2016-01-27 Nr. AB-2379-3-63-3-00760-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1573-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00760-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens R. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-1573-858/2015 pagal pareiškėjos N. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. dėl įsakymo dalies panaikinimo, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, patikslintu skundu (t. I, b. l. 4-11, 105) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Šilutės skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 17V-(14.17.2.)-742 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo piliečiui R. K. (duomenys neskebtini), (duomenys neskebtini) kaimuose, (duomenys neskebtini) seniūnijoje, Šilutės rajone“ dalį, kuria nuspręsta trečiajam suinteresuotam asmeniui parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskebtini), esantį (duomenys neskebtini) kaime, (duomenys neskebtini) seniūnijoje, Šilutės rajone, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 53-56) nesutiko su pateiktu skundu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į pareiškėjos skundą (t. I, b. l. 73-76) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu (t. I, b. l. 142-148) pareiškėjos N. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja N. V. apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 150-152) prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 30 d. įsakymo „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo piliečiui R. K. (duomenys neskebtini), (duomenys neskebtini) kaimuose, (duomenys neskebtini) seniūnijoje, Šilutės rajone” Nr. 17V-(14.17.2.)-742 dalį dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskebtini), esančio (duomenys neskebtini) k., (duomenys neskebtini) sen., Šilutės r., bei priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl negali būti naikinamas ar keičiamas (t. I, b. l. 167-168).

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. I, b. l. 163-164) prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi (t. I, b. l. 174-186) pareiškėjos N. V. apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi, be kita ko, trečiojo suinteresuoto asmens R. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (t. I, b. l. 200-203).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jis trečiojo suinteresuoto asmens R. K. prašymo dalį nagrinėja dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos administraciniame teisme, nes nuosekli administracinių teismų praktika patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Išlaidos, patirtos dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo (prašyme nurodyta – 160 Eur), yra patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl pagal suformuotą praktiką pareiškėjo prašymo dalis dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, buvo perduota nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl trečiojo suinteresuoto asmens R. K. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A-1573-858/2015 nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimo.

Vertindama trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą prašymą teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis expressis verbis taip pat numato, kad tretieji suinteresuoti asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo tokiais atvejais, kaip ir pareiškėjas, turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Be to, remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, jis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti ir patirtas atstovavimo išlaidas.

ABTĮ 45 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priėmimą, įtvirtina, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą ir tokie prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Be to, ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Čia iš esmės yra įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus. Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu.

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo kilęs tarp šalių ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės, įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 17 d. (ABTĮ 145 str.) (t. I, b. l. 174-186). Atitinkamai, trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. detalizuotą ir su įrodymais prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, turėjo pateikti iki 2015 m. gruodžio 1 d. Šiuo atveju trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2015 m. lapkričio 19 d. (t. I, b. l. 190-191, 199), t. y. ABTĮ nustatytu laiku ir nepraleidęs ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyto termino, todėl pateiktas prašymas yra nagrinėtinas iš esmės.

Vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymėtina, jog kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant šį klausimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 5 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, galima nustatyti, ar priimtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės. Aplinkybė, jog teismo priimtu baigiamuoju aktu yra patenkintos arba apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės, negali būti išimtinai siejama vien tik su faktu, kad buvo priimtas atsakovui, kurio interesus ir poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo byloje palaikė, formaliai palankus teismo sprendimas, t. y. pareiškėjo skundas buvo atmestas. Sprendžiant šį klausimą būtina vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2374/2013).

Manytina, jog toks ginčo santykio ir trečiojo suinteresuoto asmens vaidmens (suinteresuotumo) procese įvertinimas yra svarbus, nes situacija, kai dėl visiškai nepagrįsto pareiškėjo kreipimosi į teismą trečiojo suinteresuoto asmens faktiškai patirtos išlaidos, kai priimtu teismo sprendimu būtų patenkintos ar apgintos jo teisės, nebūtų atlyginamos, nepateisinama teisingumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo požiūriu. Ir priešingai – situacija, kada trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų priteisiamos išlaidos iš pareiškėjo net ir tada, kai suinteresuotas asmuo į bylą buvo įtrauktas paties suinteresuoto asmens prašymu ar teismo iniciatyva ir bylos baigtis niekaip nepaveikė trečiojo suinteresuoto asmens teisių ir pareigų, neatitiktų teisingumo kriterijaus, pažeistų procesinę pusiausvyrą ir sudarytų prielaidas teisę į teisminę gynybą ribojančiam poveikiui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2374/2013).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėja N. V. ginčijo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimto administracinio akto dalį, kuria nuspręsta trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskebtini) kaime, (duomenys neskebtini) seniūnijoje, Šilutės rajone. Įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimas, kuriuo jis pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, buvo paliktas nepakeistas. Atsižvelgus į proceso baigtį spręstina, kad priimtu teismo sprendimu buvo apgintos trečiojo suinteresuotojo asmens R. K. teisės, nes nebuvo panaikintas aktas, kuriuo buvo nuspręsta jam parduoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskebtini) kaime, (duomenys neskebtini) seniūnijoje, Šilutės rajone, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, priteisdamas R. K. bylinėjimosi išlaidas, ir šio vertinimo neginčijo ir pati pareiškėja (t. I, b. l. 174-186, 200-203).

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. K. pateikė prašymą, prašydamas jam priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias grindė 2015 m. lapkričio 19 d. advokato orderiu, 2014 m. liepos 21 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. S61/2014, mokėjimo pavedimo išrašu (t. I, b. l. 192-194) bei paaiškinimu (t. I, b. l. 199). Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo iš pareiškėjos N. V. priteisti už 160 Eur už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija, vertindama prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodo, jog administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokias Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2004 m. balandžio 16 d. redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas imamas tas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-563/2008).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kai atsiliepimas į apeliacinį parengtas – 2014 m. gruodžio 29 d., o teismui pateiktas 2015 m. sausio 6 d. (t. I, b. l. 163-164), yra 450 Eur (koeficientas 1,5 padaugintas iš 300 Eur minimalios mėnesinės algos, kuri galiojo teisinių paslaugų suteikimo metu ir kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 972).

Kiek tai susiję su konkrečia R. K. priteistina bylinėjimosi išlaidų suma dėl teiktų teisinių paslaugų, teisėjų kolegija pabrėžia, jog CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą, sprendžiant klausimą dėl laimėjusiai proceso šaliai priteistinų išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, dydžio, taikyti vertinamuosius kriterijus, t. y. atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Dar platesnis tokių kriterijų sąrašas yra numatytas Rekomendacijų 2 punkte. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-215/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Pastebėtina, jog visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-215/2013).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus motyvus, Rekomendacijų 8.11, 2 punktus, administracinės bylos pobūdį, tai, kad bylos nagrinėjimas nereikalavo specialių žinių, administracinė byla nebuvo itin sudėtinga, maksimalią priteistiną sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo teisines paslaugas, sprendžia, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina 160 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma vertintina kaip proporcinga suteiktoms teisinėms paslaugoms.

Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija nusprendžia priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. iš pareiškėjos N. V. 160 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

trečiojo suinteresuoto asmens R. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-1573-858/2015, tenkinti.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K. iš pareiškėjos N. V. 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A-1573-858/2015 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė