d146d669-e249-4740-938f-2f8ec599250f · Klaipėdos apylinkės teismas

?Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, plano schemos nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra gargždų mBaudžiamoji byla Nr. 1–17-586/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49096-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.2 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 24 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai, kaltinamajam R.

B., jo gynėjui advokato padėjėjui Vaciui Milkontui, nukentėjusiosioms J. K., I. K., K. S.-J., jų atstovui advokatui Raimondui Mažuliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Plungėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį.

Teismas n u s t a t ė: kaltinamasis R. B. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo bei eksploatavimo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2019 m. lapkričio 15 d., apie 18.30 val., tamsiuoju paros metu, automagistralės Vilnius - Kaunas - Klaipėda, 279 km., Antkopčio k. ribose, Klaipėdos r., R. B., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodamas Klaipėdos miesto kryptimi, keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, antra eismo juosta, elgdamasi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo į skiriamÄ jÄ juostÄ , atsitrenkė į skiriamojoje juostoje buvusius atitvarus.

Atsitrenkęs į atitvarus, sustojo antroje eismo juostoje, skersai važiuojamosios dalies atžvilgiu. Padaręs šį eismo įvykį, esant tamsiajam paros metui, riboto matomumo sÄ lygomis ir automobiliui „Volkswagen Passat“ likus stovėti skersai važiuojamosios dalies, R. B. dėl nerÅ«pestingumo neįjungė avarinės Å¡viesos signalizacijos, nepastatė avarinio sustojimo ženklo (nes jo neturėjo), nepaženklino stovinčios transporto priemonės, tuo sukėlė grėsmę eismo saugumui, sudarė kliÅ«tį kitų, važiuojančių kryptimi link Klaipėdos transporto priemonių eismui.

Dėl to 2019 m. lapkričio 15 d., apie 18 val. 40 min., K. S. – J., vairuodama automobilį „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiuodama automagistrale Vilnius - Kaunas – Klaipėda, Klaipėdos kryptimi, esant tamsiajam paros metui ir blogam matomumui, neturėdama galimybės savalaikiai pastebėti jai keliÄ užtvėrusio automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nespėjusi sustabdyti atsitrenkė į šį automobilį.

Eismo įvykio metu sužalota automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. S. – J., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, Å¡io automobilio keleivės J. K., kuriai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei I. K., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Å iais savo neatsargiais veiksmais R. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 91.2 p. (įvykus eismo įvykiui, transporto priemonėje privalo bÅ«ti įjungta avarinė Å¡viesos signalizacija), 92 p., (Jeigu avarinės Å¡viesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusiÄ transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės <...> vairuotojas privalo nedelsdamas prieÅ¡ transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklÄ : <...> ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės.), 231 p. (Eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje (iÅ¡skyrus mopedÄ , motociklÄ be priekabos), traktoriuje, savaeigėje maÅ¡inoje turi bÅ«ti avarinio sustojimo ženklas ...>) reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

Kaltinamasis R. B. pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. vakare, po darbo iÅ¡ Nemakščių važiavo link namų. Važiuojant link Klaipėdos, važiavo antra kelio juosta, nes pirmoje važiavo vilkikas. Jis važiavo apie 95-100 km/h greičiu. Lenkiant automobilį buvo likę apie 25/30 metrų nuo vilkiko. Lenkiant su juo susigretino, vilkikas truputį pasuko į kairę, kad jo neužkabintų, traukėsi, atsitrenkė į atitvarus. IÅ¡lipo per keleivio dureles.

IÅ¡ galo važiavęs raudonas automobilis sustojo lygiagrečiai su juo, paklausė ar viskas gerai, pavažiavo už tilto ir sustojo. Sakė pasistatyti avarinį ženklÄ , jis pasakė, kad neina atsidaryti kapoto. Tuomet patarė įsijungti telefonÄ ir Å¡viesti, o jis atneÅ¡ avarinį ženklÄ . Ä®sijungė telefonÄ , stovėjo už automobilio, buvo sustoję apie 7 automobiliai, stovėjo 2 vilkikai. NeÅ¡ant avarinį ženklÄ iki jo, atsitrenkė nukentėjusiosios. Dar atvažiuojant tam automobiliui matė, kad visi trys merginų veidai buvo vienoje linijoje, gal todėl ir sunkiai pastebėjo.

Jos sakė, kad skubėjo į keltÄ . Kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nes nepastatė avarinio ženklo, o negalėjo to padaryti, nes negalėjo bagažinės atidaryti ir paimti ženklo. Kiti automobiliai jį matė, o jos gal galėjo virÅ¡yti greitį. Nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. važiavo į KlaipėdÄ , buvo tamsus metas. Kelyje lygtai pastebėjo kažkokiÄ Å¡vieselę, o po to pajuto stiprų smÅ«gį. Buvo stiprus skausmas, trÅ«ko plautis, Å¡onkauliai sudaužti, negalėjo kvėpuoti.

Negalėjo pajudėti, kol neatvažiavo greitoji pagalba. Nuvežė į ligoninę, padarė rentgenÄ ir nustatė, pilvo ir vidaus organų sumuÅ¡imus, stuburo lūžį. Padarė pilvo operacijÄ , po to stuburo operacijÄ , ir vėliau buvo reabilitacija. Jai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dar dabar yra metalo fiksacija stubure, apribota sporto veikla, negali grįžti sportuoti, taikytos kineziterapinės mankÅ¡tos, nes skauda nugaros srityje. Nedirbo tris su puse mėnesio. IÅ¡ draudimo gavo 5000 eurų moralinė žalos, bet jos tai netenkina.

IÅ¡ draudimo viso gavo 6660 eurų, tai materialinė ir moralinė žala. Gavo iÅ¡ kaltinamojo draudimo, o jos draudimus padengė pagal sužalojimus, atlygino gydymosi iÅ¡laidas. Kai įvyko įvykis, sėdėjo automobilio gale, vairuotoja važiavo 110-115 km/h greičiu. Automobilį jau labai arti pamatė, jame niekas nebuvo įjungta. Ten matėsi blykstelėjimas, o ne įjungti avariniai žibintai. Nukentėjusioji I. K. parodė, kad tÄ dienÄ vyko į KlaipėdÄ . Važiavo kelio antra juosta, ir pamatė juodÄ daiktÄ kelyje.

Tai buvo sekundžių reikalas, kai atsitrenkė. Å alia tos kliÅ«ties pamatė lytai telefono signalÄ . Mano, kad ten kaltinamasis iÅ¡lipęs bandė signalizuoti. Atsitrenkus iÅ¡siskleidė oro pagalvės, iÅ¡karto įjungė avarinį signalÄ , laukė pagalbos. Dvi savaites negalėjo dirbti, nes buvo kÅ«no sumuÅ¡imai. Nežino kokiu greičiu važiavo, nežiÅ«rėjo, bet mano, kad buvo 110 km/h greitis. Nukentėjusioji K. S. – J. parodė, kad per eismo įvykį ji vairavo. Buvo likę apie 40 kilometrų iki Klaipėdos, kai įvyko eismo įvykis.

Didelis Å¡okas yra iki Å¡iol. Važiuodama pastebėjo kažkokias raudonas Å¡vieseles deÅ¡inėje, likus apie 200 metrų. Laikėsi kairės pusės. Ji vairuodama buvo įsijungusi autopilotÄ , kuris užfiksuoja leistinÄ greitį, o koja buvo prie stabdžio, kad galėtų greitai sureaguoti. Pamačiusi Å¡vieseles prilėtino greitį, ir jau kitas momentas, apÅ¡vietus tamsų daiktÄ , spaudė stabdžius ir suko vairÄ Ä¯ kairę pusę. Kaltinamasis su mažu mobiliu telefonu bandė mojuoti. Ten stovėjo tamsus, murzinas automobilis.

IÅ¡siskleidė oro pagalvės, automobilis buvo visiÅ¡kai sumaitotas. Negali dar ir dabar atsigauti, vengia Å¡iÄ atkarpÄ vairuoti. Yra atsakinga vairuotoja, nėra net greičio virÅ¡ijusi. Jai iÅ¡ dalies žalÄ atlygino, 300 eurų gavo moralinės žalos iÅ¡ draudimo, o prašė 2000 eurų. Liudytojas D. J. parodė, kad tuo metu dirbo Klaipėdos kelių policijoje tyrėju, buvo atsakingas už eismo įvykius. Ä® įvykio vietÄ jau buvo iÅ¡važiavęs Klaipėdos rajono policijos ekipažas, jis į įvykio vietÄ važiavo vienas.

Buvo tamsus paros metas. Nuvykus buvo du automobiliai, „Passat“ tamsios spalvos ir automobilis „Nissan“ gal pilkai tamsus. „Nissan“ automobilis buvo antroje kelio juostoje, o „Passat“ deÅ¡inėje, kelkraÅ¡tyje. PrieÅ¡ automobilį „Nissan“ buvo apgadinti kelio atitvarai. „Passat“ vairuotojas kalbėjo apie sprogusiÄ padangÄ . Viena padanga buvo be oro, bet sprogimo požymių nebuvo. Nustatė kliÅ«ties matomumÄ . „Passat“ automobilio neÅ¡vietė jokie žibintai.

Nebuvo avarinio ženklo. Kaip suprato, „Passat“ automobilis stovėjo ten jau kurį laikÄ . „Passat“ kliudė atitvarus, ir stovėjo antroje kelio juostoje, ir į jį įvažiavo „Nissan“ automobilis. Pakankamai ilgai „Passat“ ten stovėjo, buvo sunkiai pastebimas, su vasarinėmis padangomis, tai neatitiko to meto laiko. Nustatinėjo kliÅ«ties matomumÄ su autobusiuku. Atsitraukė iki tiek, kai jau visiÅ¡kai nebematė automobilio, ir lėtai važiavo, kol pamatė, tada iÅ¡matavo ir matomumÄ nustatė iÅ¡ karto.

Jam atvykus, „Passat“ automobilyje niekas nešvietė. Liudytojas A. P. parodė, kad važiavo link namų, antroje autostrados juostoje stovėjo skersai automobilis. Sustojo ir ėjo link automobilio pažiūrėti, tada atvažiavo automobilis ir atsitrenkė į jį. Tuomet visi pradėjo stoti automagistralėje. Sustojo, kol išlipo, priėjo, ir buvo tas smūgis. Nebuvo automobilyje jokių šviesų, todėl ir sustojo, pamatė tik automobilio šešėlį. Sustojo, nes automobilis stovėjo antroje juostoje, be jokių šviesų, niekas nebuvo įjungta.

Jis savo automobilyje įjungė avarines šviesas. Buvo dar vienas automobilis sustojęs, kai jis sustojo, vaikinai pasakė, kad ten nieko nėra. Tuo metu ten vieni pravažiavo, ir atvažiavo kitas automobilių srautas. Atsitrenkęs automobilis buvo pirmas. Iš 2019-11-15 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra magistralinis kelias Vilnius – Kaunas – Klaipėda, 279 km. Matosi apgadinti automobiliai „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19-28).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 158/2020(03) nustatyta, kad J. K. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ (2 t., b. l. 13-14). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 160/2020(03) nustatyta, kad eismo įvykio metu I. K. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (2 t., b. l. 43-44). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 216/2020(03) nustatyta, kad K. S. – J. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (2 t., b. l. 62-63).

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 159/2020(03) nustatyta, kad R. B. nustatytas kairės rankos ir krÅ«tinės kairės pusės sumuÅ¡imas, kairės plaÅ¡takos nugarinio pavirÅ¡iaus odos įdrėskimas. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ eismo įvykio laikÄ ir aplinkybes, gavosi nuo smÅ«gio iÅ¡ Å¡ono (į kairę rankÄ ir krÅ«tinės kairę pusę), sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ (2 t., b. l. 138-139). IÅ¡ ekspertizės akto Nr. 11K-09(20) nustatyta, kad eismo įvykio metu automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pravažiuodamas eismo įvykio vietoje skiriamojoje juostoje esančiÄ lėtėjimo juostÄ apsisukantiems, už jos įvažiavo į skiriamÄ jÄ juostÄ , atsitrenkė į atitvarÄ , nuo jo judėjo įstrižai į priekį ir deÅ¡iniau bei sustojo važiuojamojoje dalyje.

Ä® stovintį automobilį „Volkswagen Passat“ atsitrenkė antra eismo juosta važiavęs automobilis „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) SusidÅ«rimo smÅ«gis automobilį „Volkswagen Passat“ nubloÅ¡kė į priekį ir deÅ¡iniau, tikėtina, į deÅ¡inįjį kelkraÅ¡tį. Po susidÅ«rimo, automobilis „Nissan Qashqai“ judėjo įstrižai į kairę ir sustojo kairėje kelio pusėje atsitrenkdamas į atitvarÄ , vietoje, kurioje fiksuotas eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu.

Po Å¡ių transporto priemonių susidÅ«rimo į automobilio „Volkswagen Passat“ galinę dalį atsitrenkė automobilis „BMW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), po Å¡io susidÅ«rimo automobiliai „Volkswagen Passat“ ir „BMW“ liko stovėti vietose, kuriose jų padėtis fiksuota eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu. PrieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ automobiliu „Nissan Qashqai“, buvo važiuojama antra eismo juosta. Automobilis „Volkswagen Passat“, stovėjo kairėje važiuojamosios dalies pusėje, antrojoje eismo justoje, įstrižai, kairiuoju Å¡onu ir dalinai priekine dalimi link artėjančio automobilio „Nissan Qashqai“, visu savo ilgiu perdengdamas antrÄ eismo juostÄ , jo galinė dalis buvo apytiksliai ties pirmÄ ir antrÄ eismo juostas skiriančia kelio ženklinimo linija.

Kelio iÅ¡ilgine kryptimi, žiÅ«rint automobilio „Nissan Qashqai“ važiavimo kryptimi automobilis „Volkswagen Passat“ priekiniu kairiuoju ratu buvo apie 42,5 m atstumu už skiriamojoje juostoje esančios apsisukimo važiuojamosios dalies tolimojo kraÅ¡to ir apie 0,4 m atstumu deÅ¡iniau kairiojo antrosios eismo juostos kraÅ¡to. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti automobilio „Nissan Qashqai“, judėjimo greičio prieÅ¡ eismo įvykį ir prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su automobiliu „Volkswagen Passat“.

Jeigu eismo įvykio metu kliÅ«ties matomumo sÄ lygos buvo 30 m, tai prieÅ¡ eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. S. – J. techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su kliÅ«timi turėjo važiuodama mažesniu nei 42,4 km/h greičiu, o jeigu kliÅ«ties matomumas buvo 50 m - važiuodama mažesniu nei 61,8 km/h greičiu; važiuodama didžiausiu leistinu eismo įvykio vietoje 110 km/h greičiu vairuotoja K.

S. – J. techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su kliÅ«timi neturėjo. PrieÅ¡ eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio Nissan Qashqai“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotoja K. S. – J. techninę galimybę iÅ¡vengti susidÅ«rimo su avariniu kelio ženklu paženklinta kliÅ«timi turėjo techninę galimybę tuo atveju, jeigu paženklintÄ kliÅ«tį turėjo objektyviÄ galimybę pastebėti neprivažiuodama jos didesniu nei 116,6 m atstumu. Techniniu požiÅ«riu tiesioginį priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu turėjo bei pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojo R.

B. veiksmai, - tamsiu paros metu, riboto matomumo sÄ lygomis įvykus eismo įvykiui ir jo vairuotai transporto priemonei likus stovėti skersai važiuojamosios dalies nepaženklino stovinčios transporto priemonės, sukėlė grėsmę eismo saugumui, sudarė kliÅ«tį kitų transporto priemonių eismui (1 t., b. l. 99-108). Kaltinamasis R. B. pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad kaltas tik dėl to, jog nepastatė avarinio ženklo, o negalėjo to padaryti, nes negalėjo bagažinės atidaryti ir paimti ženklo.

Be to mano, kad automobilio „Nissan“ vairuotoja virÅ¡ijo leistinÄ greiti, kadangi prieÅ¡ jÄ keli automobiliai jį pastebėjo ir pravažiavo. Tačiau jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų A. P., D. J. parodymais, ekspertizės iÅ¡vada bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Liudytojas A. P. parodė, kad važiuodamas pirma juosta pastebėjo antroje juostoje tik automobilio Å¡ešėlį ir prieÅ¡ingai, nei teigė kaltinamasis, kad jį kiti automobiliai apvažiavo, liudytojas nurodė, kad „Nissan“ automobilis pirmas įvažiavo į kaltinamojo automobilį, o kitas automobilių srautas tik vėliau privažiavo.

Liudytojas D. J. parodė, kad kaltinamojo automobilis buvo su vasarinėmis padangomis, o tokiu metų laiku turėjo bÅ«ti jau su žieminėmis padangomis. Darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis atsitrenkė į atitvarus nesuvaldęs savo automobilio važiuodamas netinkamomis padangomis. Ekspertizės akte nurodoma, jog pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojo R. B. veiksmai, - tamsiu paros metu, riboto matomumo sÄ lygomis įvykus eismo įvykiui ir jo vairuotai transporto priemonei likus stovėti skersai važiuojamosios dalies nepaženklino stovinčios transporto priemonės, sukėlė grėsmę eismo saugumui, sudarė kliÅ«tį kitų transporto priemonių eismui.

Automobilio „Nissan“ vairuotoja, važiuodama leistinu greičiu, neturėjo jokios galimybės pamatyti kliÅ«ties, kadangi kaltinamasis neatliko jokių veiksmų, kad jo automobilis bÅ«tų matomas kelyje, netgi neturėjo Å¡viesÄ atspindinčios liemenės. Vertinant iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , kaltinamojo R. B. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes nustatyta, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo bei eksploatavimo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nukentėjusioji K. S.-J. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 1700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 59-62). Nurodė, kad neturtinę žalÄ vertina 2000 Eur, o buvo atlyginta tik 300 Eur. Nukentėjusioji J. K. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 13340 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 70-74). Nurodė, kad neturtinę žalÄ vertina 20000 Eur, o buvo atlyginta tik 6660 Eur.

IeÅ¡kovas AB „Kelių priežiÅ«ra“ pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovo - žalÄ sukėlusio asmens civilinės atsakomybės draudimo bendrovės 4719,31 Eur nuostolių atlyginimo (1 t., b. l. 147-149, 135-138). Vėliau pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl 1535,32 Eur nuostolių atlyginimo (3 t., b. l. 114-116). Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl padarytos žalos bendrovė kreipėsi į eismo įvykyje dalyvavusių abiejų automobilių civilinės atsakomybės draudimus.

Savo dalį žalos, t. y. 2163,68 Eur ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atlygino, dėl kitos dalies – 1535,32 Eur kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“, kuris žalos neatlygino nurodydamas, kad vis dar vyksta tyrimas dėl eismo įvykio kaltininko. Nustačius, kad tik kaltinamasis R. B. yra kaltas dėl eismo įvykio, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir žala priteistina iÅ¡ ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl civilinių ieÅ¡kinių.

Nurodė, kad dėl K. S.-J. reikalavimo buvo iÅ¡mokėta 300 Eur suma, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, taip pat į sužalojimų pobÅ«dį, nurodyta, jog medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad reikÅ¡mingo sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji nepatyrė. Dėl J. K. reikalavimo nurodė, jog civilinis atsakovas nustatė 6660 Eur neturtinę žalÄ vadovaudamasis taip pat rekomendacijomis ir iÅ¡mokėjo rekomenduojamÄ maksimaliÄ sumÄ .

Taip pat nurodė, jog rekomenduojamos sumos gali būti didinamos, tačiau draudikas nenustatė, kažkokių papildomų reikšmingų aplinkybių. Priešingai – nors nukentėjusioji patyrė reikšmingus sužalojimus, tačiau iš medicinos dokumentų matyti teigiama dinamika, nenustatyta liekamųjų reiškinių, draudikas neturi duomenų, kad nukentėjusiajai yra nustatytas darbingumo praradimas ar neįgalumo lygis (3 t., b. l. 83-88). Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini iÅ¡ dalies. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusiosios patyrė fizinį ir dvasinį skausmÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, J. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nenustatyta, kad jai bÅ«tų likę kokie nors iÅ¡skirtiniai liekamieji reiÅ¡kiniai, K. S.-J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad R. B. padarė neatsargų nusikaltimÄ , jis eismo įvykio metu buvo blaivus, į sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog bendra 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma J.

K. ir 700 Eur suma K. S.-J. kompensuotų nukentėjusiųjų patirtÄ fizinį, dvasinį skausmÄ ir kitus emocinius iÅ¡gyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nukentėjusiosioms iÅ¡ Å¡ių sumų iÅ¡minusuotinos draudimo bendrovės iÅ¡mokėtos sumos. Nukentėjusiosios prašė iÅ¡ kaltinamojo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. J. K. – 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, o K. S.-J. 656,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kas sudaro: 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 156,72 Eur iÅ¡laidų kelionei iÅ¡ Vilniaus į teismo posėdžius apmokėti už kurÄ , kadangi vyko viso į 3 posėdžius, iÅ¡ kurių vienas posėdis neįvyko dėl kaltinamojo neatvykimo į posėdį (4 t., b. l. 20-32).

Šis prašymas tenkintinas visiškai (BPK 103 straipsnio 1, 6 punktai, 105 straipsnio 1 dalis), kadangi bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio niekas neginčijo ir neprašė sumažinti. BPK 103 straipsnio 5 ir 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

Å ioje byloje proceso iÅ¡laidos yra 100,68 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ (1 t., b. l. 66-69). Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis R. B. padarė neatsargų nusikaltimÄ , neteistas. Jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į visas šias bei bylos aplinkybes kaltinamajam skirtina bausmė - bauda. Taip pat kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. Nors kaltinamasis eismo įvykį padarė būdamas blaivus, tačiau jis yra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, jas pažeidinėja sistemingai, kadangi itin daug kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 173-188).

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamÄ veikÄ , naudodamasis tokia teise. Dėl Å¡ių priežasčių, siekiant užkirsti jam keliÄ artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, nustatant vienerių metų terminÄ , kuris skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu R. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones vieneriems metams, terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 5340 Eur neturtinės žalos J. K.. Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo K. S.-J.. Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 1535,32 Eur nuostolių atlyginimo AB „Kelių priežiūra“. Iš kaltinamojo R. B. priteisti 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų J. K.. Iš kaltinamojo R. B. priteisti 656,72 Eur bylinėjimosi išlaidų K.

S.-J. IÅ¡ kaltinamojo R. B. priteisti 100,68 Eur proceso iÅ¡laidų Klaipėdos apskrities VPK naudai (mokėjimo paskirtyje nurodyti 2019 m. lapkričio 18 d. sÄ skaitos – faktÅ«ros TOM1 Nr. 0002636 ir TOM1 Nr. 0002637). Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. B. per 12 mėnesių privalo sumokėti baudÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt.

CD-R laikmenų su vaizdo medžiaga – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėjas Vandalinas Vainius