2025-09-18 Nr. CB-5230-2-69-3-04747-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3251

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04747-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 5 d. paduotu atsakovo S. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymais sustabdyti teismo nutarties vykdymą bei atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą,

n u s t a t ė :

Atsakovas S. K. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo teisinių padarinių. Šia nutartimi pakeista pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo dalis, kuria iš atsakovo ieškovei N. P. priteista kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, sumažinant jos dydį nuo 46 119,40 Eur iki 42 474,14 Eur; kitą teismo dalinio sprendimo dalis, kuria padalytas turtas, palikta nepakeista.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sutuoktinio santuokos metu iš tėvų gautų ir turto įsigijimui panaudotų lėšų teisinio kvalifikavimo, todėl, padalindamas ginčo butą, nepagrįstai pripažino ieškovės iš motinos gautas lėšas jos asmeninėmis lėšomis bei be jokio teisinio pagrindo 100 procentų nukrypo nuo lygių dalių principo ieškovės naudai.

2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl Rusijos Federacijos piliečio teisės įsigyti nuosavybėn žemės sklypą ir jo pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe; pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucinio įstatymo 6 straipsnį, kuriame įtvirtintas draudimas Rusijos Federacijos piliečiui įsigyti žemę nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad žemės sklypo įsigijimo metu ieškovė, būdama Rusijos Federacijos pilietė, neturėdama nuolatinio gyventojo statuso, negalėjo įsigyti Lietuvos Respublikoje žemės sklypo jokia nuosavybės forma, privalėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria žemės sklypas pripažintas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe.

3. Teismai, nesant ieškovės reikalavimo pripažinti sandorio dalį dėl žemės sklypo įsigijimo teisinio rėžimo tariamu, bei pripažindami žemės sklypą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepagrįstai modifikavo nenuginčytą sandorį, kuriame išreikšta sutuoktinių valia įsigyti žemės sklypą atsakovo asmeninėn nuosavybėn. Taip teismai peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pažeidė proceso rungtyniškumo ir dispozityvumo principus bei priėmė neteisėtus procesinius sprendimus dalyje dėl žemės sklypo įtraukimo į dalintino turto balansą.

4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl santuokos metu iš sutuoktinio vykdomos individualios veiklos gautų pajamų įtraukimo į dalintino turto balansą, nes padalino bylos iškėlimo dienai neegzistuojančias atsakovo iš vykdomos individualios veiklos gautas pajamas, neatėmus pajamų gavimo sąnaudų ir išlaidų bei valstybei mokėtinų mokesčių. Taigi, be jokio teisinio pagrindo padalino sutuoktiniams nepriklausantį turtą, pažeisdamas lygiateisiškumo principą ir atsakovo teisėtus turtinius interesus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, nenagrinėtini atsakovo prašymai sustabdyti teismo nutarties vykdymą ir atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą; atsakovui grąžintinas iš dalies sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti S. K. (a. k. duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugpjūčio 29 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 152, kodas ZO66390.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė