d13ee2aa-b6e0-4d4a-8607-fd09eef338a6 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-2021-603/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29884-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvydos Mardosevič ir JÅ«ros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto Z.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Z. Å . ieÅ¡kinį atsakovei K. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Z. Å . pateikė ieÅ¡kinį atsakovei K.

M., kuriuo prašė:

1) pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-7376-656/2007, nustatytÄ nepilnamečio vaiko K. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ bei nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui, mokamÄ po 275,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad: 1.1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. spalio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-7376-656/2007, nutraukė ieÅ¡kovo ir atsakovės sudaryta santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros K. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su atsakove, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė iÅ¡laikymÄ dukrai. Taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-10411-127/2009, pakeistas 2007 m. spalio 10 d. sprendimas, be kita ko, nustatant ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ . 1.2.

Nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimo priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės. Visų pirma, yra duomenų, kad atsakovė netinkamu elgesiu su dukra sutrikdė jog psichikos sveikatÄ . Dėl atsakovės netinkamo elgesio su dukra ir vaiko emocinio sutrikimo mokykla kreipėsi į Klaipėdos pedagoginę psichologinę tarnybÄ , kurioje vaikui nustatytas kompleksinis mokymosi ir dėmesio sutrikimas, vaikas konsultuotas psichologo, rekomenduota neurologo konsultacija, nustatyta vaiko nepakankama socialinė branda, socialinės destrukcijos požymiai, skurdus, siauras, netikslus vaiko žodynas, nustatyta sutrikusi vaiko atmintis (prasta trumpalaikė atmintis), sutrikęs vaiko dėmesys (iÅ¡siblaÅ¡kymas, sunkumas iÅ¡laikyti dėmesį, nerimas) ir verbalizavimas, nustatytas vaiko nerimastingumas ir baimingumas. 1.3.

Negavusi ieÅ¡kovo raÅ¡ytinio sutikimo atsakovė iÅ¡vežė dukrÄ Ä¯ užsienio valstybę nuolat gyventi, tokiu bÅ«du pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ . Nuo 2009 metų kas mėnesį nuvykdavo pas dukrÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini), su ja bendraudavo po 3 valandas pagal teismo nustatytÄ tvarkÄ , tačiau 2017 m. vasarÄ ieÅ¡kovo bendravimas su dukra ir atsakove nutrÅ«ko, susisiekti su atsakove nepavyko, kadangi buvo iÅ¡jungti visi ieÅ¡kovui žinomi atsakovės telefonai.

Mokyklos, kurioje mokėsi dukra, direktorius elektroniniu paÅ¡tu ieÅ¡kovÄ informavo, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. K. Å . mokykloje nesimoko, kadangi, motinos paaiÅ¡kinimu, iÅ¡vyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Dėl vaiko dingimo buvo kreiptasi į policijÄ ir kitas atsakingas institucijas, ir paaiÅ¡kėjo, jog 2017 m. rugsėjo 16 d. buvo deklaruotas dukters iÅ¡vykimas į (duomenys neskelbtini). 1.4. Atsakovė, kartu turėdama ir (duomenys neskelbtini) pilietybę, siekdama iÅ¡vengti pasekmių dėl netinkamo elgesio su vaiku, slapstosi užsienyje, nutraukė bet kokius kontaktus su ieÅ¡kovu.

Dėl atsakovės elgesio turi bÅ«ti pakeista nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, jÄ nustatant su ieÅ¡kovu, ir kartu iÅ¡ atsakovės priteisiant iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai, mokamÄ po 275,00 Eur periodinėmis iÅ¡mokomis, mokamomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

2. Atsakovei K. M. procesiniai dokumentai įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du; per teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimas į ieÅ¡kinį nepateiktas.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. sausio 15 d. pateiktoje išvadoje Nr. 1SD-359 nurodė, kad Tarnybos specialistė lankėsi Z. Š. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovo būstas tvarkingas, šviesus, yra visi reikiami baldai, buitinė technika, tačiau ieškovo namuose nepastebėta vaikui skirtų daiktų, žaislų ar ugdomųjų priemonių, nėra vaikui miegui skirtos vietos.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė iÅ¡vežė vaikÄ Ä¯ užsienį, todėl jis iÅ¡laikymo vaikui nebeteikia, dukros nematė apie du metus, neturi jokios informacijos apie jÄ bei negali prisiskambinti atsakovei. IeÅ¡kovas nori, kad dukra gyventų su juo, nes mergaitė yra Lietuvos Respublikos pilietė, be to, įtaria, jog atsakovė netinkamai elgiasi su dukra. Nurodė, kad atsakovė su nepilnamete dukra K. Å . gyvena (duomenys neskelbtini), todėl neturėjo galimybės patikrinti atsakovės buities sÄ lygų bei pabendrauti su mergaite.

Tarnybos teigimu, Å¡ioje proceso stadijoje negali pasisakyti dėl nepilnametės K. Å . gyvenamosios vietos pakeitimo, kadangi neturi pakankamai duomenų. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų nepilnametės gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, ieÅ¡kovo praÅ¡omas iÅ¡laikymo dydis galimai atitiktų nepilnametės interesus ir patenkintų vaiko poreikius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkino, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas.

5. Remdamasis ieÅ¡kovo raÅ¡ytiniais ir žodiniais paaiÅ¡kinimais, Tarnybos iÅ¡vada, taip pat įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, jog atsakovės ir Å¡alių dukros buvimo vieta, nei ieÅ¡kovui, nei Tarnybai, nėra žinoma, o ieÅ¡kovas dėjo maksimalias pastangas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko buvimo vietÄ . Pažymėjo, kad teismui atsakovės ir nepilnamečio vaiko buvimo vietos taip pat nepavyko nustatyti, kadangi procesiniai dokumentai atsakovei neįteikti nepavykus nustatyti tikslios atsakovės gyvenamosios vietos, o 2020 m. liepos 13 d. teisme gautame Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos praneÅ¡ime nurodyta, jog atsakovės paieÅ¡ka nebus skelbiama, nes surinkti pagrįsti duomenys, kad atsakovė gyvena užsienio valstybėje, (duomenys neskelbtini), o atsakovų tarptautinė paieÅ¡ka neskelbiama.

6. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nuo 2017 m. liepos mėnesio, atsakovei su dukra iÅ¡važiavus nežinoma kryptimi, buvo nutrauktas ieÅ¡kovo (tėvo) ryÅ¡is su dukra bei ieÅ¡kovui buvo užkirstas kelias įgyvendinti tėvų valdžios turinį sudarančias teises ir pareigas vaikui.

7. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pakeisti dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ bei įrodinėjamų aplinkybių apie motinos nesugebėjimÄ užtikrinti vaikui saugios aplinkos ir netinkamÄ elgesį su dukra, dėl kurio nepilnametei sutrikdyta psichikos sveikata, teismas vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus. Pažymėjo, kad Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos 2016 m. K. Å . nustatyti specifiniai mokymosi ir dėmesio sutrikimai bei vidutiniai specialieji ugdymo(si) poreikiai, neįrodo, kad sutrikimų kilmė sÄ lygota netinkamo atsakovės, kaip motinos, elgesio bei aplinkybės, jog Å¡eimos aplinka vaikui buvo (yra) nesaugi ir (ar) pavojinga, t. y., jog po vaiko gyvenamosios vietos su motina nustatymo aplinkybės iÅ¡ esmės pasikeitė.

8. Teismo vertinimu, liudytojo J. S. parodymai pagrindžia ieÅ¡kovo ir atsakovės tarpusavio konfliktus dėl ieÅ¡kovo dalyvavimo vaiko auklėjime ir ugdyme, kai kada galimai į konfliktus įtraukiant ir vaikÄ , tačiau nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovė taikė netinkamus vaiko auklėjimo bÅ«dus ir (ar) priemones ar kad atsakovė neužtikrindavo vaikui saugios aplinkos. Liudytojo parodymus, jog atsakovės motina (vaiko močiutė), atsakovei su dukra gyvenant Lietuvoje, galimai smurtavo (fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai) prieÅ¡ vaikÄ , laikė neįrodytais.

Taip pat pažymėjo, jog byloje nėra duomenų ir apie tai, kad Å¡iuo metu vaiko močiutė (atsakovės motina) gyvena toje pačioje aplinkoje kaip ir vaikas, keliÄ grėsmę vaiko interesams, o vaiko motina neužtikrina vaikui saugios aplinkos. Teismo vertinimu, byloje nesant duomenų apie vaikui Lietuvos Respublikoje teikiamas socialines paslaugas (pagalbÄ ), savaime nepaneigia, kad tokios paslaugos vaikui galimai yra teikiamos vaiko faktinės gyvenamosios vietos valstybėje.

9. Teismas laikė įrodyta aplinkybę, jog atsakovė, iÅ¡veždama vaikÄ Ä¯ kitÄ valstybę ir nepraneÅ¡usi ieÅ¡kovui apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimÄ , pažeidė savo pareigÄ bendradarbiauti su ieÅ¡kovu, siekiant užtikrinti vaiko saugų ryšį su tėvu, ieÅ¡kovo teisę ir tuo pačiu pareigÄ bendrauti su dukra, ja rÅ«pintis ir auklėti, taip pat vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, bÅ«ti rÅ«pinamam ir auklėjamam abiejų tėvų. Kartu pažymėjo, kad vien toks atsakovės elgesys, nenustačius fakto, jog vaiko aplinka pasidarė iÅ¡ esmės nesaugi, nesudaro pagrindo keisti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos.

10. Atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį teismas įvertino ir tai, jog vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina, kad ieÅ¡kovas su vaiku nebendravo apie keturis metus, kas sudaro pagrindÄ daryti prielaidÄ , kad vaiko ir tėvo ryÅ¡ys yra nutrÅ«kęs arba stipriai susilpnėjęs. Atkreipė dėmesį į tai, kad nesant žinomai buvimo vietai neturėjo galimybės iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nustatyti vaiko norus ir pažiÅ«ras dėl gyvenamosios vietos pakeitimo ir (ar) jo gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu.

11. Pripažindamas, kad nesant žinomai vaiko ir jo motinos buvimo vietai, ieÅ¡kovui yra apsunkintos galimybės įrodinėti ieÅ¡kinio reikalavimus bei reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes, kartu pažymėjo, jog vien įrodinėjimo galimybių apsunkinimas savaime negali eliminuoti ieÅ¡kovo įrodinėjimo pareigos ir (ar) negali bÅ«ti pagrindu taikyti dabartinės vaiko aplinkos netinkamumo prezumpcijÄ . Konstatavo, jog vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas, nesant tam pakankamo faktinio pagrindo akivaizdžiai sukeltų nepageidaujamų padarinių vaiko raidai, psichinei sveikatai ir pan.

12. Kadangi netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iÅ¡ motinos atmetė. II. Apeliacinio skundo argumentai 13. Apeliantas (ieÅ¡kovas) Z. Å . pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais: 13.1. priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi neteisingai nustatytos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, Å¡aliÅ¡kai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tirti įrodymai, netinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga bei atmetant nemaÅ¾Ä dalį įrodymų nenurodyti argumentai; 13.2. teismas neanalizavo liudytojo J.

S. parodymų, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo vaiko aplinkÄ vertinti kaip iÅ¡ esmės nesaugiÄ . Liudytojas teisme nuosekliai paaiÅ¡kino ir paliudijo atsakovės bei jos motinos elgesį su nepilnamečiu vaiku, sudarantį pagrindÄ nustatyti netinkamÄ vaiko auklėjimÄ bei vaiko aplinkÄ laikyti nesaugia. IÅ¡ liudytojo parodymų bei pateiktų specialistų iÅ¡vadų matyti, kad nuo pat santuokos sudarymo atsakovė nedalyvavo vaiko auklėjime ir ugdyme (nustatyti kompleksiniai mokymosi sutrikimai, nepakankama socialinė branda, skurdus, siauras ir netikslus žodynas), neužtikrindavo vaikui saugios aplinkos (vaikas jautė nuolatinę baimę, nustatyti destrukcijos požymiai, dėmesio ir atminties sutrikimai), pateisino ir pridengė savo motinos nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ vaikÄ , veikė prieÅ¡ingai vaiko interesui bendrauti su ieÅ¡kovu, klaidino dukrÄ , kad ieÅ¡kovas nėra jos tėvas bei ieÅ¡kovÄ vieÅ¡ai žemindavo dukros akyse; 13.3. skundžiamame sprendime neteisingai nustatyta, jog byloje nėra duomenų apie vaiko Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, taip pat nepagrįstai, nepateikiant pakankamai teisinių argumentų, nelaikyta įrodyta aplinkybė, jog atsakovės motina I.

M., atsakovei gyvenant Lietuvoje, fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ vaikÄ ; 13.4. teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, kadangi neturėdamas duomenų apie dabartinę I. M. buvimo vietÄ nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė ieÅ¡kovui. Nors Å¡eimos bylose teismas turi teisę rinkti įrodymus tikslu teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , teismas nebuvo aktyvus ir atidus, todėl nesiėmė priemonių I. M. buvimo vietai nustatyti. Sužinojęs apie sistemingÄ smurtÄ prieÅ¡ vaikÄ teismas turėjo pareigÄ skubos tvarka nustatyti I.

M. gyvenamÄ jÄ vietÄ , tuo atveju, jeigu ji iÅ¡vykusi, nustatyti, į kokiÄ valstybę ji yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ , gauti duomenis apie senatvės pensijos jai iÅ¡mokėjimÄ , patikrinti, ar Lietuvoje turi atidarytų banko sÄ skaitų, nustatyti piniginių lėšų judėjimÄ . Kadangi I. M. yra pensijinio amžiaus (72 m.), tikėtina, kad jai reikalinga dukters priežiÅ«ra ir be vienintelės dukters negali atskirai gyventi; 13.5. tiesioginį priežastinį ryšį tarp vaiko patirto sistemingo bauginimo, fizinio smurto ir vaiko emocinės destrukcijos požymių patvirtina ir VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro vaikų gydytojos – psichiatrės B.

Č. nurodytos aplinkybės. NesaugiÄ ir (ar) pavojingÄ aplinkÄ pagrindžia Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos 2016-05-16 „Pažyma dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio įvertinimo“ ir 2016-05-16 „Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir Å¡vietimo pagalbos skyrimo“ duomenų, kuriose nurodyti vaiko mokymosi sutrikimai. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pirmosios instancijos teismas tokių įrodymų nevertino, juose nurodytų aplinkybių netyrė, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalį.

Be to, tikslu patvirtinti vaiko sveikatos sutrikdymo priežastis, teismas privalėjo paskirti teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, o nustatęs nusikaltimo požymius turėjo pranešti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo I. M. pradėjimo bei tarptautinės paieškos; 13.6. nepagrįsta išvada, jog ieškovas neįrodė dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje iš esmės pasikeitusių aplinkybių, dėl kurių aplinka pasidarė nesaugi, o tolimesnis gyvenimas tokioje aplinkoje neatitinka normalaus vaiko vystymosi reikalavimų.

SaugiÄ vaikui aplinkÄ dabartinėje jo gyvenamojoje vietoje, kuri nėra nustatyta, skundžiamame sprendime teismas nustatė remdamasis prielaidomis. Aplinkybes, kurios sukuria vaikui saugumÄ , nulemia ne vaiko buvimo vieta, tačiau Å¡eimoje kartu gyvenantys asmenys, o pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių argumentų dėl kurių vaiko gyvenimas kartu su atsakove atitinka reikalavimus normaliam vaiko vystymuisi. Teismas taip pat nepateikė iÅ¡samių argumentų apie tai, jog vaikui, kuriam atsakovė vengė teikti socialias paslaugas Lietuvoje, jos turėtų bÅ«ti teikiamos atsakovei iÅ¡vykus į užsienį; 13.7. atmesdamas byloje esančius įrodymus apie tai, kad atsakovė neužtikrino saugios aplinkos vaikui, teismas nenurodė jokių argumentų.

Teismas taip pat neįvertino atsakovės griežto elgesio su vaiku, grasinimų atimti iÅ¡ mergaitės jai brangius daiktus, mergaitės kvotimo, telefono numerio atėmimo, kas iÅ¡ esmės laikytina vaiko bauginimu ir baudimu už jos bendravimÄ su ieÅ¡kovu; 13.8. neiÅ¡tirdamas visų byloje esančių įrodymų, nepateikdamas argumentų, dėl kurių pastarieji buvo atmesti, nesant pakankamos teisinės argumentacijos bei neteisingai paskirstant įrodinėjimo pareigÄ teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatytas garantijas į ieÅ¡kovo bylos teisingÄ iÅ¡nagrinėjimÄ . 13.9. atmesdamas ieÅ¡kinį teismas nepagrįstai apribojo ieÅ¡kovo kaip tėvo teisę žinoti apie vaikÄ , pažeidė ieÅ¡kovo teisę ir tuo pačiu pareigÄ bendrauti su dukra, ja rÅ«pintis ir auklėti, dėl teismo neatidumo nebuvo atstatytas vaiko ryÅ¡ys su tėvu ir pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į ieÅ¡kovo asmeninio ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ .

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

16. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo, nenustačius motinos nesugebėjimo užtikrinti vaikui saugios aplinkos ir netinkamo elgesio su dukra, netenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas pakeisti nepilnametės dukters gyvenimo vietÄ , jÄ nustatant su ieÅ¡kovu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.

18. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-7376-656/2007, nutraukta ieÅ¡kovo ir atsakovės sudaryta santuoka, taip pat, be kita ko, po santuokos nutraukimo nustatyta nepilnametės dukters K. Å ., gim. (duomenys neskelbtini),gyvenamoji vieta su atsakove K. M., priteistas iÅ¡ ieÅ¡kovo Z. Å . 260,66 Eur (900,00 Lt) dydžio iÅ¡laikymas nepilnametei dukrai K. Å .. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-10411-127/2009, pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimÄ , sumažindamas iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai iki 144,81 Eur (500,00 Lt) dydžio per mėnesį bei nustatydamas ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ .

Byloje esančiais VĮ Registrų centro Gyventojų registro tarnybos duomenimis, 2017 m. rugsėjo 16 d. buvo deklaruotas nepilnametės dukters K. Š. išvykimas į (duomenys neskelbtini).

19. IeÅ¡kovas prašė pakeisti nepilnametės dukros K. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, įrodinėdamas, jog nepilnametės dukros gyvenamoji aplinka su atsakove nesaugi dėl atsakovės netinkamo elgesio su nepilnamete dukra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino, konstatuodamas, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡vadai dėl nesaugios vaiko aplinkos padaryti. Apeliantas su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, įrodinėdamas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, neįgyvendino aktyvaus vaidmens Å¡eimos bylose ir nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ dėl nesaugios aplinkos perkėlė ieÅ¡kovui, neanalizavo liudytojo parodymus, nedėjo pakankamai pastangų atsakovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamajai vietai surasti, o ieÅ¡kovo argumentus, jog atsakovė neužtikrino vaikui saugios aplinkos, atmetė deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais.

20. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

21. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamÄ klausimÄ sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iÅ¡ tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

22. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai iÅ¡spręstas klausimas, t. y. draudimas pareikÅ¡ti tapatų ieÅ¡kinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaikÄ auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iÅ¡ tėvų gali reikÅ¡ti pakartotinį ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iÅ¡ esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

23. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

24. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su vienu iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiÅ¡kimo kartu negyveno, keičiant vaiko Å¡eimos aplinkÄ bÅ«tina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

25. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi bÅ«ti pateisinamas ir bÅ«tinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

26. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo nesaugiÄ vaikui aplinkÄ gyvenant kartu su atsakove, kadangi atsakovės netinkamai auklėjo vaikÄ , sistemingai baugino ir leido netinkamai elgtis su vaiku savo motinai. Tokias aplinkybes apeliantas įrodinėja remdamasis liudytojo J. S., buvusio atsakovės sutuoktinio, parodymais, tarnybų iÅ¡vadomis.

27. IÅ¡ tiesų, kreipusis mokyklai į Klaipėdos pedagoginę psichologinę tarnybÄ dėl vaiko emocinio sutrikimo, pastarosios 2016 m. gegužės 16 d. pažymose K. Å . buvo nustatyti specifiniai mokymosi (skaitymo, raÅ¡ymo, matematikos) ir dėmesio sutrikimai bei vidutiniai specialieji ugdymo(si) poreikiai. VÅ¡Ä® Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2016 m. rugsėjo 14 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime nurodyta, jog vaikui nustatytas kompleksinis mokymosi ir dėmesio sutrikimas, vaikas konsultuotas psichologo, rekomenduota neurologo konsultacija, nustatyta vaiko nepakankama socialinė branda, socialinės destrukcijos požymiai, skurdus, siauras, netikslus vaiko žodynas, nustatyta sutrikusi vaiko atmintis (prasta trumpalaikė atmintis); nustatytas sutrikęs dėmesys (iÅ¡siblaÅ¡kymas, sunkumas iÅ¡laikyti dėmesį, nerimas) ir verbalizavimas, vaiko nerimastingumas, baimingumas ir kt.

Byloje taip pat pateiktas Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2020 m. gruodžio 16 d. raštas, kuriame nurodoma, jog K. Š. 2015 m. rugsėjo 22 d. lankėsi centre dėl silpnų mokymosi gebėjimų, tačiau turimų duomenų nepakanka, kad pateikti nuomonę dėl sutrikimų kilmės. Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos 2020 m. gruodžio 15 d. rašte nurodoma, jog K. Š. 2016 m. gegužės mėnesį buvo vertinta pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais, tačiau tarnyba psichikos sveikatos sutrikimų kilmės nenustato.

Taigi, iš minėtų tarnybų rašto turinio darytina išvada, jog nors K. Š. ir buvo nustatyti aptarti sutrikimai bei vidutiniai specialieji ugdymo(si) poreikiai, tačiau nė viename iš jų nenurodoma tokių sutrikimų kilmė ar jų priežastinis ryšys su atitinkamais veiksmais. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams, konstatuoja, jog nėra pagrindo kategoriškai išvadai, kad tokie sutrikimai atsirado ar buvo įtakoti būtent atsakovės netinkamo elgesio su vaiku, vaiko nesaugios aplinkos, taip pat kad jie buvo ieškovo įrodinėjamos netinkamos priežiūros, auklėjimo ar ugdymo pasekmė.

28. Apeliantas nepagrįstai remiasi argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo skirti nepilnamečio vaiko sutrikimų bei vidutinių specialiųjų ugdymo(si) poreikių kilmei nustatyti teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę. Viena vertus, ekspertizė pagal teismų praktikÄ laikytina vienu iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų, kuris vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir pati savaime lemiamos reikÅ¡mės neturi. Kita vertus, nepaisant kilusio ginčo pobÅ«džio, teismas neturi pareigos nagrinėjamu atveju skirti ekspertizės vaiko sutrikimo kilmei nustatyti. Tai, jog vaikui gyvenamoji aplinka tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, ir tokia aplinka jam bÅ«tų sukurta pakeitus vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su kitu iÅ¡ jo tėvų, gali bÅ«ti įrodinėjama ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl apelianto argumentai dėl ekspertizės nepaskyrimo teisinės reikÅ¡mės skundžiamam sprendimui neturi.

29. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas ir įrodinėjant netinkamÄ Ä¯rodymų vertinimÄ . Apeliantas visų pirma nurodo, jog padarydamas iÅ¡vadÄ apie neįrodytÄ vaiko gyvenamosios vietos aplinkybių pasikeitimÄ iÅ¡ esmės teismas nevertino liudytojo J. S. parodymų. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu neturi pagrindo sutikti. IÅ¡ skundžiamos sprendimo matyti, jog apylinkės teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje glaustai ir apibendrintai aptarė liudytojo duotus parodymus, pažymėdamas, kad iÅ¡ liudytojo parodymų nustatyta, jog atsakovės motina galimai fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ vaikÄ , tačiau kartu ir vertino, jog tokia aplinkybė savaime nelaikytina įrodyta.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi tik tikėtinimo aplinkybe vertindamas liudytojo parodymus apie atsakovės motinos elgesį su vaiku. Be to, pritartina ir teisingam teismo argumentui, jog Å¡iuo metu nėra duomenų apie tai, kad su atsakove ir vaiku kartu gyvena ir atsakovės motina. IÅ¡ tiesų, apeliacinės instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos valdybÄ dėl papildomų duomenų gavimo, pastaroji atsakydama teismui, be kita ko nurodė, jog atsakovės motina 2017 m. deklaravo iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu atsakovė yra deklaravusi iÅ¡vykimÄ 2017 m. rugsėjo 16 d.

į (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis). Taigi gauti papildomi faktiniai duomenys pagrindžia labiau tikėtinÄ aplinkybę, jog atsakovė ir vaikas negyvena kartu su atsakovės motina (vaiko močiute) (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog liudytojas duodamas parodymus nenurodė, kad atsakovė bÅ«tų taikiusi netinkamus vaiko auklėjimo bÅ«dus ir (ar) priemones arba neužtikrindavo saugios aplinkos. Tokių aplinkybių neginčijo ir apeliantas. Taigi, prieÅ¡ingai nei įrodinėja apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertindamas vaiko aplinkÄ bei atsakovės elgesį rėmėsi liudytojo parodymais, o tai, kad remiantis liudytojo parodymais nenustatyta vaikui nesaugios aplinkos su motina aplinkybė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog liudytojo parodymai bendroje įrodymų visumoje apskritai nevertinti ar byloje padarytos nepagrįstos iÅ¡vados.

30. Antra, apelianto nurodomas priimant sprendimÄ nevertintas atsakovės griežtas elgesys su vaiku, grasinimas atimti jai brangius daiktus, kvotimas, laikytinas subjektyvaus pobÅ«džio vertinimu ir savaime nepagrindžia nesaugios aplinkos vaikui sukÅ«rimo. Kaip byloje nustatyta, motina su vaiku deklaravusi 2017 m. rugsėjo 16 d. iÅ¡vykimÄ Ä¯ RusijÄ , byloje nedalyvavo, jų paieÅ¡kÄ buvo atsisakyta paskelbti, todėl nebuvo galimybės iÅ¡klausyti atsakovės atsikirtimų bei vaiko paaiÅ¡kinimų. Pažymėtina, jog nagrinėjant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ , svarbu yra tai, kad vaiko ryÅ¡ys su aplinka, kurioje jis Å¡iuo metu gyvena, nustatytinas ne tik vertinant faktines aplinkybes ir įrodymus, tačiau atsižvelgiant ir į paties vaiko nuomonę.

Taigi darytina iÅ¡vada, jog remiantis vien subjektyvaus pobÅ«džio vertinimu nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog atsakovė neužtikrino vaikui saugios aplinkos. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

31. Trečia, nesutiktina su apelianto argumentais, jog skundžiamas sprendimas priimtas vien remiantis prielaidomis. Teisėjų kolegija pažymi, jo apylinkės teismas vertino įrodymų visumÄ , kaip jau buvo nurodyta aukščiau, aptarė tiek liudytojo parodymus, tiek tarnybų iÅ¡vadas, ieÅ¡kovo argumentus. Aplinkybė, jog teismas padarė prieÅ¡ingas apelianto įrodinėjamoms iÅ¡vadas ar neaptarė detaliai visų byloje esančių įrodymų, nelaikytina neiÅ¡samiai atliktu įrodymų vertinimu. Taigi nenustatyta, jog teismas pažeidė teismų praktikoje iÅ¡samiai aptartas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

32. IeÅ¡kovas taip pat teigia, jog teismas nebuvo pakankamai aktyvus byloje, kadangi neįgyvendino visų priemonių atsakovei surasti, nesiėmė veiksmų atsakovės motinai I. M. surasti, tokiu bÅ«du įrodinėjimo naÅ¡tÄ nepagrįstai perkeldamas ieÅ¡kovui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka ir su Å¡iais ieÅ¡kovo argumentais.

33. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam be kita ko reiškia ir teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 376 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 3 dalis). Tai yra viena dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi.

Å i teismo pareiga turi bÅ«ti derinama su asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindÄ teismui aktyviai veikti, tam, kad Å¡i iÅ¡imtinė taisyklė bÅ«tų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikÅ¡tų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams Å¡eimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012).

34. Taigi teismo aktyvumas procese negali būti suprantamas kaip ieškovo rungimosi, dispozityvumo teisės perėmimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas nepažeidė CPK 376 straipsnio reikalavimų. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog teismas, vadovaudamas dvišalės Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatomis, siuntė atsakovei skirtus procesinius dokumentus Rusijos Federacijos kompetentingai institucijai, tačiau 2020 m. birželio 4 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pranešimas, jog procesiniai dokumentai atsakovei neįteikti, kadangi nepavyko nustatyti tikslios atsakovės gyvenamosios vietos.

Teismas taip pat 2020 m. birželio 22 d. nutartimi be kita ko nutarė paskelbti atsakovės K. M. paieÅ¡kÄ , nutarties vykdymÄ pavesdamas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir nustatydamas terminÄ paieÅ¡kai atlikti iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos valdyba 2020 m. liepos 13 d. praneÅ¡imu teismÄ informavo, kad atsakovės K. M. paieÅ¡kos neskelbs, kadangi surinkti pagrįsti duomenys, kad atsakovė gyvena užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini) (nuo 2017-09-16 deklaruotas iÅ¡vykimas į (duomenys neskelbtini)).

Apeliacinės instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareikalavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos valdybos pateikti duomenis, kurių pagrindu buvo nustatytas atsakovės iÅ¡vykimas į (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos valdybos atsakymas, kuriame nurodyta, jog atsakovė deklaravusi iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), o jos motina – 2017 m. į (duomenys neskelbtini), todėl nenustačius buvimo fakto Lietuvoje, nebuvo paskelbta paieÅ¡ka, o tarptautinės paieÅ¡kos skelbti nenumato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-03-23 įsakymu Nr. 5-V(S)-13(RN) „Dėl asmenų paieÅ¡kos organizavimo ir vykdymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintas Asmenų paieÅ¡kos organizavimo ir vykdymo tvarkos apraÅ¡as.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų atsakovės buvimo vietai nustatyti, buvo imtasi visų įmanomų priemonių atsakovei ir nepilnamečiam vaikui surasti, o aplinkybė, jog atsakovė ir vaikas nebuvo surasti, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo aktyvaus vaidmens nebuvimo ir dėl to tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ .

35. Nustačius, jog teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių ir atliko procesinius veiksmus atsakovei ir vaikui surasti, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvaus pobÅ«džio argumentus, jog atmesdamas ieÅ¡kinį teismas nepagrįstai apribojo ieÅ¡kovo kaip tėvo teisę žinoti apie vaikÄ , pažeidė ieÅ¡kovo teisę ir tuo pačiu pareigÄ bendrauti su dukra, ja rÅ«pintis ir auklėti. Dėl procesinės bylos baigties 36. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumÄ , nepažeisdamas įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas nepagrindė ieÅ¡kinio reikalavimo.

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl nurodyto skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: netenkinti apelianto (ieÅ¡kovo) apeliacinio skundo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Loreta Bujokaitė Jadvyga Mardosevič JÅ«ra Marija Strumskienė