2024-05-15 Nr. AB-7819-3-61-3-01682-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-748-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01682-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.13.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. D. ir A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. D. ir A. D. skundus atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. S-49 (7-32/2022) „Dėl A. D. skundo“ (toliau – ir MGK sprendimas 1) ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 68-14 „Dėl A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2017-10-13 pastabų“ (toliau – ir VMI sprendimas 1), įskaitant visus delspinigius ir baudą.

2. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti MGK 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. S-59 (7-31/2022) „Dėl A. D. skundo“ (toliau – ir MGK sprendimas 2, kartu su MGK sprendimu 1 – ir MGK sprendimai) ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti VMI 2022 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 68-13 „Dėl A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2017-10-11 pastabų“ (toliau – ir VMI sprendimas 2, kartu su VMI sprendimu 1 – ir VMI sprendimai), įskaitant visus delspinigius ir baudą.

3. Pareiškėjai A. D. ir A. D. (toliau kartu – ir pareiškėjai) skundus grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1 ginčas kilo dėl VMI atlikto pareiškėjų gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo už mokestinį patikrinimo laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.;

3.2 VMI sprendimai, kuriais apskaičiuota pareiškėjų mokėtina gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) suma, delspinigiai bei paskirta bauda yra už ilgesnį nei 5 metų laikotarpį. Perskaičiuoti pareiškėjų mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas VMI negali, atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus mokesčių perskaičiavimo senaties terminus. Todėl tuo pagrindu naikinti skundžiami VMI sprendimai ir MGK sprendimai;

3.3 nustačius, kad VMI sprendimai, kuriais perskaičiuota pareiškėjų mokėtina GPM suma ir su tuo susijusios išmokos, neteisėti, perskaičiavimas nebegali būti atliekamas, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnyje įtvirtintai mokesčio perskaičiavimo senačiai;

3.4 perskaičiuojant GPM nebuvo atsižvelgta į pareiškėjų argumentus dėl 2012 m. gegužės 8 d. sutarties šalių giminystės ryšių ir jų teisinių santykių kvalifikavimo. Siekiant išsiaiškinti, ar gauta nauda gali būti pripažinta pajamomis natūra, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 9 straipsnio 1 dalį. Jeigu nauda suteikiama gyventojui išimtinai tik dėl asmeninių santykių, tokia nauda nelaikoma naudą gavusio gyventojo pajamomis natūra;

3.5 nagrinėjamu atveju pareiškėjas žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), perdavė asocijuotam asmeniui (savo seseriai). Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamosios pajamos yra dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių;

3.6 VMI nustatė, kad pareiškėjas sandorį sudarė su asocijuotu asmeniu – savo seserimi J. M., kuri buvo susijusių ir sandoryje dalyvavusių juridinių asmenų akcininkė. VMI argumentai dėl juridinių asmenų turto atskirumo yra nepagrįsti;

3.7 konstatavus, kad pagal 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį netiesiogiai per sesers valdomą juridinį asmenį pareiškėjas perdavė seseriai Žemės sklypą, šio Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nebetenka reikšmės, nes pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, pajamos, gautos iš brolių ir seserų, yra neapmokestinamos;

3.8 VMI ir MGK nepagrįstai nevertino aplinkybių dėl giminystės ryšių, reikšmingų sandorių dėl Žemės sklypo sudarymo aplinkybių;

3.9 VMI 2017 m. spalio 9 d. patikrinimo akte Nr. (21.60-32) FR0680-431 (toliau – ir Patikrinimo aktas 1) ir VMI (21.60-32)FR0680-386m. patikrinimo akte Nr. (21.60-32) FR0680-386 (toliau – ir Patikrinimo aktas 2, toliau kartu su Patikrinimo aktu 1 – ir Patikrinimo aktai) pateikti skaičiavimai prieštarauja vienas kitam ir pažeidžia turinio viršenybės prieš formą principą;

3.10 pareiškėjai įrodinėjo, jog uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Informo“ nemokėjo pareiškėjui pinigų už žemės sklypo pirkimą;

3.11 VMI neanalizavo tikrųjų sandorio vykdymo faktinių aplinkybių, tačiau rėmėsi sutartimi tik dėl to, kad ji sudaryta ir patvirtinta notaro;

3.12 pareiškėjų mokėtini mokesčiai turėjo būti apskaičiuoti atsižvelgiant į faktines aplinkybes, t. y. į aplinkybę, jog UAB „Informo“ nemokėjo pinigų už Žemės sklypo pirkimą;

3.13 Patikrinimo aktuose netinkamai nustatytas nekilnojamojo turto sandorių sudarymo tikslas, todėl pareiškėjams negalėjo kilti juose nurodytos mokestinės prievolės;

3.14 su visomis Patikrinimo aktuose nurodomomis sandorių šalimis ar susijusiais asmenimis pareiškėjus siejo asmeniniai santykiai (draugystė, kaimynystė, giminystės ryšiai), dėl šių asmeninių santykių įtakos buvo sudaryti sandoriai, kurių tikslai buvo kiti, nei gauti mokestinę naudą;

3.15 MGK, vertindama pajamas, gautas už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-42-798/2016, kuriame padaryta išvada, jog 2010 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 10 000 Lt kaina yra teisinga;

3.16 mokestinio patikrinimo metu nebuvo įvertinti pareiškėjų ryšiai su V. K., kurio pavedimu pareiškėjas tvarkė jo tėvų žemės sklypų nuosavybės atkūrimo dokumentus;

3.17 2014 m. UAB „Krivita“ Vilniaus apskrities VMI prašymu atliktos nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 14-I-070 (toliau – ir Ataskaita) turinys patvirtina, jog VMI vadovavosi klaidinga informacija, esančia Ataskaitoje ir padarė netinkamas išvadas apie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo vertę. Žemės sklypo vertė yra netiksli ir klaidinga, o Ataskaita dalyje, kurioje buvo nustatyta jo vertė yra neteisėta ir nepagrįsta;

3.18 Ataskaitoje buvo vadovaujamasi tik vienu nekilnojamojo turto vertės nustatymo metodu – lyginamuoju, todėl vien dėl šios priežasties Ataskaita šioje dalyje yra negaliojanti ir nesuderinama su jai nustatytais reikalavimais;

3.19 MGK nepagrįstai neskyrė ekspertizės žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti;

3.20 1,18 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra nepagrįstai didelė, nustatant rinkos vertę buvo padarytos nekilnojamojo turto vertinimo metodinės ir kitos klaidos, vertinimas yra netikslus ir klaidingas, atliktas nesilaikant nustatytų reikalavimų naudoti bent du nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo metodus. Lyginamasis metodas taikytas netinkamai, nesilaikant nustatytų reikalavimų;

3.21 nustatant žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos kainą, palyginimui nepagrįstai pasirinkti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), vertinimui pasirinkti nekilnojamojo turto objektai buvo skirtingose verčių zonose;

3.22 vertintojui nustatant 1,3 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), retrospektyvią vertę buvo padaryti esminiai teisės aktų pažeidimai, kurie jokiu būdu neleidžia Ataskaitos dalyje dėl šio žemės sklypo laikyti pagrįsta ir patikima;

3.23 nustatant žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vertę buvo naudojamas tik vienas metodas (lyginamasis);

3.24 buvo vertinami nepanašūs nekilnojamojo turto objektai;

3.25 MGK neteisingai vertino, jog visi trys sandoriai (pareiškėjas pagal 2009 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš V. ir J. Š. įsigijo 1,3 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); pareiškėjas pagal 2009 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį perleido T. Š. (V. ir J. Š. sūnui) 1,18 ha ploto žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini); pareiškėjas pagal 2010 m. gegužės 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigijo 1/3 dalį iš 1,18 ha ploto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) sudarė mainų sandorio esmę. Mainais buvo tik du pirmieji sandoriai, kurių data sutampa (2009 m. gruodžio 29 d.). 2010 m. gegužės 13 d. sudarytas sandoris nebuvo mainai, o tiesiog įprastas pirkimo–pardavimo sandoris tarp pareiškėjo ir T. Š.;

3.26 VMI, paskirdama pareiškėjams 30 procentų dydžio baudą, pažeidė VMI viršininko 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. VA-25 patvirtintos Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos (toliau – ir Baudų ir delspinigių skaičiavimo metodika) reikalavimus;

3.27 VMI neatsižvelgė į aplinkybę, jog atliktas mokestinis patikrinimas yra pirmasis tokio pobūdžio mokesčių administratoriaus veiksmas pareiškėjų atžvilgiu, pareiškėjai dėl su mokesčiais susijusiais klausimais nebuvo bausti bei į tai, kad VMI sprendimuose pripažintos ir pareiškėjų atsakomybę švelninačios aplinkybės – pareiškėjai bendravo su VMI geranoriškai, teikė paaiškinimus, informaciją. Todėl pagal Baudų ir delspinigių skaičiavimo metodiką pareiškėjams galėjo būti paskirta 10 procentų dydžio bauda;

3.28 nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu teismas pareiškėjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažino pažeidimo tikslą, mastą ir padarytos žalos dydį. Pats mokestinės nepriemokos atsiradimas savaime negali būti laikomas pažeidimu ir jo padarymą sunkinančia aplinkybe. Todėl nepagrįstas argumentas, kad nustatytos ir aplinkybę švelninančios, ir sunkinančios aplinkybės.

4. Atsakovas VMI atsiliepime į skundus prašė juos atmesti, nurodydamas, kad:

4.1 kai pirmosios instancijos teismas panaikino VMI sprendimą ir įpareigojo perskaičiuoti pareiškėjai apskaičiuotą GPM, MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos;

4.2 VMI perskaičiavimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu patikrinimo metu buvo vertinamas laikotarpis;

4.3 pareiškėjos mokestinis patikrinimas pradėtas vykdyti 2017 m. rugsėjo 19 d. už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas, atliekant GPM perskaičiavimą už laikotarpį, kuris vertintas patikrinimo metu, pažeistas nebuvo;

4.4 pareiškėjo mokestinis patikrinimas pradėtas vykdyti pagal 2014 m. gegužės 19 d. pavedimą tikrinti Nr. FR0773-190 (laikytina perskaičiavimo procedūros pradžia) ir atliktas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vadinasi, VMI turėjo teisę apskaičiuoti (perskaičiuoti) pareiškėjui GPM už 2014 metus (einamuosius) ir už 2013, 2012, 2011, 2010, 2009 metus (5 praėjusius metus), GPM perskaičiavimo senaties terminas nepažeistas;

4.5 MGK pagrįstai konstatavo, kad pagal 2014 m. gegužės 19 d. išrašytą pavedimą tikrinti VMI turėjo teisę apskaičiuoti (perskaičiuoti) pareiškėjui GPM už 2014 m. (einamuosius) ir už 2013, 2012, 2011, 2010, 2009 metus (penkis praėjusius metus);

4.6 pagrindo konstatuoti mokesčio perskaičiavimo senaties termino pažeidimo nėra, nes jo taikymas siejamas su perskaičiavimo procedūros pradžia, t. y. išrašant pavedimą tikrinti;

4.7 VMI, įvertinusi 2021 m. balandžio 7 d. ekspertizės akte Nr. 21-04-07KK (toliau – ir 2021 m. balandžio 7 d. ekspertizės aktas) nustatytą žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalies rinkos kainą, šioje apmokestinimo dalyje pakeitė (sumažino) pareiškėjui apskaičiuoto GPM dydį;

4.8 pagal GPMĮ 2 straipsnio 32 dalį pareiškėjos sutuoktinis ir UAB „Eurogeda“ sandorio sudarymo laikotarpiu laikytini asocijuotais asmenimis, nes pareiškėjos sutuoktinis ir jo sesuo J. M. pagal GPM įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 4 punktą yra susiję asmenys;

4.9 patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis pareiškėjas, pažeisdamas GPMĮ 15 straipsnio 2 dalį, sudaręs sandorį su asocijuotu asmeniu UAB „Eurogeda“ (UAB „Informo“), nesilaikė „ištiestosios rankos“ principo, t. y. pagal 2012 m. gegužės 9 d. sutartį pardavė 36 a ploto žemės sklypą Vilniuje už mažesnę kainą negu sutartyje nurodyta sklypo vidutinė rinkos vertė. VMI, įvertinusi, kad nagrinėjamas sandoris yra įvykęs tarp asocijuotų (susijusių) asmenų, taip pat sutartyje nurodyta parduodamo nekilnojamojo turto objekto kaina yra daug mažesnė (36 a ‒ 40 000 Lt) nei turto vertintojo nustatyta šio turto rinkos vertė 2012 m. gegužės 9 d. (36 a ‒ 962 550 Lt), nustatė pareiškėjos su pareiškėju sudaryto sandorio tikrąją rinkos kainą bei iš šio sandorio kylančias apmokestinamąsias pajamas, vadovaudamasi GPMĮ 15 straipsnio 2 dalimi;

4.10 VMI nustatė, jog UAB „Informo“ įsigytame žemės sklype pastatė 48 butų daugiabutį gyvenamąjį namą, kurio butų kainos buvo nuo 2 078 Lt iki 4 532 Lt už vieną kv. m ir ši bendrovė 2013 m. birželio, rugsėjo ir lapkričio mėnėsiais bei 2014 m. sausio mėnesį statomame name pardavė devynis butus. Todėl VMI padarė išvadą, kad UAB „Informo“ minėtame žemės sklype vykdė veiklą ir iš žemės sklypo pirkimo gavo ekonominę naudą. Nustatytos aplinkybės rodo, kad sandoris įvyko ne tarp pareiškėjo ir sesers (netiesiogiai), o tarp pareiškėjo ir UAB „Eurogeda“ (UAB „Informo“);

4.11 VMI nepažeidė turinio viršenybės prieš formą principo;

4.12 pareiškėjas ir UAB „Eurogeda“ sandorio sudarymo laikotarpiu buvo pripažinti asocijuotais asmenimis. Pagal GPMĮ 15 straipsnio 2 dalį, jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas. Tuo pagrindu VMI vertino tikrąją parduoto žemės sklypo rinkos kainą. Be to, VMI rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, o ne prielaidomis;

4.13 pareiškėjui mokestinio patikrinimo metu nepagrindus aplinkybių, jog pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytos nurodytų žemės sklypų kainos atitinka tikrąsias rinkos kainas, nepaisant to, kad sklypų vidutinės rinkos kainos nurodomos ir valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) pateiktoje informacijoje, VMI šias kainas nustatė, pasitelkdama specialių žinių turintį asmenį – turto vertintoją (UAB „Krivita“);

4.14 Ataskaita atitinka teisės aktų reikalavimus;

4.15 pareiškėjas nepateikė turto vertinimo ataskaitos ar kitų įrodymų, pagrindžiančių jo poziciją, jog UAB „Krivita“ Ataskaitoje nustatyta ginčo sklypų rinkos kaina (vertė) yra neteisinga;

4.16 byloje nustatytos neginčijamos aplinkybės, patvirtinančios, jog pardavėjai ginčo sklypus pareiškėjams pardavė mažesne nei rinkos kaina dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos;

4.17 VMI, vadovaudamasi MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatsižvelgė į sudarytas dvi pirkimo–pardavimo sutartis (2009 m. gruodžio 29 d. ir 2010 m. gegužės 13 d.) ir konstatavo, jog 2009‒2010 metais tarp pareiškėjo ir J., V., T. Š. realiai įvyko nekilnojamojo turto mainai, kadangi tiek, pareiškėjas, tiek ir J., V., T. Š. savo paaiškinimuose nurodė, kad žemės sklypais buvo apsikeista, įforminant apsikeitimą pirkimo–pardavimo sutartimis, bei nenustatyti faktiniai mokėjimai už įsigytą ar perleistą nekilnojamąjį turtą. VMI padarė išvadą, jog tai, kad apsikeitimas žemės sklypais buvo įformintas ne mainų sutartimi, o pirkimo–pardavimo sutartimis, nekeičia įvykusio sandorio esmės, t. y. pareiškėjai gavo 212 000 Lt didesnės vertės turtą. VMI iš gautų apmokestinamųjų pajamų atėmusi ginčo turto įsigijimo kainą ir kitas su įsigijimu ir perleidimu susijusias išlaidas (54 123,5 Lt), konstatavo, kad pareiškėjai iš minėto sandorio 2010 metais gavo 157 876,50 Lt (212 000 Lt ‒ 54 123,50 Lt) apmokestinamąsias pajamas (pajamas natūra), kurias privalėjo deklaruoti ir nuo jų sumokėti pajamų mokestį, todėl patikrinimo metu buvo pagrįstai sandoriai vertinti kaip sudėtinė mainų dalis ir taikytos MAĮ 69 straipsnio nuostatos;

4.18 VMI, įvertinusi pareiškėjo ir T. G. tarpusavio santykius, T. G. dukters A. L. paaiškinimą, nustatė, kad sandorių šalių tarpusavio santykiai turėjo įtakos sandoryje sulygtai nekilnojamojo turto kainai. Todėl konstatuota, kad pareiškėjas lygiomis dalimi su sutuoktine, 2010 m. birželio 8 d. įsigydami lengvatine kaina iš T. G. žemės sklypą Tvenkinių g., gavo iš viso 259 966,45 Lt (263 000 Lt gauta pajamų – 3 033,55 Lt šio turto įsigijimo kaina ir kitos su įsigijimu ir perleidimu susijusios išlaidos) pajamas (pajamas natūra), kurių nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo pajamų mokesčio;

4.19 pareiškėjas nepagrindė, jog turto įsigijimo kaina atitiko tikrąją rinkos kainą, todėl pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas, įsigijęs žemės sklypą (duomenys neskelbtini) lengvatine kaina, gavo pajamas natūra;

4.20 pareiškėjo nurodomas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-42-798/2013, (toliau – ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas) nepagrindžia pareiškėjo nurodomų aplinkybių dėl turto įsigijimo kainos atitikimo tikrąjai rinkos kainai, kadangi nebuvo sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjas įsigijo turtą už tikrąją rinkos kainą;

4.21 VMI, įvertinusi tai, kad pareiškėjas kartu su pareiškėja pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Eurogeda“ (UAB „Informo“) pardavė 3600/9000 dalis žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjų kainos dalis sudarė 40 000 Lt ir kad įsigytame žemės sklype UAB „Informo“ vykdė ūkinę komercinę veiklą (pastatė 48 butų daugiabutį–gyvenamąjį namą) bei pardavė 9 butus, sprendė, kad toks sudarytas sandoris sukėlė teisines pasekmes jame dalyvavusiems abiems pareiškėjams ir UAB „Informo“, kaip savarankiškam teisinių santykių dalyviui;

4.22 nustačius aplinkybes, jog ginčo sandoris buvo sudarytas su asocijuotu asmeniu, tai yra vienetu, kuriame 100 procentų akcijų valdė pareiškėjo sesuo, o sandoryje nustatyta žemės sklypo dalies kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos, įvertinus 2021 m. balandžio 7 d. ekspertizės aktu nustatytą pareiškėjų UAB „Eurogeda“ (UAB „Informo“) parduoto žemės sklypo dalies rinkos kainą pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, pareiškėjo gautas pajamas, vadovaujantis GPMĮ 15 straipsnio 1–2 dalimis, pagrįstai 463 526,32 Lt buvo priskirti pareiškėjo apmokestinamosioms pajamoms;

4.23 paskirta bauda neturėtų būti mažinama;

4.24 nors pareiškėjai geranoriškai bendradarbiavo su VMI, teikė paaiškinimus, tačiau sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintas pareiškėjų ginčijamu pažeidimu siektas tikslas, mastas bei padarytas žalos dydis. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjai pažeidė mokesčių įstatymų nuostatas bei padarė žalą biudžetui. Atsakomybę švelninančių aplinkybių nebuvo tiek, jog jos nulemtų mažesnės nei vidurkis baudos paskyrimą, todėl jiems pagrįstai paskirta 30 procentų dydžio bauda.

II. 5. Pareiškėjai prašė teismo skirti ekspertizę byloje žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rinkos vertei sandorių sudarymo metu (2009 m. gruodžio 29 d.) nustatyti.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, be kita ko, nutarė tenkinti pareiškėjų prašymą, skirti byloje nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, pavesti teismo ekspertizę atlikti teismo ekspertui, įpareigoti teismo ekspertą atsakyti į klausimus: 1) kokia buvo 1,3 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2009 m. gruodžio 29 d. datai?; 2) kokia buvo 1,18 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2009 m. gruodžio 29 d. datai?; 3) kokia buvo 1/3 dalies iš 1,1800 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2010 m. gegužės 13 d. datai?

7. Vilniaus apygardos adminstraciniame teisme gautas teismo eksperto pateiktas 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės aktas Nr. VS-2023/01-1 (toliau – ir 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės aktas), kuriame pateiktos šios teismo eksperto išvados:

7.1 1,3000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2009 m. gruodžio 29 dieną buvo 128 000 Eur arba 441 958,40 Lt;

7.2 1,1800 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2009 m. gruodžio 29 dieną buvo 117 000 Eur arba 403 977,60 Lt;

7.3 1/3 dalies iš 1,1800 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2010 m. gegužės 13 dieną buvo 46 900 Eur arba 161 936,32 Lt.

III. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, pakeisdamas MGK sprendimą 2 ir VMI sprendimą 2, patikslindamas pareiškėjo mokestinę prievolę ir su ja susijusias sumas, nustatant, kad iš viso, atlikus pareiškėjo mokestinės prievolės už 2010 metus perskaičiavimą, vietoje 29 242,94 Eur GPM papildomai apskaičiuojama 28 980,25 Eur GPM, vietoje 8 772 Eur GPM baudos apskaičiuojama 8 694 Eur dydžio GPM bauda ir vietoje 15 779,70 Eur GPM delspinigių apskaičiuojama 15 603,08 Eur GPM delspinigių.

9. Teismas nustatė, kad:

9.1 VMI atliko pareiškėjos 2012 m. laikotarpio GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėja su pareiškėju (sutuoktiniu) 2012 m. iš nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pardavimo gavo 1 469 721,44 Lt pajamas. Apskaičiuodama pareiškėjos gautas ginčo pajamas, VMI atsižvelgė į UAB „Krivita“ turto vertinimo Ataskaitoje nustatytas ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertes sandorių sudarymo metu;

9.2 mokestinio patikrinimo metu kilus abejonių dėl pirkimo–pardavimo sutartyse nurodytų ginčo nekilnojamojo turto kainų atitikimo jų rinkos vertėms, VMI kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Krivita“, kuri atliko žemės sklypų rinkos vertės įvertinimą šio turto įsigijimo ir perleidimo datoms ir pateikė turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią 1,3 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 29 d. rinkos vertė buvo 468 000 Lt, 1,18 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 29 d. rinkos vertė buvo 429 000 Lt ir 1/3 dalies iš 1,1800 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 13 d. rinkos vertė buvo 173 000 Lt;

9.3 VMI 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-456 „Dėl patikinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir VMI 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimas) patvirtino Patikrinimo aktu 1 pareiškėjai papildomai apskaičiuotą 32 020,10 Eur GPM sumą, apskaičiavo 15 548,09 Eur GPM delspinigių, skyrė 9 606,03 Eur GPM baudą;

9.4 pareiškėja pateikė skundą MGK, kuri 2018 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. S-42 (7-9/2018) patvirtino VMI 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą (toliau – ir MGK 2018 m. kovo 5 d. sprendimas) patvirtino VMI 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą;

9.5 VMI, be kita ko, atliko pareiškėjo 2009–2012 metų laikotarpio GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir Patikrinimo aktu 2 nustatė, kad pareiškėjas su pareiškėja 2010 metais gavo 417 842,95 Lt pajamų natūra bei 2012 metais gavo 1 469 721,44 Lt nekilnojamojo turto pardavimo pajamų, kurios pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatas apmokestintos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą (2010 m. iš mainų sandorio gavo 157 876,50 Lt pajamų natūra; 2010 m. iš nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimo lengvatine kaina gavo 259 966,45 Lt pajamų natūra; 2012 m. iš nekilnojamojo turto pardavimo gavo 1 469 721,44 Lt pajamų). VMI pareiškėjui apskaičiavo 40 242,71 Eur GPM;

9.6 pareiškėjas dėl Patikrinimo akto 2 pateikė pastabas;

9.7 VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. (21.131-31-5) FR0682-421 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimas) patvirtino Patikrinimo aktą 2;

9.8 pareiškėjas pateikė skundą MGK, kuri 2018 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. S-29 (7-271/2017) „Dėl A. D. 2017-02-08 skundo“ (toliau – ir MGK 2018 m. vasario 13 d. sprendimas) patvirtino VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą;

9.9 pareiškėjas MGK 2018 m. vasario 13 d. sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2019 m. vasario 25 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-174-189/2019, atmetė pareiškėjo skundą;

9.10 pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimu, jį apskundė apeliacine tvarka;

9.11 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1552-602/202, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

9.12 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-4244-811/2020, (toliau – ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimas) pareiškėjų skundus tenkino iš dalies: 1) panaikino MGK 2018 m. vasario 13 d. sprendimą, MGK 2018 m. kovo 5 d. sprendimą, VMI 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą, VMI 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą; 2) įpareigojo VMI perskaičiuoti pareiškėjams mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas pagal 2021 m. balandžio 7 d. ekspertizės akte nurodytą išvadą, kad 3600/9000 dalių 0,9000 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2012 m. gegužės 9 d. buvo 279 000,00 Eur (962 550,00 Lt);

9.13 pareiškėjai, nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą;

9.14 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-4075-556/2021, pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą paliko nepakeistą;

9.15 šioje byloje VMI perskaičiavo pareiškėjai mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas pagal 2021 m. balandžio 7 d. ekspertizės akte nurodytą išvadą ir pakeitė Patikrinimo akte 1, vietoje apskaičiuotos 32 020,10 Eur GPM sumos, patvirtindama 20 232,56 Eur GPM sumą, apskaičiavo 9 699,91 GPM delspinigių, skyrė 6 069 Eur GPM baudą (VMI sprendimas 1);

9.16 šioje byloje VMI perskaičiavo pareiškėjui mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas ir pakeitė Patikrinimo aktą 2, vietoje pareiškėjui apskaičiuotos 40 242,71 Eur GPM sumos, patvirtino 29 242,94 Eur GPM sumą, apskaičiavo 15 779,70 Eur GPM delspinigių, skyrė 8 772,00 Eur GPM baudą (VMI sprendimas 2);

9.17 pareiškėjai, nesutikdami su VMI sprendimais, kreipėsi į MGK, kuri šioje byloje skundžiamais MGK sprendimais patvirtino VMI sprendimus;

9.18 pareiškėjai, nesutikdami su MGK sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydami juos panaikinti kartu su VMI sprendimu 1 ir VMI sprendimu 2.

10. Teismas vadovavosi GPMĮ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) normomis (2 str. 19 d. 4 p., 20 d., 32 d., 15 str. 1 ir 2 d., 17 str. 1 d. 26 p., 36 str. 2 d.), MAĮ normomis (10 str., 67 str., 68 str. (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), 69 str. 1 d., 70 str., 81 str. 2 d., 4 d., 96 str. 1 d. 2 p., 97 str. 1 ir 2 d., 98 str. 2 d., 120 str. 1 d., 138 str., 139 str. 1 ir 2 d., 140 str. 2 d.), Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu (toliau – ir Turto vertės pagrindų įstatymas), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodikos normomis (55 p., 58 p., 62 p.), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.432 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-123 patvirtintų Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) normomis (1–4 p., 19 p., 20 p., 21 p., 23 p., 24–26 p.), Baudų ir delspinigių skaičiavimo metodikos normomis (18.1 p., 18.2 p., 18.4 p., 181 p., 182 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl pasikeitusio mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo termino taikymo, mokesčių teisės ir civilinės teisės santykį, MAĮ 69 straipsnio taikymo, baudų už mokesčių įstatymų pažeidimus, delspinigių apskaičiavimo.

11. Teismas, nustatęs, kad pagal faktinius bylos duomenis mokestinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas pagal 2014 m. gegužės 19 d. pavedimą patikrinti GPM apskaičiavimo teisingumą, padarė išvadą, kad 5 metų aptariamas senaties terminas nepraleistas, nes GPM galėjo būti perskaičiuojamas už einamuosius 2014 metus ir 5 metus atgal (2009–2013).

12. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjos atžvilgiu mokestinis patikrinimas pradėtas 2017 m. rugsėjo 19 d., padarė išvadą, kad 5 metų aptariamas senaties terminas nepraleistas, nes GPM galėjo būti perskaičiuojamas už einamuosius 2017 metus ir 5 metus atgal (2012–2016).

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad skundžiami VMI sprendimai yra priimti neatlikus pakartotinio tyrimo, o papildomai įvertinus mokestinio patikrinimo duomenis, todėl nagrinėjamu atveju netaikytina MAĮ 68 straipsnio 2 dalis.

14. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus dėl GPM perskaičiavimo senaties termino taikymo.

15. Teismo vertinimu, pareiškėjų siūlomas MAĮ 68 straipsnyje įtvirtinto mokesčių perskaičiavimo senaties termino pradžios eigos aiškinimas, šio termino eigą skaičiuojant nuo teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo, paneigtų mokesčių administratoriaus kompetenciją mokesčių apskaičiavimo srityje ir sudarytų sąlygas išvengti teisingo mokestinių prievolių valstybės biudžetui nustatymo ir įvykdymo.

16. Teismas, nustatęs, kad: pareiškėjas pagal 2010 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-159 su pareiškėja (sutuoktine) įsigijo 8000/20000 dalis iš 2 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš M. K., atstovaujamos sūnaus V. K., už 8 000 Lt, t. y. pirkėjas sumokėjo, o pardavėjas gavo 80 000 Lt iki sutarties pasirašymo dienos, pareiškėjas sumokėjo 619 Lt notaro mokesčius; pareiškėjas pagal 2010 m. sausio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VB7-159 ir UAB „Eurosano“ pagal 2010 m. lapkričio 4 d. žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį įsigytas žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), pakeitus paskirtį, bendra 2012 m. gegužės 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė UAB „Eurogeda“ (vėliau – UAB „Informo“); pagal 2012 m. gegužės 9 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. SK-3849 UAB „Eurosano“, kuriai atstovauja pareiškėjas, esantis jos direktoriumi ir veikiantis pagal bendrovės įstatus ir 2010 m. rugsėjo 30 d. vienintelio akcininko sprendimą pareiškėjas su pareiškėja (sutuoktine) pardavė pirkėjui UAB „Eurogeda“ (vėliau „Informo“) – UAB atstovaujamai direktoriaus T. S., 4500/9000 dalis iš 0,9000 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 240 000 Lt bendrą sumą – minėtos sutarties 2.1. punkte nurodyta, jog UAB „Eurosano“ 900/9000 dalis minėto sklypo pardavė už 20 000 Lt, o pareiškėjas su pareiškėja (sutuoktine) pardavė 3600/9000 dalis iš 0,9 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 40 000 Lt, iš viso bendrai pardavė pusę sklypo – 0,45 ha.; J. M. (pareiškėjo sesuo) 2012 m. gegužės 9 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdė 100 proc. UAB „Eurogeda“ akcijų; pareiškėjas buvo pasiskolinęs iš UAB „Eurosano“ 235 000 Lt (2012 m. balandžio 13 d. pareiškėjas paėmė iš „Amber“ kredito unijos 236 000 Lt paskolą, skirtą UAB „Eurosano“ verslo finansavimui), padarė išvadą, kad pareiškėjo ir jo sesers J. M. bendrovės UAB „Eurogeda“ atliekamų sandorių ir ūkinių operacijų sąlygos buvo kitokios, negu kiekvienas iš jų siektų maksimalios naudos.

17. Teismas, nurodęs, kad, vadovaujantis GPMĮ 2 straipsnio 32 dalimi, pareiškėjas ir UAB „Eurogeda“ sandorio sudarymo laikotarpiu laikytini asocijuotais asmenimis, nes pareiškėjas ir sandorio šalies galutinis naudos gavėjas (jo sesuo J. M.) pagal GPMĮ 2 straipsnio 19 dalies 4 punktą yra laikytini susijusiais asmenimis, pažymėjo, kad į šią aplinkybę atsižvelgta patikrinimo metu, priešingai nei teigia pareiškėjai.

18. Teismas, nustatęs, kad viso 0,9 ha (90 arų) bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2012 m. vasario 6 d. buvo 2 354 000 Lt, vieno aro vertė 26 155,56 Lt, o pareiškėjo nagrinėjama sutartimi sesers J. M. bendrovei UAB „Eurogeda“ (UAB „Informo“) parduotų 3600/9000 dalių iš 0,9 ha bendro ploto žemės sklypo (36 arų) vidutinė rinkos vertė buvo 941 600 Lt (26 155,56 Lt x 36) bei ta pačia sutartimi UAB „Eurosano“ bendrovei parduotų 900/9000 dalių iš to paties 90 arų bendro ploto žemės sklypo už 40 000 Lt, t. y. po 1111,11 / arą, t. y. 20 kartų mažesne kaina, nei to paties sklypo dalį pardavė UAB „Eurosano“ ir 23,5 kartų pigiau, negu sutartyje nurodyta to turto vidutinė rinkos vertė, sutiko su VMI ir MGK padaryta išvada, jog pareiškėjo ir kitų asmenų ryšiai turėjo įtakos sandorio kainai.

19. Teismo vertinimu, pareiškėjas, pardavęs asocijuotam asmeniui UAB „Informo“ sklypo dalį už mažesnę nei rinkos kainą, nepagrįstai deklaravo sandorio kainą nurodytą tarp asocijuotų asmenų, o ne tikrąją sandorio kainą, taip pažeisdamas GPMĮ 15 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas pripažino, jog 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp susijusių asmenų, kas įpareigoja tokio sandorio šalis apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas pagrįsti, jog sandoris sudarytas rinkos verte arba, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, sandorio verte pripažinti sandorio tikrąją rinkos kainą.

20. Teismas konstatavo, kad asocijuoti asmenys (sandorio šalys) sandorio metu, kada buvo perleistas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nustatė kitokią kainą, negu būtų nustatyta tarp nesusijusių asmenų, tuo nepagrįstai sumažindamas savo apmokestinamąsias pajamas. Todėl teismas atmetė pareiškėjų argumentus, jog žemės sklypą pareiškėjas dovanojo seseriai, o iš brolių ir seserų gautos pajamos, vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktu, yra neapmokestinamos.

21. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas sudarė ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuri buvo notariškai patvirtinta, o UAB „Eurogeda“ (UAB „Informo“) minėtame sklype, jį nusipirkusi, vykdė komercinę ūkinę veiklą, pastatė daugiabutį pastatą, pardavė butus bei turėjo ekonominės naudos, padarė išvadą, kad nėra pagrindo šį sandorį laikyti dovanojimo pareiškėjo seseriai sandoriu, nepriklausomai nuo to, kad UAB „Eurogeda“ akcininkė yra pareiškėjo sesuo, atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, jog įmonių turtas laikytinas atskiru nuo jų akcininkų turto.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjų argumentas, jog aptariamas sandoris laikytinas dovanojimo sandoriu, kadangi UAB „Informo“ pinigų už žemės sklypo pirkimą pareiškėjui nemokėjo, yra susijęs su sandorio vykdymu ir nepaneigia, jog sandoriu ginčo sklypas perleistas juridiniam asmeniui, kurio turtas yra atskiras nuo juridinio asmens akcininkės (pareiškėjo sesers) turto.

23. Teismas, nustatęs, kad nenuginčyta, jog žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. SK-3849 notaro patvirtinta 2012 m. gegužės 9 d., o 2012 m. gegužės 24 d. Vilniaus m. 37-ojo notaro biuro patvirtintu liudijimu Nr. SK-4320 patvirtinta, kad UAB „Informo“ galutinai atsiskaitė pagal 2012 m. gegužės 9 d. sutartį, kuri nepanaikinta ir yra galiojanti, atmetė pareiškėjų argumentus dėl neatlikto apmokėjimo.

24. Teismas, atsižvelgęs į tai, ką nustatė, padarė išvadą, kad aplinkybės dėl pareiškėjo giminystės ryšių, reikšmingų sandoriui dėl ginčo sklypo sudaryti, ginčijamuose VMI sprendimuose ir MGK sprendimuose buvo tinkamai įvertintos, o iš sandorio gautos pajamos pagrįstai laikytos apmokestinamomis pajamomis, aptariamas sandoris nebuvo sudarytas nei tarp fizinių asmenų, nei neatlygintinis (dovanojimas), tad nėra jokio teisinio pagrindo teigti dėl GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punkto taikymo.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus dėl netinkamai apskaičiuotos turto vertės, pirmiausia pažymėjo, kad, nustatant ginčo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę VMI privalėjo vadovautis 2021 m. balandžio 7 d. ekspertizės akte nurodyta ir aptartų teismų procesiniuose sprendimuose įtvirtinta turto verte. Todėl teismas atmetė šiuos pareiškėjų argumentus, pažymėdamas, kad į juos atsakyta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose.

26. Teismas nurodė, kad neturi jokio pagrindo nesutikti su VMI ir MGK išvadomis dėl turto vertės.

27. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas su pareiškėja (sutuoktine) 2010 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 3360/5879 dalių iš 0,5879 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 10 000 Lt iš T. G., Ataskaitoje nustatyta šio turto rinkos vertė – 273 000 Lt, sutiko su VMI sprendimuose ir MGK sprendimuose pateikta pozicija, kad T. G., išdavęs pareiškėjui įgaliojimą tvarkyti žemės išpirkimo iš valstybės dokumentus, galimai pasitikėjo pareiškėju ir dėl šios pagalbos sutiko parduoti jam žemės sklypą už žymiai mažesnę nei rinkos kainą (T. G. dukra A. L. yra paaiškinusi, kad T. G. kitų pirkėjų neieškojo, nes T. G. pasitikėjo pareiškėju, buvo suteikusi jam įgaliojimą, pareiškėjas padėjo T. G. sutvarkyti žemės išpirkimo iš valstybės dokumentus, apmokėjo T. G. žemės išpirkimo 2 814,06 Lt išlaidas, už suteiktas paslaugas pareiškėjui nebuvo mokama; taip pat teigia, jog T. G. pareiškėjo buvo apgauta, nes jis įtikino motiną, jog dėl ekonomikos nuosmukio sklypų kainos sparčiai mažėja ir siūlė nedelsiant parduoti jam sklypą už 10000 Lt, t. y. apgaulės būdu siekė nupirkti turtą pigesne negu rinkos kaina ir gauti naudą), nors pareiškėjai teigė, kad visuose ginčo sandoriuose su kontrahentais juos siejo asmeniniai ryšiai, be kita ko, kaimynystės ryšiai, konstatavo, kad tarpusavio santykiai turėjo įtakos sandoryje dėl ginčo sklypo perleidimo pareiškėjui sulygtai kainai. Todėl, remiantis GPMĮ 2 straipsnio 32 dalies 2 punktu, skundžiamuose VMI sprendimuose ir MGK sprendimuose buvo pagrįstai įvertinta, jog sandoris dėl ginčo sklypo laikytinas asocijuotų asmenų sandoriu, kuriam taikytinos GPMĮ 15 straipsnio nuostatos.

28. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus dėl asmeninių santykių įtakos sandoriui neįvertinimo.

29. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjai nesutinka su Ataskaitoje nurodyta ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) turto verte, tačiau pareiškėjai nepateikė teismui prašymo nustatyti ekspertizę šio žemės sklypo vertei nustatyti. Atitinkamai 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės akte šio žemės sklypo vertė iš naujo nėra nustatyta.

30. Teismas atmetė pareiškėjų pagrindus, kad VMI privalėjo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo išvada apie ginčo žemės sklypo dalies kainą. Šioje civilinėje byloje bendrosios kompetencijos teismas nesprendė klausimo, ar pareiškėjai įsigijo ginčo sklypą už tikrąją rinkos kainą. Teismo vertinimu, tai, jog vykusio civilinio proceso metu T. G. nepagrindė savo ieškinio dėl sandorio pripažinti negaliojančiu suklydimo įtakoje ir teismas netenkino ieškinio reikalavimo šiuo pagrindu bei paliko galioti aptariamą sandorį, teismui nenustačius esminio suklydimo aplinkybių sudarant sandorį bei padarius išvadą, kad esant sutarčių laisvės principui sutarties šalys galėjo susitarti ir dėl mažesnės kainos nei rinkos kaina, nesudaro pagrindo pripažinti asocijuotų asmenų nustatytos kainos tikrąja rinkos kaina.

31. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad VMI, nustatydama konkrečia ginčo žemės sklypo rinkos vertę, turėjo nesivadovauti Ataskaita.

32. Teismas pripažino, kad pareiškėjų teiginys, jog ginčo sandorių vertė negali būti nustatoma vadovaujantis nepriklausomų turto vertintojų ar teismo eksperto paskaičiavimais, yra nepagrįstas, kadangi turto vertinimo ataskaita ar teismo eksperto išvada pateikiamas konkretus turto įvertinimas, atliktas atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus principus, laikantis MAĮ 70 straipsnio reikalavimų, turto vertintojo pasitelkimas turto rinkos vertei nustatyti atitinka protingumo, objektyvumo ir teisingo mokesčio apskaičiavimo reikalavimus.

33. Teismas nurodė, kad, pareiškėjams nepateikus pakankamų duomenų tikrajai sandorio vertei pagrįsti, VMI privalėjo nustatyti šią vertę mokesčio paskaičiavimo tikslais.

34. Teismas nurodė, kad pareiškėjų pozicijos nepagrindžia ir jų nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

35. Teismo, nustatęs, kad pareiškėjai leistinai įrodymais nepagrindė savo teiginių dėl Ataskaitoje pateikto ginčo sklypo tikrosios rinkos kainos įvertinimo nepagrįstumo, teismo ekspertizės ginčo sklypo atžvilgiu neprašė, atmetė su tuo susijusius pareiškėjų argumentus.

36. Teismas padarė išvadą, kad VMI, nustatydama tikrąją ginčo sandorio rinkos vertę, pagrįstai vadovavosi Ataskaita ir padarė pagrįstas išvadas, kad dalį ginčo sklypo vertės pareiškėjas apmokėjo, o neapmokėtą turto vertės dalį 263 000 Lt (273 000 Lt – 10 000 Lt) gavo neatlygintinai, taigi pareiškėjai, 2010 m. birželio 8 d. įsigydami lengvatine kaina iš T. G. žemės sklypą, gavo iš viso 259 966,45 Lt (263 000 Lt gauta pajamų – 3 033,55 Lt šio turto įsigijimo kaina ir kitos su įsigijimu ir perleidimu susijusios išlaidos) pajamas (pajamas natūra), kurių nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo GPM.

37. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus dėl 3 ginčo sandorių pripažinimo mainų sandoriu, sutikęs su VMI pozicija, kad aplinkybė, jog apsikeitimas žemės sklypais buvo formaliai įformintas ne mainų sutartimi, o atskiromis pirkimo‒pardavimo sutartimis, nekeičia įvykusio sandorio esmės.

38. Teismas konstatavo, kad VMI pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio nuostatas, minėtus sandorius pripažindama sudėtinėmis mainų sandorio dalimis.

39. Teismas pažymėjo, kad ginčo sandorių priskyrimą mainų sandoriui pagrindžia pats pareiškėjas, savo 2017 m. gegužės 3 d. paaiškinimuose nurodęs, kad buvo atlikti „mainai“, atsakydamas į 2017 m. balandžio 21 d. VMI nurodymu Nr. (21.75.32) FR0706-4536 suformuotą užklausos 10 klausimą, kokiu tikslu buvo iš T. Š. buvo įsigyta 1/3 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), T. Š. 2015 m. lapkričio 2 d. paaiškinimai bei aplinkybė, jog nenustatyti jokie mokėjimai pagal aptartus sandorius.

40. Teismas pripažino, kad pareiškėjų teiginys, jog trečiasis sandoris buvo sudarytas po pusės metų, nepaneigia sandorių vertinimo kaip mainų sandorio.

41. Teismas nustatė, kad: pagal Ataskaitą – pareiškėjų iš J. ir V. Š. 2009 m. gruodžio 29 d. įsigyto 1,3 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė įsigijimo metu buvo 468 000 Lt, 2009 m. gruodžio 29 d. pareiškėjų perleisto J. ir V. Š. sūnui T. Š. 1,18 ha sklypo (duomenys neskelbtini)rinkos vertė įsigijimo metu buvo 429 000 Lt, o 2010 m. gegužės 13 d. pareiškėjo iš T. Š. įsigyto 1/3 dalies iš 1,18 ha sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė įsigijimo datai buvo 173 000 Lt; pagal 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės aktą – 1,3000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2009 m. gruodžio 29 d. buvo 128 000 Eur arba 441 958,40 Lt; 1,1800 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2009 m. gruodžio 29 d. buvo 117 000 Eur arba 403 977,60 Lt; 1/3 dalies iš 1,1800 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2010 m. gegužės 13 d. buvo 46 900 Eur arba 161 936,32 Lt.

42. Teismas, įvertinęs 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės akto turinį, atmetė pareiškėjų argumentus dėl netinkamai atlikto vertinimo palyginamųjų sandorių parinkimo laiko, vietos, verčių zonų prasme.

43. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypų rinkos vertė sandorių sudarymo metu nustatytina, remiantis 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės akto išvadomis, kurios yra palankesnės pareiškėjams.

44. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kuriais pareiškėjai nesutinka su teismo ekspertizės išvadomis, pripažinęs, kad jie yra deklaratyvaus pobūdžio, neatitinka teismo eksperto tiriamosios dalies, kurioje nuosekliai pagrįstos padarytos išvados dėl retrospektyviai vertintos turto vertės.

45. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės aktas neatitinka jam nustatytų reikalavimų.

46. Teismas nurodė, kad šiuo atveju teismo ekspertas nenustatė pagrindų taikyti lyginamąjį metodą.

47. Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentu, kad šiuo atveju teismo ekspertas turėjo turtą vertinti, remdamasis ne mažiau kaip 2 turto vertinimo metodais. Toks reikalavimas nenustatytas Turto vertinimo metodikos 55 punkte. Pažymėtina, kad 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės akto 37 lape aiškiai pagrįstas turto vertinimo metodo parinkimas.

48. Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjų netenkina 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės akto išvados, sudaro pagrindą pareiškėjams teikti savo argumentus, paaiškinimus ir įrodymus, ką pareiškėjai ir atliko. Tačiau tai ir kiti pareiškėjų argumentai nesudaro pagrindo nesiremti tinkamai parengtu ekspertizės aktu.

49. Teismas konstatavo, kad VMI sprendimuose ir MGK sprendimuose padarytos pagrįstos išvados, kad pareiškėjas 2009‒2010 metų laikotarpiu įgijo didesnės vertės žemės sklypus, negu perleido T. Š., ir tokiu būdu, remiantis GPMĮ 2 straipsnio 15 dalies, MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įvertinus pareiškėjo ir kontrahentų tarpusavio santykius, gavo papildomų pajamų natūra, kurios apmokestintinos GPM.

50. Teismas, nustatė, kad VMI paaiškino, jog, atsižvelgiant į 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės akte nurodytas žemės sklypų vertes, turi būti vertinama, kad: 2009–2010 metų laikotarpiu pareiškėjas iš J. ir V. Š. gavo 1,3 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sandorio datai buvo 441 958,40 Lt, tą pačią dieną T. Š. perleido 1,18 ha sklypą (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sandorio datai buvo 403 977,60 Lt, o 2010 m. gegužės 13 d. A. D. iš T. Š. gavo 1/3 dalį iš 1,18 ha bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė sandorio datai buvo 161 936,32 Lt, t. y., gavo 199 917,12 Lt (441 958,40 Lt + 161 936,32 Lt – 403 977,60 Lt) pajamų natūra; 54 123,5 Lt sudarė šio turto įsigijimo kaina ir kitos su įsigijimu ir perleidimu susijusios išlaidos. Todėl pareiškėjui apskaičiuojama 145 793,62 Lt (199 917,12 Lt – 54 123,5 Lt) apmokestinamųjų pajamų suma. Dėl to laikytina, kad pareiškėjas iš minėto sandorio 2010 metais gavo 72 896,81 Lt (145 793,62 Lt / 2) apmokestinamųjų pajamų (pajamų natūra), kurias privalėjo deklaruoti ir sumokėti 15 proc. GPM tarifu.

51. Teismas, nustatęs tai, laikydamasis ekonomiškumo principo, atsižvelgęs į aplinkybę, jog pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas dar 2014 metais (2014 m. gegužės 19 d. pavedimas tikrinti Nr. FR0773-190), o mokestiniai ginčai trunka nuo 2017 metų padarė išvadą, kad yra pagrindas sumažinti mokėtiną mokestį pagal atliktą VMI perskaičiavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 5 d.), pagrįstą 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės akto išvadomis. Todėl atitinkamai keistini skundžiami pareiškėjo atžvilgiu VMI sprendimas 2 ir MGK sprendimas 2, patikslinant, jog, atlikus pareiškėjo mokestinės prievolės už 2010 metus perskaičiavimą, papildomai apskaičiuojama 28 980,25 Eur (8 886,70 Eur + 20 093,55 Eur) GPM, vietoje 29 242,94 Eur.

52. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjos mokestinės prievolės dydžiui 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės akto išvadoje pateikti duomenys įtakos nedaro, pripažino, kad pareiškėjos skundas atmestinas.

53. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų argumentai dėl galimai netinkamo baudos individualizavimo yra nepagrįsti konkrečiomis ir reikšmingomis baudos individualizavimui faktinėmis aplinkybėmis.

54. Teismas, įvertinęs pareiškėjų argumentus dėl netinkamai apskaičiuotų delspinigių [,nurodyti 2023 m. birželio 9 d. paaiškinimuose ir prašyme „Dėl įrodymų prijungimo prie bylos“], atmetė pareiškėjų argumentus dėl netinkamo delspinigių apskaičiavimo. Teismo vertinimu, pareiškėjų aiškinimas, kad delspinigiai galėjo būti paskaičiuoti apskritai tik už 180 dienų akivaizdžiai neatitinka delspinigių apskaičiavimą nustatančio reglamentavimo ir teismų praktikoje suformuoto aiškinimo. Pareiškėjų nurodomas 180 dienų terminas skaičiuotinas nuo ginčo išnagrinėjimo pabaigos.

55. Teismas nurodė, kad pareiškėjams apskaičiuoti delspinigiai atitinkamai tikslinami pagal šiame teismo sprendime padarytas išvadas.

IV. 56. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundus.

57. Pareiškėjai, iš esmės kartodami ginčo faktines aplinkybes, argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teisme, grindžia apeliacinį skundą šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

57.1 nustačius, kad VMI sprendimai, kuriais perskaičiuota pareiškėjų mokėtina GPM suma ir su tuo susijusios išmokos, neteisėti dėl neteisingų skaičiavimo atlikimo, šiuos skaičiavimus atlikus atsižvelgiant į netinkamai nustatytas žemės sklypų rinkų vertes, perskaičiavimas negali būti atliekamas. Perskaičiavimas negalimas atsižvelgiant į mokesčių perskaičiavimo senaties terminus;

57.2 pirmosios instancijos teismo išvada, kad data, nuo kurios pradedami skaičiuoti 5 metai, yra patikrinimo pavedimo surašymo data, nepagrįsta. Toks aiškinimas prieštarauja MAĮ 68 straipsnio 1 daliai. VMI ir pirmosios instancijos teismas atliko perskaičiavimus 2022 ir 2023 metais, todėl maksimalus terminas, už kurį gali būti perskaičiuojami pareiškėjų mokesčiai yra 5 metai atgal nuo nurodytų datų, t. y. iki 2017–2018 metų;

57.3 pirmosios instancijos teismo sprendime neatsižvelgta į pareiškėjų nurodytus argumentus dėl 2012 m. gegužės 8 d. sutarties šalių giminystės ryšių ir jų teisinių santykių kvalifikavimo. Teismas pripažino, kad pareiškėją ir UAB „Eurogeda“ akcininkę – pareiškėjo seserį – sieja artimi giminystės ryšiai, kurie turi reikšmės mokesčio apskaičiavimui, tačiau teismas neteisingai aiškino šį giminystės ryšį. Pajamos, gautos iš brolių ir seserų, yra neapmokestinamos;

57.4 pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjų argumentais dėl žemės sklypų vertės nustatymo taisyklių;

57.5 pirmosios instancijos teisams nepaaiškino, kodėl žemės sklypų vertės gali būti skaičiuojamos remiantis turto vertinimais;

57.6 VMI sprendimuose pateikti skaičiavimai prieštarauja vienas kitam bei pažeidžia turinio viršenybės prieš formą principą;

57.7 nei VMI, nei pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių apie negautus pinigus;

57.8 VMI neanalizavo tikrųjų sandorio vykdymo faktinių aplinkybių, tačiau rėmėsi sutartimi tik dėl jos įforminimo notarine tvarka;

57.9 pirmosios instancijos teismo sprendime, kaip ir Patikrinimo aktuose netinkamai nustatytas nekilnojamojo turto sandorių sudarymo tikslas, todėl pareiškėjams negalėjo kilti Patikrinimo akutose nurodytos mokestinės prievolės;

57.10 pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad visais atvejais pareiškėją ir kitas sandorio šalis ar su jais susijusius asmenis siejo asmeniniai santykiai. Dėl šių santykių įtakos buvo sudaryti sandoriai, kurių tikslai buvo kiti, nei gauti mokestinę naudą;

57.11 pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-42-798/2016, kuriame konstatuota, jog 2010 m. birželio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 10 000 Lt kaina yra teisinga;

57.12 neatsižvelgta, kad Ataskaita yra netiksli ir neteisinga, VMI vadovavosi Ataskaitoje pateikta klaidinga informacija ir dėl to padarė netinkamas išvadas apie žemės sklypo vertę;

57.13 neįvertinta, kad, taikant lyginamąjį metodą, skirtingose lokacijose ir verčių zonose esantys nekilnojamojo turto objektai negalėjo būti laikomi panašiais;

57.14 pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti pareiškėjui mokėtinas GPM sumas, netesybas ir baudą, nes tai yra išimtinai VMI kompetencija;

57.15 pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų argumentus, kad bauda ir netesybos negali būti skiriami už didesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Šis terminas suėjo tada, kai pareiškėjams kilo prievolė sumokėti mokesčius;

57.16 pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjų argumentus dėl netinkamai atliktų skaičiavimų. Nors VMI apskaičiavo pareiškėjui 5 608,89 Eur 0,03 proc. dydžio delspinigius už 609 dienas nuo 30 683,99 Eur nesumokėtos sumos, tačiau turėjo apskaičiuoti 5 605,96 Eur (30 683,99 x 0,0003 x 609);

57.17 pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjams paskirta bauda proporcinga. Pareiškėjas nurodė detalius argumentus, kurie pagrindžia priešingą išvadą. VMI, skirdama baudą, neatsižvelgė, kad praeiškėjai bendradarbiavo su VMI, geranoriškai teikė reikiamą informaciją, nesiėmė veiksmų, kurie trukdytų VMI atlikti patikrinimą. Todėl pareiškėjams skirtinos baudos dydis turėtų būti mažinamas iki 10 procentų.

58. Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. VMI grindžia atsiliepimą į apeliacinį skundą šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

58.1 VMI turėjo teisę apskaičiuoti (perskaičiuoti) pareiškėjui GPM už 2014 metus ir 5 (2013, 2012, 2011, 2010, 2009 metus) praėjusius metus pagal pavedimą tikrinti;

58.2 tai, kad VMI sprendimais buvo nurodytas sumokėti mažesnio dydžio GPM, nesudaro pagrindo konstatuoti mokesčio perskaičiavimo senaties termino pažeidimo, nes jo taikymas siejamas su perskaičiavimo procedūros pradžia, tai yra pavedimo tikrinti išrašymu. Todėl argumentai dėl mokesčio apskaičiavimo senaties termino pažeidimo nepagrįsti;

58.3 pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, buvo aktyvus nagrinėdamas bylą;

58.4 kadangi byla nagrinėjama ne pirmą kartą, o mokestiniai ginčai trunka nuo 2017 metų, teismas pagrįstai įpareigojo VMI atlikti skaičiavimus pagal 2021 m. balandžio 7 d. ekspertizės aktą ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, sumažino pareiškėjo mokestinę prievolę;

58.5 nustačius, jog sandoris buvo sudarytas su asocijuotu asmeniu, kuriame 100 procentų akcijų valdė pareiškėjo sesuo, o sandoriu nustatyta žemės sklypo dalies kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos, VMI, įvertinusi 2021 m. balandžio 7 d. ekspertizės akte nustatytą pareiškėjų UAB „Eurogeda“ parduoto žemės sklypo dalies rinkos kainą pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, pareiškėjo gautas pajamas, pagrįstai gautas pajamas vertino apmokestinamomis pajamomis;

58.6 pareiškėjas nurodė, kad iš T. Š. perėmė 1/3 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) mainų pagrindu. Nenustačius mokėjimų pagal aptartą sandorį patikrinimo metu pagrįstai, taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas, tai vertinta kaip sudėtinė mainų dalis. Pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjai 2010 m. gavo 157 876,5 Lt apmokestinamųjų pajamų, kurių ½ dalis (78 938,25 Lt) priskirta pareiškėjui;

58.7 mokestinio patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas, lygiomis dalimis su pareiškėja, 2010 m. birželio 8 d. įsigydamas lengvatine kaina iš T. G. 33,6 a žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gavo iš viso 259 966,45 Lt (263 000 Lt gauta pajamų – 3 033,55 Lt šio turto įsigijimo kaina ir kitos su įsigijimu ir perleidimu susijusios išlaidos) pajamas (pajamų natūra), kurių ½ dalis priskirta pareiškėjo apmokestinamosioms pajamoms;

58.8 pareiškėjai nepagrįstai tvirtina, kad Ataskaita neatitinka teisės aktų reikalavimų;

58.9 pareiškėjo ginčijami delspinigiai yra apskaičiuoti už laikotarpį iki VMI Patikrinimo aktų surašymo, kai teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką dar nebuvo atsiradusi. Todėl ginčijamų delspinigių skaičiavimo laikotarpiu 180 dienų terminas nebuvo prasidėjęs ir negalėjo būti pažeistas. Pareiškėjo pateikti delspinigių skaičiavimai yra neteisingi. Pareiškėjui iš viso yra apskaičiuota 15 603,08 Eur GPM delspinigių;

58.10 pareiškėjams buvo paskirtos 30 procentų dydžio GPM baudos. Toks baudų dydis nustatytas, įvertinus pažeidimus, jų mastą bei žalos dydį. Įvertinus Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad pareiškėjai bendradarbiavo su mokesčų administratoriumi, tačiau pavėluotai vykdė VMI nurodymus bei teikė informaciją, mokesčio nesumokėjimu buvo padaryta žala biudžetui ir ji nėra mažareikšmė, pažeidimas nebuvo sąlygotas netyčinių pareiškėjų veiksmų. Todėl paskirta bauda yra teisinga ir proporcinga.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 59. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI sprendimų ir MGK sprendimų, kuriais pareiškėjams papildomai apskaičiuotas GPM ir su juo susijusios sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.

60. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą, tenkino iš dalies pareiškėjo skundą, pakeisdamas MGK sprendimą 2 ir VMI sprendimą 2, patikslindamas pareiškėjo mokestinę prievolę ir su ja susijusias sumas.

61. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacine skunde prašo teismo panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundus. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad VMI nepagrįstai apskaičiavo papildomą mokėtiną GPM ir su juo susijusias sumas, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino mokestinio patikrinimo aplinkybes.

62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

63. Pirmiausiai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde dėsto naujus argumentus, kurių nebuvo nurodę procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui.

64. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas; kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės, kurių jie nebuvo nurodę pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme nebus nagrinėjamos.

65. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundo argumentus dėl pareiškėjams priskaičiuoto GPM perskaičiavimo senaties termino taikymo, nurodė, kad pagal faktinius bylos duomenis mokestinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu pradėtas pagal 2014 m. gegužės 19 d. pavedimą patikrinti GPM apskaičiavimo teisingumą, tad 5 metų senaties terminas nepraleistas, nes GPM galėjo būti perskaičiuojamas už einamuosius 2014 metus ir 5 metus atgal (2009–2013 metus). Pareiškėjos atžvilgiu mokestinis patikrinimas pradėtas 2017 m. rugsėjo 19 d., tad 5 metų aptariamas senaties terminas nepraleistas, nes GPM galėjo būti perskaičiuojamas už einamuosius 2017 metus ir 5 metus atgal (2012–2016 metus).

66. Pareiškėjai apeliaciniame skunde su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigia, kad toks aiškinimas prieštarauja MAĮ 68 straipsnio 1 daliai. Pareiškėjų vertinimu, tiek VMI, tiek ir šią bylą nagrinėjęs teismas atliko perskaičiavimus 2022 metais ir 2023 metais, todėl maksimalus terminas už kurį galėjo būti perskaičiuojami pareiškėjų mokesčiai yra 5 metai atgal nuo šių datų, t. y. atitinkamai iki 2017 metų ir 2018 metų.

67. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjų argumentus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad VMI, vykdydama 2014 m. gegužės 19 d. pavedimą tikrinti Nr. FR0773-190, atliko pareiškėjo 2009–2012 metų laikotarpio GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, kuris buvo įformintas Patikrinimo akte 2; VMI, vykdydama 2017 m. rugsėjo 19 d. pavedimą tikrinti Nr. FR0773-1902, atliko pareiškėjos 2012 metų GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą, kuris buvo įformintas Patikrinimo akte 1. Būtent šių administracinių aktų pagrindu pareiškėjams buvo apskaičiuotas GPM ir su juo susijusios sumos. Vėliau vyko mokestiniai ginčai dėl šių apskaičiuotų sumų.

68. VMI pavedimų tikrinti išrašymo metu galiojusio MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 ir 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1897 redakcijos) buvo nustatyta, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal MAĮ 120 straipsnio 1 dalį mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Atitinkamai šios normos turinys aiškinamas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2236-968/2021). Taigi, pagal 2014 m. gegužės 19 d. išrašytą pavedimą tikrinti mokesčių administratorius turėjo teisę apskaičiuoti (perskaičiuoti) pareiškėjui GPM už 2014 metus (einamieji) ir penkis (2013, 2012, 2011, 2010, 2009 metus) praėjusius metus. Taip pat pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. išrašytą pavedimą tikrinti mokesčių administratorius turėjo teisę apskaičiuoti (perskaičiuoti) pareiškėjai GPM už 2017 metus (einamieji) ir penkis (2016, 2015, 2014, 2013, 2012 metus) praėjusius metus.

69. Kaip matyti iš mokestinio ginčo eigos, mokestinį ginčą nagrinėjusioms institucijoms, buvo teikiami nauji įrodymai susiję su GPM dydžiu. Patikrinimo akte nurodytų mokestinių sumų sumažinimas mokestinio ginčo metu nėra nei mokesčio apskaičiavimas, nei perskaičiavimas MAĮ 68 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad įvertinus mokestinio ginčo nagrinėjimo metu paskirtos ekspertizės metu nustatytą ginčo turto rinkos kainą ir kitus įrodymus apskaičiuoto GPM dydis buvo pakeistas, nesudaro pagrindo konstatuoti mokesčio perskaičiavimo senaties termino pažeidimo. Šiuo atveju pareiškėjai teikia teismui MAĮ 68 straipsnio 1 dalies aiškinimą, kuris prieštarauja teismų praktikai.

70. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl mokesčio apskaičiavimo senaties termino pažeidimo atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.

71. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl turto vertės ir mokesčių dydžio.

72. Pirmiausia pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

73. Aptartas ABTĮ nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. ABTĮ reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). ABTĮ taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

74. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas taisykles ir patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, t. y. iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo teisės taikymui ir atliktam įrodymų vertinimui, dėl to sutinka su teismo motyvais ir jų nebekartoja, o, atsižvelgdamas į pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

75. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su UAB „Eurogeda“ (UAB „Informo“), pažymėtina, kad GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punkte, be kita ko, yra nustatyta, jog neapmokestinamomis yra laikomos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 2 500 Eur.

76. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas kartu su sutuoktine (sutartyje įvardijami kaip pardavėjai) 2012 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Eurogeda“ (UAB „Informo“) pardavė 3600/9000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad įsigytame žemės sklype UAB „Informo“ vykdė ūkinę komercinę veiklą, pastatė daugiabutį–gyvenamąjį namą, pardavė 9 butus.

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog iš pareiškėjų įsigytą žemės sklypo dalį UAB „Informo“ naudojo savo veikloje ir uždirbo pajamas. Taigi, iš sandorio turinio matyti, kad sandoris buvo sudarytas tarp dviejų, savarankiškų civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių šalių: pareiškėjų (santuokoje buvusių fizinių asmenų) ir vieneto (uždarosios akcinės bendrovės). Todėl pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad sandorį pareiškėjas sudarė su asocijuotu asmeniu – savo seserimi, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

78. Pažymėtina, kad bendrovė yra civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, turintis savarankišką teisnumą ir veiksnumą, kurio turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių (akcininkų) turto. Todėl tai, jog vieneto dalyve (akcininke) buvo pareiškėjo sesuo, kuri turi vieneto akcininko teises, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjo (taip pat jo sutuoktinės) iš UAB „Informo“ gautoms pajamoms už parduotą žemės sklypo dalį gali būti taikoma pareiškėjo skunde nurodoma GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punkte nustatyta lengvata, ar pareiškėjo sesuo pagal UAB „Informo“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį gavo pajamas natūra.

79. GPMĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyventojai, GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą, o leidžiamais atskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos sąnaudų sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. GPMĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jei asocijuotų asmenų tarpusavio sandoriuose arba ūkinėse operacijose sudaromos arba nustatomos kitokios sąlygos, negu būtų sudaromos ar nustatomos neasocijuotų asmenų tarpusavio sandoriu arba ūkine operacija, tada bet koks pelnas (pajamos), kuris, jei nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienam iš tų asmenų, bet dėl tokių sąlygų jam nepriskiriamas, gali būti įtraukiamas į to asmens pajamas ir atitinkamai apmokestinamas.

80. Taigi, nustačiusi aplinkybes, jog ginčo sandoris buvo sudarytas su asocijuotu asmeniu, tai yra vienetu, kuriame 100 procentų akcijų valdė pareiškėjo sesuo, o sandoryje nustatyta žemės sklypo dalies kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos, ir įvertinusi pareiškėjų UAB „Eurogeda“ (UAB „Informo“) parduoto žemės sklypo dalies rinkos kainą pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, VMI pagrįstai pakoregavo pareiškėjų gautas pajamas.

81. VMI Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu buvo įpareigota perskaičiuoti pareiškėjams mokėtino GPM ir su juo susijusias sumas pagal 2021 m. balandžio 7 d. ekspertizės akte nurodytą išvadą, kad 3600/9000 dalių 0,9000 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2012 m. gegužės 9 d. buvo 279 000 Eur (962 550 Lt). Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir šioje administracinėje byloje turi prejudicinę galią. Taigi, nustatant ginčo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę VMI privalėjo vadovautis 2021 m. balandžio 7 d. ekspertizės akte nurodyta turto verte.

82. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmetami pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl šio aptarto ginčo sklypo rinkos vertės nustatymo.

83. Kaip matyti iš bylos medžiagos dėl sandorio su T. G. (sklypas (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorius konstatavo, jog pareiškėjas kartu su sutuoktine (pareiškėjai), įsigydami turtą lengvatine kaina, gavo pajamas natūra, kurios turėjo būti deklaruotos ir apmokestintos GPM.

84. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai nepaneigė mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kaip tai numato MAĮ 67 straipsnio 2 dalis.

85. Sistemiškai aiškinant GPMĮ 15 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 15 dį matyti, kad, jeigu mokesčių mokėtojas patikimais ir abejonių nekeliančiais įrodymais nepagrindžia, jog turto įsigijimo kaina atitinka tikrąją rinkos kainą, o turtą lengvatine kaina įsigyja dėl sandorių ir interesų įtakos, tokiu atveju pripažįstama, jog asmuo gavo pajamas natūra.

86. Apeliaciniame skunde nurodomas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas nepagrindžia jame nurodomų aplinkybių dėl turto įsigijimo kainos atitikimo tikrajai rinkos kainai. Lietuvos vyiausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių teisė ir civilinė teisė yra to paties lygio, greta stovinčios teisės sritys, kurios tas pačias faktines aplinkybes vertina iš kitos perspektyvos ir kitų vertybių požiūriu. Sandoriai, jų sudarymas ir galiojimas yra civilinės teisės, o ne viešosios teisės reguliavimo dalykas, t. y. sandorių civilinės teisinės pasekmės bei jų įtaka ūkio subjektų apmokestinimui yra skirtingų teisės šakų reguliavimo dalykai ir negali būti tapatinami (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1040-602/2016; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-856-575/2019; 2019 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-817-575/2019; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje administracinėje byloje Nr. A-4829-556/2020; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-602/2022).

87. Nagrinėjamo ginčo atveju klausimams, ar mokesčių mokėtojas įsigijo turtą už tikrąją rinkos kainą, ar įsigydamas turtą lengvatine kaina gavo pajamas natūra, išspręsti vadovaujamasi viešosios teisės – mokesčių įstatymų – normomis. Todėl tai, jog vykusio civilinio proceso metu ieškovė (T. G.) nepagrindė savo ieškinio dėl sandorio sudarymo suklydimo įtakoje ir pripažinimo negaliojančiu, o Vilniaus apygardos teismas netenkino T. G. ieškinio sandorį pripažinti negaliojančiu, nes nenustatė esminio suklydimo aplinkybių sudarant sandorį, padaręs išvadą, kad „esant sutarčių laisvės principui (CK 6.156 straipsnis), sutarties šalys galėjo susitarti ir dėl mažesnės kainos, nei ginčijamo sandorio žemės sklypo dalies rinkos kaina“, nesudaro pagrindo pripažinti sutartyje nustatytos kainos atitikimą tikrajai rinkos kainai. Vilniaus apygardos teismo sprendimu nebuvo spręstas klausimas dėl ginčytu sandoriu parduoto žemės sklypo dalies atitikimo tikrajai rinkos kainai. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas ir jame padarytos išvados nepaneigia VMI konstatuotų aplinkybių, kad 2010 m. birželio 8 d. sandoryje nustatyta 10 000 Lt žemės sklypo dalies kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos kriterijų.

88. Dėl apeliantų argumentų, kad Ataskaitoje nustatyta sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra netiksli ir neteisinga, pažymėtina, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog individualusis turto vertinimas – turto, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba) nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d.).

89. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba 2018 m. gruodžio 10 d. patikrinimo išvadoje Nr. GT3-106 (9.17)D2-3593 konstatavo, kad Ataskaita atitinka teisės aktų reikalavimus.

90. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Ataskaita nėra nuginčyta teisme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai specialių žinių turinčiais leistinais įrodymais nepagrindė savo teiginio dėl Ataskaitoje pateikto ginčo sklypo tikrosios rinkos kainos įvertinimo nepagrįstumo. Taigi, mokesčių administratorius, nustatydamas tikrąją ginčo sandorio rinkos vertę pagrįstai vadovavosi Ataskaita, bei sprendė, kad dalį ginčo sklypo vertės pareiškėjas apmokėjo, o neapmokėtą turto vertės dalį 263 000 Lt (273 000 Lt – 10 000 Lt) gavo neatlygintinai, taigi pareiškėjai, 2010 m. birželio 8 d. įsigydami lengvatine kaina iš T. G. žemės sklypą, gavo iš viso 259 966,45 Lt (263 000 Lt gauta pajamų – 3 033,55 Lt šio turto įsigijimo kaina ir kitos su įsigijimu ir perleidimu susijusios išlaidos) pajamas (pajamas natūra), kurių nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo GPM.

91. Kaip matyti iš bylos medžiagos, mokesčių administratorius žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis vertino kaip įvykusius mainus, laikydamasis pozicijos, kad pareiškėjas kartu su sutuoktine (pareiškėja), perleisdamas mažesnės vertės turtą, gavo didesnės vertės turtą. Todėl mokesčių administratorius konstatavo, jog pareiškėjas gavo didesnės vertės nekilnojamąjį turtą, todėl įsigyto turto vertė, viršijanti perleisto turto vertę, pripažinta pareiškėjo kartu su sutuoktine (pareiškėja) gautomis pajamomis natūra.

92. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad VMI netinkamai vertino visus tris sandorius kaip sudėtines mainų dalis. Pasak apeliantų, tai nelogiška, nes mainais gali būti pripažįstami tik du sandoriai, trečiasis sandoris turi būti įvertintas kaip atskiras pirkimo–pardavimo sandoris.

93. Dėl šių argumentų pažymėtina, kad CK 6.432 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos, jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei. Taigi, esminis mainų sutarties skirtumas nuo pirkimo–pardavimo sutarties yra tas, jog vietoje perleidžiamos daikto dalies vertės pinigais turto perleidėjas įgyja nuosavybėn konkretų individualiais požymiais apibrėžtą daiktą. Prielaida mainų sutarčiai sudaryti – sutarties šalių ketinimų perleisti vieną turimą konkretų daiktą ir įsigyti kitą, kurį turi kita sutarties šalis, sutapimas.

94. Teisėjų kolegijos vertinimu, civiliniuose teisiniuose santykiuose taikomas sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu, keliais daiktais ar suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo dydį (rūšį). Todėl tai, kad asmuo perleisdamas mainų pagrindu vieną daiktą, mainais gauna kelis daiktus, neprieštarauja mainų prigimčiai. Be to, byloje nėra įrodymų apie mokėjimus pagal aptartus sandorius.

95. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai gavo apmokestinamųjų pajamų dėl faktinių mainų sandorių.

96. Dėl apeliantų argumentų susijusių su ekspertizėmis, pažymėtina, kad pareiškėjams, mokestinio patikrinimo metu nepagrindus aplinkybių, jog pirkimo–pardavimo sutartyse nustatytos nurodytų žemės sklypų kainos atitinka tikrąsias rinkos kainas, mokesčių administratorius šias kainas nustatė, pasitelkdamas specialių žinių turintį asmenį – turto vertintoją (UAB „Krivita“). Kaip jau nustatyta šios teismo nutarties 89 punkte, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo tarnyba konstatavo, kad turto vertintojo UAB „Krivita“ Ataskaita atitinka teisės aktų reikalavimus.

97. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo paskirta ekspertizė ir GPM perskaičiuotas pareiškėjų naudai, t. y. eismas pareiškėjų naudai vadovavosi 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės akte nustatytomis mažesnėmis žemės sklypų vertėmis, nei nustatytos Ataskaitoje.

98. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjų argumentai, ginčijant 2023 m. sausio 10 d. ekspertizės akte nustatytas vertes, nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir specialiomis žiniomis, atmeta juos, kaip teisiškai nepagrįstus.

99. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, jog VMI nepagrįstai delspinigius skaičiavo už didesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Taip pat, kad už 609 dienas turėjo būti apskaičiuoti 5 605,96 Eur delspinigiai vietoje 5 608,89 Eur.

100. Pagal MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktą delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Pagal MAĮ 97 straipsnio 2 dalį aukščiau nurodytu atveju (MAĮ 96 str. 1 d. 2 p.) delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per MAĮ 81 str. 4 d. nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. MAĮ 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti: 1) mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba 2) tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais MAĮ 93 straipsnyje nustatytais pagrindais. Pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalį delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. MAĮ 98 straipsnis reglamentuoja, kad delspinigiai skaičiuojami kiekvieną dieną.

101. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų ginčijami delspinigiai yra apskaičiuoti už laikotarpį iki Patikrinimo aktų surašymo, kai teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką dar nebuvo atsiradusi. Todėl ginčijamų delspinigių skaičiavimo laikotarpiu minėtas 180 dienų terminas nebuvo prasidėjęs ir negalėjo būti pažeistas.

102. Pareiškėjų pateiktas delspinigių skaičiavimas yra neteisingas, nes iš viso yra apskaičiuota 15 603,08 Eur GPM delspinigių.

103. Pažymėtina, kad apskaičiuotoji delspinigių suma (sumos) gali keistis, atsižvelgiant į duomenų pasikeitimus mokesčių apskaitoje, kurie vykdomi teisės aktuose numatytais atvejais, pavyzdžiui, pasibaigus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskundimo terminams atlikus mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymus. Nustačius, kad pareiškėjai, ginčydami delspinigių skaičiavimą, neatsižvelgė ir įvertino šių reikšmingų aspektų, darytina išvada, kad pareiškėjai nenuginčijo jiems apskaičiuotos delspinigių sumos.

104. Apeliantai nesutinka ir su paskirtos baudos dydžiu, kuris, jų vertinimu, yra per didelis, todėl mažintinas.

105. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjams skirtos 30 procentų dydžio GPM baudos. MAĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, baudos skiriamos pagal pažeidimo padarymo metu galiojančius teisės aktus, išskyrus MAĮ 142 straipsnyje nurodytus atvejus. Laikotarpiu iki 2018 m. gruodžio 31 d. (taip pat ir 2012 metais padaryto pažeidimo metu) galiojusios MAĮ 139 straipsnio 1 dalies nuostatos nustatė nuo 10 iki 50 procentų nuo mokesčio sumos skirtinos baudos dydį, kuris priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis, skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Ši MAĮ nuostatų redakcija (galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) nenustatė konkrečių baudos dydį mažinančių (atsakomybę lengvinančių) ir didinančių (atsakomybę sunkinančių) aplinkybių baigtinio sąrašo. Paminėtina ir tai, jog ir Baudų ir delspinigių skaičiavimo metodikoje apibrėžtos tik atitinkamos rekomendacijos dėl baudos dydžio nustatymo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog VMI pažeidė atitinkamas Baudų ir delspinigių skaičiavimo metodikos nuostatas ar vertino aplinkybes, kurios nėra numatytos Baudų ir delspinigių skaičiavimo metodikoje.

106. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis admnistracinis teismas yra išaiškinęs, jog, skiriant baudą už mokesčių įstatymo pažeidimą, turėtų būti imamas sankcijoje numatytos baudos vidurkis (žr., pvz., 2008 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-214/2008), taip pat privaloma atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kurias lemia pažeidimo pobūdis (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1117/2010). Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad pareiškėjai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, tačiau pavėluotai vykdė VMI nurodymus bei teikė informaciją. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad GPM nesumokėjimu biudžetui padaryta žala nėra mažareikšmė, pažeidimas nebuvo nulemtas netyčinių pareiškėjų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus tiek pareiškėjų atsakomybę lengvinančias, tiek sunkinančias aplinkybes, pareiškėjams pagrįstai paskirtos 30 procentų GPM baudos, jų dydis laikytinas teisingu ir proporcingu padarytiems pažeidimams.

107. Teisėjų kolegija pažymi, kad, teismas, vykdydamas konstitucinius įgaliojimus vykdyti teisingumą, turi plačius įgaliojimus spręsti dėl asmens, kuris kreipėsi į teismą, teisių ir pareigų apimties. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atliko perskaičiavimą pareiškėjo atžvilgiu pagal VMI pateiktus paskaičiavimus, nepagrįsti, nes VMI apskaičiuotos GPM sumos sumažinimas yra palankus pareiškėjui ir tokiu atveju teismas turi teisę sumažinti VMI apskaičiuotą GPM sumą.

108. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui yra suteikta teisė pavesti institucijai pakartotinai atlikti tyrimą, tačiau ši teisė pripažintina tiktais atvejais, kai egzistuoja objektyvi būtinybė naujai atlikti tam tikrus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais turėtų būti pašalintos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kliudančios priimti pagrįstą sprendimą dėl kilusio ginčo; teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, paprastai neturėtų įpareigoti atitinkamą instituciją iš naujo atlikti tyrimą ar išnagrinėti skundą, kai byla administraciniame teisme gali būti teisingai ir iš esmės išnagrinėta tiesiog kruopščiai ir visapusiškai įvertinant byloje surinktus įrodymus arba be neproporcingų ir neadekvačių situacijai procesinių priemonių (įvertinant ir poreikį bylas nagrinėti operatyviai, taip pat užtikrinti teisę būti išklausytu) surinkus tam tikrus papildomus duomenis ar įrodymus (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2448/2011; 2011 m. gruodžio 15 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-2277/2011).

109. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad VMI 2023 m. kovo 9 d. pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir pareiškėjo prievolės paskaičiavimą pagal teismo eksperto išvadas. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog nėra būtinybės ištirti ar surinkti naujų įrodymų, o reikia tik įvertintį ir perskaičiuoti prievoles pagal teismo eksperto išvadas. Nustačius, kad byla nagrinėjama ne pirmą kartą, o mokestiniai ginčai trunka jau nuo 2017 metų, darytina išvada, kad tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo VMI atlikti paskaičiavimus pagal teismo eksperto išvadas ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis ekonomiškumo, protingumo, teisingumo ir kriterijais teisėtai ir pagrįstai sumažino pareiškėjo mokestinę prievolę.

110. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas aptarta ir nustatyta, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir buvo aktyvus nagrinėjant bylą.

111. Nors apeliantai išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai, sprendžiant šią bylą ir niekaip nekeičia šioje teismo nutartyje padarytų išvadų.

112. Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pareiškėjų apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir priėmė sprendimą, kuris iš esmės atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus (ABTĮ 87 str.). Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. D. ir A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan