2022-11-03 Nr. AB-26187-3-62-3-01667-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3919-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01667-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. N. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. N. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. N. N. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 22S76205 (skunde padaryta rašymo apsirikimo klaida, todėl tikslinama, jog yra 2022 m. birželio 28 d. sprendimas Nr. 22S89553, toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) jam kyla grėsmė, nes nuo 2019 m. nuolat dalyvavo demonstracijose, dėl to (duomenys neskelbtini) grupuotė jį persekiojo ir grasino fiziniu susidorojimu. (duomenys neskelbtini) grupuotė yra remiama (duomenys neskelbtini) milicija ir politinė partija, susijusi su daugybe smurto veiksmų ir galimų karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2018 m. perėmė valdžią (duomenys neskelbtini), vykdė homofobines atakas ir nuolatinį vietinių gyventojų bauginimą, persekiojimą, terorą. (duomenys neskelbtini) įtariama vykdant karo nusikaltimus, daugybe pagrobimų, nužudymų ir kankinimų, nukreiptų prieš šimtus sunitų. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gavo valstybės finansavimą ir sustiprino savo karinius dalinius naujomis brigadomis. JAV valstybės departamentas 2020 m. sausio mėn. paskelbė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) turi iki 10 000 narių ir yra viena iš galingiausių (duomenys neskelbtini) nereguliarių karinių pajėgų (duomenys neskelbtini). Ši teroristinė organizacija skatina (duomenys neskelbtini) politinę ir religinę įtaką, siekia išlaikyti (duomenys neskelbtini) kontrolę (duomenys neskelbtini) ir išstumti iš šalies likusius vakarų atstovus.

2.2. Sprendime nepagrįstai nustatyta, kad nėra tikėtino persekiojimo bei motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. Pareiškėjas kilmės šalyje negali pasinaudoti tinkama teisine pagalba ir prašo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Taip pat jam suteiktina papildoma apsauga, nes prieglobsčio prašytojui kyla reali grėsmė, kad sugrįžus į savo kilmės šalį, jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija.

2.3. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjo asmenybė identifikuota, jis savo elgesiu neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Be to, jis bendradarbiavo su institucijomis nustatant prieglobsčio motyvus, nepadarė jokių pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, todėl nėra objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Nors ir surinko dalį aktualios kilmės valstybės informacijos, atsakovas neteisingai ją įvertino. Sprendimas yra neišsamus ir nepagrįstas, turi esminių objektyvumo trūkumų, todėl turi būti panaikintas.

2.4. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra ekonominė krizė, aukštas nedarbo lygis. Dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų. Pareiškėjo išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais yra neryškus. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę.

2.5. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Sprendimas prieglobsčio prašytojui nepagrįstai užkirto galimybę gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, todėl jis privalo būti panaikintas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo protestuose ir pagalbos kitiems protestų dalyviams teikimo jis yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) grupuotės. Siekdamas pagrįsti savo pasakojimą, pareiškėjas pateikė dokumentų kopijas ir vaizdo įrašus. Nuosekliai ir objektyviai įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, Migracijos departamentas konstatavo, kad pateikti dokumentai ir vaizdo įrašai įrodomosios galios neturi, nes visi dokumentai buvo pateikti elektroniniu būdu (dokumentų elektroninės kopijos), t. y. nėra galimybės patvirtinti jų autentiškumo, nėra įmanoma nustatyti, ar pareiškėjas ir dokumentuose nurodyti asmenys yra vienas ir tas pats asmuo (vienuose dokumentuose nurodyta:

A. A. N. M., kitose – A. A. A. I, pareiškėjas prisistatė kaip A. A. N. N., o asmens tapatybės patvirtinančio dokumento pareiškėjas tyrimo metu nepateikė), tyrimo metu nebuvo rastas (duomenys neskelbtini) elektroninis laikraštis, o dokumento kopijos apačioje pateikta prieiga prie internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) yra nepasiekiama. Vertinant dokumentą dėl išvarymo iš klano, tyrimo metu rasta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) egzistuoja aptariamame dokumente nurodyta gentis (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) gubernijoje, iš kurios kilęs ir kurioje buvo registruotas pareiškėjas bei gyveno jo šeima, paplitusių genčių sąraše (duomenys neskelbtini) genties nerasta.

Remiantis kilmės valstybės informacija, išvarymas iš genties gresia asmenims, įvykdžiusiems „garbės“ nusikaltimus ar asmenims, kurie siejami su (duomenys neskelbtini) veikla. Tyrimo metu nerasta informacijos, kad asmenys iš genčių būtų išvaromi dėl politinių priežasčių (dalyvavimo protestuose, kritikos valdžiai). Vertinant (duomenys neskelbtini) grupuotės išduotą priverstinio sulaikymo įsakymą, kaip minima pačiame dokumente, jis yra skirtas „Visiems (duomenys neskelbtini) kariniams skyriams ir jų nariams visuose (duomenys neskelbtini) miestuose ir punktuose“, todėl pareiškėjo prieiga prie šio dokumento yra kvestionuotina, nes mažai tikėtina, jog nepriklausant šiai grupuotei, pareiškėjas galėjo su šiuo dokumentu susipažinti ar jam jis būtų atsiųstas į namus.

Dar daugiau, vertinant pateiktus įrašus, nustatyti galimi klastojimo ir modifikavimo požymiai. Vaizdo įraše, kuriame kalba trys asmenys, viršuje dešiniame kampe matomas užrašas „Kinemaster“, remiantis atvirų šaltinių duomenimis „Kinemaster“ yra vaizdo įrašų redagavimo programa, kurios pagalba originalių vaizdo įrašų turinys gali būti keičiamas juos redaguojančio asmens nuožiūra. Pačiame įraše matoma, kad kairėje stovinčio asmens veidas yra paslėptas, tikėtina, redaguojant vaizdo įrašą naudota minėta programa.

Vaizdo įraše matomų asmenų neįmanoma identifikuoti, todėl negalima nustatyti, ar tie asmenys iš tiesų priklauso minimai (duomenys neskelbtini) grupuotei, o įvertinus kitą vaizdo įrašą, kuriame tariamai pareiškėjo brolis iš voko išima šovinį bei USB laikmeną, apskritai nepatvirtina, kad vokas buvo siųstas pareiškėjui, taip pat, kad siųsta būtent dėl jo pasisakymų apie (duomenys neskelbtini) grupuotę ar dalyvavimo protestuose bei nėra aiškus USB laikmenos turinys. Įvertinęs tyrimo metu pateiktus duomenis, Migracijos departamentas konstatavo, kad jie yra žemos įrodomosios galios ir nepatvirtina pareiškėjo pasakojimo aplinkybių, todėl vertinant pareiškėjo teiginius būtina įvertinti tai, ar pastarieji buvo pateikti detaliai bei nuosekliai.

3.2. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamą persekiojimą (duomenys neskelbtini) ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas protestuose nuo 2019 m. spalio 1 d.) yra bendro pobūdžio, neišsamus, turintis vidinį prieštaravimą. Pareiškėjo buvo paprašyta paaiškinti situaciją, kodėl, kaip jis pats nurodė, 1,5 metų dalyvaudamas protestuose nesulaukė jokių grasinimų, tačiau grasinimai prasidėjo būtent po tokio ilgo laiko tarpo. Pareiškėjas, vengdamas tiesioginio atsakymo, bendrais teiginiais ėmė pasakoti apie tai, jog prasidėjus demonstracijoms žmonės gaudavo grasinimų būti nužudytiems, „gaudavo žmonės ten 1 arba 2 perspėjimus arba grasinimus, kad jeigu tu nebaigsi eiti į demonstracijas, tai mes tave pribaigsime“.

Apklausos metu pareiškėjas nurodė: „<...> aš, mes buvome tas šaltinis, dėl kurių kildavo tos demonstracijos“, tačiau toliau apklausoje nurodė: „Taigi aš nebuvau pagrindinis žmogus, kuris organizuoja, kuris yra pagrindinė ištakos arba pagrindinis šaltinis, organizuojantis demonstracijas“. Šie teiginiai vertintini kaip turintys vidinį prieštaravimą, remiantis jais nėra įmanoma nustatyti pareiškėjo tariamo vaidmens nuo 2019 m. (duomenys neskelbtini) vykusiuose protestuose, todėl negalima daryti vienareikšmių išvadų ir dėl paties pareiškėjo dalyvavimo minėtuose protestuose fakto.

Įvertinus pareiškėjo pasakojimo vidinius trūkumus ir tai, kad jo pateikti įrodymai buvo įvertinti kaip turintys žemą įrodomąją galią, bei į tai, kad protestai (duomenys neskelbtini) buvo / yra plačiai aprašomi, pareiškėjo pasakojimas apie pagalbą protestuotojams vertinamas kaip improvizacinis bandymas susieti savo pasakojimą su viešai prieinama informacija, todėl nelaikomas patikimu įrodymu bei nepatvirtina pareiškėjo nurodytų faktų tikrumo. Pareiškėjo pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija.

Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, protestų organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, kad jis individualiai būtų persekiojimas dėl dalyvavimo demonstracijose.

Renkant aktualią informaciją, susijusią su pareiškėjo pasakojimu, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė taikytųsi ar kaip nors grasintų civiliams asmenims tik todėl, kad jie padėjo protestuose dalyvavusiems žmonėms. Nėra duomenų, kad grupuotės (duomenys neskelbtini) taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai.

3.3. Pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, o skundo teiginiai, kuriais pareiškėjas mėgina ginčyti ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, tai išimtinai pareiškėjo nuomonė. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą tikimybė. Nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

3.4. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą). Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė. Pareiškėjas turi teisę pateikti Migracijos departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas pateiks tokį prašymą, bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

3.5. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame Sprendime.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 bei 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti A. A. N. N. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo A. A. N. N. atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti Migracijos departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Migracijos departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o baimė dėl gyvybės yra nulemta tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Tokiu būdu atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje jam negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo pasakojimą, pateikė atsakovui dokumentų kopijas ir vaizdo įrašus. Atsakovas konstatavo, kad pateikti dokumentai ir vaizdo įrašai įrodomosios galios neturi, nes jie buvo pateiktos dokumentų elektroninės kopijos, todėl nėra galimybės patvirtinti jų autentiškumo ir neįmanoma nustatyti, ar pareiškėjas ir dokumentuose nurodyti asmenys yra vienas ir tas pats asmuo; dokumentuose nurodyti 3 skirtingi asmenys – vienuose dokumentuose nurodyta A. A. N. M., kitose – A. A.

A. I., o pareiškėjas prisistatė kaip A. A. N. N.. Asmens tapatybės patvirtinančio dokumento pareiškėjas nepateikė nei tyrimo metu, nei teismui. Tyrimo metu nerastas (duomenys neskelbtini) elektroninis laikraštis, dokumento kopijos apačioje pateikta prieiga prie internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) yra nepasiekiama. (duomenys neskelbtini) egzistuoja aptariamame dokumente nurodyta gentis (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) gubernijoje, iš kurios kilęs ir kurioje buvo registruotas pareiškėjas bei gyveno jo šeima, paplitusių genčių sąraše (duomenys neskelbtini) genties nerasta.

Remiantis kilmės valstybės informacija, išvarymas iš genties gresia asmenims, įvykdžiusiems „garbės“ nusikaltimus ar asmenims, kurie siejami su (duomenys neskelbtini) veikla. Tyrimo metu nerasta informacijos, kad asmenys iš genčių būtų išvaromi dėl politinių priežasčių - dalyvavimo protestuose ir kt. Migracijos departamentas, vertindamas pateiktus įrašus, nustatė galimus klastojimo ir modifikavimo požymius; vaizdo įraše matomas užrašas „Kinemaster“, o atvirų šaltinių duomenimis „Kinemaster“ yra vaizdo įrašų redagavimo programa, kurios pagalba originalių vaizdo įrašų turinys gali būti keičiamas juos redaguojančio asmens nuožiūra.

Vaizdo įraše matomų asmenų neįmanoma identifikuoti, todėl negalima nustatyti, ar tie asmenys iš tiesų priklauso minimai (duomenys neskelbtini) grupuotei. Vertindamas prieglobsčio prašytojo pateiktą informaciją bei surinktą informaciją apie kilmės valstybę, teismas nenustatė tikėtino persekiotojo, neidentifikavo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju asmeniui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Taip pat nenustatė ir individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos asmenims suteikimo poreikį, todėl sprendė, jog prieglobsčio prašytojo deklaruojama baimė vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

7. Nustatęs, kad pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tas pačias aplinkybes teismas vertino papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Nenustatęs pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmę, teismas darė išvadą, jog jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2punktuose.

8. Kadangi pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko nelegaliai, kirsdamas Lietuvos valstybės sieną ir buvo sulaikytas pareigūnų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti, todėl, Sprendimo dalį, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, laikė pagrįsta ir atitinkančia Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

9. Nors pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau, teismo vertinimu, maksimalus 5 metų draudimo atvykti terminas yra neproporcingas, todėl, atsižvelgęs į individualią pareiškėjo situaciją, sumažino šį laikotarpį iki 2 metų.

10. Įvertinęs tai, kad Sprendimo dalimi nustatytas draudimo atvykti terminas sumažintas iki 2 metų, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 11. Pareiškėjas A. A. N. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

12.1. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtinta jo nurodytas aplinkybes, o atsakovas nepatikrino jo pateiktų duomenų, nesudarė sąlygų įsitikinti pateiktų faktų objektyvumu, šališkai konstatavo, jog pareiškėjo pateikti įrodymai neturi įrodomosios galios.

12.2. Atsakovas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

12.3. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl jo dalyvavimo protestuose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjas priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas dėl politinių motyvų, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, aktyviai dalyvavo protestuose. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga.

12.4. Europos prieglobsčio paramos biuro (nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros; toliau – EPPB) ataskaita, kuria rėmėsi atsakovas, yra rekomendacinio pobūdžio, o joje apibendrinta informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., t. y. vienerių metų senumo. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei susiklosčiusią situaciją. To nepadarius, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

13.1. Migracijos departamentas nagrinėjimo metu išsamiai, detaliai, objektyviai ir nešališkai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus bei skundžiamame Sprendime pateikė išsamius argumentus, kodėl pateikti įrodymai laikomi nepatikimi ir neturi įrodomosios galios. Vertinant pareiškėjo įrodymus (vaizdo įrašus), nustatyti galimi klastojimo ir modifikavimo požymiai; vaizdo įraše matomas užrašas „Kinemaster“, o atvirų šaltinių duomenimis „Kinemaster“ yra vaizdo įrašų redagavimo programa, kurios pagalba originalių vaizdo įrašų turinys gali būti keičiamas juos redaguojančio asmens nuožiūra, todėl vien tik ši aplinkybė pagrįstai leidžia konstatuoti, kad pateikti vaizdo įrašai nėra patikimi. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų ar paaiškinimų, kurie paneigtų Migracijos departamento išvadas. Jis pateikė dokumentus, kuriuose nurodyti trys skirtingi asmenys – vienuose dokumentuose nurodyta A. A. N. M., kitose – A. A. A. I., o pareiškėjas prisistatė kaip A. A. N. N.. Atsižvelgus į tai, tiek teismas, tiek atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pateikti dokumentai ir vaizdo įrašai neturi įrodomosios galios.

13.2. Pareiškėjo pasakojimas yra bendro pobūdžio, neišsamus turintis vidinį prieštaravimą. Pareiškėjo buvo paprašyta paaiškinti situaciją, kodėl, kaip jis pats nurodė, 1,5 metų dalyvaudamas protestuose nesulaukė jokių grasinimų, tačiau grasinimai prasidėjo būtent po tokio ilgo laiko tarpo. Pareiškėjas vengdamas tiesioginio atsakymo bendrais teiginiais ėmė pasakoti apie tai, jog prasidėjus demonstracijoms žmonės gaudavo grasinimus būti nužudytiems. Pareiškėjo pasakojimas iš dalies nesuderinamas su kilmės valstybės informacija. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, protestų organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, kad jis individualiai būtų persekiojimas dėl dalyvavimo demonstracijose. Renkant aktualią informaciją, susijusią su pareiškėjo pasakojimu, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė taikytųsi ar kaip nors grasintų civiliams asmenims tik todėl, kad jie padėjo protestuose dalyvavusiems žmonėms. Nėra duomenų, kad grupuotės (duomenys neskelbtini) taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai.

13.3. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių ir pagrįstų aplinkybių, kuriomis remiantis jam turėtų būti suteikta tarptautinė apsauga. Jo pasakojimas buvo bendro pobūdžio ir nepatvirtintas objektyviais įrodymais, todėl Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

13.4. Teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas tariamai nesurinko visos aktualios informacijos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei ginčijamame sprendime, išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 22S76205, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas, kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

17. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatė. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau nustatė neproporcingus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 2 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

20. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

21. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

22. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

23. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

24. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

25. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos LVAT praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

27. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo protestuose ir pagalbos kitiems protestų dalyviams yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) grupuotės.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko neišsamiai, o pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais bei surinkta bendra informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko išsamesnės analizės, nesurinko naujų aktualių duomenų.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą ir darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Byloje esantys duomenys nepatvirtina faktinių aplinkybių, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje. Pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, nepateikė nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių jo prieglobsčio prašymo motyvų tikrumą. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, jo pateikti dokumentai ir vaizdo įrašai nepagrindžia jo nurodytų aplinkybių dėl patiriamų grasinimų, kadangi, kaip jau tyrimo metu nustatė Migracijos departamentas, pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai gali būti suklastoti, nes vaizdo įraše matomas užrašas „Kinemaster“, o atvirų šaltinių duomenimis „Kinemaster“ yra vaizdo įrašų redagavimo programa, kurios pagalba originalių vaizdo įrašų turinys gali būti keičiamas juos redaguojančio asmens nuožiūra. Be to, prieglobsčio prašytojas pateikė dokumentus, kuriuose nurodyti trys skirtingi asmenys – vienuose dokumentuose nurodyta A. A. N. M., kitose – A. A. A. I., o pareiškėjas prisistatė kaip A. A. N. N.. Vertinant dokumentą dėl išvarymo iš klano, tyrimo metu rasta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) egzistuoja aptariamame dokumente nurodyta gentis (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) gubernijoje, iš kurios kilęs ir kurioje buvo registruotas pareiškėjas bei gyveno jo šeima, paplitusių genčių sąraše (duomenys neskelbtini) genties nerasta. Taigi, apibendrinus tyrimo metu pateiktus taip vadinamus įrodymus, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad jie yra žemos įrodomosios galios ir nepatvirtina pareiškėjo pasakojimo aplinkybių.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie tariamą persekiojimą ((duomenys neskelbtini) grasinimas) ir persekiojimo priežastis (dalyvavimas protestuose nuo 2019 m. spalio 1 d.) yra bendro pobūdžio, neišsamus, turintis vidinį prieštaravimą. Jis apklausos Migracijos departamente metu negalėjo paaiškinti, kodėl tik po 1,5 metų dalyvavimo protestuose galimai sulaukė grasinimų. Taip pat iš pradžių teigė, jog jis buvo tas asmuo, dėl kurio kildavo demonstracijos, o vėliau nurodė, kad nebuvo pagrindinis žmogus, kuris jas organizavo. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, protestų organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Pareiškėjas nepateikė patikimų įrodymų, kad jis individualiai būtų persekiojimas dėl dalyvavimo demonstracijose. Be to, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) grupuotė taikytųsi ar kaip nors grasintų civiliams asmenims tik todėl, kad jie padėjo protestuose dalyvavusiems žmonėms. Nėra duomenų, kad grupuotės (duomenys neskelbtini) taikiniais būtų pavieniai (duomenys neskelbtini) piliečiai.

31. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę nėra pagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

32. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas individualiai nevertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvų kilmės valstybės informacijos kontekste. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas detaliai vertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo, skundo motyvus, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, atsižvelgė į atsakovo atsiliepimo argumentus, vertino byloje esančius duomenis ir darė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis pagrįstas išvadas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kurie jo skundo argumentai buvo pirmosios instancijos teismo neaptarti ar neįvertinti, nenurodo jokių motyvų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir darytas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų ir baimės grįžti į kilmės valstybę.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino visapusiškai, objektyviai ir darė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

34. Pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos sutrumpino iki 2 metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

35. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. N. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė