d1527710-2e9d-4191-a4e9-8532e317ea4a · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. 2-1224-1120/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00405-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.3; 3.1.2.2.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė TikniÅ«tė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Teisėja n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti antstolių V. Paunovienės ir N. Alenino 2020 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2021 m. sausio 6 d. ir 2021 m. sausio 7 d. raÅ¡tus ir patvarkymus neteisėtais bei juos panaikinti; pripažinti neteisėtais Lietuvos teisingumo ministerijos veiksmus Sprendimų vykdymo instrukcijoje leidžiant iÅ¡ieÅ¡koti antstoliams iÅ¡ ieÅ¡kovo akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Swedbank“ sÄ skaitoje esančių piniginių lėšų, iÅ¡ kurių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ draudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnis; priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos padarytos ir patirtos 500 025,12 Eur dydžio žalos atlyginimÄ , sprendimo vykdymÄ pavedant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

3. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 29 straipsnis), kadangi, reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį Lietuvos Respublikai ir pasirenkant atstovÄ â€“ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ â€“ ieÅ¡kovas turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ .

4. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kinys turi daug trÅ«kumų: į bylÄ Ä¯traukti ne visi suinteresuoti asmenys, užsienio kalba suraÅ¡yti dokumentai nėra pateikti įstatymų numatyta tvarka iÅ¡verčiant juos į valstybinę kalbÄ ir kt. Be to, reiÅ¡kiami reikalavimai ir dviem antstoliams, tačiau nenurodytas joks jų procesinis statusas. Teismas pažymėjo, kad tokie reikalavimai iÅ¡ pradžių yra nagrinėjami vadovaujantis CPK 510 straipsnyje nustatyta ikiteisminio nagrinėjimo tvarka ir tik po to antstolio yra persiunčiami nagrinėti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė: dėl antstolės Virginijos Paunovienės – Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mams, dėl antstolio Nikolajaus Alenino – Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams.

III. Atskirojo skundo argumentai 5. Atskirajame skunde ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai: 5.1. CPK 30 straipsnis nustato teismingumo taisykles pagal ieÅ¡kovo pasirinkimÄ , kai reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo neteisėtais teisėjų ar teismų veiksmais. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovais turi bÅ«ti patraukti ir antstoliai, todėl ieÅ¡kovas turi teisę rinktis teismÄ iÅ¡ kelių teismų, kuriems teisminga byla pagal ieÅ¡kinyje keliamus reikalavimus.

IeÅ¡kinys yra teismingas Kauno apygardos teismui, kadangi ieÅ¡kinį neteisėtai pateikus į Vilniaus apygardos teismÄ , toks pasirinkimas bÅ«tų negalimas. 5.2. Ä®statymas nenumato ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos, kai reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kai teismai solidariais veiksmais su antstoliais nepriima skundų ar neperduoda jų nagrinėti apylinkės teismams. Todėl Kauno apygardos teismas privalo pagal kompetencijÄ bei teismingumÄ priimti ieÅ¡kinį ir įtraukti bendraatsakovais į civilinę bylÄ minėtus antstolius. 5.3.

Anksčiau ieškiniai nebuvo priimami neva dėl įžeidžiančio procesinių dokumentų turinio, šiuo metu atsisakoma ieškinį priimti kitu, nauju pagrindu, dėl bylos priskirtinumo kitam teismui, o tai laikytina nusikalstamu elgesiu. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykÄ sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Kauno apygardos teismui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Dėl civilinėje byloje taikytinų teismingumo taisyklių 8. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismÄ realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Teisė kreiptis į teismÄ priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamas Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygas.

9. Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio (savo iniciatyva) ieÅ¡kinio priėmimo metu. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

10. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , visų pirma nustato, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylÄ , t. y. nustatomas rÅ«Å¡inis teismingumas. Antra, teismas sprendžia dėl tam tikros kategorijos bylų priskyrimo konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylÄ kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rÅ«Å¡inį teismingumÄ atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis).

11. Viena iÅ¡ teismingumo rÅ«Å¡ių yra teritorinis teismingumas. Pagal bendrÄ jÄ teritorinio teismingumo taisyklę, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba juridinio asmens buveinę, nurodytÄ juridinių asmenų registre. Kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Tačiau tam tikrais įstatyme numatytais atvejais ieÅ¡kovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu, t. y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 straipsnis). Alternatyvų teritorinį teismingumÄ ieÅ¡kovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , ir pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 30 straipsnio 7 dalis).

12. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 25,12 Eur dydžio turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. ŽalÄ kildina iÅ¡, ieÅ¡kovo teigimu, teismų ir antstolių veiksmais bendrai padarytos žalos ieÅ¡kovui – neteisėtų antstolių veiksmų, jiems nuraÅ¡ant pinigines lėšas iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos, taip pat teismams ir antstoliams atsisakant priimti ieÅ¡kovo skundus bei pripažinti neteisėtais antstolių veiksmus, priimant neteisėtus sprendimus.

13. Teisinio santykio, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas kildina ginÄÄ , prigimtis ir pobÅ«dis lemia, kad, nagrinėjamu atveju, byla dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Visas civilines bylas pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkės teismai, iÅ¡skyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnyje). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, iÅ¡skyrus bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 25,12 Eur dydžio turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byla priskirtina apylinkės teismo kompetencijai pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles.

14. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti žalÄ , padarytÄ ne tik antstolių, bet ir teismų veiksmais (neveikimu), todėl ieÅ¡kovas yra teisus, atskirajame skunde nurodydamas, kad, sprendžiant teismingumo klausimÄ , taikytina CPK 30 straipsnio 7 dalis, kuri suteikia teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį tiek pagal pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę, tiek pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis gyvena Jonavoje, todėl pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kinį turėtų pateikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams, o jeigu nuspręstų ieÅ¡kinį reikÅ¡ti pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę, kuri yra Vilniuje, ieÅ¡kinį turėtų pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir procesinės bylos baigties 15. Vienas iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigÄ . Nurodytas principas, be kita ko, pasireiÅ¡kia tuo, kad ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiÅ¡kia ieÅ¡kinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad tam tikras asmuo atsakovu ieÅ¡kinyje gali bÅ«ti nurodomas tik ieÅ¡kovo reikalavimu arba jo sutikimu. Procesinis dispozityvumo principo aspektas iÅ¡reikÅ¡tas ir CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieÅ¡kovo teisė pakeisti pradinį ieÅ¡kovÄ arba atsakovÄ tinkamu ieÅ¡kovu arba atsakovu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020 37 punktÄ , 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021 17 punktÄ ).

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas šiuo atveju pareiškė ieškinį tik vienam atsakovui, todėl nėra pagrindo spręsti dėl kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumo (CPK 33 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieÅ¡kinio turinį ir jame dėstomas faktines aplinkybes, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir neteisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos teismÄ , kadangi, kaip jau buvo minėta, ieÅ¡kovas savo pasirinkimu turi teisę kreiptis į Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus arba Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Tačiau iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ galutinį procesinį sprendimÄ â€“ atsisakė ieÅ¡kinį priimti, kadangi ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neteismingas Kauno apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, todėl skundžiamos teismo nutarties rezoliucinė dalis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Agnė TikniÅ«tė