.10 val. į Lukiškių TI-K. Asmenų priėmimas konvojuoti vyko pagal teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintas Konvojavimo taisykles. Priimant asmenis konvojuoti, konvojaus viršininkas informavo juos, kad jie pereina konvojaus žinion ir įspėjo dėl jiems keliamų režimo reikalavimų. Visų priimtų konvojuojamųjų asmens bylų pažymose buvo perduodančios įstaigos medicinos darbuotojo pasirašytas įrašas, liudijantis, jog asmenys gali būti konvojuojami ir nenurodytos jokios išskirtinės konvojavimo sąlygos ar aplinkybės, nusiskundimų konvojuojamieji nepareiškė. Visiems konvojuojamiesiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Įlaipinus į specialiuosius automobilius, neplaninis konvojus išvyko 12.50 val. iš Lukiškių TI-K. Neplaninis konvojus atvyko 14.50 val. į Marijampolės PN teritoriją. Atlikus Konvojavimo taisyklių nustatytas procedūras, konvojuojamieji perduoti Marijampolės PN budėtojui ir jo vadovaujamiems įstaigos darbuotojams. Neplaninis konvojus išvyko 15.30 val. iš Marijampolės PN teritorijos. Nei kelionės metu, nei perduodant konvojuojamuosius paskirties punkte, konvojuoti asmenys nepareiškė konvojaus viršininkui jokių prašymų, skundų ar pretenzijų. Konvojuojamieji nepareiškė skundų ar pretenzijų ir konvojuotus asmenis priėmusiam įstaigos budėtojui E. A..

3.2. Priešingai nei teigia pareiškėjas savo skunde, 2019 m. vasario 12 d. neplaninį konvojų vykdė VST konvojaus pareigūnai, o ne VST ypatingos paskirties būrys. Pareigūnai nedėvėjo asmens apsaugos priemonių bei kaukių. Konvojuojamųjų priėmimą iš neplaninio konvojaus vykdė Marijampolės PN budėtojo vadovaujami pareigūnai.

3.3. Konvojuojamųjų perdavimas Marijampolės PN budėtojo žinion vyko 40 min. (nuo 14.50 val. iki 15.30 val., o ne, kaip teigia pareiškėjas, 2 val.). Šias aplinkybes patvirtina ir esantis įrašas Kelionės žiniaraštyje. Prieš išvykstant konvojuojamiesiems buvo leista pasinaudoti tualetu. Kelionė į Marijampolės PN truko 2 val., nesustojant pasikeitimo punkte. Duomenų, kad pareiškėjas konvojaus pareigūnų būtų prašęs pasinaudoti tualetu kelionės metu, o pastarieji to nebūtų leidę, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas Marijampolės PN budėtojui ar konvojaus viršininkui 2019 m. vasario 12 d. ar vėliau būtų reiškęs nusiskundimus dėl netinkamo VST konvojaus pareigūnų elgesio.

3.4. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis į VST su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Tuo atveju savalaikis kreipimasis būtų sudaręs galimybes objektyviai bei visapusiškai ištirti nusiskundimus, objektyvizuoti faktines konvojavimo įvykio aplinkybes o nustačius pažeidimus – imtis prevencinių priemonių jiems užkardinti. VST neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises, todėl jokie tarnybiniai patikrinimai neatlikti, neesant duomenų apie pareigūnų galimai padarytus tarnybinius nusižengimus.

3.5. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada (kokio konvojavimo metu) ir kokius, galbūt neteisėtus veiksmus (neveikimą) patyrė. Pareiškėjo skunde pateikti teiginiai yra abstraktūs, jame nenurodytos detalizuotos ir individualizuotos konvojavimo įvykių aplinkybės. Toks pareiškėjo reikalavimų pateikimas abstrakčiai bei deklaratyviai apibūdinant svarbias ginčo aplinkybes, nurodant reikalavimų pagrindą, nevykdant įstatymų nustatytos pareigos detalizuoti skundžiamų sąlygų vertintinas kaip galimas piktnaudžiavimas proceso šalies teisėmis, pažeidžiant proceso šalių lygybės principą proceso metu, kadangi VST neturi lygių galimybių prieštarauti pareiškėjo nekonkretiems teiginiams.

4. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime Marijampolės PN nurodė, kad, atvykus VST konvojaus transportui, naujai atvykę nuteistieji, išlipę iš konvojaus automobilių, buvo išrikiuoti lauke prie įėjimo. Sutikrinus naujai atvykusius su jų asmens bylomis, nuteistieji iš karto po patikrinimo buvo vedami į naujai atvykusių nuteistųjų skirstymo į kameras komisiją, tada nuteistieji buvo patalpinti į jiems paskirtas kamerų tipo kameras. Nuteistųjų priėmimo metu, nuteistiesiems išreiškus norą pasinaudoti tualetu iki kada jie bus paskirti į kameras, buvo suteikta kiekvienam nuteistajam. Nuteistųjų priėmimo į Marijampolės PN ir jų paskirstymo į kameras procedūra truko iki 16.50 val. Priėmimo ir paskirstymo metu, nusiskundimų iš nuteistųjų dėl nesuteiktos galimybės pasinaudoti tualetu gauta nebuvo. Pareiškėjui išreiškus norą pasinaudoti tualetu, jis pareigūnų buvo palydėtas į tualetą, kaip ir daugelis naujai atvykusių nuteistųjų. Iš pareiškėjo nusiskundimų priėmimo metu gauta nebuvo. Teisės aktai nenumato, kur laikyti nuteistuosius, kai vyksta priėmimo procedūra. Pareiškėjo teisės dėl priėmimo procedūros nebuvo pažeistos. Pareiškėjas nesikreipė į prižiūrintį specialistą dėl netinkamos priėmimo procedūros, į Marijampolės PN administraciją, Marijampolės PN psichologus ar į sveikatos priežiūros specialistus. Konvojaus dieną buvo 3 ℃ laipsniai šilumos, kritulių nebuvo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. vasario 12 d. buvo konvojuojamas neplaninio konvojavimo maršrutu iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN. Prieš pradedant konvojavimą, konvojaus pareigūnai privalomai patikrino specialiųjų automobilių būklę, jų tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo. Priimant asmenis konvojuoti, jie buvo informuoti, kad jie pereina konvojaus žinion ir buvo įspėti dėl jiems keliamo režimo reikalavimų. Visų priimtų 32 konvojuojamųjų asmens bylų pažymose buvo perduodančios įstaigos medicinos darbuotojo pasirašytas įrašas, liudijantis, jog asmenys gali būti konvojuojami ir nenurodytos jokios išskirtinės konvojavimo sąlygos ar aplinkybės, nusiskundimų konvojuojamieji nepareiškė. Konvojuojamųjų asmenų bylų pažymose nebuvo nuorodų apie atskirą asmens konvojavimą nuo kitų konvojuojamųjų. Visiems konvojuojamiesiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu. Įlaipinus į specialiuosius automobilius konvojuojamuosius, neplaninis konvojus išvyko 12.50 val. iš Lukiškių TI-K. Neplaninis konvojus atvyko 14.50 val. į Marijampolės PN teritoriją. Atlikus Konvojavimo taisyklių nustatytas procedūras, 32 konvojuojamieji asmenys perduoti Marijampolės PN budėtojui ir jo vadovaujamiems įstaigos darbuotojams. Nei kelionės metu, nei perduodant konvojuojamuosius paskirties punkte, konvojuoti asmenys nepareiškė konvojaus viršininkui jokių prašymų, skundų ar pretenzijų. Konvojuojamieji nepareiškė skundų ar pretenzijų dėl konvojavimo konvojuotus asmenis priimančiam įstaigos budėtojui. Kelionės žiniaraštyje nėra jokių įrašų apie pareiškėjo nusiskundimus dėl galimai netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio, konvojavimo metu jokių įvykių neįvyko, visiems konvojuojamiems buvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad jis nebuvo vedamas į tualetą ar jam buvo atsisakyta jį leisti į tualetą, teismas, vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, pažymėjo, kad VST į bylą pateikti kelionių žiniaraščiai patvirtino, jog konvojuojamieji jų prašymu buvo išvedami į tualetą konvojavimo metu, o tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nustatė, kad nė vienas liudytojų teismo posėdyje nepatvirtino, jog pareiškėjas prašėsi į tualetą, tačiau jam buvo atsakyta. Liudytojai E. M. (E. M.) ir A. K. (A. K.) nurodę, kad pareigūnai neleido pasinaudoti tualetu, kalbėjo apie save, o ne pareiškėją, nes E. M. nurodė, jog iki konvojaus apskritai pareiškėjo nepažinojo, o A. K. abstrakčiai nurodė, kad „jiems“ neleido pasinaudoti ir kalbėti. Tuo tarpu pareigūnų parodymai nuoseklūs ir vieningi, kad visiems nuteistiesiems buvo leista pasinaudoti tualetu, tiek laipinant į konvojavimo priemonę, tiek ir atvykus į paskirties vietą.

8. Teismas nustatė, kad konvojuojamųjų perdavimas Marijampolės PN budėtojo žinion vyko 40 min. (nuo 14.50 val. iki 15.30 val.), o ne, kaip teigia pareiškėjas – 2–3 val. Prieš išvykstant konvojuojamiesiems buvo leista pasinaudoti tualetu. Kelionė į Marijampolės PN truko 2 val., nesustojant pasikeitimo punkte. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas konvojaus pareigūnų būtų prašęs pasinaudoti tualetu kelionės metu, o pastarieji to nebūtų leidę. Taip pat nenustatė, kad pareiškėjas Marijampolės PN budėtojui ar konvojaus viršininkui 2019 m. vasario 12 d. ar vėliau būtų reiškęs nusiskundimus dėl netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjas nekonkretizavo pareigūnų pavardžių, kurie su juo netinkamai elgėsi, nenurodė, kokio pobūdžio grasinimų iš jų sulaukė, kuo konkrečiai pasireiškė jam daromas psichologinis spaudimas. Pareiškėjo teiginiai apie fizinio smurto jo atžvilgiu naudojimą nepasitvirtino, jų nepatvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai. Liudytojo V. V. (V. V.) parodymai, kad galimai per du nuteistuosius nuo jo stovėjusiam pareiškėjui buvo trenka, nes jis aimanavo, nėra pakankami aptariamam faktui nustatyti, kadangi to paties įvykio metu dalyvavę kiti nuteistieji nepatvirtino tokios faktinės aplinkybės, kuri nenustatyta ir konvojavimo ar nuteistųjų perdavimo dokumentuose, kaip ir paties nuteistojo pateiktuose asmens sveikatos dokumentuose. Teismas pripažino nepatikimais liudytojo A. S. parodymus dėl aplinkybės (spyris į koją), kadangi jie nekonkretūs ir nepatvirtinti kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, be to, nuteistasis konvojuotas kita transporto priemone. Pats pareiškėjas, tik 2019 m. kovo 5 d. apsilankęs pas gydytoją, nurodė skausmą pilvo srityje, o ne kojos. Teismas pripažino, jog pareiškėjas anksčiau pas gydytojus nesikreipė. Viską įvertinęs, teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio laikė neįrodytais.

9. Teismas nustatė, kad atvykus VST konvojaus transportui į Marijampolės PN teritoriją, naujai atvykę nuteistieji, išlipę iš konvojaus automobilių, buvo išrikiuoti lauke prie įėjimo. Sutikrinus naujai atvykusius su jų asmens bylomis, nuteistieji iš karto po patikrinimo buvo vedami į naujai atvykusių nuteistųjų skirstymo į kameras komisiją, po to nuteistieji buvo patalpinti į jiems paskirtas kamerų tipo kameras. Nuteistųjų priėmimo metu, nuteistiesiems išreiškus norą pasinaudoti tualetu iki tol, kol jie bus paskirti į kameras, buvo suteikta tokia galimybė. Nuteistųjų priėmimo į Marijampolės PN ir jų paskirstymo į kameras procedūra truko iki 16.50 val. Priėmimo ir paskirstymo metu, nusiskundimų iš nuteistųjų dėl nesuteiktos galimybės pasinaudoti tualetu gauta nebuvo.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 54–67 punktais, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, padarė išvadą, kad nuteistieji nepateisinamai ilgą laiką, t. y. virš 2 val. vasario mėnesį, esant minimaliai teigiamai temperatūrai lauko sąlygomis laukė eilėje dėl jų priėmimo į Marijampolės PN. Nors teismas nustatė, kad teisės aktai ir nenumato perdavimo (priėmimo) procedūros trukmės ir sąlygų, tačiau atsižvelgiant į bausmių vykdymo humanizmo principą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) 7 str.), teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą (BVK 9 str.), negalėjo pripažinti, jog pareigūnų veiksmai dėl šios aplinkybės atitiko bendro pobūdžio rūpestingumo ir atidumo pareigą, buvo tinkamai koordinuoti ir suderinti tam, kad būtų išvengtas ilgo nuteistųjų laukimo žiemos metu lauko sąlygomis. Dėl to teismas šiuo aspektu konstatavo Marijampolės PN neteisėtus veiksmus neužtikrinus pagal higienos normas asmenims priimtinos temperatūros priėmimo į Marijampolės PN laukimo metu.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam teko ilgai laukti eilėje dėl ko skaudėjo pilvą dėl išvaržos, patyrė psichologinį spaudimą, smūgį per kojas, priepuolį, nustatė, kad po 2019 m. vasario 12 d. konvojaus pareiškėjas pirmą kartą lankėsi pas gydytoją tik 2019 m. kovo 5 d. (po 21 paros) ir skundėsi pilvo išvaržos skausmais bambos srityje, atsisakė vykti į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Vėliau dėl tos pačios priežasties pareiškėjas lankėsi pas gydytoją 2019 m. kovo 13 d., tada – 2019 m. balandžio 10 d. Pareiškėjas dar iki įvykio turėjo žarnyno operaciją. Konvojavimo metu nebuvo nurodyta jokių pareiškėjo ypatingos priežiūros ar konvojavimo sąlygų. Pareiškėjas dėl sveikatos į specialistus po konvojavimo nesikreipė. Todėl teismas konstatavo, kad šiuo aspektu pareiškėjas neįrodė, kad jo pilvo išvarža ir skausmai atsirado ir yra priežastiniame ryšyje su 2019 m. vasario 12 d. vykusiu konvojavimu. Teismas, įvertinęs, kad nėra jokių faktinių duomenų, jog po laukimo nuteistasis realiai patyrė kokius nors sveikatos negalavimus, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo patirti laukimo nepatogumai neviršijo perdavimo procedūros laukimo nepatogumų ribos tiek, kad būtų pripažintas neturtinės žalos faktas. Nenustatęs neturtinės žalos CK 6.250 straipsnio prasme patyrimo, pareiškėjui neįrodžius priežastinio ryšio tarp bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir pareiškėjo įvardijamos neturtinės žalos, teismas pripažino, kad byloje aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjo konvojavimo sąlygos būtų tokio sunkumo, kuris leistų konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos draudžiamą nežmonišką ar žeminantį elgesį.

12. Teismas, vertindamas VST prašymą priteisti iš pareiškėjo 35,30 Eur dydžio išlaidas, patirtas dėl pareigūnų kelionės į teismo posėdį iš Kauno į Vilnių ir atgal, prašomų priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pripažino, kad nors viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas atstovavimo išlaidų priteisimas, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos tik tais atvejais, kai šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Todėl, įvertinęs tai ir nustatęs, kad duomenų, jog šias išlaidas būtų asmeniškai patyrę liudytojais apklausti asmenys, VST nepateikė, teismas padarė išvadą, kad pareigūnų vykimas į teismo posėdį įeina į institucijos vykdomas funkcijas, pareigūno pareigas, todėl būtų neteisinga iš pareiškėjo priteisti liudytojų vykimo į teismo posėdį išlaidas, kurioms gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visiškai.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, kuriame išdėstyti taip pat tie patys argumentai kaip skunde, nurodo:

14.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo faktines bylos aplinkybes. Neturtinė žala keliama iš neatidžių ir nerūpestingų, žiaurių, kaukėtų, šarvuotų ir ginkluotų ypatingo paskirties būrio pareigūnų elgesio, o ne dėl konvojaus, kuris etapavo pareiškėją iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN, pareigūnų elgesio. Prašymas išvesti į tualetą, kuris nebuvo patenkintas, buvo pateiktas ypatingos paskirties būrio pareigūnui, kai pareiškėjas buvo priverstas laukti lauke. Ši aplinkybė patvirtinta liudytojų A. S., A. K., E. M., V. V., E. A.. Pirmosios instancijos teismas neįvertino skunde išdėstytų aplinkybių, kad ypatingos paskirties būrio pareigūnas rėkė ant pareiškėjo, grasino susidoroti, neleido pasiimti pirštinių, vaistų ištikus priepuoliui. Išvada, kad perdavimas į Marijampolės PN truko 40 min. neatitinka tikrovės, nes šį laiką truko perdavimas ypatingos paskirties būrio pareigūnams, po kurio sekė 2–3 val. stovėjimas veidu į sieną lauke. Ypatingos paskirties pareigūnas, kuris stovėjo už pareiškėjo, todėl jo atpažinti pareiškėjas negalėjo, sudavė pareiškėjui į koją. Šią aplinkybę patvirtino visi liudytojai A. S., A. K., E. M., V. V.. Ginčo įvykio metu pareiškėjas dėl ligos patyrė skausmo priepuolį, šoką. Įvykio metu pareiškėjui nebuvo leista pasinaudoti vaistais, kurių vartojimui leidimą pareiškėjas turėjo. Visą įvykio laiką 2,5–3 val. pareiškėjas jautė didelį skausmą ir pavojų dėl fizinio susidorojimo. Dėl to pareiškėjas patyrė sutrikimus, kurie buvo gydomi 3,5 mėnesio ir šiuo metu pareiškėjas gydomas Marijampolės PN. Dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl Marijampolės PN vidaus tvarkos pareiškėjas negalėjo kreiptis į medikus iš karto po ginčo įvyko, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas į medikus kreipėsi tik po ginčo įvykio, nepaneigia paties ginčo įvykio.

14.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti liudytojus R. P., R. M., K. I. (K. I.).

15. Atsakovo atstovė VST apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą dalį dėl atsisakymo priteisti išlaidas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą priteisti išlaidas ir priteisti iš pareiškėjo VST naudai 35,30 Eur patirtas išlaidas. VST apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog galėjo būti pateikti asmeniškai pareigūnų patirtų vykimo liudyti į teismo posėdį išlaidų duomenys, yra nepagrįsta, nes šiuo atveju pats teismas įpareigojo būtent VST užtikrinti pareigūnų dalyvavimą teismo posėdyje, o ne konkrečius pareigūnus. Teismas atsisakymą priteisti bylinėjimosi išlaidas grindė teismų praktika, tačiau jos nenurodė. Todėl nėra aišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvados, kad išlaidos šiuo atveju negali būti priteistos. Išvados, kad liudytojų vykimo į teismo posėdį išlaidos nėra būtinos, VST gauna finansavimą iš valstybės biudžeto nustatytoms funkcijoms vykdyti, yra nepagrįstos. VST atskiro finansavimo dėl teismo įpareigojimų vykdymo negauna. Be to, tokios funkcijos nėra numatytos kaip VST vykdomos funkcijos. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstų teiginį, jog VST procesinis elgesys buvo netinkamas.

16. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Atsiliepime į VST apeliacinį skundą Marijampolės PN nurodo, kad byloje pateikta medžiaga atspindi Marijampolės PN poziciją.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl pareigūnų veiksmų, vykdant pareiškėjo konvojavimą iš Lukiškių TI-K į Marijampolės PN, atlyginimo.

18. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs pareigūnų rūpestingumo ir atidumo pareigos pažeidimą, tačiau nepripažinęs, kad šie neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su pareiškėjo nurodoma kilusia neturtine žala, pareiškėjo skundą atmetė, tačiau VST prašymo priteisti iš pareiškėjo teismo išlaidas netenkino.

19. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovė – VST.

Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

22. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo (Nutarties 14.1 p.), pirmiausiai primintina, kad teismas įrodymus vertina pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nesaisto teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

23. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

24. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai patvirtina, kad teismas, visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentus, detaliai ištyrė bylos medžiagą ir teismo posėdžiuose, vykusiuose 2019 m. spalio 22 d. ir 2019 m. lapkričio 28 d., išdėstytus liudytojų parodymus, ir padarė pagrįstas išvadas, kad skundo argumentai dėl konvojavimo metu vykdytos perdavimo procedūros, pareiškėjui sukelto fizinio skausmo, trenkus į koją, apribotos galimybės pasinaudoti tualetu, kuriais pareiškėjas grindžia ir apeliacinį skundą, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs prieštaravimus tarp byloje esančių duomenų, teismo posėdžių metu apklausė 8 liudytojus, kurių parodymus išanalizavęs nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos, kilusios dėl ypatingos paskirties būrio pareigūnų elgesio, yra nepagrįsti. Papildomai teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pateiktas VST Jungtinio operacijų centro viršininko 2019 m. lapkričio 5 d. tarnybinis pranešimas „Dėl pajėgų pasitelkimo“, kuriame nurodyta, kad 2019 m. vasario 12 d. (ginčo įvykio dieną) VST pajėgos specialiosiose, tikslinėse operacijose ar prevencinėse priemonėse laisvės atėmimo vietų įstaigų teritorijoje, o būtent Lukiškių TI-K ir Marijampolės PN, nedalyvavo, patvirtina, kad ginčo įvykio metu ypatingos paskirties būrio pareigūnai, dėl kurių veiksmų pareiškėjas ir kelia neturtinę žalą, nedalyvavo. Ginčo įvykio metu dalyvavo tik konvojaus pareigūnai, dėl kurių veiksmų pareiškėjas nesiskundžia.

25. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog ginčo įvykio metu jam nebuvo leista pasiimti vaistų, dėl konvojavimo sąlygų jam ištiko priepuolis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad jam buvo trukdoma vartoti vaistus. Byloje pateikti medicininiai pareiškėjo sveikatos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjui buvo išrašyti vaistai, kuriuos jis turėjo vartoti ginčo įvykio dieną. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo priimtų ypatingų jo priežiūros konvojaus metu sąlygų, pareiškėjas dėl sveikatos į specialistus po konvojavimo metu patirtų sveikatos problemų nesikreipė. Be to, Kelionės žiniaraštyje nurodyta, kad konvojaus metu jokių įvykių nekilo. O apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjas kreiptis dėl pablogėjusios sveikatos į medikus galėjo tik po 21 dienos, laikomas deklaratyviu teiginiu, kuris niekuo nepagrįstas.

26. Nenustačius pagrindų, kurie leistų pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas buvo neteisingas ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimo atmetami. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

27. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl atsisakymo iškviesti liudytojus pirmiausia primintina, kad prašymo šaukti liudytoją tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., pvz., 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3480-520/2018).

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pateikė 2019 m. spalio 26 d. prašymą iškviesti liudyti R. P. ir R. M., kuriame nenurodė, kokias faktines aplinkybes prašomi iškviesti liudytojai turėtų nurodyti. Byloje pateikta R. M. 2019 m. lapkričio 11 d. pažyma Nr. 14/07-10583 „Dėl nuteistojo E. B.“, kurioje R. M. išdėstė visas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo įvykiu ir išreiškė nuomonę, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje būtų netikslingas. Vadovaudamasi šia pažyma ir įvertinusi bylos faktinį pagrindą bei ribas, remdamasi proceso koncentracijos principu, teisėja 2019 m. lapkričio 12 d. rezoliucija netenkino prašymo iškviesti liudyti šiuos asmenis. Pareiškėjas pateikė 2019 m. lapkričio 15 d. prašymą iškviesti liudyti K. I., kuriame nurodė, kad jis 2019 m. gruodžio 2 d. taip pat buvo konvojuotas tų pačių ypatingo būrio pareigūnų. Teisėja 2019 m. lapkričio 21 d. rezoliucija nusprendė liudytojo nekviesti, vadovaudamasi proceso koncentracijos principu. Teismo posėdyje, kuris vyko 2019 m. lapkričio 28 d., pakartotinis pareiškėjo prašymas dėl šių liudytojų iškvietimo taip pat nebuvo patenkintas, tais pačiais pagrindais, kaip pirminiai prašymai.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, kilusio ginčo pobūdį, faktines ginčo aplinkybes, argumentus, kuriais pareiškėjas grindė savo prašymu iškviesti nurodytus liudytojus, pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais buvo atsisakyta iškviesti pareiškėjo prašomus iškviesti liudytojus, ir nustačiusi, kad byloje buvo iškviesti tiesiogiai su ginčo įvykiu susiję liudytojai, kurių parodymai buvo detaliai ir išsamiai įvertinti pirmosios instancijos teismo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas iškviesti pareiškėjo prašytus liudytojus nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių nurodytų asmenų liudijimo svarbą, kokias naujas faktines aplinkybes jie būtų nurodę, kurios iš esmės būtų paneigusios pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Įvertinus tai, apeliacinio skundo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo iškviesti liudytojus atmetamas.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame teismo sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl VST apeliacinio skundo

32. VST apeliaciniame skunde prašo teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria VST prašymas priteisti 35,30 Eur išlaidas buvo netenkintas, akcentuodama, kad teismo išvados, kuriomis grindžiamas toks atsisakymas, yra nepagrįstos.

33. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VST buvo išsiųstas teisėjos 2019 m. rugsėjo 25 d. raštas, kuriame VST buvo įpareigota užtikrinti 3 VST pareigūnų, kurie matė, girdėjo ar galėjo matyti, girdėti ginčo įvykį, atvykimą į teismo posėdį, numatytą 2019 m. spalio 22 d. 9.30 val., liudyti. Teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad 3 VST pareigūnai liudijo teismo posėdyje. VST pateikė prašymą priteisti VST pareigūnų, iškviestų liudyti teismo posėdyje, kuris vyko 2019 m. spalio 22 d., kelionės išlaidas. Prie prašymo pateiktas Tarnybinės transporto priemonės lapas, iš kurio matyti, kad tarnybiniu automobiliu VW Multivan (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. spalio 22 d. buvo važiuota iš Kauno į Vilnių ir atgal, bei kvitas, patvirtinantis, kad už kurą buvo sumokėta.

35. Įvertinus VST prašymą ir prie prašymo pateiktus dokumentus, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad VST patyrė būtinas ir pagrįstas išlaidas, susijusias su teismo iškviestų VST pareigūnų dalyvavimu (liudijimu) teismo posėdyje. Todėl, atsižvelgusi į tai, kad paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje priimtas VST naudai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino VST prašymo priteisti 35,30 Eur išlaidas, todėl VST apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant VST iš pareiškėjo 35,30 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. B. (E. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį papildant taip: „Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, iš pareiškėjo E. B. priteisti 35,30 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė