Legislator Case Law & Legislation
d13f0dcc-6f7e-42ce-a149-ff7a4d1ef9b9 AI generated

d13f0dcc-6f7e-42ce-a149-ff7a4d1ef9b9 · Kauno apygardos teismas

Case Number d13f0dcc-6f7e-42ce-a149-ff7a4d1ef9b9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2S-1839-324/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16342-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.13; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.6.1.1 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

Legislator headnote

AI generated

d13f0dcc-6f7e-42ce-a149-ff7a4d1ef9b9 · Kauno apygardos teismas: Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2S-1839-324/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16342-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.13; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.6.1.1 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

S. praÅ¡ymÄ atsakovui M. S. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja teismo prašė iki bus priimtas teismo sprendimas nustatyti nepilnamečių vaikų J. G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ vietÄ su pareiÅ¡kėja; priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 450 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovės ir jos nepilnamečių vaikų gyvenama vieta yra Lietuvoje, atsakovas gyvena ir dirba Italijoje. IeÅ¡kovė nedirba, kadangi rÅ«pinasi mažamečiais vaikais. IeÅ¡kovę su vaikais sieja itin stiprus emocinis ryÅ¡ys, atsakovas neturėtų galimybių pasirÅ«pinti vaikais ne tik dėl to, kad jis dirba, tačiau ir dėl to, kad mažametė dukra yra iki Å¡iol maitinama krÅ«timi. Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo jau kuris laikas vyksta nesutarimai. Sutuoktiniai diskutavo dėl santuokos nutraukimo, tačiau dėl sÄ lygų gera valia nesusitarė.

Atsakovas daro ieÅ¡kovei psichologinį spaudimÄ , gÄ sdina, kad sieks nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ vietÄ kartu su juo. Dėl tokių atsakovo pareiÅ¡kimų ieÅ¡kovė pergyvena, todėl kreipiasi į teismÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos, siekdama nustatyti vaikų gyvenamÄ vietÄ su ja ir nustatyti vaikų iÅ¡laikymo dydį. IeÅ¡kovė ketina kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo ir su Å¡iuo klausimu susijusių pasekmių taikymo, kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, praÅ¡ydama taikyti privalomÄ mediacijÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 16 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieÅ¡kinio padavimo atmetė.

4. Nurodė, kad praÅ¡ymas nustatyti vaikų laikinÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su pareiÅ¡kėja grindžiamas iÅ¡imtinai tik tuo, kad atsakovas ketina siekti vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su juo. IeÅ¡kovė nepateikė jokių patikimų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kad vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o atsakovas prieÅ¡tarautų nepilnamečių vaikų gyvenimui kartu su ieÅ¡kove ir dėl to yra kilęs ginčas. Ji pateikė duomenis tik apie savo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , transporto priemonę, nurodė, kad niekur nedirba, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, jog atsakovo pajamos sudaro apie 2 500 Eur per mėnesį, jo turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

PareiÅ¡kėja nepateikė net preliminarių duomenų apie nepilnamečių vaikų poreikius, todėl neaiÅ¡ku, kaip apskaičiuotas praÅ¡omo priteisti laikinojo iÅ¡laikymo dydis. Nors pareiÅ¡kėja nurodė, jog kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su praÅ¡ymu dėl privalomos mediacijos taikymo, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vien tik pareiÅ¡kėjos subjektyvus nuogÄ stavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos negali bÅ«ti pakankamu pagrindu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su praÅ¡ymu dėl privalomos mediacijos taikymo. Institucija patvirtino, jog praÅ¡ymas gautas ir užregistruotas. 1.2. Atsakovas reikalauja vaikus parvežti į namus Italijoje, antraip grasina baudžiamÄ ja atsakomybe dėl vaikų pagrobimo.

PareiÅ¡kėja anksčiau su vaikais vykdavo aplankyti atsakovo į ItalijÄ , kad vaikai palaikytų ryšį su tėvu. Dėl blogėjančios koronaviruso sukeltos pandeminės situacijos, Vyriausybės rekomendacijų atsisakyti kelionių nesant bÅ«tinumo ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti grėsmės mažamečių sveikatai, atsakovui pareiÅ¡kėja pasiÅ«lė atvykti aplankyti vaikų į LietuvÄ ir aptarti jų santykių problemas. Atsakovas ketina imtis teisinių priemonių prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ ir teikti pareiÅ¡kimÄ institucijoms dėl vaikų pagrobimo.

Atsakovas „namais“ laiko ItalijÄ , jis yra Italijos pilietis, ten gyvena ir dirba. PareiÅ¡kėja savo ir vaikų gyvenamÄ ja vietÄ laiko LietuvÄ , čia ji ir abu vaikai yra deklaravę savo gyvenamÄ vietÄ , Lietuvoje lankomasi pas medikus, pateiktas praÅ¡ymÄ nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. priimti sÅ«nų į (duomenys neskelbtini) prieÅ¡mokyklinę grupę. 1.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į laikino iÅ¡laikymo paskirtį užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino iÅ¡laikymo priteisimo klausimÄ , prioritetÄ teikti vaiko interesų apsaugai.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad nesant duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, negalima nustatyti laikino išlaikymo mažamečiams vaikams dydžio. Jeigu teismas laikė, kad pareiškėjos prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis po 450 Eur per mėnesį nėra pakankamai pagrįstas įrodymais apie atsakovo gaunamas pajamas, įvertinus įstatymo nuostatas dėl tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, turėjo laikino išlaikymo dydį kiekvienam vaikui nustatyti ne mažesnį nei 278 Eur, t. y. pusę minimalios mėnesinės algos (555/2).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, nustatytas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas - 1 mėnesio vaiko iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už 1 MMA minimaliÄ mėnesio algÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismas neįvertino, kad, laikinai nepriteisus iÅ¡ atsakovo laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams, nebus patenkinti net jų minimalÅ«s bÅ«tinieji poreikiai.

PareiÅ¡kėja neturi galimybių pateikti atsakovo duomenų apie turimÄ turtÄ ir gaunamas pajamas, nes tokiais dokumentais nedisponuoja. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iki ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo (nustatyti laikinÄ vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ir priteisti jiems laikinÄ iÅ¡laikymÄ ), teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 9. PareiÅ¡kėja kartu su atskiruoju skundu pateikė praÅ¡ymÄ dėl privalomos mediacijos taikymo, Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniais laiÅ¡kais, pažymÄ apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ; praÅ¡ymÄ priimti į Kauno miesto savivaldybės įsteigtos biudžetinės Å¡vietimo įstaigos ikimokyklinę / prieÅ¡mokyklinę grupę, pareiÅ¡kėjos susiraÅ¡inėjimÄ dėl mediacijos, duomenis iÅ¡ e.sveikata.

10. Å ių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį Å¡eimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais Å¡alys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo argumentų įvertinimui, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principÄ (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), siekiant atskirÄ jį skundÄ iÅ¡nagrinėti visapusiÅ¡kai, pareiÅ¡kėjos pateikti nauji įrodymai priimtini.

Dėl nutarties (ne)pagrįstumo 11. Laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikino ginčo objekto apsaugos mechanizmo bei galimo bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, taikymo pagrindų įstatyminiam reglamentavimui skirta CPK 144 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ , nagrinėjant ginčus Å¡eimos santykiuose.

Å ių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės. Todėl teismas, nagrinėdamas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimÄ , susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

12. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ , iki bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ vietÄ su pareiÅ¡kėja; priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams po 450 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. PraÅ¡yme pareiÅ¡kėja nurodė, kad ji su vaikais gyvena Lietuvoje, jie yra Lietuvos piliečiai, o atsakovas, Italijos pilietis, gyvena Italijoje. Esant tokiai faktinei situacijai akivaizdu, jog byloje egzistuoja tarptautinis elementas, nes vaikų tėvas yra užsienio valstybės pilietis, gyvenantis užsienio valstybėje.

13. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas nesvarstė, ar turi jurisdikcijÄ tokį praÅ¡ymÄ nagrinėti. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pasisakęs, kad laikinÄ sias apsaugos priemones paprastai taiko teismas, turintis jurisdikcijÄ spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės, tačiau tam tikrais atvejais (kai tai skubu, bÅ«tina ir apibrėžta laike) laikinÄ sias apsaugos priemones gali taikyti ir teismas, kuriame dar tik sprendžiamas jurisdikcijos nustatymo klausimas (Tarptautinės ir Europos SÄ jungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimÄ Å¡eimos bylose apžvalgos iÅ¡vadų 10 p., AC-43-1).

14. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kita ES valstybe (Italija), priklausomai nuo byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«džio yra aktualÅ«s ES teisės Å¡altiniai: 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr.2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau - reglamentas ,,Briuselis II bis“) (dėl reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ teismingumo spręstina remiantis reglamento „Briuselis II bis“ nustatytomis taisyklėmis) ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau – IÅ¡laikymo reglamentas) (dėl reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ teismingumo spręstina remiantis IÅ¡laikymo reglamente nustatytomis taisyklėmis).

15. Reglamento „Briuselis II bis“ 8, 9, 10, 12 ir 13 straipsniuose įtvirtinti jurisdikcijos pagrindai yra grindžiami įvairiais – tiek objektyviaisiais, tiek subjektyviaisiais, nuo bylos Å¡alių valios priklausančiais, kriterijais (pvz., 8 straipsnyje įtvirtintas bendrasis jurisdikcijos pagrindas grindžiamas objektyvia aplinkybe – vaiko nuolatine gyvenamÄ ja vieta, tuo tarpu 12 straipsnyje įtvirtintas jurisdikcijos pagrindas priklauso, be kita ko, nuo byloje dalyvaujančių asmenų pritarimo teismo, į kurį ieÅ¡kovas kreipėsi su ieÅ¡kiniu, jurisdikcijai).

16. Bendroji jurisdikcija reikalavimui dėl iÅ¡laikymo nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio a, b punktai). Paprastai jurisdikcijÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo turi kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t. y. asmens, kuriam reikalingas iÅ¡laikymas, gyvenamojoje vietoje gali bÅ«ti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sÄ lygos.

17. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo nustatyta, kad pareiÅ¡kėja Å¡alių nepilnamečių vaikų nuolatine gyvenamÄ ja vieta laiko LietuvÄ , atsakovas – ItalijÄ . PareiÅ¡kėjos su atskiruoju skundu pateikti dokumentai (įraÅ¡ai apie pareiÅ¡kėjos apsilankymus pas gydytojus ir 2020 m. spalio 21 d. praÅ¡ymas priimti į ikimokyklinę/prieÅ¡mokyklinę grupę) nepatvirtina, kad Å¡alių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Tai, kad vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvoje, tokių faktinių aplinkybių taip pat nepatvirtina, kadangi asmens gyvenamosios vietos deklaracija yra tik vienas iÅ¡ kriterijų sprendžiant asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimÄ ir jis gali bÅ«ti paneigtas kitais objektyviais duomenimis.

Pastebėtina, jog pačios pareiÅ¡kėjos gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota tik 2020 m. gegužės 25 d. Abejonių dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje kelia ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės, kad ji nėra kreipusis dėl valstybės finansinės paramos vaikams, nors pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio vienkartinė iÅ¡moka vaikui, pagal Å¡io įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuokÄ ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programÄ (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programÄ ir pagal bendrojo ugdymo programÄ kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programÄ ), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio iÅ¡moka per mėnesį.

Pasak pareiÅ¡kėjos, dėl tokios paramos yra kreipęsis atsakovas Italijoje. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas pritarė Lietuvos Respublikos teismo jurisdikcijai. Taigi, Å¡ioje civilinės bylos stadijoje nėra galimybės pripažinti, kad Lietuvos teismai turi jurisdikcijÄ nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 17 d. gautas ieÅ¡kovės I. S. ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir kt. reikalavimų.

Toje byloje teismas turėtų pasisakyti dėl jurisdikcijos nagrinėti ieškovės reikalavimus.

18. Tačiau, kaip minėta nutarties 13 punkte, reglamento „Briuselis II bis“ 20 straipsnis nustato, kad laikinÄ sias apsaugos priemones gali taikyti ir jurisdikcijos spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės neturintis teismas, jei yra bÅ«tina skubiai imtis priemonių jo veiklos teritorijos valstybėje esančiam vaikui apsaugoti. Reglamentas „Briuselis II bis“ įtvirtina Å¡ias bÅ«tinas sÄ lygas: laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti 1) neatidėliotinos, 2) bÅ«tinos ir 3) terminuotos. Reglamentas „Briuselis II bis“ nedetalizuoja, kokios laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, todėl konkreti laikinoji apsaugos priemonė nustatoma pagal jÄ taikančios valstybės teisę.

19. Pažymėtina, kad ir IÅ¡laikymo reglamento 14 straipsnio nuostatose numatyta, jog valstybės narės teismams gali bÅ«ti paduotas praÅ¡ymas dėl tokių laikinųjų, įskaitant ir apsaugos, priemonių, kurios yra galimos pagal tos valstybės teisę, taikymo, net jeigu pagal šį reglamentÄ kitos valstybės narės teismai turi jurisdikcijÄ nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės.

20. IeÅ¡kovė praÅ¡ymÄ nustatyti laikinÄ nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja iÅ¡ esmės grindžia aplinkybe, kad atsakovas daro ieÅ¡kovei psichologinį spaudimÄ , gÄ sdina, kad sieks nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien Å¡ie pareiÅ¡kėjos teiginiai savaime nereiÅ¡kia grėsmės esminiams vaikų interesams, prieÅ¡ingai - iÅ¡ pareiÅ¡kėjos kartu su atskiruoju skundu pateikto Å¡alių susiraÅ¡inėjimo matyti, kad vaikų tėvas svarsto galimybę kreiptis dėl nepilnamečio vaiko pagrobimo.

Å ie duomenys rodo, jog Å¡alių vaikai (ar vienas iÅ¡ jų) galėjo bÅ«ti perkelti iÅ¡ vienos valstybės į kitÄ be kito tėvo sutikimo. Siekdama užkirsti keliÄ tokiam vaiko grobimui, tarptautinė bendruomenė tiek 1980 m. Hagos konvencijoje (10 straipsnis), tiek reglamente „Briuselis II bis" (10 straipsnis) įtvirtino, kad, esant neteisėtam vaiko iÅ¡vežimui ir (ar) laikymui, jurisdikcijÄ tėvų pareigų bylose iÅ¡laiko iki iÅ¡vežimo buvusios vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybės teismas.

Jurisdikcija paprastai iÅ¡laikoma vienerius metus nuo vaiko neteisėto iÅ¡vežimo. Per šį laikotarpį turėtų bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas tiek vaiko grÄ Å¾inimo į jo nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybę klausimas, tiek tėvų pareigų, globos teisių klausimas, nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų tam tikroje valstybėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės, į kuriÄ yra neteisėtai atvežtas vaikas, teismas turi teisę spręsti tik dėl vaiko grÄ Å¾inimo, o sprendimÄ globos teisių byloje priima jurisdikcijÄ turintis vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos iki iÅ¡vežimo valstybės teismas.

Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi dėl neteisėtai iÅ¡vežto vaiko sugrÄ Å¾inimo į jo nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal 1980 m. Hagos konvencijÄ dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, tačiau Å¡i aplinkybė yra reikÅ¡minga svarstant klausimÄ dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nes, esant neteisėtam vaiko iÅ¡vežimui, teismas Lietuvoje negali spręsti tėvų pareigų klausimo.

21. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2019 m. liepos 23 d. sprendime byloje Å . prieÅ¡ LietuvÄ (peticijos Nr. 21243/17) pripažino, jog Lietuvos Respublika pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį (teisę į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ). Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad nacionalinės priemonės, trukdančios tėvo ir vaiko bendravimui, prilygsta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. saugomos teisės apribojimui.

Sprendime nurodyta, kad Lietuvos teismų sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriais buvo nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su motina, padėjo stiprinti vaiko prisiriÅ¡imÄ prie motinos gyvenamosios vietos ir padidino tikimybę, kad bÅ«tent Å¡i gyvenamoji vieta ir taps nuolatinė, siekiant užtikrinti stabilų vaiko gyvenimÄ . Teismas nurodė, jog tokio pobÅ«džio bylose Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. reikalauja, kad nacionaliniai teismai nuodugniai įvertintų visÄ Å¡eimos situacijÄ , o pareiÅ¡kėjo atveju sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimti, nenagrinėjant jo argumentų.

Tie sprendimai po kiek laiko nulėmė galutinį bylos rezultatÄ , kai pareiÅ¡kėjo argumentai jau buvo nebesvarbÅ«s. Nors teismų sprendimai nebuvo savavaliÅ¡ki ar akivaizdžiai nepagrįsti, tačiau veiksmingas Å¡eimos gyvenimo gerbimas reikalauja, jog bÅ«simi tėvo ir vaiko santykiai bÅ«tų nustatyti atsižvelgiant į aktualias, o ne praeityje buvusias aplinkybes.

22. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ atsakovo laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams sutiktina pareiÅ¡kėja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į laikino iÅ¡laikymo paskirtį užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir Å¡iuo aspektu prioritetÄ teikti vaiko interesų apsaugai.

23. Viena iÅ¡ teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių Å¡eimos bylose yra laikino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinÄ ja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti iÅ¡laikymÄ bÅ«tų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

Materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ir priteisdamas laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino iÅ¡laikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Visgi, minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, kuris Å¡iuo metu atskaičius mokesčius yra apie 450 Eur (nuo 2020 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 607 Eur) laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

24. Apeliacinės instancijos teismas įvertina faktÄ , kad Å¡iuo metu vaikai gyvena su pareiÅ¡kėja ir nėra duomenų apie tai, kad atsakovas prisideda prie vaikų iÅ¡laikymo. Kadangi Å¡ioje proceso stadijoje nėra galimybės iÅ¡samiai nustatyti reikÅ¡mingas atsakovo turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančias aplinkybes (duomenys apie nepilnamečių vaikų poreikius nėra detalizuoti nurodant iÅ¡laikymui reikalingÄ sumÄ ), pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams laikinÄ iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 225 Eur kas mėnesį nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo.

Teismo vertinimu, toks iÅ¡laikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad bÅ«tinieji vaikų poreikiai bÅ«tų realizuoti. Priteistino iÅ¡laikymo suma turi bÅ«ti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis). PareiÅ¡kėja skirtina iÅ¡ atsakovo priteistino laikino iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

25. Vadovaujantis nurodytais motyvais Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties dalis dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo panaikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams J. G. S. ir A. S. laikinÄ iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 224 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties dalis nekeistina.

26. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovės Kauno apylinkės teisme Å¡iuo metu atsakovui pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys nebÅ«tų priimtas (teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, yra nustatyti ieÅ¡kinio trÅ«kumai), taikytinos CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias, nepareiÅ¡kus per teismo nustatytÄ terminÄ ieÅ¡kinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties dalį dėl laikino iÅ¡laikymo priteisimo panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. PareiÅ¡kėjos I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams J. G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikinÄ iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 224 (du Å¡imtus dvideÅ¡imt keturis) Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje priėmimo.

Paskirti I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų laikinam iÅ¡laikymui, tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto iÅ¡laikymo suma turi bÅ«ti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . KitÄ Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Gudynienė