2019-05-15 Nr. AB-11228-3-62-3-00814-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2065-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00814-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Alytaus AVPK), 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 24 d. iki kovo 31 d., nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki gegužės 20 d. ir nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki gegužės 2 d. buvo laikomas Alytaus VPK areštinėje, kurioje laikymo sąlygos neatitiko įstatymų nustatytų reikalavimų. Alytaus AVPK kamerose trūko gyvenamojo ploto, sanitarinis mazgas buvo tik skylė grindyse, juo naudotis buvo nepatogu, iš jo sklido nemalonus kvapas, todėl pareiškėjas patyrė nepatogumų.

3. Atsakovas Alytaus AVPK atsiliepimuose į skundą prašė pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą ir atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas 2017 m. gegužės 30 d. atsiliepime nurodė, kad tapatų pareiškėjo skundą tam pačiam asmeniui Kauno apygardos administracinis teismas jau yra išnagrinėjęs ir priėmęs 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1123-423/2017, kuriuo skundas atmestas, todėl pareiškėjo skundas šioje byloje turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Atsakovo atstovas nurodė kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas. Paaiškino, kad minimalaus 5 kv. m ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo buvo nesilaikoma tais atvejais, kai pareiškėjas kameroje buvo laikomas keturiese arba trise, tačiau ploto pažeidimas truko itin trumpą laikotarpį ir buvo nežymus. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei metams nuo paskutinio jo teises, neva, pažeidžiančio veiksmo, todėl manytina, kad padaryta skriauda nėra labai didelė. Pagal galiojusius teisės aktus, kameros turėjo būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Alytaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir VSC) patikrinimo aktuose neužfiksuota jokių higienos normų pažeidimų. Alytaus AVPK teigė, kad pareiškėjas neturtinę žalą apibūdino tik bendro pobūdžio nusiskundimais ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jų nepagrindė jokiais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, nepateikė jokių duomenų apie savo fizinę ar psichologinę būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėjo būti reikšmingos sprendžiant dėl patirtų nepatogumų ar neigiamų išgyvenimų.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 70 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo klausimus, pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Alytaus AVPK areštinės kamerose Nr. 6 ir Nr. 10, iš viso 12 parų, nebuvo užtikrinta minimali 5 kv. m gyvenamojo ploto norma, t. y. jam 5 paras trūko 0,03 kv. m, o 7 paras trūko 1,27 kv. m, todėl atsakovo veiksmus pripažino neteisėtais.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu, teismas nurodė, jog jie laikytini nepagrįstais, kadangi nei Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės), nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) ar kituose teisės aktuose nebuvo imperatyviai reikalaujama, kad areštinės sanitariniame mazge būtų įrengiami būtent sėdimi unitazai.

9. Teismas konstatavo, kad iš VSC pateiktų aktų matyti, jog areštinės kamerose įrengta paduodamoji ventiliacija, be to, patalpos vėdinamos per atidarytus langus, byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė papildomai išvėdinti patalpą per atidarytą langą, pats pareiškėjas tokios aplinkybės nenurodė, todėl teismas atmetė šį pareiškėjo teiginį.

10. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė neigiamą poveikį sveikatai, kadangi byloje nebuvo pateikta įrodymų apie tai. Teismas konstatavo, kad 70 Eur neturtinės žalos atlyginimas būtų tinkama satisfakcija pareiškėjo patirtiems nepatogumams atlyginti.

III. 11. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 350 Eur neturtinę žalą.

12. Pareiškėjas nurodo, kad dėl itin mažo ploto patyrė neigiamus išgyvenimus, o priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra labai mažas. HN 134:2015 yra įtvirtintas reikalavimas atitverti sanitarinį mazgą 100x142 cm kabina. Atsakovo neveikimas, t. y. tokios kabinos neįrengimas, pareiškėjui sukėlė neigiamus išgyvenimus. Pareiškėjas nesutiko su teismo ir atsakovo teiginiais, kad kameros turi būti vėdinamos per langus ir nurodė, kad turi būti įrengta atskira oro šalinimo sistema. Kameros vėdinti negalėjo dėl ant langų įrengtų grotų. Pavykus atidaryti langą, temperatūra iš karto nukrisdavo, jam buvo šalta. Pareiškėjas pakartoja skunde išdėstytus argumentus dėl nemalonaus kvapo ir nurodo, jog atsakovas privalėjo pateikti daugiau įrodymų.

13. Atsakovo atstovas Alytaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

14. Atsakovas nurodo, jog apeliantas savo skundą grindžia ne įrodymais, o samprotavimais. Atsakovas į bylą pateikė visus turėtus ir bylai būtinus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o priteistas 70 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija apeliantui už dėl netinkamų laikymo sąlygų patirtus neigiamus išgyvenimus. Apeliaciniame skunde nenurodomi nauji įrodymai ar faktinės aplinkybės, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pirmos instancijos sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis jo laikymo sąlygomis Alytaus AVPK areštinėje, atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam 70 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatęs, kad pareiškėjas 12 parų laikotarpiais nuo 2015 m. kovo 24 d. iki kovo 31 d., nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki gegužės 20 d. ir nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki gegužės 2 d. buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą: 5 paras trūko 0,03 kv. m ploto, 7 paras – 1,27 kv. m ploto. Kitus pareiškėjo nusiskundimus pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja jo netinkamas laikymo sąlygas Alytaus AVPK apibūdinančias aplinkybes bei teigia, kad jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas.

18. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, kaip ir teigė skunde, Alytaus AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. ir nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. (b. l. 22–23). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus AVPK, 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Alytaus AVPK nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. ir skundėsi per mažu kamerų plotu, netinkama temperatūra, vėdinimu, nemaloniu kvapu iš sanitarinio mazgo, kuris nėra izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, todėl pareiškėjui tekdavo naudotis tualetu matant kitiems asmenims, neįrengtų sėdimų tualetų. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1123-423/2017 (proceso Nr. 3-62-3-00158-2017-8), kuris įsiteisėjo 2017 m. gegužės 28 d., pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktas nustato, kad administracinė byla nutraukiama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žąlą, patirtą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 2 d., yra išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl šį administracinės bylos dalis yra nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 2 punkto pagrindu ir nagrinėtina tik pareiškėjo skundo dalis dėl žalos, patirtos laikotarpiais nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. kovo 31 d. ir 2015 m. gegužės 13 d. iki 2015 m. gegužės 20 d., atlyginimo.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

20. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), todėl atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

21. Pagal Areštinių veiklos taisyklių 80 punktą, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. iki kovo 31 d., nuo 2015 m. gegužės 13 d. iki gegužės 20 d. pareiškėjas Alytaus AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimą iš viso 12 parų, t. y. jam 5 paras trūko 0,03 kv. m, o 7 paras trūko 1,27 kv.m. Kadangi atsakovas nepateikė konkrečių duomenų apie sanitarinio mazgo užimamą plotą, ploto trūkumas, atskaičius sanitarinio mazgo plotą, buvo dar šiek tiek didesnis, todėl Alytaus AVPK neteisėti veiksmai, t. y. Areštinių veiklos taisyklių 80 punkto pažeidimas, konstatuotas pagrįstai.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą pripažįsta, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo vėdinimo nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), galiojusioje ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., 23 punkte įtvirtinta, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nagrinėjamu atveju byloje esantys VSC patikrinimo aktai patvirtina, kad Alytaus AVPK areštinės kamerose įrengti ne tik vėdinimui pritaikyti langai, bet ir mechaninė ventiliacijos sistema (paduodamoji ventiliacija) (b. l. 31–36), todėl šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtus veiksmus.

23. Higienos normos HN 37:2009 20 punkte įtvirtinta, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo, t. y. neįrengto unitazo (sėdimo tualeto) rėmėsi HN 134:2015, tačiau pažymėtina, kad minėta higienos norma įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors iš byloje esančio VSC 2015 m. birželio 10 d. patikrinimo akto Nr. PA-164 (b. l. 31–33) matyti, kad, atlikus HN 37:2009 reikalavimų laikymosi patikrinimą ginčui aktualiu laikotarpiu, Alytaus AVPK areštinėje duotas nurodymas užtikrinti, kad areštinės kamerų sanitarinius mazguose būtų praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), o kitų pažeidimų, susijusių su sanitarinio mazgo įrengimu, nenustatyta, tai nesudaro pagrindo pareiškėjo skundo argumentų dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo pripažintini nepagrįstais: Higienos normos HN 37:2009 20 punkte įtvirtinta, jog sanitarinis mazgas, kuriame turi būti unitazas, turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Ginčo atveju, kaip matyti iš to paties VSC 2015 m. birželio 10 d. patikrinimo akto Nr. PA-164 (b. l. 31-33), sanitariniame mazge nėra šios patalpos oro šalinimo sistemos (kameroje yra tik paduodamoji ventiliacija).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

26. Įvertinus Alytaus AVPK padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui turi būti priteistas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus AVPK, 120 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

27. Nepripažintini pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad jam turi būti priteistas 350 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės ir pareiškėjo pateikiami paaiškinimai bei argumentai neįrodo, kad pareiškėjui galėjo būti padaryta tokio pobūdžio žala, kuriai atlyginti teisinga, protinga ir pagrįsta būtų jo prašoma 350 Eur suma.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl nustatytų atsakovo pažeidimų ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo padarytais pažeidimais, tačiau netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu. Kadangi pirmosios instancijos teismo priteista suma buvo nepakankama pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jam iš atsakovo priteisiant 120 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui M. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo M. Š. skundą priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 2 d., atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė