d14501bb-e3ee-4291-97e4-9204a9768ff3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1888-370/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02109-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8. (S)                LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens R. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4917-794/206, kuria BUAB „Vispera“ bankrotas pripažintas tyčiniu, n u s t a t ė :

Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas BUAB „Vispera“ bankroto administratorius P. P. prašė BUAB „Vispera“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 4 punkto, 5 punkto pagrindais.Bankroto administratorius nurodė, kad UAB „Vispera“ valdymo organai nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje nustatytos pareigos bankroto administratoriui perduoti įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus, taip pat Å¡ių dokumentų nepavyksta gauti ir pagal teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl teismo įpareigojimo perduoti įmonės turtÄ .

Dėl to neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, o įmonės dokumentų, pagrindžiančių duomenis apie bendrovės realiai turėtÄ turtÄ ir jos įsipareigojimus, buvimo vieta nežinoma.Taip pat nurodė, kad vykdant bankroto procedÅ«ras, nustatyta, jog buvęs įmonės bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas V. M. iÅ¡ UAB „Vispera“ banko sÄ skaitos yra grynaisiais pinigais nuėmęs 58 000 Lt, nors neturėjo jokio teisinio pagrindo gauti bankrutuojančiai įmonei priklausančias sumas, tokiais veiksmais pažeidė įmonės grynųjų pinigų tvarkymo taisykles.

Bankroto administratoriaus įgaliotam atstovui V. M. turėjo bÅ«ti žinoma apie bendrovės skolas, tačiau jis nesigilino į atsiskaitymo mechanizmus, bendrovės veikla nesirÅ«pino.Pasak bankroto administratoriaus, buvęs bankrutuojančios įmonės direktorius R. Ž. laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2014 m. lapkričio 8 d. grynaisiais pinigais iÅ¡ įmonės sÄ skaitos nuėmė 28 261,2 Lt (8 184 Eur). Jis žinojo apie įmonės sunkiÄ padėtį.Nei buvęs įmonės vadovas, nei buvęs bankroto administratorius nėra pateikę dokumentų, patvirtinančių paimtų iÅ¡ įmonės sÄ skaitos lėšų panaudojimÄ Ä¯monės reikmėms.

Nurodė, kad įmonės kreditoriai buvo suklaidinti su jais 2014 m. liepos 10 d. sudarant taikos sutartį bankroto byloje. Buvęs įmonės vadovas ir buvęs bankroto administratorius vietoj to, kad atsiskaitytų su įmonės darbuotojais, iÅ¡ įmonės sÄ skaitos nuėmė pinigus, neaiÅ¡ku kur juos panaudojo, o su kreditoriais (įmonės darbuotojais) liko neatsiskaityta.BÅ«tent buvusiam bankroto administratoriui tenka atsakomybė už įmonės apskaitos duomenų neiÅ¡saugojimÄ , netinkamÄ apskaitos vedimÄ , už laikotarpį, kai jis atstovavo įmonei.Suinteresuotas asmuo V.

M. atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kimas yra nepagrįstas, prašė jį atmesti ir bankroto administratoriui skirti CPK 95 straipsnyje numatytÄ baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, pateikiant nepagrįstÄ pareiÅ¡kimÄ . Suinteresuotas asmuo R. Ž. prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog BUAB „Vispera“ dokumentus yra perdavęs buvusiai bendrovės buhalterei V. V., kuri iki Å¡iol visų Å¡ių dokumentų negrÄ Å¾ina.VMI prie FM atsiliepime, atsižvelgiant į atlikto mokestinio patikrinimo rezultatus, prašė įmonės bankroto administratoriaus P. P. praÅ¡ymÄ Ä¯monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu tenkinti.Suinteresuotas asmuo UAB „Skolvalda“ nesutiko su P. P. praÅ¡ymu įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, prašė jam skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi BUAB „Vispera“ bankrotÄ pripažino tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 punktÄ (netinkamas įmonės vadovo pareigų vykdymas (dokumentų, turto neiÅ¡saugojimas, neperdavimas)) ir 5 punktÄ (netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas (neperduoti, neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai)).Teismas nustatė, kad įmonė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2014 metus Juridinių asmenų registrui, nesilaikė norminiuose teisės aktuose numatytos Sodros įmokų mokėjimo tvarkos, VMI mokestiniam patikrinimui neteikė dokumentų, o pagal 2013 metų finansinę atskaitomybę, taip pat viešųjų registrų duomenis, skolas valstybės biudžetui, drastiÅ¡kai sumažėjusį darbuotojų skaičių ir kt. aplinkybes sprendė, kad įmonė buvo nemoki jau 2013 metais.Teismas įmonės bankrotÄ pripažino tyčiniu, nustatęs, kad buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarties dėl įpareigojimo perduoti įmonės dokumentus ir turtÄ , o dokumentų ir turto nepavyko perimti ir vykdymo procese.

Teismo vertinimu, tai patvirtina netinkamÄ Ä¯monės buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , dokumentų neiÅ¡saugojimÄ , arba sÄ moningÄ vengimÄ perduoti turimus dokumentus, t. y. konstatuotinas aplaidus ir (arba) netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl kurio bankroto administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių.Teismo vertinimu, R.

Ž. nurodytos aplinkybės, jog visi dokumentai yra pas buvusiÄ buhalterę V. V., nepaÅ¡alina jo, kaip įmonės vadovo atsakomybės, o prieÅ¡ingai – patvirtina netinkamÄ Ä¯monės vadovo pareigų vykdymÄ (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 p.).Atsakingų asmenų neveikimas sudaro prielaidÄ konstatuoti, kad vengdami perduoti įmonės dokumentus ir turtÄ Ä¯monės paskirtam administratoriui siekiama užkirsti keliÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias BUAB „Vispera“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas sprendė nesant pagrindo bankroto administratoriui taikyti baudÄ (CPK 95 str.). Atskirojo skundo argumentai Suinteresuotas asmuo R. Ž. atskirajame skunde praÅ¡o:

1) atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka;

2) iškviesti ir apklausti liudytojus;

3) P. P. dalyvavimÄ nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ pripažinti bÅ«tinu;

4) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir P. P. praÅ¡ymÄ atmesti;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pagal teismų praktikÄ reikalinga ne tik nustatyti Ä®BÄ® įtvirtintus tyčinio bankroto požymius, tačiau taip pat ir priežastinį ryšį tarp tyčinių neteisėtų veiksmų ir teisinių padarinių (įmonės nemokumo) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 2-1400-302/2015). Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Å¡ios praktikos, nenustatinėdamas priežastinio ryÅ¡io tarp konkrečių apelianto veiksmų ir įmonės nemokumo.Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį (CPK 178 str., 185 str.).

Apeliantas visus BUAB „Vispera“ buhalterinius dokumentus yra perdavęs buvusiai bendrovės buhalterei V. V., kuri Å¡ių dokumentų jam negrÄ Å¾ina, teigia, kad juos yra sunaikinusi. Nurodytos aplinkybės žinomos ir bankroto administratoriui. Aplinkybę, kad R. Ž. BUAB „Vispera“ buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė V. V., įrodo UAB „Skolvalda“ pateikti 2014 m. liepos 30 d. bankrutuojančios įmonės kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 07-30 ir kasos pajamų orderio kvitas, pasiraÅ¡yti buvusio vadovo ir buhalterės. 2014 m. birželio 30 d. balansas taip pat pasiraÅ¡ytas Å¡ių asmenų.

Byloje nesant jokių įrodymų dėl buhalterinių dokumentų grÄ Å¾inimo apeliantui, nėra jokio pagrindo teigti, kad jie yra apelianto žinioje ir iÅ¡ jo turi bÅ«ti iÅ¡reikalauti.Bankroto bylose vyraujantis vieÅ¡asis interesas suponuoja teismo aktyvumo pareigÄ . Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir netyrė apelianto nurodytų aplinkybių, susijusių su buhalterinių dokumentų perdavimu V. V., lėmusių tai, kad jis objektyviai negali bankroto administratoriui pateikti Å¡ių dokumentų.Pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas jokių aiÅ¡kių motyvų ir priežasčių, atmetė apelianto praÅ¡ymus dėl buhalterinės apskaitos dokumentų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ V.

V., taip pat liudytojų apklausos ir tokiu bÅ«du pažeidė rungimosi principÄ (CPK 12 str.).Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ bankroto administratorius P. P. teismo praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas iÅ¡ esmės tokiomis pat aplinkybėmis ir argumentais, kurie nurodyti prie ginčo esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas nurodo tik tuos atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentus, kuriais atsiliepiama į apelianto procesiniame dokumente dėstomÄ pozicijÄ :Nesutiktina su apelianto prielaidomis ir interpretacijomis, jog bankroto administratoriui yra žinomos įmonės dokumentų buvimo (praradimo) aplinkybės. Pareiga perduoti įmonės dokumentus nustatyta įmonės vadovui, jis jos iki Å¡iol neįvykdė.Apeliantas negali liudytojų parodymais paneigti jam, kaip buvusiam įmonės vadovui, iÅ¡ įstatymo kylančių pareigų netinkamo vykdymo, todėl su praÅ¡ymu kviesti liudytojus bankroto administratorius nesutinka.Bankroto administratorius buvo teikęs praÅ¡ymÄ iÅ¡ buvusio direktoriaus (apelianto) ir buvusio bankroto administratoriaus įgalioto asmens V.

M. iÅ¡reikalauti duomenis, kokie dokumentai ir įmonės turtas 2014 m. birželio 2 d. nutartimi iÅ¡kėlus UAB „Vispera“ bankroto bylÄ vadovo buvo perduoti bankroto administratoriui, tačiau Å¡ie duomenys nebuvo pateikti, todėl lieka neaiÅ¡ku, kokie dokumentai pirmÄ kartÄ Ä¯monei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ buvo perduoti V. M..IÅ¡ byloje pateikto 2014 m. rugsėjo 18 d. įmonės dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo akto matyti, kokius dokumentus įgaliotas atstovas V. M. sugrÄ Å¾ino apeliantui.

Tarp jų nebuvo pagrindinių Å«kinės-komercinės veiklos dokumentų (kasos knygos, apskaitos, PVM sÄ skaitų registrų, didžiosios knygos ir t. t.), nors įvertinus V. M. įsakymÄ dėl BUAB „Vispera“ Å«kinės-komercinės veiklos tęsimo yra pagrindo teigti, kad jis tokius duomenis turėjo.Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Å ioje byloje apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Vispera“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d.).Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Atskirajame skunde apeliantas teismo praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta byla – apklausti liudytojai, iÅ¡klausyti apelianto bei bankroto administratoriaus paaiÅ¡kinimai, patvirtinantys, jog buvęs įmonės vadovas nėra atsakingas dėl įmonės bankroto.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigÄ bÅ«ti aktyviu, minėtų veiksmų nesiėmė, dėl to priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutartį.Pagal bendrÄ jÄ taisyklę, atskirieji skundai apeliacinės instancijos teismo nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 str.).CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Ä®tvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais, t. y. esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms, dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso bÅ«tinumo; teismas turi užkirsti keliÄ procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, Å¡alys aktyviai dalyvavo procese, o bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat gauti tiek apelianto, tiek bankroto administratoriaus procesiniai dokumentai, kuriuose aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos Å¡alių pozicijos ir reikalavimai nagrinėjamu klausimu.

Atsižvelgiant į tai, nesutiktina, kad tik bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka gali lemti tinkamÄ ir teisingÄ civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , o toks aiÅ¡kinimas, nenurodant kitų (papildomų) motyvų, laikytinas kaip neatitinkantis iÅ¡imtinio bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme pobÅ«džio (CPK 322 str., CPK 185 str.). Dėl tyčinio įmonės bankrotoPirmosios instancijos teismas įmonės bankrotÄ pripažino tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais – įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių vengimas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Å¡ių požymių egzistavimÄ nagrinėjamoje situacijoje ir jų pagrindu įmonės bankrotÄ pripažino tyčiniu (CPK 185 str.).IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad: Pagal Juridinių asmenų registro duomenis R. Ž. bendrovėje laikotarpiu nuo 2013-06-13 iki 2014-06-26 ir nuo 2014-09-18 iki 2015-12-10 buvo įmonės vadovas. Bendrovės buhalterinę apskaitÄ nuo 2013-07-01 iki 2013-12-02 tvarkė buhalterė O.

K., o nuo 2014-06-13 iki 2014-10-31– buhalterė V. V. (b. l. 17). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi UAB „Vispera“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Skolvalda“. Å ia nutartimi UAB „Vispera“ valdymo organai buvo įpareigoti per 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinė byla Nr. B2-4468-781/2014 pagal ieÅ¡kovės J. D. pareiÅ¡kimÄ UAB „Vispera“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nutraukta patvirtinus taikos sutartį. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi UAB „Vispera“ antrÄ kartÄ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas P. P., kuris ir kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu. Aplinkybių, kad UAB „Vispera“ valdymo organai nevykdo teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo bankroto administratoriui per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti visus įmonės dokumentus, taip pat, kad Å¡ių dokumentų nepavyko gauti ir priverstinio vykdymo metu pagal teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , apeliantas neginčija.Tiek byloje esantys duomenys (2014-09-18 UAB „Vispera“ dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktas, pagal kurį UAB „Skolvalda“ perdavė, o R.

Ž. priėmė įmonės dokumentus ir turtÄ ), tiek VMI patikrinimo aktas, kuriame V. M. nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį ir nutraukus bankroto bylÄ , 2014-09-18 R. Ž. buvo grÄ Å¾inti visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai (b. l. 16), patvirtina, kad buhalterinės apskaitos dokumentai įmonei nutraukus bankroto bylÄ buvo perduoti R. Ž.. Å ių aplinkybių iÅ¡ esmės neneigia ir pats apeliantas. Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Å io įstatymo 20 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant, teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu (Ä®BÄ® 20 str. 2 d.).Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sÄ moningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, Å«kinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias bÅ«tina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Taigi bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Viena iÅ¡ įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis Å¡altinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi Å«kio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ , o pagal to paties straipsnio 4 dalį, pasikeitus Å«kio subjekto vadovui, apskaitos dokumentus, registrus, finansines ataskaitas turi perimti naujas vadovas.

Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ . Tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«timi identifikuoti tikrÄ sias įmonės bankroto priežastis.

Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotÄ kvalifikuojančių požymių įstatyme iÅ¡skirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neiÅ¡saugomi apskaitos dokumentai. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai).

PareigÄ pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimÄ , turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėj byloje Nr. 2-217-370/2015).Byloje nustatytos aplinkybės taip pat ir atskirojo skundo argumentai patvirtina, jog apeliantas nevykdo teismo nustatytos pareigos bankroto administratoriui pateikti įmonės turtÄ ir dokumentus. Dėl to bankroto administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jo funkcijos pagal CPK apsiriboja pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo pagal apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, patikrinimu, ir tai nėra instancija, skirta iÅ¡ naujo vertinti aplinkybes, kurias iÅ¡tyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliantui nenurodžius argumentų, patvirtinančių, jog žemesnės instancijos teismas padarė fakto ar teisės taikymo klaidų (CPK 301 str. 1 d., 320 str.).

Nagrinėjamu atveju visi apelianto argumentai, susiję su dokumentų nepateikimo priežastimis (dokumentų buvimas pas buhalterę, kuri atsisako juos grÄ Å¾inti) buvo žinomi bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas naujų įrodymų, patvirtinančių jo pozicijÄ , nepateikė, o atskirasis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, be pagrindo nekvietė liudytojų, galinčių patvirtinti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (CPK 190 str.).

Atsižvelgiant į tai, apeliantas praÅ¡o Å¡iuos liudytojus apklausti bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nelaikytini objektyviomis priežastimis, galinčiomis pateisinti jo, kaip buvusio įmonės direktoriaus, kuriam taikomi didesni atidumo ir protingumo standartai, aplaidų veikimÄ (neveikimÄ ), taip pat jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nurodo, kad liudytojai gali patvirtinti, jog įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai yra pas V.

V.. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl praÅ¡ymo teismo posėdyje apklausti liudytojus, pažymi, kad sprendžiant praÅ¡ymÄ dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali bÅ«ti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar praÅ¡ymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės gali bÅ«ti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar praÅ¡ymas galėjo bÅ«ti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2014).Nagrinėjamu atveju apeliantas liudytojų parodymais bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme siekė patvirtinti, kad buhalterinės apskaitos dokumentai yra pas buvusiÄ Ä¯monės buhalterę V.

V., o apeliacinės instancijos teisme – paneigti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 ir 5 p. pagrindais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, jog bankroto bylose vyrauja vieÅ¡asis interesas, jis nepaneigia proceso Å¡alių aktyvumo pareigos, civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo. Apeliantas, teigdamas, kad dokumentai yra ne jo žinioje ir jis negali jų atgauti nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog jis ėmėsi priemonių (veiksmų) Å¡iuos įrodymus atgauti (pvz., raÅ¡tu kreipėsi į V.

V. ar ikiteisminio tyrimo institucijÄ ), nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad V. V. buhaltere dirbo iki 2014-10-31, kai įpareigojimas bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus nustatytas 2015-11-19. Atskirojo skundo motyvuose nurodoma tik tai, kad jis ne kartÄ telefonu prašė grÄ Å¾inti dokumentus, tačiau įrodymų, pagrindžiančių Å¡iuos teiginius į bylÄ neteikė.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto praÅ¡ymas kviesti liudytoja V. V., neatitinka liudytojo apklausos instituto paskirties.

Minėta, kad pagal CPK 190 straipsnį asmuo, praÅ¡antis Å¡aukti liudytojÄ privalo nurodyti tas aplinkybes, kurias Å¡is liudytojas gali patvirtinti ir jos turi bÅ«ti susijusios su byla. Nagrinėjamu atveju pats apeliantas teigia, kad V. V. gali neigti įmonės buhalterinių duomenų turėjimo faktÄ , Å¡i aplinkybė atsispindi ir VMI atliktame patikrinimo akte, kuriame V. V. paaiÅ¡kino, jog neturi jokių bendrovės buhalterinių apskaitos dokumentų, darbo sutarčių ar kitų dokumentų, jie yra pas vadovÄ R.

Ž. arba pas bankroto administratorių V. M. (b. l. 25). Atsižvelgiant į tai, nėra aiÅ¡ku, kokias aplinkybes, patvirtinančias apelianto pozicijÄ , Å¡i liudytoja turėtų patvirtinti ir (ar) paneigti (CPK 185 str.). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas praÅ¡o bankroto administratoriaus dalyvavimÄ byloje pripažinti bÅ«tinu, teigiant, kad jam yra žinomos aplinkybės, susijusios su dokumentų perdavimu buhalterei, tačiau Å¡iuos argumentus paneigia paties bankroto administratoriaus atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pateikta pozicija, todėl ir Å¡is praÅ¡ymas netenkintinas, kaip negalintis pagrįsti apelianto pozicijos.Teismas nesutinka ir su apelianto praÅ¡ymu kviesti liudytojais kitus jo praÅ¡omus asmenis, kurie, pasak apelianto, turėtų patvirtinti faktÄ , kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai yra pas V.

V., o pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ , apeliantas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nuveždavo ir juos perduodavo be jokių dokumentų priėmimo-perdavimo aktų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad O. K. tvirtinimas, jog ji, dirbdama buhaltere buhalterinę apskaitÄ tvarkė namuose pagal jai direktoriaus R. Ž. pateiktus bendrovės pirminius dokumentus, atsispindi ir VMI atliktame patikrinimo akte (b. l. 26), todėl jos apklausimas kaip liudytojos nėra tikslingas. Be to, tokios aplinkybės bet kokiu atveju negalėtų bÅ«ti laikomos pagrindu konstatuoti dokumentų buvimo faktÄ pas V.

V., taip pat kaip ir byloje esantys įrodymai, kuriais apeliantas grindžia pozicijÄ apie dokumentų faktinį buvimÄ pas buhalterę –   2014 m. liepos 30 d. kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 07-30, 2014-01-01 – 2014-06-30 balansas, kuriuose neatsispindi nei įmonės dokumentų buhalterei perdavimo faktas, nei tai, kad ji juos turi ir negrÄ Å¾ina (CPK 178 str., 185 str.). Be to, teismo vertinimu, toks buhalterinių dokumentų perdavimo bÅ«das, kokį nurodo apeliantas, tik patvirtintų pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl neatsakingo įmonės valdymo, kai įmonės buhalteriniai dokumentai nėra tinkamai saugomi, o jų perdavimo, (ne)grÄ Å¾inimo, egzistavimo faktÄ bandoma įrodinėti liudytojų parodymais (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 p.).

Praktika egzistavusi anksčiau negali niekaip patvirtinti ar paneigti Å¡ioje situacijoje susiklosčiusių aplinkybių buvimo / nebuvimo, o aplinkybės, kurias, pasak apelianto, patvirtintų kitos liudytojos (tai, kad dokumentai buvo nuvežti V. V.), nepaneigtų nei vadovo pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, vykdyti nustatytas pareigas, nei fakto, kad minėti buhalterinės apskaitos dokumentai yra pas V. V..Dėl nustatytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia nesant pagrindo nagrinėjamu atveju tenkinti apelianto praÅ¡ymÄ kviesti liudytojus, taip pat, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta bei nustačius, kad liudytojų apklausos tikslingumo klausimas buvo sprendžiamas pirmosios instancijos teismo 2016-08-04 metu, o skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad R.

Ž. nurodomos aplinkybės, jog visi dokumentai yra pas buvusiÄ buhalterę, nepaÅ¡alina jo kaip vadovo atsakomybės, kartu atmestini ir atskirojo skundo argumentai, kad teismas, pažeisdamas aktyvumo pareigÄ , taip pat be jokių aiÅ¡kių motyvų ir priežasčių Å¡iuos praÅ¡ymus atmetė.Nustačius, kad R. Ž. nevykdo teismo nustatytos pareigos bankroto administratoriui pateikti visus dokumentus ir dėl to bankroto administratorius negali tinkamai vykdyti Ä®BÄ® procedÅ«rų – nustatyti tikrųjų įmonės Å«kinės ir finansinės bÅ«klės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių, o apeliantui objektyviais duomenimis (įrodymais) nepagrindus teismo nustatyto įpareigojimo objektyvaus nevykdymo priežasčių, taip pat atsižvelgiant į kitas pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis (VMI patikrinimo aktas ir jame nustatytos dokumentų neperdavimas, Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai ir kitos aplinkybės, finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimas Juridinių asmenų registrui) patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai, o dokumentai bankroto administratoriui neperduodami sÄ moningai arba dėl jų neiÅ¡saugojimo, kartu pagrindžiančio ir netinkamÄ Ä¯monės valdymo faktÄ (Ä®BÄ® 20 str. 2 d. 1 ir 5 p.).

Nustatytomis aplinkybėmis ir motyvais atmestinas ir atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir tuo pagrindu, jog tarp apelianto neteisėtų veiksmų ir teisinių padarinių nėra priežastinio ryÅ¡io. Ä®monės vadovo neteisėti veiksmai gali pasireikÅ¡ti ne tik neteisėtais veiksmais, bet ir aplaidžiu neveikimu. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įmonės turtas ir dokumentai bankroto administratoriui neperduoti sÄ moningai ar dėl aplaidumo, tokiu bÅ«du trukdant tinkamai vykdyti bankroto procedÅ«ras ir taip, galbÅ«t, siekiant nuslėpti tikrÄ sias įmonės nemokumo priežastis.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino įmonės tyčinį bankrotÄ reglamentuojančias teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl naikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                 Danguolė Martinavičienė