2024-10-01 Nr. BB-4645-1-01-1-35683-2018-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3528/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35683-2018-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. J. kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendį, kuriuo iš dalies pakeitus Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį, E. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 213 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, E. J. kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, lemiama apimtimi grindė nukentėjusiojo D. Z. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, padarė esminius BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. E. J. kaltė dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 2 dalyje, įrodyta iš esmės vien tik nukentėjusiojo D. Z. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, pagrindu, t. y. neleistinu įrodymų šaltiniu. Viso proceso metu gynyba neturėjo galimybės užduoti klausimų D. Z. ir efektyviai juos ginčyti, taip suvaržant gynybos teisę užduoti klausimus kaltinimo liudytojui. Apeliacinės instancijos teismo teiginiai, kad nebuvo suvaržytos kasatoriaus teisės į teisingą ir rungtynišką procesą yra nepagrįsti. Nukentėjusiojo sąmoningas sprendimas atlikti neteisėtus veiksmus ir vengti dalyvauti baudžiamajame procese negali būti laikoma svarbia priežastimi, pateisinančia kaltinamojo teisės į teisingą procesą ribojimą. Byloje nėra absoliučiai jokių objektyvių įrodymų šaltinių, patvirtinančių nuteistojo kaltę, jo ryšį su netikrais pinigais.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, E. J. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, įrodymų pakankamumu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Taigi, kasatorius siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys esminius BPK pažeidimus nustatant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir įrodymų vertinimą. Skunde nėra pagrindžiama, jog D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo vienintelis ir lemiamas E. J. kaltės įrodymas. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas E. J. skundą, kuris iš esmės atkartoja ir kasacinio skundo teiginius, nurodė savarankiškus įrodymus, kurie pagrindžia inkriminuotų veikų požymius ir E. J. dalyvavimą nusikaltimų padaryme. Dėl šių įrodymų kasaciniame skunde teisinių argumentų, kurie sudarytų bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindą nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis