d1448453-e16e-4811-bc1d-37e348c9f1e4 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-836-257/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02034-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 19 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. skundÄ ir skundo papildymÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas A. K. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 150).

Skunde (b. l. 2–17) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodiÅ¡kai buvo laikomas nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, o dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose.

Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis, bÅ«damas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti. Nebuvo signalizacijos mygtuko, tad pareigÅ«nus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, suoliukų, jie nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langÄ , tad nebuvo užtikrinamas Å¡varaus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apÅ¡vietimas, natÅ«rali Å¡viesa beveik nepatekdavo į kamerÄ , o dirbtinė buvo per didelė.

Kamerose buvo žiemÄ Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 10 iki 14 °C, o vasarÄ karÅ¡ta – iki 35°C, sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę. Buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprÅ«pinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, rankÅ¡luosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pÅ«davo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje. Net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliÅ«tys.

Tualetinio popieriaus iÅ¡duodavo per mažai. Privatumas kamerose, naudojantis tualetu, užtikrinamas nebuvo, kameroje sklisdavo nemalonÅ«s kvapai. Kadangi Å iaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duÅ¡e. Kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir neskanus, per maža energetinė vertė. SÄ lygų eiti į valgyklÄ nebuvo. Jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai.

Dėl to jis patyrė papildomus psichologinius iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 22000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 150). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 137-148) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus.

Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Ä®sakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-01-02 pažymos Nr. 60/09-47689 „Dėl A.

K.“, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017-07-31 iki 2017-12-11: kameroje Nr. 90 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 6,65 iki 3,99 m2, kameroje Nr. 32 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 5,22 iki 4,18 m2, kameroje Nr. 59 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 6,59 iki 4,94 m2, kameroje Nr. 20 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 4,67 iki 3,73 m2, kameroje Nr. 7 buvo laikomi 1–6 asmenys ir vienam iÅ¡ jų teko nuo 21,98 iki 3,66 m2.                  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sÄ lygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamÄ poveikį (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 16.5 punktÄ , įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos.

Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nėra. Visose Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.

Sienelės aukÅ¡tis matomas iÅ¡ teismui pateikiamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelės. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamÄ nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).Nacionaliniai teismai remiasi nuostata, kad tardymo izoliatoriuje kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 m2 kameros ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).

Atsakovas, vertindamas pareiÅ¡kėjo skundo argumentÄ , kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2 (neįskaitant sanitarinio mazgo ir baldų užimamo ploto), pažymi, jog teisės aktuose nėra nustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2 – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Ä®vertinęs minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad, skaičiuodamas pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ , pagrįstai visÄ kameros plotÄ dalijo iÅ¡ kameroje laikytų asmenų skaičiaus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016).Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgiama į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turi bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimama plotas (žr.

EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje Pitalev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje Lutokhin prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-447-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, o ne konstatuojant atsakovo padarytus tesės pažeidimus (Žr. 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017).

Matyti, kad pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,66 m2 iki 21,98 m2 gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog visas pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams Å iaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir / ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

Å¡iukÅ¡lių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas numato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : „veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais“.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Atsakovas pažymi, kad natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje taip pat netaikytini (žr. LVAT 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016). Atsakovas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog jo teisės buvo pažeistos, nes jis buvo laikomas Å¡altose ir drėgnose (iÅ¡ esmės netinkamai vėdinamose) kamerose.

Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios  patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus ir duris). Administracinių teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog toks patalpų vėdinimo bÅ«das nepažeidžia higienos normų reikalavimų, t. y. iÅ¡ esmės tinkamas.

Be to, pažymėtina, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä , todėl, kaip ne kartÄ konstatuota LVAT praktikoje, neįmanoma, be kita ko, įrengti papildomÄ ventiliacijÄ ir taip padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę oro drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ (žr. pvz. 2017 m. kovo 29 d. nutartis adm. bylose Nr. A-507-756/2017, Nr. A-530-756/2017). Pagal higienos normÄ HN 134:2015 veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, o ventiliacijos įrengimas bÅ«tent ir susijęs su pastato ar patalpų rekonstrukcija (žr. pvz.

LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-963-756/2017), todėl įstaiga negali bÅ«ti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų Å¡ių reikalavimų galimų pažeidimų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas 2017-10-12 atliko kameros Nr. 20 patikrinimÄ (iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2017-10-16 patikrinimo akte Nr. PA.6-300). Dirbtinė apÅ¡vieta atitinka nustatytas higienos normas, tačiau apÅ¡vietimo lempos buvo be apsauginių gaubtų.

Kaip matyti iÅ¡ 2017-10-11 Å iaulių tardymo izoliatoriaus raÅ¡to Nr. 14/01-13186 dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo, pažeidimas kameroje Nr. 20 buvo paÅ¡alintas, sumontuotos naujos liuminescencinės lempos. Pažymėtina, kad įstaiga susiduria su ypač didele problema: suimtieji (nuteistieji) ypač dažnai gadina, laužo elektros instaliacija, rozetes, Å¡viestuvus, netgi po tinku esančius elektros laidus, daužo kaitrines lemputes arba iÅ¡montuoja, sugadina liuminescencines lempas, todėl, nors elektros instaliacijos ir apÅ¡vietimo remontas atliekamas nuolat ir operatyviai, tai neturi ilgalaikio efekto.Kitos kameros pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«ros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sÄ lygų kamerose nei į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , nei į Å iaulių visuomenės sveikatos centrÄ nei pareiÅ¡kėjas, nei kiti Å¡iose kamerose kalinami asmenys nesikreipė.

Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas.Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose kamerose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr. LVAT 2015. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl Å¡ių pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ , leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patirtų tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukeltų vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudarytų kliÅ«tis, kurios bÅ«tų sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus įrengimo PareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukų ir dėl to buvo suvaržyta jo galimybė skubiai iÅ¡sikviesti budintį pareigÅ«nÄ .Atsakovas pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiÅ¡kėjui bÅ«tų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iÅ¡kvietimo bÅ«du, o pagalbos iÅ¡kvietimo mygtuko nebuvimas pats savaime nereiÅ¡kė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2133-525/2016).Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018-01-02 pažymoje Nr. 60/09-139 nurodyta, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28), 2 punktu, reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ir kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose negalimas dėl įstaigos statuso. Jokie kiti teisės aktai pagalbos mygtuko įrengimo tardymo izoliatoriaus kamerose nereglamentuoja.PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl pagalbos mygtuko neįrengimo yra nepagrįstos jokiu teisiniu    reglamentavimu, todėl neturi pagrindo.

Dėl tardymo izoliatoriuje suteikiamų pasimatymų Pareiškėjas skundžia, kad jam Šiaulių tardymo izoliatoriuje draudžiami ilgalaikiai pasimatymai, dėl to buvo sutrikę jo socialiniai ryšiai. Pažymėjo, kad pareiškėjui jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2017-07-31 iki 2017-12-11 nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai, nes nei iš pareiškėjo, nei iš kitų asmenų tokių prašymų nebuvo gauta. Pareiškėjo pretenzijos dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo nepagrįstos, todėl turėtų būti atmestos.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų pasivaikščiojimų ir užimtumo Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę bylai aktualiu laikotarpiu nustatė tardymo izoliatoriaus direktorius. Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ įstaigoje nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė.

Be to, pažymėtina, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ minėtas įsakymas pripažintas netekusiu galios ir įstaigoje suimtiesiems nustatyta 2 valandų pasivaikščiojimo trukmė. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 21 punktas nustato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punktas reglamentuoja, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, kurios uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis.

Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 m2 iki 22,44 m2. Pažymėtina, kad HN 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ribų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Tokia pasivaikščiojimo tvarka Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atsižvelgiant į visa tai, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl pasivaikščiojimų trukmės bei tam skirto ploto yra nepagrįsti.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamentas 2016-05-30 patikrinimo akte Nr. PA.6-132 konstatavo, kad primėtytų Å¡iukÅ¡lių nebuvo, kiemeliai valomi, yra Å¡iukÅ¡liadėžės. Atsakovas pažymi, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad Å TI konstrukcijoje yra asbesto, o pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei raÅ¡ytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos bÅ«klei, o tik nurodė asbesto tariamÄ buvimÄ pastato konstrukcijoje bei Å¡iferinio stogo, todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip neteisėti pareigÅ«nų veiksmai ar jų neveikimas.Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, iÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl per trumpos pasivaikščiojimo gryname ore trukmės yra nepagrįsti.

Suėmimo vykdymo įstatymo 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbÄ su suimtaisiais ir jų užimtumÄ organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra Å¡ios:

1) socialinis ir teisinis Å¡vietimas;

2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas;

3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas;

4) kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai.Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei Socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 98 punkte numatyta, kad „Suimtųjų saviÅ¡vietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Bibliotekos knygų fondas turi bÅ«ti toks, kad vienam suimtajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Suimtiesiems, sergantiems atvira plaučių tuberkuliozės forma, turi bÅ«ti atskira biblioteka. Suimtiesiems knygos keičiamos ne rečiau kaip kartÄ per 10 dienų. Vienu metu vienam suimtajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui.

Esant galimybėms, kiekvienÄ dienÄ Ä¯ kameras suimtiesiems duodama po vienÄ laikraÅ¡tį, įsigytÄ už tardymo izoliatoriaus lėšas“. Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų saviÅ¡vieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kÅ«rybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairÅ«s renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ .

Tai yra, dalyvavimas renginiuose yra ne suimtųjų (nuteistųjų) pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia tvarka yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-01-03 pažymos Nr. 61/04-14 ir pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas A. K. į įstaigos direktorių su skundais, prašymais ar peticijomis dėl užimtumo ir pasivaikščiojimo nesikreipė.

Be to pažymėjo, kad A. K. buvo suteikta galimybė iÅ¡eiti į treniruoklių salę, krepÅ¡inio aikÅ¡telę, teniso salę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose užsiėmimuose. Dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Valymo inventorius bei priemonės į kameras iÅ¡duodamos pagal suimtųjų / nuteistųjų praÅ¡ymus, po valymo užbaigimo grÄ Å¾inamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtÄ patalpÄ . Kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te yra iÅ¡skirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra iÅ¡duodamas WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis.

Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiÅ«ra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planu 2016–2017 m.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017-05-19 patikrinimo akte Nr. PA. 6-145 pažymėta, kad kameros, bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – Å¡varÅ«s; valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukÅ¡te tam skirtoje vietoje (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamas kenkėjų kontrolės stebėjimų ir darbų atlikimo žurnalas).Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymi, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sÄ lygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų tikimasi gauti detalų ir neprieÅ¡taringÄ ginčijamų laikymo sÄ lygų apraÅ¡ymÄ ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliÅ«tis.

Vien pareiÅ¡kėjo teiginiai, kuriems prieÅ¡tarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumÄ , todėl pareiÅ¡kėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raÅ¡tus (praÅ¡ymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme bÅ«tų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ Erkenov prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18152/11);

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015). IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su Å¡varos ir tvarkos palaikymo sÄ lygomis kamerose. Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Dėl sÄ lygų asmens higienai Aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) bei apatinius drabužius. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktÄ , laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis duÅ¡u reglamentuojančios teisės normos: Å iaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 duÅ¡o ragelius, suimtieji (nuteistieji) į duÅ¡Ä vedami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę ir kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į duÅ¡Ä vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl karÅ¡to vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į duÅ¡us nuvedimo nepagrįstos, todėl turėtų bÅ«ti atmestos. Dėl pareiÅ¡kėjo aprÅ«pinimo patalyne ir patalynės atitikimo higienos normos reikalavimams Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme reglamentuota, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. PareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymas Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01), kuriame nurodyta ir aprÅ«pinimo patalyne (čiužiniais) bei higienos priemonėmis tvarka. IÅ¡ A. K. aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sÄ skaitos 2017-07-31 Nr. 1189 matyti, kad pareiÅ¡kėjas patalyne ir higienos priemonėmis buvo aprÅ«pinamas pagal jo kalinimo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ .Taip pat pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su aplinkybe, jog tariamai jam iÅ¡duodavo per mažai tualetinio popieriaus, t. y. pareiÅ¡kėjas neginčija to fakto, kad popierius jam nebuvo iÅ¡duodamas, jis tik skundžiasi per mažu jo kiekiu.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai negali būti atsakingi už tai, kad savo darbe vadovaujasi teisės aktais bei nustatytomis normomis, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl per mažo higienos priemonių ar tualetinio popieriaus kiekio yra labai individualios ir negali būti pripažintos pagrįstomis. O papildomi asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip netinkamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigų nevykdymas (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016).Pareiškėjo skunde teismui minimas pretenzijas dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams paneigia pateikiami patikrinimo aktai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-12-15 patikrinimo akte Nr. PA.6-378 užfiksuota, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-05-19 patikrinimo akte Nr. PA. 6-145 užfiksuota, kad „Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojamas žurnale“.Iš patikrinimo aktų matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iškart būna nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius yra suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas, neatitinka tikrovės, dėl to jo teiginiai dėl patalynės neatitikimo higienos normos reikalavimams yra atmestini.

Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose.Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninėse patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡o“, o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o“.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje 2015-11-02 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr.1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia virÅ¡utinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sÄ skaitoje ne trumpiau kaip 3 mėnesius neturi pinigų.Atsakovas pažymi, kad apatinių ir virÅ¡utinių drabužių bei patalynės priežiÅ«ra pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos apraÅ¡ais, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaromos blogesnės sÄ lygos nei kitiems kalinamiesiems.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose, naudotis asmeninių virÅ¡utinių drabužių skalbimo paslaugomis. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek virÅ¡utinius asmeninius drabužius bei patalynę (ko pats pareiÅ¡kėjas neskundžia), o papildomi asmeniniai pareiÅ¡kėjo poreikiai negali bÅ«ti vertinami kaip netinkamas Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigų nevykdymas (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-315-602/2016). Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal aktualios redakcijos Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai.

To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parÄ yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami visaverčiu maistu pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. įstaigai teikiama maisto tiekimo paslauga. Å iaulių tardymo izoliatorius, vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, bent kartÄ per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorija 2017 m. vasario mėnesį atliko mikrobiologinius tyrimus, kurių metų nenustatyta jokių pažeidimų.

IÅ¡ Å iaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo akto matyti, kad esminių pažeidimų nenustatyta, patiekalai pateikti pagal parengtÄ valgiaraÅ¡tį, maistas atitinka normas. Duomenų apie tai, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjui Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi. PareiÅ¡kėjas tokių duomenų taip pat nepateikia bei įstaigai dėl netinkamo maitinimo nebuvo pateikęs jokių skundų. PareiÅ¡kėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo.Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo maistÄ dalinti su specialiomis pirÅ¡tinėmis.

PareiÅ¡kėjas nepateikė detalaus maisto dalinimo apibÅ«dinimo, nenurodė, ar dalinant maistÄ nebuvo naudojami specialÅ«s įrankiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad maistÄ dalinant be specialių pirÅ¡tinių buvo pažeidžiami higienos reikalavimai.Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). PareiÅ¡kėjo A. K. skundas ir skundo papildymas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu ir skundo papildymu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu ir skundo papildymu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-01-02 pažyma Nr. 69/06-47689 „Dėl A. K.“ (b. l. 33–32), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-07-31 iki 2017-12-11 (93 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 93 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos.

Ä®vertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 93 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausia iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas.

EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos iÅ¡siskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos. EŽTT Å¡iame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 m2 daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT Å¡iame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m2, erdvės veiksnys iÅ¡lieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis. Be to, EŽTT paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, užstatytas baldais.

EŽTT vertinimu, Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiÅ¡kia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.Teismas, iÅ¡analizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius ir kartu su pareiÅ¡kėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 90 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 18,13 m2) teko nuo 3,63 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,78 m2 (kameroje 4 asmenys), Nr. 59 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,78 m2) teko nuo 4,46 m2 (kameroje 4 asmenys) iki 5,93 m2 (kameroje 3 asmenys), Nr. 20 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 17,50 m2) teko nuo 3,50 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,38 m2 (4 asmenys), Nr. 7 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 19,77 m2) teko nuo 3,30 m2 (kameroje 6 asmenys) iki 3,95 m2 (kameroje 5 asmenys), 4,94 m2 (kameroje 4 asmenys), 6,59 m2 (kameroje 3 asmenys), 9,89 m2 (kameroje 2 asmenys), 19,77 m2 (kameroje 1 asmuo), kameroje Nr. 32 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 19,44 m2) teko nuo 3,89 m2 (kameroje 5 asmenys) iki 4,86 m2 (kameroje 4 asmenys).

Taigi, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 69–72) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės. Dėl sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog kamerose bloga ventiliacija, apÅ¡vietimas, žiemÄ Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta, kameros lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, grybeliu, dažai nuo sienų atsilupę trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos, buvo drėgna, tamsu, dirbtinė Å¡viesa buvo per stipri.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-300 (16.3.187. 6.12) (b. l. 89–91, patikrinimas atliktas 2017 m. spalio 12 d.) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 20, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo nuo 2017-09-15 iki 2017-09-19, ir konstatuota, kad dirbtinė apÅ¡vieta atitiko reglamentuojamÄ Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinį dydį – 200 lx. Kameroje Nr. 20 dirbtiniam apÅ¡vietimui naudojamos lempos be apsauginių gaubtų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 12).

Ant kameros Nr. 20 lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių nėra. Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta. Nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ (planinį 1 kartÄ ketvirtyje ir pagal poreikį) vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ ir pažymi kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale (įraÅ¡as 2017-08-10). Kamera Nr. 20 Å¡vari, tvarkinga. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukÅ¡te tam skirtoje vietoje (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai).Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 4 d., b. l. 92–94) konstatuota, kad organizuojant Å TI laikomų asmenų apgyvendinimÄ atsižvelgiama į suimtųjų įpročius, t. y. nerÅ«kantieji laikomi atskirai nuo rÅ«kančiųjų.

Švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri ženklinti vežimėliai. Skalbimo priemonės naudojamos pagal paskirtį. Sanitarinėje švarykloje įrengtos dezinfekavimo kameros pakrovimo pusė nuo iškrovimo pusės atskirta pertvara su durimis dezinfekuotojui. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas pildomas: nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas. Dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2 proc. dezinfekcinės priemonės valomuoju tirpalu.

DuÅ¡inėms, persirengimo patalpoms, sanitariniams įrengimams valyti ir dezinfekuoti naudojami autorizuoti boicidai. Å TI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis Å TI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nuostatomis. GyvenamÄ sias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu kameros Nr. 90 patalpos buvo tvarkingos. Å TI laikomiems asmenims skirtos valymo priemonės (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai) laikomi bendrojo naudojimo patalpose tam skirtose vietose ir gyvenamosiose patalpose.

Soda ir Å«kinis muilas iÅ¡duodamas esant poreikiui.IÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas per langus sudaryta galimybė visose tikrintose kamerose. Å TI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duÅ¡e pagal įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ sudaroma ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai keičiami po nusiprausimo duÅ¡e. Å TI laikomi asmenys turi teisę naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis. Asmeninių apatinių ir virÅ¡utinių drabužių centralizuotam skalbimui sudaryta sutartis su skalbykla UAB „Juvidė“.

Å TI patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimÄ ir naikinimÄ pagal 2016 gegužės 13 d. sudarytÄ sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Profilaktiniai darbai atliekami periodiÅ¡kai: paskutinį kartÄ profilaktiniai darbai atlikti 2017 m. lapkričio 17 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) (patikrinimas atliktas 2016 m. gegužės 24 d. b. l. 104–107) konstatuota, kad patikrinimo metu gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo kiekviename režiminio korpuso aukÅ¡te:

Å¡epečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, Å«kinis muilas, soda. Pasivaikščiojimų kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t. y. primėtytų Å¡iukÅ¡lių, nebuvo, kiemeliai buvo valomi, neÅ¡amos susidariusios buitinės atliekos; kiekviename kiemelyje yra Å¡iukÅ¡liadėžės. Gyvenamosios patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ir susidariusios buitinės atliekos Å¡alinamos Å TI vadovo nustatyta tvarka. GyvenamÄ sias patalpas valo jose laikomi asmenys, valymo inventorių ir valymo priemones asmenims į kameras iÅ¡duoda korpuso vyresnieji.

Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose bei gyvenamosiose patalpose susidariusias buitines atliekas iÅ¡neÅ¡a Ūkio aptarnavimo bÅ«rio nuteistieji. Ūkio aptarnavimo bÅ«rio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprÅ«pinti. Lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Å varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias Å TI patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių. Pagal vedamÄ skalbinių registracijÄ , lovos skalbiniai keičiami kartÄ per savaitę.

MinkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dviejose dezinfekcijos kamerose. Patikrinimo metu abi dezinfekcijos kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkÅ¡tuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110° C temperatÅ«roje. Pagal informacijÄ Å¾urnale, tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vienÄ komplektÄ . Per dienÄ Å¾urnale registruota po 4-6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniÅ¡kai dezinfekuojama 25-40 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerÄ telpa 8 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektai).

Kasdien iÅ¡ Å TI vidutiniÅ¡kai iÅ¡vyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkÅ¡tas inventorius – dezinfekuojamas.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-145 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gegužės 11 d., b. l. 95–96) matyti, kad galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta. Nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamame kenkėjų kontrolės stebėjimų ir darbų atlikimo žurnale paskutinis įraÅ¡as 2017-05-19).  Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai.

Nustatyta, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra Å¡varÅ«s. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukÅ¡te tam skirtoje vietoje (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai). SÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos (Å TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytÄ tvarkÄ skalbimo (2 skalbimo maÅ¡inos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); vedamas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.Å TI laikomiems asmenims minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl blogos ventiliacijos ir natÅ«ralios Å¡viesos trÅ«kumo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo normų (koeficientų). NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

IÅ¡ aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta. Nustatyta, kad kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad žiemÄ kamerose Å¡alta, temperatÅ«ra buvo nuo 100 C iki 140 C, o vasarÄ net iki 350 C, tačiau pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl karščio ir Å¡alčio drėgmės yra abstraktÅ«s, netikslÅ«s ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo teiginius dėl tamsos ar per stipraus elektrinio apÅ¡vietimo, kaip tai įvardija skunde pareiÅ¡kėjas, nuo sienų atsilupusių dažų, todėl nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas prieÅ¡tarauja pats sau, teigdamas, kad kamerose buvo tamsu, nors tuo pačiu nurodo, kad kamerose buvo elektrinis apÅ¡vietimas per stiprus. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose esantys: kėdės, lovos, kiti baldai, sanitarinis mazgas, praustuvė, daiktų spintelė, lentynos – užėmė didžiÄ jÄ kameros dalį, tuo pačiu teigia, kad kamerose trÅ«ko inventoriaus.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62108-8 (b. l. 76–79) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 metus, iki pareiškėjo atvykimo, buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 32 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija, antiseptiko nuo pelėsio tepimas, san. mazgo demontavimas, naujų vamzdžių, klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba (2016 m. sausio–kovo–balandžio mėn.).

PareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje buvo nuo 2017-12-07. Kamera Nr. 90 – pelėsio valymas, nuvalytų plotų dažymas (2016 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.). PareiÅ¡kėjas nurodytoje kameroje buvo nuo 2017-07-31. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 (b. l. 73–75) matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje per 2017 metus, iki pareiÅ¡kėjo atvykimo, buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 90 – nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos, perdažyti nutrupėję sienų plotai, paÅ¡alintas perteklinis gultas, perkeltas į laisvÄ vietÄ stalas, taburetės (2017 m. kovo mėn.).

Pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2017 m. liepos 31 d. (3 dienas). Kamera Nr. 32 – nuvalytos lubos, užtepta hidroizoliacija, perdažytos lubos (2017 m. vasario mėn.). Pareiškėjas šioje kameroje buvo nuo 2017-12-07. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-10-11 rašto Nr. 14/01-13186 „Dėl patikrinimo aktuose nurodytų trūkumų pašalinimo” (b. l. 108) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje įvairiose kamerose buvo sumontuotos naujos liuminescencinės lempos, pakabinti nauji dirbtinės apšvietos šviestuvai, šalinamas pelėsis.

PareiÅ¡kėjo naudai vertintinos tos aplinkybė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-300 (16.3.187. 6.12) konstatuota, kad kameroje Nr. 20 dirbtinė apÅ¡vieta atitiko reglamentuojamÄ Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinį dydį – 200 lx, tačiau dirbtiniam apÅ¡vietimui naudojamos lempos be apsauginių gaubtų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus 12 punktas), o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) konstatuota, kad kameroje Nr. 90 yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas).

Kitų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl laikymo sÄ lygų skundėsi Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų sÄ lygų gyvenamosiose kamerose, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo. Be to, pareiÅ¡kėjas visÄ savo skundÄ ir patikslintÄ skundÄ grindė Lietuvos higienos norma HN 76:2010, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d., ir jau galiojo visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikÄ .

Dėl signalizacijos mygtuko įrengimo Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo įrengti signalizacijos mygtukai, tad pareigūnus tekdavo kviesti, daužant į duris. Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-01-02 pažymoje Nr. 60/09-139 (b. l.

33) nurodyta, jog pagalbos mygtuko įrengimas Å iaulių tardymo izoliatoriuje negalimas dėl įstaigos statuso.Nurodytoje pažymoje pažymėta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 2 punkto reikalavimas įrengti vidinio ryÅ¡io sistemÄ kameroje yra taikomas naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

IÅ¡ administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, jog signalizacijos mygtukai suimtųjų ir nuteistųjų gyvenamosiose patalpose (kamerose) Å iaulių tardymo izoliatoriuje nėra įrengti. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos kalėjimų taisyklių (Europos Ministrų Komiteto rekomendacija Å¡alims narėms Nr. (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“) 18.2. punkto c) dalis rekomenduoja laisvės atėmimo vietoje įrengti aliarmo sistemÄ , kuri leistų kaliniams nedelsiant susisiekti su personalu.

Atsižvelgiant į tai, kad tokios aliarmo sistemos Å iaulių TI nebuvo įrengta, pripažintina, kad tai galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti diskomfortÄ , siekiant prisiÅ¡aukti pagalbÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Kita vertus, nors pareiÅ¡kėjas ir tikino, jog dėl pagalbos mygtukų neįrengimo buvo priverstas daužyti į duris, jis įtikinamai neindividualizavo, kokia žala jam kilo dėl minėto faktoriaus.

Be to, pareiškėjas pasisako ne savo, o kalinių, kaip jis pats įvardijo skunde, vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiškėjas įgalinimų nepateikė. Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu ir nebuvo ventiliacijos. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo durų ir uždaro viršaus.

Higienos norma HN 134:2015 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelės (t. 1, b. l. 145–146) matyti, kad kamerose Nr. 90, 59, 7 san. mazgo atitvarinė konstrukcija yra mÅ«rinė, kameroje Nr. 20 atitvarinė konstrukcija yra PDF, o kameroje Nr. 2 atitvarinė konstrukcija yra OSB, tačiau tokios atitvarinės konstrukcijos (durys, užuolaidos ir kt.) yra iÅ¡ priekio, duomenų nepateikta.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).

Vertinant tualetų įrengimÄ , teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ . Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiÅ¡kai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė dėl ventiliacijos tualete nebuvimo vertinama kaip pagrįsta.

Dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrinamos Å¡varios kameros. Pagal HN 134:2015 37 punktÄ , patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi bÅ«ti skirtos valymo priemonės (Å¡epetys grindims, Å¡luostė, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-300 (16.3.187. 6.12) konstatuota, kad kamera Nr. 20, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo nuo 2017-09-15 iki 2017-09-19, Å¡vari, tvarkinga.

Valymo inventorius laikomas kamerose arba Režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) konstatuota, kad ŠTI gyvenamosios patalpos valomos vadovaujantis ŠTI direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 1/01-205 „Dėl suimtųjų (nuteistųjų ) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis.

GyvenamÄ sias patalpas tvarkyti skiriami jose gyvenantys asmenys. Patikrinimo metu kameros Nr. 90 patalpos tvarkingos. Å TI laikomiems asmenims skirtos valymo priemonės (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai) laikomi bendrojo naudojimo patalpose tam skirtose vietose ir gyvenamosiose patalpose. Soda ir Å«kinis muilas iÅ¡duodamas esant poreikiui.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-145 (16.3.187. 6.12) konstatuota, kad kratos patalpose naudojamas inventorius (vonelės) yra Å¡varÅ«s. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukÅ¡te tam skirtoje vietoje (Å¡epečiai grindims, Å¡luostės, Å¡iukÅ¡lių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) konstatuota, kad patikrinimo metu gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo kiekviename režiminio korpuso aukšte: šepečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, ūkinis muilas, soda. Gyvenamosios patalpos, pasivaikščiojimo kiemeliai valomi ir susidariusios buitinės atliekos šalinamos ŠTI vadovo nustatyta tvarka.

GyvenamÄ sias patalpas valo jose laikomi asmenys, valymo inventorių ir valymo priemones asmenims į kameras iÅ¡duoda korpuso vyresnieji. Ūkio aptarnavimo bÅ«rio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprÅ«pinti. Tai patvirtina byloje esantis Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016–2017 m. (b. l. 80–88), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡varių kamerų neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, pasivaikščiojimų trukmės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, jie nebuvo valomi ar laistomi, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto.Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 tvarkÄ , suimtiesiems buvo užtikrinamas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore per parÄ (b. l. 109).

PareiÅ¡kėjas pripažįsta, jog Å¡i tvarka vykdoma buvo. Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 nustatytÄ tvarkÄ , pripažintas netekusiu galios Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ su papildymu ir nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems (b. l. 111).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) konstatuota, kad patikrinimo metu pasivaikščiojimų kiemeliuose akivaizdžios netvarkos, t. y. primėtytų šiukšlių, nebuvo, kiemeliai buvo valomi, nešamos susidariusios buitinės atliekos; kiekviename kiemelyje yra šiukšliadėžės. Pasivaikščiojimo kiemelius valo ir juose bei gyvenamosiose patalpose susidariusias buitines atliekas išneša Ūkio aptarnavimo būrio nuteistieji.

Ūkio aptarnavimo bÅ«rio asmenys reikalingu valymo inventoriumi aprÅ«pinti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieÅ¡tarauja CPT iÅ¡aiÅ¡kinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dienÄ praleisti lauke.             Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ .

Pažymėtina, kad Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT) standarto (2002) 1 – Rev.2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos iÅ¡traukos iÅ¡ trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ mano, kad turėtų bÅ«ti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamÄ dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angliÅ¡kai – outside their cells) užimti skirtingo pobÅ«džio tiksliniuose užsiėmimuose.

Å iuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, laiko praleidimui lauke.              PareiÅ¡kėjo argumentai, kad pasivaikščioti buvo galima tik vienÄ valandÄ per parÄ , kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, nebuvo suoliuko, kiemeliai nebuvo valomi ar laistomi, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto, yra nepagrįsti, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Juo labiau, nei viename pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto. Toks pareiškėjo argumentas yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Dėl galimybės skalbti drabužius ir patalynę, tualetinio popieriaus kiekio              Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jis nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostį.

Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pÅ«davo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, o tokių asmenų yra tik apie 30 procentų. Net ir esant galimybei plauti rÅ«bus, kildavo įvairios biurokratinės kliÅ«tys. Kameroje nebuvo pakankamai tualetinio popieriaus, jam vienam mėnesiui bÅ«davo skiriamas ritinėlis, kurio neužtekdavo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) konstatuota, kad švariems ir nešvariems skalbiniams transportuoti naudojami atskiri ženklinti vežimėliai. Skalbimo priemonės naudojamos pagal paskirtį. Sanitarinėje švarykloje įrengtos dezinfekavimo kameros pakrovimo pusė nuo iškrovimo pusės atskirta pertvara su durimis dezinfekuotojui. Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas pildomas; jame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo parašas.

Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami po nusiprausimo duše. ŠTI laikomi asmenys turi teisę naudotis mokamomis skalbimo paslaugomis. Asmeninių apatinių ir viršutinių drabužių centralizuotam skalbimui sudaryta sutartis su skalbykla UAB „Juvidė“. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) konstatuota, kad lovos skalbiniai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje.

Å varÅ«s skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias Å TI patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių. Pagal vedamÄ skalbinių registracijÄ , lovos skalbiniai keičiami kartÄ per savaitę. MinkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcija atliekama dviejose dezinfekcijos kamerose. Patikrinimo metu abi dezinfekcijos kameros buvo užpildytos dezinfekuojamu minkÅ¡tuoju inventoriumi ir įjungtos. Dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas vedamas, fiksuojama, kad dezinfekcija vykdoma 50 min. 110° C temperatÅ«roje.

Pagal informacijÄ Å¾urnale, tuberkulioze sergančių asmenų naudotas minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas atskirai po vienÄ komplektÄ . Per dienÄ Å¾urnale registruota po 4–6 dezinfekcijos ciklus, vidutiniÅ¡kai dezinfekuojama 25–40 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektų (į dezinfekcijos kamerÄ telpa 8 minkÅ¡tojo inventoriaus komplektai). Kasdien iÅ¡ Å TI vidutiniÅ¡kai iÅ¡vyksta apie 20 asmenų. Po panaudojimo lovos skalbiniai yra skalbiami, minkÅ¡tas inventorius – dezinfekuojamas.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-145 (16.3.187. 6.12) matyti, kad sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius sudarytos (Å TI skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytÄ tvarkÄ skalbimo (2 skalbimo maÅ¡inos) ir džiovinimo įranga (1 džiovyklė); vedamas skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas.Å TI laikomiems asmenims minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) iÅ¡duodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kamerose, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracija pagal Lietuvos higienos normos HN134:2015 reikalavimus.

Pagal Å iaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintÄ suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ , virÅ¡utiniai drabužiai 1 kartÄ per mėnesį gali bÅ«ti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į Å¡ias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų raÅ¡ytinių praÅ¡ymų pagrindu, apmokant iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų.

Apatiniai rÅ«bai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Å iaulių TI skalbykloje, skalbimo grafikÄ derinant su suimtųjų maudymosi duÅ¡e grafiku. Pagal nustatytÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 (b. l. 120–23) ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintÄ tvarkÄ (b. l. 124-126) asmeninė patalynė ir apatiniai rÅ«bai suimtiesiems skalbiami nemokomai, virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d.

įsakymu Nr. 1/01-243 (b. l. 119) patikslintÄ virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimo ir cheminio valymo tvarkÄ suimtiesiems, neturintiems pinigų, kartÄ per 3 mėnesius užtikrinamas nemokomas virÅ¡utinių rÅ«bų skalbimas. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nustatyta Å iaulių tardymo izoliatoriuje rÅ«bų skalbimo tvarka ar kad bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Pastebėtina, jog pareiÅ¡kėjas nurodo, kad apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, tačiau Å¡is argumentas paneigtas į bylÄ pateiktais apatinių rÅ«bų skalbimÄ reguliuojančiais aktais.

Taip pat nėra pateikta įrodymų dėl netinkamos ar per mažai iÅ¡duodamos patalynės, praÅ¡ymų jÄ pakeisti dėl netinkamos kokybės. PareiÅ¡kėjas, nurodydamas aukščiau aptartus argumentus, akcentuoja, kad apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau administracija plaudavo tik, jeigu suimtasis turi pinigų sÄ skaitoje, o tokių asmenų yra apie 30 procentų. Taigi, pareiÅ¡kėjas, nurodydamas minėtus argumentus, pasisako ne savo, o kitų asmenų vardu, tačiau atstovauti kitiems asmenims pareiÅ¡kėjas įgalinimų nepateikė; pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai yra bendro pobÅ«džio, deklaratyvÅ«s, abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s, nedetalizuoti.

Be to, pareiÅ¡kėjas prieÅ¡tarauja pats sau, nurodydamas, kad net ir tokiu atveju, kai galėdavo skalbtis, kildavo biurokratinės kliÅ«tys. PareiÅ¡kėjo įvardintos biurokratinės kliÅ«tys yra neįtikinamos ir perdėm dirbtinės. Duomenų, jog bÅ«tų pateikti skundai dėl netinkamos iÅ¡duodamos patalynės kokybės ar praÅ¡ymų dėl per mažo tualetinio popieriaus kiekio, nėra. Atmestinas argumentas dėl per mažai iÅ¡duodamo tualetinio popieriaus, jis buvo iÅ¡duodamas pagal nustatytas normas, tai patvirtina AprÅ«pinimo apranga, patalyne, rankÅ¡luosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninė sÄ skaita Nr. 1189 (b. l. 64–66).

Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl papildomo kiekio ir jam nebÅ«tų skirta, nėra. PareiÅ¡kėjo argumentas, kad mėnesiui jam bÅ«davo skiriamas ritinėlis tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo, yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Å iaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktÄ ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti. Dėl naudojimosi duÅ¡u PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje dažnai nebÅ«na Å¡ilto (karÅ¡to) vandens ir nebÅ«na sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) konstatuota, kad dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos „Mikrobac forte“ 2 proc. dezinfekcinės priemonės valomuoju tirpalu. Dušinėms, persirengimo patalpoms, sanitariniams įrengimams valyti ir dezinfekuoti naudojami autorizuoti boicidai.

Å TI laikomiems asmenims galimybė nusiprausti duÅ¡e pagal įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ sudaroma ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai keičiami po nusiprausimo duÅ¡e. Patikrinimo aktuose nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateiktas 2016-02-12 Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos Nr. 20/01-1023 Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016–2017 m. (b. l. 80–88), duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Å iaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytÄ pareiÅ¡kėjo teisę nusiprausti duÅ¡e ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Juo labiau, kad pareiškėjas nenurodė nieko konkretaus, nei kiek kartų, nei kada (bent apytikriai) jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti duše. Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-300 (16.3.187. 6.12) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ (planinį 1 kartÄ per ketvirtį ir pagal poreikį) vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ ir pažymi kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale (įraÅ¡as 2017-08-10). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) konstatuota, kad Å TI patalpų nuolatinį nariuotakojų ir graužikų stebėjimÄ ir naikinimÄ pagal 2016 gegužės 13 d. sudarytÄ sutartį Nr. T16/258 47/08-37 atlieka UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Profilaktiniai darbai atliekami periodiÅ¡kai: paskutinį kartÄ profilaktiniai darbai atlikti 2017 m. lapkričio 17 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-145 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. gegužės 11 d., b. l. 95–96) matyti, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimÄ ir naikinimÄ vykdo Å¡iai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ (vedamame kenkėjų kontrolės stebėjimų ir darbų atlikimo žurnale paskutinis įraÅ¡as 2017-05-19).Nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateiktas 2016-02-12 Å iaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos Nr. 20/01-1023 Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planas 2016–2017 m. (b. l. 80–88), duomenų, jog Å¡ie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.RaÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) bÅ«tų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo Å¡alinimo.

Dėl įstaigoje laikomų asmenų užimtumo organizavimo Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, negalėjo pakankamai sportuoti patalpose.Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (b. l. 112–81), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos.

Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimÄ pagal pageidavimÄ . Viena iÅ¡ pagrindinių užimtumo formų yra kultÅ«ros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iÅ¡kabinama kamerose.

Visi suimtieji, norintys dalyvauti Å¡iuose renginiuose, kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ , kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. sausio 3 d. pažymos Nr. 61/04-14 „Dėl A. K.“ (b. l.

35) matyti, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymu, socialinė reabilitacija suimtiesiems nevykdoma, numatytas socialinis darbas ir užimtumas. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 40, 41, 42 straipsniais, tardymo izoliatoriuose organizuojamas ir vykdomas suimtųjų užimtumas ir jų socialinių poreikių tenkinimas. Atsižvelgiant į Å¡ių straipsnių nuostatas, Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems vykdomas bendras lavinimas (profesinis mokymas tardymo izoliatoriuose laikomiems suimtiesiems teisės aktuose nėra reglamentuotas), kiekvienÄ mėnesį organizuojami ir vykdomi susitikimai su katalikų kunigu bei stačiatikių Å¡ventiku, visÄ dienÄ veikia biblioteka, iÅ¡ kurios, nustatyta tvarka, suimtieji (nuteistieji) gali gauti ir skaityti knygas, esant galimybėms organizuojami ir vykdomi anglų kalbos kursai, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kuriÄ pagal kuriÄ kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultÅ«riniai renginiai.

Organizuojamose sporto varžybose, anglų kalbos kursuose ir kituose renginiuose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ ir pareiÅ¡kia norÄ juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama kamerose. Suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso patalpÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telę, užimtumo kambarį – skaityklÄ pagal kiekvienÄ savaitę Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamÄ grafikÄ , kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), o ne pagal individualų suimtojo ar nuteistojo pageidavimÄ .

Duomenų, jog pareiÅ¡kėjas nebÅ«tų galėjęs naudotis nurodyta programa, arba bÅ«tų kreipęsis į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ dėl numatytos tvarkos pakeitimo, iÅ¡eiti į treniruoklių salę, į krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultÅ«riniuose renginiuose, nėra. Pažymėtina, jog iÅ¡ pateiktų Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikų (b. l. 36–63) matyti, jog kameros, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, buvo iÅ¡vestos arba atsisakė dalyvauti laisvalaikio užimtumo programoje, iÅ¡eiti į treniruoklių salę, į krepÅ¡inio aikÅ¡telę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultÅ«riniuose renginiuose.

Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Juo labiau, pareiÅ¡kėjas prieÅ¡tarauja pats sau, nurodydamas, jog jis, bÅ«damas sveikas žmogus, buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti (t. b. l. 5), toliau aiÅ¡kindamas, kad kasdien sportavo (t. b. l. 10). Dėl maisto energetinės vertės PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad maistas nebuvo kaloringas ir skanus, maisto dienos norma nuolat buvo deficitinė, maistas bÅ«davo atÅ¡alęs, o sÄ lygų eiti į valgyklÄ nebuvo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatos numato, kad vidutinė fiziologinė energetinė norma nedirbantiems vyrams yra 2298 kcal per parÄ . Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Å iaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas, maistÄ tiekia UAB „Pontem”.

Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4/07-117, kalinimo įstaiga bent kartÄ per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus.IÅ¡ administracinėje byloje esančių Å iaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimo aktų (b. l. 98–101) ir cheminių tyrimų protokolo (b. l. 102–103) matyti, kad esminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.

Atmestinas pareiÅ¡kėjo argumentas dėl netinkamo maitinimo, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog pareiÅ¡kėjo pateiktas raciono energetinės vertės vertinimas (nuo 1300 iki 1500 kcal) yra teisingas. Taip pat nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl maisto skonio ir pateikiamo atÅ¡alusio maisto, todėl atmestini. Teismas atkreipia dėmesį į pareiÅ¡kėjo skunde esantį prieÅ¡taravimÄ , kur pareiÅ¡kėjas nurodo, jog dėl per mažo jam tenkančio kameros ploto jis galėjo tik gulėti ar sėdėti, nurodo, jog dėl tinkamų socialinio užimtumo programų nebuvimo negalėjo sportuoti lauke, tačiau nurodydamas, jog maisto energetinė vertė buvo per maža, tvirtina, jog jis sportuodavo kiekvienÄ dienÄ , yra sveikas žmogus.

Nors pareiškėjas savo skunde nurodo, jog jo svoris - kg, ūgis - cm, maisto dienos norma nuolat buvo deficitinė, t. y. trūko apie 798 kcal. Iš byloje esančios asmens sveikatos istorijos (b. l. 131) matyti, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjo svoris nurodytas 80 kg, o ūgis 172 cm, jo svoris, būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje ir iki išvykimo iš jo liko nepakitęs (b. l. 136). Dėl pasimatymų su artimaisiais Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai su artimaisiais, Šiaulių tardymo izoliatoriuje nebuvo ilgalaikiams pasimatymams numatytos patalpos.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad suimtaisiais laikomi: nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (1 p.); nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kė norÄ atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areÅ¡tines ar pataisos įstaigas (2 p); nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (3 p.); nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieÅ¡ terminÄ , – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas (4 p.).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus2018-01-04 pažymos Nr. 60/09-456 „Dėl A. K.“ (b. l.

34) matyti, kad iš pareiškėjo nuo 2017-07-31 iki 2017-12-11 prašymų suteikti ilgalaikius pasimatymus gauta nebuvo, taip pat nuo 2017-07-31 iki 2017-12-11 nebuvo gauta prašymų ilgalaikiam pasimatymui iš asmenų, norinčių pasimatyti su A. K., todėl A. K. ilgalaikiai pasimatymai suteikti nebuvo. Pareiškėjas netgi konkrečiai nenurodė, su kokiais artimaisiais ir kada jam nebuvo leidžiama pasimatyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai dėl ilgalaikių pasimatymų su artimaisiais nesuteikimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sveikatos sutrikimų PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje patyrė neigiamų, dvasinių iÅ¡gyvenimų. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 127–136) nustatyta, jog atvykus į Å iaulių tardymo izoliatorių pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas nurodė nusiskundimus sveikata, turėtas traumas, operacijas, žalingus įpročius: rÅ«kymas, alkoholis. PareiÅ¡kėjas vienÄ kartÄ skundėsi, kad sunku užmigti. Nėra užfiksuota, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl gerklės skausmo ir kitų susirgimų bei jam buvo paskirtas ambulatorinis gydymas, kaip nurodė skunde (b. l. 11).

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos nuoraÅ¡Ä , negalima konstatuoti, kad dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nurodytus nepatogumus, kÄ nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė. IÅ¡ byloje esančios Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. sausio 3 d. pažymos Nr. 61/04-14 (b. l.

35) matyti, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2017-07-31 iki 2017-12-11 į Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar praÅ¡ymais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 93 dienas pareiÅ¡kėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimÄ , teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui visas 93 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo pripažinti pagrįstais bei kameroje Nr. 20 dirbtinė apÅ¡vieta atitiko reglamentuojamÄ Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinį dydį – 200 lx, tačiau dirbtiniam apÅ¡vietimui naudojamos lempos be apsauginių gaubtų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 12).

Pareiškėjas kameroje Nr. 20 buvo 4 dienas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-378 (16.3.187. 6.12) konstatuota, kad kameroje Nr. 90 yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punktas). Pareiškėjas kameroje Nr. 90 buvo 3 dienas. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad lempos be apsauginių gaubtų neskleidžia didesnio dirbtinio apšvietimo, o gaubtai yra tik apsaugos priemonė.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, nenurodo, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 22000 Eur neturtinę žalÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas ir skundo papildymas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ ir skundo papildymÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. K. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (vienas Å¡imtas Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja                                                                 Laisvutė Kartanaitė