Legislator Case Law & Legislation
d14f745d-ba7f-49c5-bd98-1bc3e441e4ec AI generated

d14f745d-ba7f-49c5-bd98-1bc3e441e4ec · Vilniaus apygardos teismas

Case Number d14f745d-ba7f-49c5-bd98-1bc3e441e4ec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti 2012 m. sausio 11 d. paskolos sutartį Nr. 12-00009 neteisėta ir negaliojančia ab initio; taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 254,88 Eur bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Netenkinus Å¡ių reikalavimų, alternatyviai ieÅ¡kovė prašė:

Legislator headnote

AI generated

d14f745d-ba7f-49c5-bd98-1bc3e441e4ec · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovė UAB „EDS INVEST“ pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į pradinę kreditorę su praÅ¡ymu suteikti 120 000 Lt (34 754,40 Eur) dydžio paskolÄ , kurios paskirtis – refinansavimui ir remonto darbams. IeÅ¡kovė nurodžiusi, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere-kasininke, darbo stažas 10 metų bei UAB (duomenys neskelbtini) barmene, darbo stažas 15 metų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-737-864/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27591-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.4.; 3.3.1.1; 3.3.1.18.4.; 2.8.2.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Irmanto Å ulco, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (apeliantės) A.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. Å . ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei EDS INVEST dėl vartotojo teisių gynimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė A. Å . (toliau ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) EDS INVEST (toliau ir atsakovė), praÅ¡ydama:

1) pripažinti 2012 m. sausio 11 d. paskolos sutartį Nr. 12-00009 neteisėta ir negaliojančia ab initio;

2) taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 254,88 Eur bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Netenkinus Å¡ių reikalavimų, alternatyviai ieÅ¡kovė prašė:

1) pripažinti 2012 m. sausio 11 d. paskolos sutarties Nr. 12-00009 sÄ lygÄ dėl delspinigių nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio;

2) taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės sumas, kurios priskaičiuotos kaip delspinigiai;

3) atleisti ieškovę nuo 11 169,98 Eur pelno palūkanų pagal 2012 m. sausio 11 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00009 mokėjimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. PaaiÅ¡kino, kad 2012 m. sausio 11 d., susiklosčius sunkiai finansinei situacijai po ieÅ¡kovės sutuoktinio mirties, ieÅ¡kovė ir pradinė kreditorė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau ir pradinė kreditorė) sudarė Paskolos sutartį Nr. 12-00009 (toliau ir Paskolos sutarties), kurios pagrindu ieÅ¡kovei suteikta 34 900 Eur paskola, tačiau realiai visos sumos ieÅ¡kovė negavo, nes pagal Paskolos sutarties 6.3 punktÄ , už 1/10 paskolos sumos privalėjo įsigyti kredito unijos pajų.

Nurodė, kad bankrutavus pradinei kreditorei, įsigytas pajus tapo bevertis, nors palÅ«kanos skaičiuojamos nuo visos paskolos sumos. Pagal Paskolos sutarties 2.2 punktÄ , paskolos grÄ Å¾inimo terminas buvo 2027 m. sausio 25 d., o pagal 2.4 punktÄ , paskola buvo skirta refinansavimui ir bÅ«sto remontui. Nurodė, kad pagal Paskolos sutarties 2.14 punktÄ , paskolos grÄ Å¾inimas užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu, todėl ieÅ¡kovė įkeitė jai ir jos sÅ«nui priklausantį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. sausio 12 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ .

Paskolos sutarties 2.6 punkte nustatyta 8 procentų palÅ«kanų norma, o 2.15 punkte – 0,2 proc. dydžio delspinigiai, mokėtini už kiekvienÄ pradelstÄ mokėjimo dienÄ (6.8 punktas). Pažymėjo, kad pastarosios sÄ lygos buvo standartinės sÄ lygos, dėl kurių ieÅ¡kovė negalėjo derėtis. Pagal Paskolos sutarties 2.13 punkte įtvirtintÄ mokėjimo tvarkaraÅ¡tį, kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų įmokų suma sudaro 57 299,96 Eur (34 900 Eur kreditas + 22 339,96 Eur palÅ«kanos). IeÅ¡kovė pateikė savo atliktų mokėjimų grafikÄ , pagal kurį ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ ieÅ¡kovė buvo gražinusi 35 154,88 Eur sumÄ , t. y. 254,88 Eur daugiau, nei buvo gavusi.

Nurodė, kad pradinė kreditorė ieÅ¡kovės mokumÄ vertino pagal praÅ¡ymÄ vartojimo paskolai gauti, kuriame ieÅ¡kovė pateikė duomenis apie savo Å¡eimyninę padėtį, iÅ¡laikytinių skaičių, darbovietes, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus kitam, Nordea bankui, turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Pasak ieÅ¡kovės, 2020 m. gegužės 20 d. pradinės kreditorės nemokumo administratorė pranešė apie reikalavimo teisių pagal Paskolos sutartį perleidimÄ atsakovei. IeÅ¡kovės teigimu, ji pagal galimybes vykdė mokėjimus, tačiau 2019 m. pabaigoje atsakovės atstovai, kurie taip pat atstovavo ir pradinę kreditorę, pabandė prieÅ¡ terminÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį bei kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo ir priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto buto.

IeÅ¡kovės atstovas pateikė notarui 2019 m. gruodžio 6 d. praneÅ¡imÄ dėl kreditorės reikalavimų nepagrįstumo, o 2019 m. gruodžio 31 d. notaras informavo, kad vykdomasis įraÅ¡as nebus atliekamas. Å alys savo iniciatyva vedė derybas siekiant suÅ¡velninti paskolos sÄ lygas dėl delspinigių bei palÅ«kanų, tačiau nesėkmingai.

3. IeÅ¡kovė, grįsdama ieÅ¡kinio reikalavimus nurodo, kad Paskolos sutarties 2.15 punkte nustatytas delspinigių dydis (0,2 proc.) yra 4 kartus didesnis nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau ir VKÄ®) nustatytas maksimalus leistinas netesybų dydis (0,05 proc.), todėl Å¡i sÄ lyga pripažintina nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio bei taikytina restitucija ieÅ¡kovės naudai priteisiant sumÄ , kuri priskaičiuota kaip delspinigiai. Nurodė, kad sudarant Paskolos sutartį ieÅ¡kovės darbo užmokestis sudarė 1814 Lt (525 Eur), todėl ieÅ¡kovė turėjo atiduoti apie 60,63 proc. savo mėnesio pajamų, o 2013 m. laikotarpiu ieÅ¡kovė kas mėnesį turėjo mokėti nuo 441 Eur iki 418 Eur, kas sudarė 82 proc. ieÅ¡kovės pajamų.

IeÅ¡kovės manymu, pradinė kreditorė nesilaikė sÄ Å¾iningo ir atsakingo skolinimo principų, o pasinaudodama sunkia ieÅ¡kovės finansine padėtimi, privertė sudaryti paskolos sutartį nesÄ Å¾iningomis sÄ lygomis, mokant palÅ«kanas, kurios neproporcingos ieÅ¡kovės finansinėms galimybėms. Nurodė, kad Paskolos sutarties sÄ lyga dėl palÅ«kanų yra nesÄ Å¾ininga ieÅ¡kovės atžvilgiu, ji negali bÅ«ti ieÅ¡kovei taikoma ab initio. Kita vertus, ieÅ¡kovė teigia, kad Paskolos sutarties sÄ lyga, nustatanti palÅ«kanų normÄ gali bÅ«ti modifikuojama, sumažinant pelno palÅ«kanas, kadangi palÅ«kanos neatitinka Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2002 m. rugsėjo 10 d.

įstatymo Nr. IX-1068 redakcija, galiojusi paskolos suteikimo metu) įtvirtinto atsakingo skolinimosi principo bei Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu patvirtintų atsakingojo skolinimo nuostatų. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovės negalėjimas tinkamai vykdyti prievolę atsakovei yra susijęs su nepagrįsta palÅ«kanų apimtimi. Pasak ieÅ¡kovės, įvertinus, kad sÄ lyga, apibrėžianti palÅ«kanas yra pagrindinį sutarties dalykÄ apibrėžianti sutarties sÄ lyga, jos neatitiktis įstatymo reikalavimui, jeigu jis lemia sÄ lygos nesÄ Å¾iningumÄ , neleidžia iÅ¡saugoti vartojimo kredito sutarties, nes be Å¡ios sutarties sÄ lygos vartojimo kredito sutartis toliau negalėtų galioti ir tokiu atveju visa sutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia bei taikoma restitucija.

4. Atsakovė UAB „EDS INVEST“ pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į pradinę kreditorę su praÅ¡ymu suteikti 120 000 Lt (34 754,40 Eur) dydžio paskolÄ , kurios paskirtis – refinansavimui ir remonto darbams. IeÅ¡kovė nurodžiusi, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere-kasininke, darbo stažas 10 metų bei UAB (duomenys neskelbtini) barmene, darbo stažas 15 metų.

IeÅ¡kovė nurodžiusi, kad tuo metu turėjo įsipareigojimų Nordea Bank Finlandia Plc: vartojimo paskolÄ , įsipareigojimo likutis buvo 49 332,50 Lt (14 287,68 Eur). Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė nurodė, kad jos vidutinės mėnesio pajamos yra 5314 Lt (1539,04 Eur). Atsakovė nurodė, kad IeÅ¡kovei nepadengus įsiskolinimo pagal pradinės kreditorės 2019 m. rugpjūčio 29 d. įspėjimÄ , pradinė kreditorė 2019 m. rugsėjo 19 d. pranešė ieÅ¡kovei apie Paskolos sutarties pažeidimÄ ir įspėjimÄ dėl sutarties nutraukimo.

PraneÅ¡imo pateikimo dienÄ ieÅ¡kovės įsipareigojimai sudarė 16 777,82 Eur (11 831,66 Eur negrÄ Å¾into kredito dalis, 178,14 Eur palÅ«kanų, 4768 Eur delspinigių). Pradinė kreditorė pareikalavo padengti pradelstus įsipareigojimus ne vėliau kaip 2019 m. spalio 29 d.; ieÅ¡kovei neatsiskaičius, 2019 m. lapkričio 6 d. pradinė kreditorė kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo. Atsakovės teigimu, po praÅ¡ymo notarui pateikimo tarp Å¡alių kurį laikÄ vyko derybos, Å¡alys derėjosi dėl delspinigių normos sumažinimo iki 0,05 proc.

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad pagal Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 16 straipsnio 6 dalį (toliau ir SNTSKÄ®), kredito gavėjui gali bÅ«ti taikomos netesybos, nedidesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Nepaisant to, pradinė kreditorė perskaičiavo ieÅ¡kovei tenkančius mokėti delspinigius ne tik nuo 2017 m. liepos 1 d., o už visÄ skolos grÄ Å¾inimo laikotarpį. Tokiu bÅ«du gavosi, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai buvo priskaičiuoti ir delspinigių per visÄ Paskolos sutarties laikotarpį paskirstyta viso 4867,91 Eur, visÄ delspinigių sumÄ padalino iÅ¡ 4 (4867,91 Eur/4=1216,98 Eur).

Nurodė, kad likusi suma, t. y. 3650,93 Eur, buvo panaudota pradelstos paskolos dalies padengimui. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad pradinės kreditorės ir ieÅ¡kovės derybos vyk iki 2020 m. sausio mėn., o 2020 m. gegužės 12 d. ieÅ¡kovė informuota apie reikalavimo perleidimÄ atsakovei. Teigė, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė ieÅ¡kovei įspėjimÄ ir nurodė, jog pradelsti įsipareigojimai iÅ¡ viso sudarė 18 453,19 Eur. Pažymėjo, kad delspinigiai buvo skaičiuojami taikant 0,05 proc. dydį ir už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

5. Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja pripažinti nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia Paskolos sutarties sÄ lygÄ dėl delspinigių, nes jie buvo perskaičiuoti taikant 0,05 proc. normÄ bei sumažinti ankstesni delspinigiai, paskaičiuoti taikant 0,2 proc. dydžio normÄ . Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , SNTSKÄ® 16 straipsnio 6 dalis dėl maksimalaus netesybų dydžio taikytina tik nuo įstatymo įsigaliojimo t. y. 2017 m. liepos 1 d., tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju delspinigiai perskaičiuoti nuo pat Paskolos sutarties sudarymo.

Atsakovė nesutiko, kad pažeidė atsakingo skolinimosi principÄ , kadangi ieÅ¡kovė pateiktame praÅ¡yme dėl paskolos patvirtino, kad jos praÅ¡yme pateikta informacija yra teisinga ir iÅ¡sami, o pagal pateiktÄ informacijÄ pradinė kreditorė priėmė teigiamÄ sprendimÄ dėl paskolos suteikimo. Teigė, kad nustačius, jog pradinė kreditorė netinkamai įvertino ieÅ¡kovės kreditingumÄ , bus nustatyta ir ieÅ¡kovės kaltė – melagingos informacijos pateikimas. Pabrėžė, kad vienintelė galima teisinė pasekmė Å¡iuo atveju galėtų bÅ«ti atsakovė netaikytų kompensacinių palÅ«kanų ir/ar netesybų, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės nebuvo reikalaujama kompensuojamųjų palÅ«kanų, o mažinti mokėjimo palÅ«kanas nėra teisinio pagrindo.

Nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktÄ informacijÄ , ieÅ¡kovės įsipareigojimai pradinei kreditorei nevirÅ¡ijo 40 proc. ieÅ¡kovės pajamų, todėl kreditingumas atliktas tinkamai. Atsikirsdama į ieÅ¡kinio argumentus dėl palÅ«kanų neteisėtumo, atsakovė nurodė, kad Paskolos sutartimi Å¡alys susitarė dėl 8 proc. metinės palÅ«kanų normos, o tai laikytina protinga ir sÄ Å¾ininga palÅ«kanų norma, įvertinus, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į pradinę kreditorę dėl jau esamos paskolos refinansavimo ir papildomai paprašė didesnės sumos nei reikalinga refinansavimui.

6. IeÅ¡kovė dublike nurodė, kad nesutinka, jog su atsakove, kad vertinant ieÅ¡kovės mokumÄ jos mėnesinės pajamos buvo 5314 Lt (1539,04 Eur). IeÅ¡kovė teigė nei vienam kreditoriui nenurodžiusi, kad turi nereguliarių 3500 Lt (1014 Eur) pajamų. Nurodė, kad naujas delspinigių skaičiavimas pateiktas tik inicijavus civilinę bylÄ , o 3651 Eur skolos paskirstymas atliktas nepraneÅ¡us ieÅ¡kovei. Nesutiko su delspinigių perskaičiavimo tvarka, kadangi laiku neatliktas delspinigių perskaičiavimas lėmė kitas iÅ¡augusias sumas, be to, pradinės kreditorės veiksmai patvirtina, kad atsakovė neteisingai skaičiavo delspinigius, todėl atitinkama Paskolos sutarties laikytina nesÄ Å¾ininga. IeÅ¡kovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį dėl delspinigių paskaičiavimo.

7. Atsakovė triplike iÅ¡ esmės palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

8. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas A. P. nurodė, kad byloje atlikta ekspertizė patvirtino, jog ne ieÅ¡kovė pateiktame praÅ¡yme vartojimo paskolai gauti įrašė skaičius 3500 ir 5314. Nurodė, kad liudytojas J. Č., dalyvavęs ieÅ¡kovei pildant praÅ¡ymÄ , neprisiminė, ar jis padėjo pildyti ieÅ¡kovei dokumentus. Pati ieÅ¡kovė niekada su liudytoju nebendravo, kartu anketos nepildė ir neteikė tokių duomenų apie neva gaunamas 3500 Lt papildomas pajamas. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovei neiÅ¡galint mokėti 110 Eur Nordea bankui, akivaizdu, kad ji negalės sumokėti 400 Eur pradinei kreditorei, kuri, atstovo manymu, siekė neteisėtos naudos. Teigė, kad atsakovė neįrodė, iÅ¡ kur ieÅ¡kovė gavo 3500 Lt nereguliarių pajamų.

9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas L. V. paaiškino, kad prašyme vartojimo paskolai gauti skaičius 3500 ir 5317 galimai įrašė pradinės kreditorės darbuotojas, kadangi buvo tokia praktika. Pažymėjo, kad iki šios bylos iškėlimo, ieškovė niekada šių duomenų neginčijo. Ieškovė pažeidinėjo sutartį, jos tinkamai nevykdė, praleidinėjo mokėjimus, ko ji ir pati neginčija. Atkreipė dėmesį, kad liudytojas nurodė, jog pradinės kreditorės darbuotojai jokių skaičių patys neišgalvoja, o remiasi tik kliento žodžiais.

10. Liudytojas J. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba kredito unijoje „Taupa“, o prieÅ¡ tai, nuo 2011 m. iki 2013 m. dirbo pradinėje kreditorėje. PaaiÅ¡kino, kad klientai paskolai gauti atneÅ¡davo paraiÅ¡kas ir reikiamus dokumentus. Nurodė, kad nežino, ar Å¡iuo konkrečiu atveju paraiÅ¡ka buvo užpildyta unijoje, ar atsineÅ¡ta jau užpildyta. Duomenys nurodyti paraiÅ¡koje nėra pagrindas suteikti ar nesuteikti paskolÄ . Nurodė, kad vizualiai panaÅ¡u, jog skaičiai 3500 ir 5317 paraiÅ¡koje įraÅ¡yti jo ranka.

PaaiÅ¡kino, kad bÅ«na klientų, kurie pradeda pildyti paraiÅ¡kas ir pradėję pildyti lenteles, jiems atsiranda neaiÅ¡kumų, todėl liudytojas ir galėjo padėti užpildyti. Nei viena paskola neiÅ¡duodama vien tik praÅ¡ymo pagrindu, visada tikrinami faktiniai duomenys. PraÅ¡yme „Kitos nereguliarios pajamos“ yra suprantamos kaip, pavyzdžiui, kito turto pardavimas, kitokios gautos sumos ir pan. Padėdami užpildyti klientui paraiÅ¡kas, darbuotojai įraÅ¡ydavo tik tai, kÄ nurodydavo pats klientas, patys nieko neiÅ¡galvodavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prisiteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 5463,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

12. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės (pradinės kreditorės) sudaryta Paskolos sutartis laikytina vartojimo sutartimi. Spręsdamas dėl to, ar pradinė kreditorė tinkamai įvertino ieÅ¡kovės kreditingumÄ , teismas visų pirma nurodė, kad nesutinka, jog paskolos sudarymo metu ieÅ¡kovės pajamos buvo 525 Eur. Pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovės pajamos buvo didesnės nei teigė ieÅ¡kovė. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. (sumokant 35 154,88 Eur sumÄ ), ieÅ¡kovės atlikti mokėjimai buvo intervale nuo 80 Eur iki 4052,24 Eur.

Teismas nustatė, kad 2012 m. atlikti trys mokėjimai bendrai 947,14 Eur sumai. 2013 m. birželio mėn. ieÅ¡kovė atliko tris mokėjimus bendrai 953,06 Eur sumai, o 2013 m. rugpjūčio 5 d. ieÅ¡kovė sumokėjo jos pajamas virÅ¡ijančiÄ sumÄ t. y. 1385,88 Eur. 2013 m. rugsėjo 10 d. ieÅ¡kovė vėl sumokėjo jos pajamas virÅ¡ijančiÄ 606,33 Eur sumÄ . Teismas taip pat nustatė, kad ir vėlesniu laikotarpiu, ieÅ¡kovė mokėjo jos deklaruojamas pajamas virÅ¡ijančias sumas: 2014 m. balandžio 14 d.

– 4052,24 Eur; 2015 m. gegužės 21 d. ir 25 d. – po 500 Eur (viso 1000 Eur); 2016 m. gegužės 31 d. atliktas 2000 Eur mokėjimas, o 2016 m. birželio 2 d. ir 16 d. – po 250 Eur (viso 500 Eur) mokėjimai; 2017 m. sausio 19 d. ir 23 d. mokėjimai bendrai 600 Eur sumai; 2018 m. spalio 1 d. ir 15 d. bendrai 650 Eur sumai, 2018 m. lapkričio 16 d. ir 22 d. – viso bendrai 850 Eur sumai; 2019 m. sausio 15 d. ir 28 d. – bendrai 680 Eur sumai, 2019 m. kovo 16 d. ir 26 d. – bendrai 710 Eur sumai, 2019 m. gegužės 6 d. ir 30 d.

– 730 Eur sumai, 2019 m. rugpjūčio 20 d. – 600 Eur sumai, 2019 m. spalio 4 d., 22 d. ir 29 d. – 940 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 2 d., 23 d. ir 26 d. –1040 Eur sumai; 2020 m. sausio 25 d. ir 27 d. – 590 Eur sumai, o nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn., kiekvienÄ mėnesį mokėjo po 640 Eur. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė atliko ir kitokius, mažesnių sumų, mokėjimus. Teismas sprendė, kad jau nuo 2013 m. ieÅ¡kovės mokėjimai buvo ženkliai virÅ¡ijantys deklaruojamas 525 Eur pajamas.

13. Teismas pažymėjo, kad Paskolos sutartimi ieÅ¡kovė siekė ne tik refinansuoti savo skolinius įsipareigojimus kitai kredito įstaigai, bet ir skolinosi papildomai gana ženkliÄ sumÄ remonto darbams atlikti (apie 70 000 Lt), kuri buvo didesnė nei refinansuojama suma, kas patvirtina, jog ieÅ¡kovė turėjo suvokti kokios yra jos pajamos bei kokios yra jos galimybės skolintis ir grÄ Å¾inti. Papildomai pažymėjo, kad ieÅ¡kovė Paskolos sutarties sudarymo metu buvo apie 47 metų amžiaus asmuo, turinti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , 10 metų buhalterinio darbo patirties. Akcentavo, kad duomenų tikrumÄ praÅ¡yme vartojimo paskolai gauti, kuriame buvo įraÅ¡ai dėl 5314 Lt ir 3500 Lt sumų, ieÅ¡kovė ginčija tik dabar, nors turėjo galimybę juos ginčyti pasiraÅ¡ydama ginčo sutartį ar iÅ¡ karto po jos pasiraÅ¡ymo, kad reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę susipažinti su visu Paskolos sutarties turiniu, sÄ lygomis bei jas įsivertinti.

14. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė 2013 m. birželio 28 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 15A1318051451-20 su AB SEB bankas dėl 4738,68 Lt sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) refinansavimo. Dalyje Kredito gavėjo garantijos dėl pateiktos informacijos teisingumo, 3 punktu ieÅ¡kovė bankui patvirtino, kad „ji neturi jokių kitų finansinių įsipareigojimų pagal kredito, lizingo ar kitokio finansavimo sutartis, sudaromas su kitomis įmonėmis, kredito įstaigomis, ar fiziniais asmenimis, taip pat įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal garantijų, laidavimo, hipotekos ar įkeitimo lakÅ¡tus ar kitokio panaÅ¡aus pobÅ«džio sutartis <...>, apie kurias ji raÅ¡tu informavo bankÄ iki sutarties sudarymo“; 4 punktu ieÅ¡kovė patvirtino, „kad jos visa bankui pateikta informacija yra iÅ¡sami, tiksli ir neklaidinanti, o pateikti dokumentai yra tikri (autentiÅ¡ki), teisėti ir galiojantys bei pasiraÅ¡yti dokumentuose nurodytų asmenų“.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, prieÅ¡ sudarydama 2013 m. birželio 28 d. sutartį su AB SEB bankas, nepaisė Paskolos sutarties 6.9 punktu prisiimto įsipareigojimo, kad „be raÅ¡tiÅ¡ko unijos sutikimo, kol bus grÄ Å¾inta paskola, savo ar individualios įmonės vardu (jei paskolos gavėjas yra jos savininkas) neimti paskolų iÅ¡ kitų kredito įstaigų ar kitų fizinių asmenų bei juridinių asmenų, o taip pat neprisiimtų įsipareigojimų, galinčių turėti įtakos paskolos pagal sutartį grÄ Å¾inimui“.

15. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė, sudarydama Paskolos sutartį su pradine kreditore siekė ne tik refinansuoti ankstesnę kredito sutartį, bet ir gauti papildomų lėšų remonto darbams. Todėl teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė turėjo didesnes pajamas nei teigė, o tai, kad ieÅ¡kovė galimai neteikė teisingos informacijos pradinei kreditorei, patvirtina byloje nustatytas faktas, jog tai nėra atsitiktinumas, kadangi ieÅ¡kovė, sudarydama sutartį su AB SEB bankas, taip pat pateikė iÅ¡ esmės klaidingÄ informacijÄ , nuslėpdama Paskolos sutarties sudarymÄ su pradine kreditore.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė buvo tinkamai supažindinta su Paskolos sutarties sÄ lygomis, o pačios sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir suprantamos, taigi atitinka skaidrumo principÄ . IeÅ¡kovė, kaip vidutiniÅ¡kai apdairi vartotoja (bonus pater familias), įvertinant jos amžių bei ilgametę buhalterinę patirtį, galėjo suprasti sutarties sÄ lygas ir privalėjo elgtis rÅ«pestingai, tačiau taip nesielgė, todėl ieÅ¡kovei tinkamai nevykdant pareigos atskleisti atsakovui teisingÄ informacijÄ , kilo atitinkamos teisinės pasekmės.

16. Spręsdamas dėl delspinigių teismas nurodė, kad pradinė kreditorė 2019 m. gruodžio 12 d. perskaičiavo ieÅ¡kovei delspinigius iÅ¡ 0,2 proc. iki 0,05 proc. ir su tuo ieÅ¡kovė sutiko, jų neginčijo, o tai atitinka Paskolos sutarties 24 punkto nuostatÄ , jog Å¡alys gali daryti sutarties pakeitimus. Teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad iÅ¡ pradžių susitartas netesybų dydis buvo pažeidžiantis įstatymo normÄ ir, jei ne ginčo Å¡alių naujas susitarimas dėl naujo netesybų dydžio, jis galėtų bÅ«ti pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinys pateiktas 2020 m. rugsėjo mėn. todėl klausimas dėl delspinigių tarp Å¡alių buvo iÅ¡spręstas dar iki inicijuojant civilinę bylÄ ir jis iÅ¡spręstas ieÅ¡kovės naudai bei atitinka įstatymo normÄ . Dėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti senaties terminÄ netesyboms teismas sprendė, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu nustatyta, jog sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas ieÅ¡kiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) iÅ¡ieÅ¡kojimo, tačiau Å¡iuo atveju atsakovė nepareiÅ¡kė byloje prieÅ¡ieÅ¡kinio, kurio bÅ«tų reiÅ¡kiamas reikalavimas ieÅ¡kovei dėl netesybų priteisimo, todėl šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė.

17. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavo atleisti nuo pelno palÅ«kanų mokėjimo, teismas, įvertinęs Paskolos sutarties bendrųjų ir specialiųjų sÄ lygų turinį, nustatė, kad Å¡alys individualiai susitarė dėl pelno palÅ«kanų, kurios mokamos už naudojimÄ si paskolintais pinigais mokėjimo iki paskolos grÄ Å¾inimo paskolos davėjui. Teismas vertino, kad toks susitarimas nėra draudžiamas ir atitinka įstatyminį reglamentavimÄ bei teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus. Nenustatyta, kad Paskolos sutartis bÅ«tų nutraukta, nors ieÅ¡kovei buvo siųsti įspėjimai dėl sutarties nutraukimo.

Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad paskolos grÄ Å¾inimo terminas nėra suėjęs, paskolos grÄ Å¾inimo terminas nustatytas iki 2027 m. sausio 25 d., taigi, ginčo Å¡alis ir toliau sieja sutartiniai paskoliniai santykiai. Teismas nesutiko su ieÅ¡kove, kad paskolÄ suteikusi pradinė kreditorė netinkamai įvertino ieÅ¡kovės kreditingumÄ ir yra pagrindas taikyti VKÄ® 8 straipsnio 6 dalyje nustatytas pasekmes (vartojimo kredito gavėjui netaikomos netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo) bei mažinti vartojimo kredito kainÄ pagal VKÄ® 21 straipsnio 3 dalį, todėl reikalavimÄ dėl atleidimo nuo 11 169,98 Eur pelno palÅ«kanų atmetė.

18. Pirmosios instancijos teismas atskirai pasisakė dėl 2021 m. birželio 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11-236(21), 11-1357(2) iÅ¡vados, kurioje nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 7 d. praÅ¡yme vartojimo paskolai gauti, suraÅ¡ytame Lietuvos kredito unijos blanke, antro lapo dalyje „Bendros Å¡eimos pajamos ir iÅ¡laidos (esamos ir planuojamos paskolos laikotarpiui)“ eilutėje „Kitos nereguliarios pajamos (70 proc.)“, įraÅ¡Ä â€ž3500“ bei eilutėje „Viso A.“ įraÅ¡Ä â€ž5314“ parašė ne A.

Å . Teismas sprendė, kad nepaisant to, jog byloje atliktos teismo raÅ¡ysenos ekspertizės aktu konstatuota, jog minėtame praÅ¡yme pasirašė ne ieÅ¡kovė, pažymėtina, kad ieÅ¡kovei praÅ¡ymo vartojimo paskolai gauti turinys, įskaitant skaičius 5314 ir 3500, buvo žinomas praÅ¡ymo sudarymo dienÄ , kadangi Å¡is praÅ¡ymas patvirtintas ieÅ¡kovės paraÅ¡u. Be to, ieÅ¡kovė, kartu su ieÅ¡kiniu pateikė minėtÄ praÅ¡ymÄ , kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė šį dokumentÄ turėjo, o tai reiÅ¡kia, kad buvo su jo tekstu susipažinusi ir pati patvirtinusi pasiraÅ¡ytinai, t. y. ieÅ¡kovė jau pasiraÅ¡ymo dienÄ Å¾inojo, kad ne ji įrašė skaičius 5314 ir 3500.

Byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė iki 2020 m. rugsėjo mėn., kuomet kreipėsi į teismÄ , bÅ«tų reiÅ¡kusi pretenzijas pradinei kreditorei ar atsakovei dėl praÅ¡yme nurodytų duomenų, juolab, kad Paskolos sutarties 24 punktas numatė sutarties sÄ lygų pakeitimo galimybę. Teismas, įvertinęs byloje apklausto liudytojo paaiÅ¡kinimus, sprendė, jog jo įvardytos aplinkybės realiai galėjo bÅ«ti. Be to, ieÅ¡kovės atlikti mokėjimai rodo, kad ji galėjo turėti nereguliarių pajamų ir atitinkamai jas nurodyti paskolos davėjui, todėl tai, kad praÅ¡yme įraÅ¡ytos sumos 5314 ir 3500 buvo įraÅ¡ytos ne ieÅ¡kovės ranka, nesudaro pagrindo teigti, jog Å¡ios sumos neatitiko ieÅ¡kovės nurodytų duomenų, reikalingų pildant paraiÅ¡kÄ paskolai gauti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 19. IeÅ¡kovė (apeliantė) A. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

20. Apeliantės manymu, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jame nesilaikyta aukÅ¡tesnių teismų suformuotų iÅ¡aiÅ¡kinimų. Pažymi, kad Paskolos sutarties sÄ lygos ir sudarymo aplinkybės yra panaÅ¡ios kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. e2A-546-943/2019 vertintos sutarčių sÄ lygos, Å¡iose bylose aukÅ¡tesnės instancijos teismai ginÄÄ iÅ¡sprendė vartotojo naudai.

21. Apeliantės teigimu, teismas padarė teisės taikymo klaidÄ , tiesiogiai taikant VKÄ® bei aiÅ¡kinat, kad Paskolos sutarties sudarymo ir jos keitimų metu dar negaliojo Lietuvos banko valdybos 2013 m. kovo 19 d. Nr. 03-62 nutarimu patvirtinti Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai. Tai, kad Paskolos sutartis yra vartojimo sutartis nereiÅ¡kia, kad taikytinas VKÄ®, nes jo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad Å¡is įstatymas netaikomas kredito sutartims, užtikrintoms nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), kaip kad yra nagrinėjamu atveju.

Pažymi, kad Paskolos sutarties sudarymo metu galiojo Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte (2002 m. rugsėjo 10 d. įstatymo Nr. IX-1068 redakcija) įtvirtintas atsakingo skolinimo principas, be to, Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų (2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 03-175 redakcija, galiojusi paskolos suteikimo metu) 16 punkte nustatyta, kad kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų įmokų sumÄ iÅ¡ kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens (namų Å«kio) pajamų, kurias kredito įstaiga pripažįsta tvariomis.

Nurodė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė turėjo atiduoti vidutiniÅ¡kai 60,63 proc., o 2013 m. net 82 procentus pajamų, todėl nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės netinkamai įvertintos aplinkybės iÅ¡ esmės nulėmė apeliantės negalėjimÄ tinkamai ir laiku įvykdyti prievoles.

22. Pasak apeliantės, nors teismas nurodė, jog vartotojo deklaruoti duomenys turi bÅ«ti patvirtinti raÅ¡ytiniais įrodymais, tačiau kita vertus teigė, kad pradinė kreditorė, įvertinus ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, kurie nepatvirtinti raÅ¡ytiniais įrodymais, priėmė teigiamÄ sprendimÄ skolinti. Teismas neįžvelgė Å¡iuose veiksmuose kredito davėjo pareigų pažeidimo. Pažymi, kad teismo nurodyti „raÅ¡ytiniai bylos duomenys“, jog ieÅ¡kovės vidutinės mėnesio pajamos sandorio sudarymo metu sudarė 5314 Lt (1539,04 Eur), yra tik teismo nenustatyto asmens įraÅ¡ytas skaičius „5314“ į praÅ¡ymÄ paskolai gauti. Savo ruožtu apeliantė nurodo, jog net jeigu ji ir bÅ«tų nurodžiusi tokius skaičius, tai turėjo juos pagrįsti raÅ¡ytiniais dokumentais, kuriuos turėjo pateikti pradinei kreditorei, be to, apeliantė nuosekliai viso ginčo metu neigė tokius skaičius.

23. Apeliantė laikosi pozicijos, kad jos pajamos buvo 1814 Lt (525 Eur), be to, jokių raÅ¡ytinių dokumentų apie kitas ieÅ¡kovės pajamas (3500 Lt) byloje nėra, tuo tarpu liudytojas J. Č. nepatvirtino, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų teikusi duomenis apie kitas pajamas (3500 Lt). Liudytojas netgi pažymėjo, jog dokumentais nepatvirtintų skaičių įraÅ¡ymas į praÅ¡ymÄ paskolai gauti, negali bÅ«ti pagrindu paskolos suteikimui. Nepaisant to, teismas savo iÅ¡vadas bendro pobÅ«džio liudytojo teiginiu, jog yra buvę atvejų, kai unijos darbuotojai padėdavę klientams pildyti paraiÅ¡kas ir įraÅ¡ydavę kliento nurodomus duomenis, tačiau duomenų neklastodavę. Apeliantės manymu tai nėra įrodymas, kad ieÅ¡kovė nurodė kažkam įraÅ¡yti skaičius „3500“ ir „5314“ į jos praÅ¡ymÄ paskolai gauti.

24. Apeliantė nesutinka su teismo išvada dėl kitų pajamų turėjimo, nes tam tikrais mėnesiais atliko atskirus mokėjimus, didesnius už jos mėnesinį darbo užmokestį. Paaiškina, kad teismo aptariamos sumos yra mokėtos iš tos pačios 2012 m. sausio 11 d. gautos paskolos likučių arba iš kitur pasiskolintų sumų, pavyzdžiui iš AB SEB banko paskolos. Nurodo, kad sumos, viršijančios ieškovės darbo užmokestį, mokėtos iš šaltinių, kurie negali būti vertinami kaip tvarios kitos ieškovės pajamos.

Pažymi, kad klausimas, kokiems tikslams skirta ginčo paskola nėra esminis, tačiau atkreipia dėmesį, kad teismas turėjo suvokti, jog jeigu Nordea bankui ieÅ¡kovės įmokai esant 110 Eur kas mėnesį, ieÅ¡kovė susidÅ«rė su sunkumais ir ieÅ¡kojo refinansavimo, tai pradinė kreditorė turėjo suprasti, jog suteikia paskolÄ , kurios skolininkė negalės grÄ Å¾inti, todėl pradinė kreditorė siekė neteisėtai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ įkeisto skolininkės nekilnojamojo turto bei siekė kitos neteisėtos naudos sau (pajaus ar kitokiu pavidalu).

Pabrėžia, kad iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos informacijos žinoma, jog Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tarnyba pradėjo tyrimÄ dėl to, kad pradinės kreditorės paskolų portfelis, kurio sudėtinė dalis ir reikalavimas ieÅ¡kovei, naujajai kreditorei atsakovei atiteko vos už 8,57 proc. nominalios paskolų vertės.

25. Apeliantės teigimu, teismas klaidingai nurodė, jo tai, kad apeliantė kartu su ieÅ¡kiniu pateikė praÅ¡ymÄ paskolai gauti, reiÅ¡kia, jog ji šį dokumentÄ turėjo. Pažymi, kad ieÅ¡kovės atstovui ikiteisminėje ginčo stadijoje šį dokumentÄ elektroniniu paÅ¡tu 2019 m. gruodžio 5 d. atsiuntė pradinės kreditorės atstovai. Iki tol vienintelis praÅ¡ymo egzempliorius buvo tik pas pradinę kreditorę, todėl iki tol ieÅ¡kovė negalėjo žinoti, kad jos praÅ¡ymÄ suklastojo teismo nenustatytas asmuo. Nurodo, kad praÅ¡ymÄ pildyti galėjo papildyti tik tas, kieno dispozicijoje buvo dokumentas, be to, susipažinusi su praÅ¡ymo kopija, ieÅ¡kovė iÅ¡ karto savo atstovui nurodė apie neatitinkančius tikrovės skaičius. Be to, 2019 m. gruodžio 6 d. praneÅ¡ime notarui apeliantės atstovas nurodė, kad dalis užpildytų duomenų (apie gaunamas ir planuojamas pajamas) neatitinka tikrovės.

26. Nesutinka, kad 2013 m. birželio 27 d. sudarydama sutartį su AB SEB banku, apeliantė nuslėpė nuo Å¡io banko informacijÄ apie ginčo Paskolos sutartį. Akcentuoja, kad teismo sprendimas grindžiamas aplinkybe, kuri nebuvo tirta bylos nagrinėjimo metu, nes Å¡alys ja nesirėmė. Pažymi, kad sutartis su AB SEB banku buvo ieÅ¡kovės iniciatyva iÅ¡reikalauta į bylÄ . Nurodo, kad iÅ¡ AB SEB banko gautÄ pinigų sumÄ ieÅ¡kovė pervedė pradinei kreditorei, kuri tokiems veiksmams, davė raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ .

Papildomai paaiÅ¡kina, kad skolinosi iÅ¡ kitų tam, jog galėtų sumokėti pradinei kreditorei. Pažymi, kad teismas nevertino, jog AB SEB bankas galėjo patikrinti ieÅ¡kovės kreditingumÄ , tame tarpe ir Registrų centro duomenis, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovės butas yra įkeistas pradinei kreditorei, kad patvirtina, kad ieÅ¡kovė neslėpė informacijos apie esamus įsipareigojimus, be to, su AB SEB bankas sudarytos sutarties 11 punkte sutiko, kad bÅ«tų renkama informacija apie ieÅ¡kovės visų rūšių finansinius įsipareigojimus.

27. Kritikuodama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netesybų, apeliantė visų pirma pažymi, kad atsakovės atlikta delspinigių perskaičiavimo metodika yra neteisinga: jeigu nuo pradžių bÅ«tų taikyta 0,05 proc. norma, tai nuo pradžių daugiau bÅ«tų įskaityta paskolos grÄ Å¾inimui, todėl keistųsi delspinigių skaičiavimo bazė. Kitaip tariant, kadangi pirmiausia buvo įskaitomi delspinigiai (iki 2019 m. gruodžio 2 d. taikant 0,2 proc. tarifÄ ), tai delspinigiai visÄ laikotarpį buvo skaičiuoti nuo neteisingos (vis didėjančios) bazės. Todėl atsakovės pateiktas delspinigių sumažinimo bÅ«das, mechaniÅ¡kai padalinant delspinigių sumÄ iÅ¡ 4, nepagrindžia, kad už visÄ laikotarpį perskaičiuoti delspinigiai taikant 0,05 proc. normÄ .

Apeliantė teigia, kad ji niekada nesutiko su delspinigių perskaičiavimu ir laiko jį neteisėtu, nes reikalavimui dėl delspinigių taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį ir tai yra savarankiškas pagrindas atsakovės reikalavimui atmesti t. y. pripažinti, kad delspinigiai priskaičiuoti neteisėtai. Pažymi, jog byloje pateiktas šalių atstovų susirašinėjimas, įrodantis, kad ieškovė niekada nesutiko su netesybų mažinimu, bet reikalavo netesybas pripažinti negaliojančiomis ab initio.

Be to, tik papildomas raÅ¡ytinis Å¡alių susitarimas, atitinkantis Paskolos sutarties 24 punktÄ , bÅ«tų tinkama įrodinėjimo priemonė, kad Å¡alys susitarė dėl naujo netesybų dydžio, tačiau tokio susitarimo nesant, Paskolos sutarties sÄ lyga dėl netesybų turėjo bÅ«ti pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio.

28. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo motyvais dėl ieÅ¡kinio senaties (ne)taikymo, nes įstatymas suteikia skolininkui teisę praÅ¡yti taikyti senatį, Å¡i teisė neprarandama jeigu skolininkas elgiasi apdairiai, vien dėl to, kad kreditorius nesikreipia į teismÄ dėl netesybų priteisimo, bet pats savavaliÅ¡kai priskaičiuoja netesybas už ilgesnį nei Å¡eÅ¡ių mėnesių periodÄ .

29. Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovės naudai. Nurodo, kad Minėta, kad skundžiamu sprendimu iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteista 5 463,50 Eur advokato padėjėjo atsakovės į bylÄ 2021 m. lapkričio 23 d. pateiktas praÅ¡ymas, kuriame nurodomos atsakovei suteiktos teisinės paslaugos, nėra buhalterinės apskaitos dokumentas, todėl negali bÅ«ti pagrindu apmokėjimui. Byloje pateikta PVM sÄ skaita faktÅ«ra AA Nr. 0522, taip pat nepatvirtina iÅ¡laidų nagrinėjamoje byloje, nes iÅ¡raÅ¡yta 2020 m. spalio 31 d., t. y. anksčiau, nei faktiÅ¡kai suteiktų paslaugų dauguma (2020 m. gruodžio 7 d. tripliko rengimas; 2020 m. lapkričio 25 d. paÅ¡ymo AB „Archyvų sistemos“ ir 2020 m. gruodžio 9 d. praneÅ¡imo teismui rengimas (ieÅ¡kovės procesinis praÅ¡ymas dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo); 2021 m. sausio 15 d. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų dėl ekspertizės skyrimo ir bylos nagrinėjimo raÅ¡ytinio proceso tvarka rengimas; 2021 m. kovo 2 d. praÅ¡ymo dėl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo ir baudos skyrimo rengimas;

PasiruoÅ¡imas 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžiui; Dalyvavimas 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje; pasiruoÅ¡imas 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžiui; Dalyvavimas 2021 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje). Pažymi, kad nors nedraudžiama už teisines paslaugas mokėti avansu, tačiau nagrinėjamu atveju pateikta sÄ skaita nėra avansinė, nes joje užfiksuotas iki 2020 m. spalio 31 d. suteiktų paslaugų faktas). Atsakovės pateiktame mokėjimo nurodyme taip pat nėra nurodytas avansas kaip mokėjimo paskirtis, prieÅ¡ingai, atsakovė nurodė, kad apmokėjo 2020 m. spalio 31 d sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , taigi už faktiÅ¡kai iki tos dienos suteiktas paslaugas.

30. Atsakovė UAB „EDS INVEST“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad skundžiamo sprendimo iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės nereguliarių pajamų yra pagrįstos. Teigia, kad apeliantė siekia susiaurinti įrodymų rūšis ir įrodinėjimo pareigÄ , ir nepagrįstai nurodo, jog atsakovė privalėjo pateikti į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus apie tai ar apeliantė turėjo nereguliarių pajamų.

Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai apie apeliantės mokėjimus kaip tik ir įrodo apeliantės nereguliarias pajamas, apie kurias ji nurodė teikdama praÅ¡ymÄ paskolai, o tai, kad apeliantės skaitmenis į PraÅ¡ymÄ paskolai įrašė pradinės kreditorės darbuotojas, nepaneigia pačios apeliantės pateiktų mokėjimo pradinei kreditorei duomenų ir negali buti pagrindu atleisti apeliantę nuo pelno palÅ«kanų mokėjimo. Pažymi, kad apeliantė nepateikė į bylÄ atsakovės praÅ¡ytų iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinių įrodymų apie apeliantės pajamas bei įrodinėjo, kad jos finansinė padėtis nėra aktuali bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Atsakovės įsitikinimu, Å¡ioje byloje bÅ«tina taikyti contra spoliatorem taisyklę (prezumpcija, kuria vadovaujantis, Å¡aliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymÄ , laikoma egzistuojant tai Å¡aliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs), kadangi apeliantė atsisakė pateikti į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus apie gaunamas pajamas, t. y. banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, ar apeliantė gaudavo nereguliarias pajamas, ar jos pajamos sudarė tik 525 Eur.

31. Nurodo, kad reikalavimas atleisti nuo 11 169,98 Eur pelno palūkanų pagal mokėjimo yra nepagrįstas, nes Paskolos sutartyje numatyta 8 proc. metinė palūkanų norma yra protinga, atsižvelgiant į tai, jog apeliantė siekė jau turimos paskolos refinansavimo ir papildomai paprašė didesnės sumos nei reikalinga refinansavimui.

32. Teigia, kad apeliantės argumentai dėl sutarties su AB SEB bankas sudarymo aplinkybių yra melagingi, nes sudarydama pastarÄ jÄ sutartį apeliantė nuslėpė informacijÄ apie turimus įsipareigojimus pradinei kreditorei. Nors apeliantė nurodo, kad sutartį su AB SEB banku sudarė dėl pradinės kreditorės spaudimo, tačiau atsakovė pabrėžia, kad pradinė kreditorė iki pat 2019 m. rugpjūčio 29 d. pirminės pretenzijos ieÅ¡kovei pateikimo nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu taikomos 0,05 proc. dydžio netesybos už visÄ Paskolos sutarties laikotarpį yra teisėtos, sÄ Å¾iningos ir pagrįstos, apeliantė neįrodė, jog kuri nors Paskolos sutarties nuostata yra nesÄ Å¾ininga. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

34. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

35. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti ieÅ¡kinį dėl reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovės ir pradinės kreditorės sudarytÄ Paskolos negaliojančia ab initio bei taikyti restitucijÄ , arba, alternatyviai, pripažinti Paskolos sutarties sÄ lygÄ dėl delspinigių nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio, taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės sumas, priskaičiuotas kaip delspinigiai bei atleisti ieÅ¡kovę nuo 11 169,98 Eur pelno palÅ«kanų mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį iÅ¡dėstytų argumentų kontekste.

Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės 36. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir pradinė kreditorė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. sausio 11 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00009, kuria ieÅ¡kovei buvo suteikta 120 000 Lt (34 900 Eur) paskola, skirta ieÅ¡kovės iÅ¡ anksčiau turimų įsipareigojimų Nordea Bank Finlandia Plc (49 332,50 Lt (14 287,68 Eur)) refinansavimui ir papildomai bÅ«sto remontui. Paskolos gražinimo terminas – 2027 m. sausio 25 d., metinė palÅ«kanų normÄ â€“ 8 proc., delspinigių dydis – 0,2 proc.

Paskolos grÄ Å¾inimas užtikrintas ieÅ¡kovei priklausančia nekilnojamojo turto (buto) įkeitimu. IeÅ¡kovė pradinei kreditorei pateiktame praÅ¡yme dėl paskolos suteikimo nurodė, kad bendros Å¡eimos pajamos – 5314 Lt, iÅ¡ kurių 1814 Lt darbo užmokestis, o 3500 Lt kitos nereguliarios pajamos. IeÅ¡kovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2019 m. rugsėjo 19 d. įspėjimu nustatė ieÅ¡kovei papildomÄ terminÄ iki 2019 m. spalio 29 d. padengti 16 777,82 Eur įsiskolinimÄ , kurį sudarė 11 831,66 Eur negrÄ Å¾into kredito dalis, 178,14 Eur palÅ«kanų, 4768 Eur delspinigių ir toliau tinkamai vykdyti sutartį, nurodant, kad prieÅ¡ingu atveju 2019 m. spalio 30 d.

Paskolos sutartis bus nutraukiama.

37. Bylos medžiaga patvirtina, kad pradinė kreditorė 2019 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į notarÄ biurÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo. IeÅ¡kovės atstovas advokatas A. P. 2019 m. gruodžio 6 d. notarui nurodė, kad ieÅ¡kovė nėra asmeniÅ¡kai gavusi pradinės kreditorės įspėjimo, be to, ieÅ¡kovė yra iÅ¡vykusi į VokietijÄ ir apie šį iÅ¡vykimÄ informavo pradinę kreditorę, be to, Paskolos sutartis nenutraukta, todėl pradinės kreditorės dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo pateikti duomenys apie įsiskolinimÄ nepagrįsti.

Nurodytame ieÅ¡kovės atstovo praneÅ¡ime ginčijami 4375,65 Eur delspinigiai, taip pat palÅ«kanų dydis. Pradinė kreditorė 2019 m. lapkričio 18 d. atsiėmė notaro praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo. 2020 m. gegužės 20 d. atsakovė UAB „EDS INVEST“ informavo ieÅ¡kovę, kad ji yra naujoji kreditorė pagal Paskolos sutartį. 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovė įspėjo ieÅ¡kovę dėl paskolos sutarties pažeidimo nurodant, kad ieÅ¡kovė skolinga 2660,38 Eur, kuriÄ sudaro pradelsta negrÄ Å¾into kredito dalis – 2 645,16 Eur, palÅ«kanos – 4,64 Eur, delspinigiai – 10,58 Eur bei nurodė, kad visa pagal Sutartį negrÄ Å¾inta paskolos suma (įskaitant ir pradelstÄ dalį) sudaro 18 453,19 Eur.

Atsakovė nustatė terminÄ ieÅ¡kovei ne vėliau kaip 2020 m. spalio 16 d. padengti skolÄ ir toliau tinkamai vykdyti prievoles.

38. Byloje taip pat buvo atlikta ekspertizė: 2021 m. birželio 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. 11-236(21), 11-1357(2) iÅ¡vadoje nurodoma, kad 2011 m. gruodžio 7 d. praÅ¡yme vartojimo paskolai gauti, suraÅ¡ytame Lietuvos kredito unijos blanke, antro lapo dalyje „Bendros Å¡eimos pajamos ir iÅ¡laidos (esamos ir planuojamos paskolos laikotarpiui)“ eilutėje „Kitos nereguliarios pajamos (70 proc.)“, įraÅ¡Ä â€ž3500“ bei eilutėje „Viso A.“ įraÅ¡Ä â€ž5314“ parašė ne ieÅ¡kovė A. Å .

39. Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo nustatant aplinkybę, kokia buvo ieÅ¡kovės faktinė finansinė padėtis Paskolos sutarties sudarymo metu. Taip pat Å¡alys laikosi skirtingų pozicijų dėl to, ar pradinė kreditorė, suteikdama ieÅ¡kovei 120 000 Lt (34 900 Eur) paskolÄ , tinkamai įvertino ieÅ¡kovės kreditingumÄ . Byloje taip pat kilo ginčas dėl Paskolos sutarties 2.15 punkte nustatyto 0,2 proc. delspinigių dydžio (ne)teisėtumo bei dėl pradinės kreditorės atlikto delspinigių perskaičiavimo, o taip pat Paskolos sutarties 2.6 punkte nustatytos 8 proc. palÅ«kanų normos ir priskaičiuotų pelno palÅ«kanų.

Dėl visos Paskolos sutarties (ne)pripažinimo negaliojančia 40. Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas buvo pripažinti Paskolos sutartį neteisėta ir negaliojančia ab initio bei taikyti restitucijÄ , grindžiant Paskolos sutarties sÄ lygos, nustatančios palÅ«kanas, negaliojimÄ kaip nesÄ Å¾iningos vartojimo sutarties sÄ lygos, neatitinkančios Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau ir FĮĮ) ir atsakingo skolinimo nuostatų, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisakys dėl su Å¡iuo ieÅ¡kinio reikalavimu susijusių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvų.

41. Nagrinėjamu atveju apeliantė sudarytÄ Paskolos sutartį prašė pripažinti negaliojančia dėl prieÅ¡taravimo FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatoms ir Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-44 patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatams (2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 03-175 redakcija) 16 punktui, kuriame nustatyta, kad kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grÄ Å¾inimo ir palÅ«kanų įmokų sumÄ iÅ¡ kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens (namų Å«kio) pajamų, kuomet Å¡iuo konkrečiu atveju ieÅ¡kovė turėjo atiduoti 60,63 proc. pajamų, o 2013 m. net 82 procentus pajamų.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pradinė kreditorė, prieÅ¡ suteikdama paskolÄ , tinkamai įvertino ieÅ¡kovės kreditingumÄ bei nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių ieÅ¡kovės mokėjimų pagal Paskolos sutartį matyti, kad ieÅ¡kovė turėjo daugiau, nei, kaip pati nurodo, 525 Eur mėnesinių pajamų.

42. Pagal FĮĮ 31 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ (galiojo ginčo Paskolos sutarties sudarymo metu ir nėra pasikeitusi) finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ Ä¯sigyti kapitalo arba pinigų rinkos priemonių, skolinti, prisiimti įsipareigojimus už savo klientÄ , privalo, be kita ko, įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas minėtos normos taikymÄ , yra nurodęs, kad Å¡ioje įstatymo nuostatoje yra įtvirtintas atsakingo skolinimo principas, kuris nurodo finansų įstaigai įsitikinti kliento finansiniu pajėgumu, taip užtikrinant geresnę jos pačios interesų apsaugÄ , kartu bendrÄ finansų sistemos stabilumÄ . Taigi, finansų įstaiga, skolindama pinigus, privalo elgtis apdairiai, rÅ«pestingai ir, prieÅ¡ suteikdama kreditÄ , turi susipažinti su asmens, kuris pageidauja gauti kreditÄ , turtine padėtimi bei gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grÄ Å¾inti kreditÄ .

Å iÄ pareigÄ finansų įstaiga turi atlikti sÄ Å¾iningai, laikydamasi rÅ«pestingo bankininko standartų, todėl, jei finansų įstaiga skolina pinigus tinkamai nesusipažinusi su kliento padėtimi ir neįvertinusi jo mokumo, arba, nors ir įvertinusi jo mokumÄ , bet nesitikėdama, kad paskola bus grÄ Å¾inta, finansų įstaiga atlieka neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013).

44. AiÅ¡kinant atsakingo skolinimo principÄ , kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad bankams ir kitoms finansų įstaigoms taikoma bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad, priimant sprendimÄ skolinti, nebÅ«tų pažeisti tiek paties skolininko, tiek trečiųjų asmenų interesai. Civilinės atsakomybės pagrindas gali bÅ«ti banko elgesys, kuris aiÅ¡kiai nukrypsta nuo rÅ«pestingo bankininko standartų iÅ¡duodant kreditÄ , atsisakant jį iÅ¡duoti, tęsiant ar nutraukiant kreditavimÄ , teikiant informacijÄ , naudojantis įkaito turėtojo teisėmis ir kt.

Jei bankas skolina pinigus tinkamai nesusipažinęs su kliento padėtimi ir neįvertinęs jo mokumo arba, nors ir įvertinęs jo mokumÄ , bet nesitikėdamas, kad paskola bus grÄ Å¾inta, jis atlieka neteisėtus veiksmus. Tarp neteisėto kredito iÅ¡davimo ir kilusios žalos turi egzistuoti priežastinis ryÅ¡ys. Be to, banko atsakomybei atsirasti bÅ«tina banko kaltė. Banko atsakomybė negali bÅ«ti taikoma už bet kurį žalÄ sukėlusį sprendimÄ dėl kreditavimo ar paskolos suteikimo, nes kreditavimo veikla visada yra susijusi su rizika.

Priimdamas su kreditavimu susijusius sprendimus bankas turi tam tikrÄ diskrecijÄ , kuriÄ Ä¯gyvendindamas, turi elgtis sÄ Å¾iningai, laikydamasis rÅ«pestingo bankininko standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018).

45. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė priėmė sprendimÄ suteikti ieÅ¡kovei paskolÄ , skirtÄ jos turimų įsipareigojimų refinansavimui bei papildomÄ sumÄ bÅ«sto remontui, pasivadovavus ieÅ¡kovės mokumu, grindžiamu turimais finansiniais įsipareigojimais bei gaunamomis pajamomis ir tokiu bÅ«du apskaičiavo planuojamÄ Ä¯siskolinimo lygį. Tarp Å¡alių esant ginčui dėl ieÅ¡kovės gaunamų pajamų, ieÅ¡kovei teigiant, kad jos mėnesinės pajamos sudarė 1814 Lt (525 Eur), tuo tarpu atsakovei laikantis pozicijos, kad ieÅ¡kovės pajamos buvo daug didesnės, nei nurodo ieÅ¡kovė, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės pagal Paskolos sutartį atliekami mokėjimai buvo ženkliai virÅ¡ijantys ieÅ¡kovės nurodomas pajamas, be to, teismas įvertino ir pačios ieÅ¡kovės elgesį, t. y., kad Paskolos sutartimi ieÅ¡kovė siekė ne tik refinansuoti savo skolinius įsipareigojimus kitai kredito įstaigai, bet ir skolinosi papildomai gana ženkliÄ sumÄ remonto darbams atlikti (apie 70 000 Lt), kuri buvo didesnė nei refinansuojama suma.

Galiausiai, įvertinus subjektyvias ieÅ¡kovę charakterizuojančias ypatybes (47 metų amžiaus asmuo, turinti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , 10 metų buhalterinio darbo patirties), teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę tinkamai įvertinti ginčo Paskolos sutarties sÄ lygas ir nuspręsti dėl savo galimybių tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui iÅ¡ esmės pritaria.

46. Kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje susiklosčiusi situacija patvirtina, kad apeliantė, kuri iÅ¡ anksčiau turėjo finansinių įsipareigojimų kitai kredito įstaigai, prisiimdama ilgalaikius įsipareigojimus pradinės kreditorės atžvilgiu, ir pati pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Juo labiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, kad ieÅ¡kovė turi buhalterinio darbo patirties ir paskolos sudarymo metu neabejotinai suvokė (galėjo suvokti) tiek praÅ¡ytos suteikti paskolos sumos dydį, tiek prisiimamus finansinius įsipareigojimus, jų apimtį bei vykdymo trukmę, taip pat gaunamų pajamų ir prievolių kredito įstaigai vykdymo apimtį.

Byloje nėra įrodymų, kad kredito įstaiga, t. y. pradinė kreditorė bÅ«tų vertusi apeliantę pasiraÅ¡yti Paskolos sutartį joje numatytomis sÄ lygomis. Sudarydama Paskolos sutartį apeliantė ne tik siekė refinansuoti turimus įsipareigojimui kreditoriui Nordea, tačiau kartu siekė turimame bute atlikti remontÄ , todėl prisiėmė įsipareigojimus vedama ne tik siekio refinansuoti savo turimus įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė iki pat pradinės kreditorės 2019 m. rugpjūčio 29 d. pirminės pretenzijos vykdė Paskolos sutartį, nesiekė jos nutraukti.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi pradinės kreditorės veiksmus, suteikiant ieÅ¡kovui paskolÄ , o taip pat apeliantės veiksmus prisiimant finansinę rizikÄ , sprendžia, kad nustatytų veiksmų visuma nelemia pradinės kreditorės kaltės dėl to, kad apeliantė, prisiimdama įsipareigojimus ir sudarydama su pradine kreditore Paskolos sutartį, vėliau nesugebėjo tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, bÅ«tent jos pačios, o ne pradinės kreditorės, neteisingai įvertintos aplinkybės, iÅ¡ esmės nulėmė apeliantės negalėjimÄ tinkamai ir laiku įvykdyti prievoles.

48. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad byloje neįrodyta aplinkybė dėl kitų (papildomų) apeliantės pajamų, kurios praÅ¡yme dėl paskolos suteikimo nurodytos 3500 Lt suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visetÄ byloje pateiktų įrodymų ir jų sÄ sajumÄ su ekspertizės akto iÅ¡vadomis, pagrįstai pripažino, jog bÅ«tent ieÅ¡kovės atlikti mokėjimai įrodo nereguliarių, didesnių nei apeliantės nurodomos 1814 Lt (525 Eur), pajamų turėjimo faktÄ .

Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, koks asmuo į ginčo praÅ¡ymÄ dėl paskolos suteikimÄ Ä¯rašė 3500 Lt sumÄ , kaip papildomas apeliantės pajamas, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju kiti byloje esantys įrodymai iÅ¡ tiesų pagrindžia aplinkybę apie apeliantės turėtas didesnes pajamas. Apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo aptariamos sumos yra mokėtos iÅ¡ tos pačios 2012 m. sausio 11 d. gautos paskolos likučių arba iÅ¡ kitur pasiskolintų sumų, pavyzdžiui iÅ¡ AB SEB banko paskolos, neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi Å¡iuo atveju didesnių apeliantės pajamų kilmė nesudaro pagrindo padaryti prieÅ¡ingÄ , nei pirmosios instancijos teismo, iÅ¡vadÄ , jog apeliantės pajamos vis dėlto virÅ¡ija jos nurodomas pajamas.

49. Apeliantei reikalavimÄ dėl Paskolos sutarties nutraukimo grindžiant Paskolos sutarties 2.6 punkte nustatytos 8 proc. palÅ«kanų normos nesÄ Å¾iningumu, kadangi, pasak apeliantės, buvo sukurta situacija, kuomet, netinkamai įvertinus ieÅ¡kovės kreditingumÄ , ji negalėjo mokėti Paskolos įmokų su priskaičiuotomis palÅ«kanomis, teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija, kadangi nagrinėjamoje byloje jau nustatyta, kad pradinė kreditorė, kaip kredito įstaiga, tinkamai vykdė savo pareigÄ nustatant ieÅ¡kovės kreditingumÄ .

Apeliantei nepateikus jokių kitų argumentų dėl Paskolos sutarties sÄ lygos, numatančios 8 proc. palÅ«kanų normÄ , nesÄ Å¾iningumui pagrįsti, pritartina pirmosios instancijos teismai iÅ¡vadai, kad Å¡alys individualiai susitarė dėl pelno palÅ«kanų, kurios mokamos už naudojimÄ si paskolintais pinigais, o ir toks susitarimas nėra draudžiamas ir atitinka teisinį reglamentavimÄ . Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė, Paskolos sutartyje numatyta 8 proc. metinė palÅ«kanų norma yra protinga, atsižvelgiant į tai, jog apeliantė siekė jau turimos paskolos refinansavimo ir papildomai paprašė didesnės sumos nei reikalinga refinansavimui.

50. Apeliantės argumentai dėl Paskolos sutarties sÄ lygos dėl pelno palÅ«kanų modifikavimo ir ieÅ¡kovei tenkančių mokėti palÅ«kanų sumažinimo taip pat laikyti nepagrįstais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015, kuria remiasi ir apeliantė, nurodoma, kad kai ir pats kreditorius yra laikomas pažeidusiu prievolę, gali bÅ«ti sumažinamos skolininkui tenkančios mokėti palÅ«kanos arba tam tikrais atvejais skolininkas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo palÅ«kanų mokėjimo. Å iuo konkrečiu atveju pripažinus, kad pradinė kreditorė nepažeidė savo pareigos tinkamai įvertinti ieÅ¡kovės kreditingumÄ , nėra pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kovės atleidimo nuo Paskolos sutartimi sulygtų pelno palÅ«kanų mokėjimo.

51. Pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, jog, nors teisės aktais vartotojams suteikiama papildoma apsauga, skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , vartotojams taikoma papildoma apsauga nesudaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

52. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pradinė kreditorė iÅ¡ esmės nepažeidė atsakingo skolinimosi principo, todėl negali bÅ«ti tenkinamas apeliantės reikalavimas dėl Paskolos sutarties sÄ lygos dėl pelno palÅ«kanų pripažinimo nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ir, atitinkamai, visos Paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio. Dėl paskolos sutarties sÄ lygos, nustatančios delspinigių dydį (ne)nesÄ Å¾iningumo 53. Apeliantė, siekdama, kad Paskolos sutarties 2.15 punktas, numatantis 0,2 proc. delspinigių dydį bÅ«tų pripažinti nesÄ Å¾ininga sutarties sÄ lyga ir negaliojančia ab initio, apeliaciniame skunde nurodo, kad nors pradinė kreditorė ir perskaičiavo delspinigius, taikydama 0,05 proc. delspinigių dydį, tačiau apeliantė teigia niekada nesutikusi su delspinigių perskaičiavimu ir laiko jį neteisėtu.

54. Pagal CK 6.188 straipsnio 5 dalį (CK 6.2284 straipsnio 5 dalis), ar vartojimo sutarties sÄ lyga nesÄ Å¾ininga, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sÄ lygas. CK 6.188 straipsnio 6 ir 7 dalys (CK 6.2284 straipsnio 6 ir 8 dalys) nustatė teisines pasekmes, kai sutarčių sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos. CK 6.188 straipsnio 6 dalis nustatė, kad kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sÄ lygų turinio, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai. CK 6.188 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sÄ lygÄ (sÄ lygas) pripažįsta nesÄ Å¾ininga (nesÄ Å¾iningomis), Å¡i sÄ lyga (Å¡ios sÄ lygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sÄ lygos Å¡alims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesÄ Å¾iningas sÄ lygas.

55. Pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas) preziumuojama, jog nesÄ Å¾iningos yra sutarties sÄ lygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ .

56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iÅ¡ kriterijų gali bÅ«ti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-289-1075/2018).

57. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradinė kreditorė 2019 m. gruodžio 12 d. perskaičiavo ieÅ¡kovei viso laikotarpio delspinigius iÅ¡ 0,2 procento iki 0,05 procento, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad ir pati pradinė kreditorė (atsakovė) pripažino, jog Paskolos sutartimi nustatytas delspinigių dydis buvo nustatantis nepagrįstai didelę atsakomybę ieÅ¡kovei, kaip vartotojai. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iÅ¡ pradžių susitartas ginčo Å¡alių dydis dėl netesybų buvo pažeidžiantis įstatymo normÄ ir jei ne ginčo Å¡alių naujas susitarimas dėl naujo netesybų dydžio, jis galėtų bÅ«ti pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, pripažinti nesÄ Å¾ininga, negaliojančia ab initio ir Å¡ios sÄ lygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sÄ lygÄ , apibrėžiančiÄ netesybų dydį, kaip nustatančiÄ neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesÄ Å¾ininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-289-1075/2018).

58. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad 2012 m. sausio 11 d. paskolos sutarties sÄ lyga, įtvirtinta 2.15 punkte, dėl 0,2 proc. delspinigių yra nesÄ Å¾ininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento. Kadangi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokiu atveju taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų sukeliamos teisinės pasekmės, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovė nepagrįstai sumažino delspinigių dydį ir atliko jų perskaičiavimÄ . 2012 m. sausio 11 d. paskolos sutarties sÄ lygÄ dėl 0,2 proc. delspinigių pripažinus negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, apskaičiuotų ir ieÅ¡kovės sumokėtų delspinigių suma priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės, o apskaičiuotų ir ieÅ¡kovės nesumokėtų delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimas naikintinas.

59. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių nustatyti, kokias delspinigių sumas ieÅ¡kovė yra sumokėjusi pradinei kreditorei (atsakovei). Dėl Å¡ios priežasties skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 2012 m. sausio 11 d. paskolos sutarties Nr. 12-00009 sÄ lygos dėl delspinigių pripažinimo nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio, naikintina, apeliacinis skundas Å¡ioje dalyje tenkintinas ir Paskolos sutarties 2.15 punkte įtvirtinta sÄ lyga dėl 0,2 proc. delspinigių pripažintina nesÄ Å¾ininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento, o klausimas dėl ieÅ¡kovės sumokėtų delspinigių sumos, kuri priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės, perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Dėl procesinės bylos baigties 60. Ä® pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl bylos esmės (ne)atskleidimo kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės sumokėtų delspinigių sumos priteisimo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės klausimo nagrinėjimas iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų jo nagrinėjimÄ visa apimtimi ir iÅ¡ esmės, o po jo iÅ¡sprendimo bÅ«tų suvaržyta Å¡alių teisė į apeliacijÄ .

Atsižvelgiant į tai ir siekiant nepaneigti Å¡alių teisės į apeliacijÄ , konstatuotina, kad yra minėtÄ klausimÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

61. GrÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Šį klausimÄ privalės iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismas, pakartotinai iÅ¡nagrinėjęs bylÄ (CPK 93 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija n u t a r ė : ieÅ¡kovės A. Å . apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ dalyje, kurioje atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl 2012 m. sausio 11 d. paskolos sutarties Nr. 12-00009 pripažinimo neteisėta ir negaliojančia ab initio, restitucijos taikymo bei ieÅ¡kovės A.

Å . atleidimo nuo 11 169,98 Eur pelno palÅ«kanų pagal 2012 m. sausio 11 d. Paskolos sutartį Nr. 12-00009 mokėjimo, palikti nepakeistÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimÄ dalyje, kurioje atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti 2012 m. sausio 11 d. paskolos sutarties Nr. 12-00009 sÄ lygÄ dėl delspinigių nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia ab initio bei priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės sumas, kurios priskaičiuotos kaip delspinigiai panaikinti ir dėl Å¡ios bylos dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ 2012 m. sausio 11 d. paskolos sutarties sÄ lygÄ dėl 0,2 proc. delspinigių pripažinti nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, o reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės sumas, kurios priskaičiuotos kaip delspinigiai, grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teisėjai Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Irmantas Šulcas