d144fc7f-d4b5-44c7-b49a-8f1268b0f00f · Å iaulių apygardos teismas

Civilinės bylos Nr                         Civilinės bylos Nr. 2S-342-194/2012                                                      Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01217-2011-1        Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.; 128.17.; 122.2.; 122.4. (S)       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. rugsėjo 24 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Badaugienė,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų R.

T. ir J. T. atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiÅ¡kimas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmė             PareiÅ¡kėjas (kreditorius) „Swedbank“, AB kreipėsi į TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto.             TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi buvo areÅ¡tuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklausantys R.

T. ir J. T..             PareiÅ¡kėjas (kreditorius) „Swedbank“, AB kreipėsi į TelÅ¡ių rajono apylinkės teismÄ su pakartotiniu pareiÅ¡kimu dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, praÅ¡ydamas parduoti iÅ¡ varžytinių bankui įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (2-3 b. l.). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė  TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. nutartimi ( 8 b. l.) tenkino kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiÅ¡kimÄ , nurodydamas priverstinai parduoti iÅ¡ varžytynių sutartinės hipotekos lakÅ¡tu (duomenys neskelbtini), įkeistÄ daiktÄ - žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), priklausantį R.

T., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini), priklausančius R. T., a.k. 303290248, ir J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kant 80698,88 EUR paskolÄ , 2186,83 EUR palÅ«kanas, 909,13 EUR delspinigius už negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 276,06 EUR delspinigius už negrÄ Å¾intas palÅ«kanas, viso 84070,90 EUR skolÄ , 133,00 Lt žyminį mokestį, 6 mėn. EURIBOR +1,1 proc. metų palÅ«kanų dydžio marža sutartines metines palÅ«kanas už 47550,23 EUR kredito likutį bei 6 mėn. EURIBOR + 1,9 proc. metų palÅ«kanų dydžio marÅ¾Ä už 33 148,65 EUR kredito likutį, skaičiuojant nuo 2011-06-03 iki visos kredito sumos grÄ Å¾inimo, taip pat 5 proc. dydžio įstatymines palÅ«kanas nuo 84070,90 EUR sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiÅ¡kimo gavimo teisme dienos, 2011-06-08 iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Nustatė, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų reikalavimus ir sutarties sÄ lygas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ir papildomais motyvais prie atskirojo skundo skolininkai ir įkeisto daikto savininkai R. T. ir J. T. (17 – 19, 27 – 30 b. l.) praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad kreditorius elgiasi nesÄ Å¾iningai, bando galutinai sužlugdyti.

Yra sunki finansinė padėtis, bet skolininkai niekada neatsisakė nuo prievolės įvykdymo. Vėlavimų atsiskaityti buvo ir seniau, bet su kreditoriumi sutardavo dėl įmokų dydžio. Paskutiniu metu vyko derybos su kreditoriumi dėl įmokų sumažinimo, tačiau tuo pat metu kreditorius kreipiasi į teismÄ dėl priverstinio skolos priteisimo. Å ie veiksmai parodo kreditoriaus netinkamÄ naudojimÄ si dominuojančia rinkoje padėtimi. Apeliantai mano, kad priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti pradėtas, nes nėra byloje duomenų apie tai, kad yra nutraukta sutartis su skolininkais.

Kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų apie sutarties tęstinumÄ konstatuoja, kad Å¡iuo metu dar yra skaičiuojamos palÅ«kanos ir delspinigiai, kurių skaičiavimas pagal sutartį yra negalimas jeigu sutartis yra nutraukta. Be to, įkeistuose pastatuose gyvena nepilnamečiai vaikai, kuriems tai yra vienintelė gyvenamoji patalpa ir pardavus įkeistÄ turtÄ , vaikai netektų gyvenamosios vietos. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartÄ teismo nutartyse yra konstatavęs, kad iÅ¡ paskutinio Å¡eimos bÅ«sto vaikai nebÅ«tų iÅ¡metami į gatvę.

Kreditorius žinojo apie Å¡ias aplinkybes ir prisiėmė dalį rizikos tokiais atvejais. Pirmosios instancijos teismas net neanalizavo Å¡ios situacijos.PareiÅ¡kėjas „Swedbank“, AB atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ (24 b. l.) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodė, kad apeliantai netinkamai aiÅ¡kina su banku pasiraÅ¡ytas kredito sutartis ir neteisingai supranta teisines nuostatas, reguliuojančias hipotekos institutÄ , todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas kreditoriaus praÅ¡ymas dėl pakartotinio praÅ¡ymo dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ne ginčo tvarka iÅ¡ įkeisto turto, yra pagrįstas ir teisėtas.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R.

T. ir J. T. (fiziniai asmenys) 2006-03-27 sudarė kreditavimo sutartį su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais su kreditoriumi „Swedbank“AB (kredito įstaiga, kuri turi licencijÄ verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu iÅ¡ neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę), pagal kuriÄ R. T. ir J. T. buvo suteiktas 190 000 Lt kreditas nekilnojamo turto įsigijimui; kredito grÄ Å¾inimas užtikrintas įsigyto nekilnojamojo turto hipoteka (24–28 b. l).

Formaliai (t. y. nenagrinėjant ginčo dėl fakto) Å¡ie kreditavimo sutarties duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp R. T. ir J. T. bei kreditoriaus „Swedbank“ AB buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 15 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-7-272/2011) nurodė, kad hipotekos teisėjas, vykdydamas iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įkeisto turto procedÅ«ras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sÄ lygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sÄ Å¾iningos (CK 6.188 str.).

Teismo vertinimu, hipotekos teisėjo vaidmuo neapsiriboja tik formalių veiksmų atlikimu ir įrodymų vertinimu, todėl, kai kreditorius praÅ¡o pradėti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 str., CPK 558 str.) prieÅ¡ terminÄ nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas – patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Be to, hipotekos kreditorius prie praÅ¡ymo pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė jÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai prieÅ¡ terminÄ nutraukus.Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kaip teisėja atliko prieÅ¡ tai nurodytų įrodymų vertinimÄ bei kreditavimo sutarties sÄ lygų sÄ Å¾iningumo kontrolę, todėl neįmanoma nustatyti, ar ilgalaikė kreditavimo sutartis su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais (5–23 b. l.) buvo nutraukta laikantis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 6.217 str. 3 d.), ar praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ atitinka sutarties bei teisės aktų nuostatas, taip pat nepareikalauta pateikti įrodymų, kad skolininkai per nustatytÄ terminÄ nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį (nesumokėjo nė vienos įmokos).Atsižvelgiant į prieÅ¡ tai nurodytus argumentus, teismas spendžia, kad negalima pripažinti, jog byla iÅ¡spręsta teisingai.

Pažymėtina, kad apeliacinis procesas Lietuvoje pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Kadangi bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).Kadangi byla grÄ Å¾inama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo,tai bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti valstybės naudai Å¡ioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 96 str.).

Dėl jų priteisimo turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pakartotinai. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                                                                                                            Jolanta Badaugienė