d14207c0-be34-496d-9d26-4eb4f58993ab · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-3576-1180/2023 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00464-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 21 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Laura Kačinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos valstybės įmonės „Turto bankas“ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 17/50 dalių sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitomas turtas, kurio atžvilgiu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

Nagrinėjamu atveju 17/50 dalys sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., nebuvo perduotos Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn ir jos nėra teisiÅ¡kai įregistruotos Nekilnojamojo turto registre Klaipėdos rajono savivaldybės vardu, todėl atsižvelgdami į tai, kas iÅ¡dėstyta, sprendimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo palieka priimti teismo nuožiÅ«ra. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas k o n s t a t u o j a : prašymas tenkintinas. Pareiškimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, t. y. sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos: pirma, pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau Å¡iuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

Bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisei į nekilnojamÄ jį daiktÄ konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokiÄ pareiÅ¡kėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, iÅ¡skyrus teisme, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja gavo I.Å . 2023-02-13 el. laiÅ¡kÄ , kuriuo praÅ¡oma perimti valstybės nuosavybėn Å«kinio pastato (sandėlio), esančio adresu Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), dalį.

Å i pastato dalis, anot I. Å ., nebuvo privatizuota / iÅ¡pirkta B. P. (buvusios kaimynės). PareiÅ¡kėja 2023-02-20 kreipėsi dėl informacijos apie sandėlį į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijÄ ir Klaipėdos regioninį valstybės archyvÄ . Kartu su praÅ¡ymu pateiktas NTR iÅ¡raÅ¡as (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinantis, jog 33/50 dalys sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos metai 1925 m., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, registruotos nuosavybės teise I.

Å . vardu, dėl likusių 17/50 dalių jokios informacijos nėra. IÅ¡ Klaipėdos regioninio valstybės archyvo gauta papildoma informacija iÅ¡ esmės patvirtinanti, kad 17/50 dalių sandėlio nebuvo privatizuota, o Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nurodė, jog susijusios informacijos neturi. Pagal minėtÄ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sandėlis pastatytas 1925 m., tačiau nėra jokių duomenų apie nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ar privatizavimÄ .

IÅ¡ suinteresuoto asmens administracijos atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad nurodytas nekilnojamasis turtas nepriklauso savivaldybei. Pagal 1964 m. Lietuvos tarybų socialistinės respublikos civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, vieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju sandėlio dalis (17/50) nebuvo privatizuota teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ji liko valstybės nuosavybe. 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarkÄ , buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“.

Å ių įstatymų vykdymo tvarkÄ detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, buvo perduodami pagal perdavimo priėmimo aktus, pasiraÅ¡ytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotÄ savivaldybių nuosavybėn valstybės turtÄ turi teisiÅ¡kai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo nustatyta tvarka.

Klaipėdos rajono savivaldybė patvirtino, kad ji minėto objekto nuosavybės ar kita teise nevaldo, nekilnojamasis turtas nėra įtrauktas į Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitÄ . Duomenų, kad Klaipėdos rajono savivaldybė bÅ«tų pradėjusi procesÄ dėl Å¡io buto perdavimo jai nuosavybės teise nepateikta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, valstybės nekilnojamasis turtas, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rÅ«mus, laikantis Å¡iame įstatyme nustatytų principų, gali bÅ«ti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklas perduodant vykdyti vienam subjektui.

Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas gali bÅ«ti perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti. Vadovaujantis Ä®statymo 19 straipsnio 3 dalimi, valstybės nekilnojamojo turto centralizuotÄ valdymÄ Ä¯gyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (nuo 2014-10-01 centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra valstybės įmonė Turto bankas).

Dėl Å¡ios priežasties teismo sprendimas pripažinti nekilnojamÄ jį turtÄ valstybės nuosavybe leis valstybės įmonei Turto bankas įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, kad iÅ¡ bylos duomenų yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kime nurodytas nekilnojamasis turtas valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas, parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), todėl jis priklauso valstybei nuosavybės teise.

Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjai sukuria teisines pasekmes – pareiÅ¡kėja įgyvendins teisę įregistruoti nekilnojamÄ jį turtÄ savo vardu. PareiÅ¡kėjos reikalavimas pagrįstas, kadangi kitu bÅ«du ji negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. PareiÅ¡kėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, tenkina pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 17/50 dalių sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, ? yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Nustatytas faktas turi juridinę reikÅ¡mę, siekiant pareiÅ¡kėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojos teises ir pareigas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 445 – 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patenkinti pareiÅ¡kimÄ . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 17/50 dalių sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono savivaldybėje, ? yra Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus. Teisėja Laura Kačinskienė