d13ac853-d95c-4532-9a9e-9c3e802f4e52 · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr. Civilinė byla Nr. 2-1167-454-2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18029-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija 30.1., 99.3., 99.9., 99.5.,116.1., 116.11.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m.kovo 16 d.Kaunas             Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovei L. R., jos atstovei advokato padėjėjai Kristina Varanavičienei, atsakovui S. U., jo atstovei advokatei Danai Žvingilienei, nedalyvaujant tretiesiems asmenims I.

U., J. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. R. ieÅ¡kinį atsakovui S. U., tretiesiems asmenims I. U., J. U. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų, ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė atstatyti ieÅ¡kovės pažeistas teises į nuosavybę: iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančio 81,94 kv.m. bendro ploto, 4 kambarių buto su rusiu, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, su atsakovui priklausančia manta bei priteisti iÅ¡ atsakovo visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė ir jos atstovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės priklauso 81,94 kv.m. bendro ploto, 4 kambarių butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal 2014-07-15 dovanojimo sutartį Nr. 5-2-4968.

IeÅ¡kovei priklausančioje nuosavybėje be atsakovo, kuris yra ieÅ¡kovės brolis gyvena ir ieÅ¡kovės kiti Å¡eimos nariai: kitas brolis J. U. bei mama I. U.. Brolis J. yra neįgalus, jis neprigirdintis bei serga įvairiomis ligomis, mama yra senyvo amžiaus 82 metai, taip pat turi specialių poreikių, yra neįgali. Daug kartų kreiptasi į atsakovÄ su praÅ¡ymu gražiuoju iÅ¡sikraustyti iÅ¡ ieÅ¡kovei priklausančios nuosavybės bei deklaruoti kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau atsakovas net nesiruoÅ¡ia gražiuoju iÅ¡eiti.

Atsakovas gyvena be jokio teisinio pagrindo, nesieja jokie nuomos sutarties santykiai. Atsakovo gyvenimas ieÅ¡kovei priklausančiame bute pažeidžia ieÅ¡kovės teises. Atsakovas piktybiÅ¡kai nesiieÅ¡ko kitos gyvenamosios vietos, nemoka jokio nuomos mokesčio, už komunalinius patarnavimus, nurodo, kad tai jo butas ir tik viena ieÅ¡kovė privalo mokėti visus mokesčius. Maža to, jis nuolatos terorizuoja tiek mane tiek mano kitus artimuosius, tai yra mamÄ I. U. ir brolį J. U., kurie kaip jau ir minėjau turi neįgalimÄ ir negali patys apsiginti.

Atsakovas nuolatos grasina, visus Å¡eimos narius įžeidinėja, muÅ¡a, veda netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , tyčia blogina turto bÅ«klę, nuolatos namuose palieka betvarkę, visiÅ¡kai nesitvarko, laužo namo inventorių, namuose niekas nesijaučia saugus.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovas ir jo atstovė paaiÅ¡kino, kad privatizuojant ginčo butÄ , atsakovas davė sutikimÄ kaip pilnametis Å¡eimos narys Å¡io buto privatizavimui tėvo vardu. Tokį sutikimÄ pasirašė ir motina I.

U.. 1991-05-28 LR Butų privatizavimo įstatymo Nr. 1-1374 (galiojusio iki 1998-07-01) 5 straipsnyje buvo nurodyta, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo Å¡eimos nariai, taip pat ir laikinai iÅ¡vykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). AÅ¡ sutikau dėl Å¡io ginčo buto iÅ¡sipirkimo mano tėvo V. U. vardu. Vadovaujantis LR Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsniu, nuomininkas ar jo Å¡eimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuotÄ jį butÄ , juo naudojasi kaip savininko (bendrasavininkio) Å¡eimos nariai.

Å io 12-ojo straipsnio 2 dalis numatė, kad buvę savininko (bendrasavininkio) Å¡eimos nariai Å¡iuo bÅ«du naudojasi panaudos arba nuomos sutarties pagrindais. Atsakovas ginčo butu visada nuo 1992-05-29 sutarties Nr. 13-3279 sudarymo naudojausi panaudos sutarties pagrindu, t.y. mokėjo tik už komunalinius mokesčius už 1/3 dalį visų patalpų. Po tėvo mirties 2014-06-26 buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ motinai I. U., kuri 2014-07-15 dovanojimo sutartimi Nr. 5-2-4968 ginčo butÄ perleido ieÅ¡kovei.

Atsakovas visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį ir toliau gyvena ginčo bute ir Å¡iuo adresu, deklaruota gyvenamoji vieta. Ä®vertinus butų privatizavimo proceso ekonominę paskirtį - valstybinio turto privatizavimas ir socialinę paskirtį- gyventojų apsirÅ«pinimas gyvenamosiomis patalpomis, jas įgyjant privačion nuosavybėn, o taip pat įvertinant, kad Butų privatizavimo įstatymu buvo užtikrinamos ir nuosavybės teisių į privatizuojamus butus neįgijusių asmenų teisės naudotis privatizuotais butais, pripažintina, kad atsakovas turi teisę panaudos sutarties pagrindu ir toliau naudotis ginčo butu .Nors ieÅ¡kovė ir įgijo 2014-07-15 dovanojimo sutartimi ginčo butÄ , tačiau ji negali pažeisti atsakovo teisių į šį butÄ .

Nors ieÅ¡kovė yra teisėta ginčo buto savininkė, tačiau ginčo butÄ ji įgijo su suvaržymu - su atsakovo teise naudotis Å¡iuo ginčo butu, nes tokia teisė įtvirtinta LR Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje, kurio paskirtis bÅ«tent asmens, turėjusio teisę įgyti, bet neįgijusio nuosavybės teisės į privatizuojamÄ butÄ , teisių gynyba (CK 4.9 str). Nuosavybės teisės dovanojimo sutarties pagrindu perėjimas ieÅ¡kovei nepanaikina mano teisės naudotis butu, kuriuo iki savo tėvo mirties, o vėliau ir paveldėjus savo motinai bei dabar Å¡iuo metu naudojuosi teisėtai, nedaro jo neteisėtu naudotoju pasikeitus Å¡io turto savininkui.

CK 4.48 str, 2 d. numato, kad perdavimo bÅ«du naujasis savininkas įgyja į perduotÄ daiktÄ (turtÄ ) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. IeÅ¡kovės teiginiai dėl atsakovo gyvenimo bÅ«do, kitų Å¡eimos narių teisių suvaržymu nepagrįsti ir atmestini kaip neįrodyti.Tretieji asmenys J. U. ir I. U. su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Posėdžio metu tretieji asmenys paaiÅ¡kino, kad atsakovo yra netinkamas elgesys su Å¡eimos nariais, agresyvus gyvenimo bÅ«das pažeidžia visų teises, jis neturi teisinio pagrindo gyventi ginčo bute, turėtų bÅ«ti iÅ¡keldintinas.IeÅ¡kinys atmestinas .Byloje nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota nuo 1988-03-01 kaip ir visų kitų pažymoje nurodytų asmenų (b.l.

6) IÅ¡ 2014-10-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butÄ (duomenys neskelbtini) pagal 1991-05-28 LR Butų privatizavimo įstatymÄ Nr. 1-1374 įsigijo iÅ¡ valstybės atsakovo tėvas 1992-05-29 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 8,9). Privatizuojant butÄ , pilnamečiai Å¡eimos nariai davė sutikimus bei sutarė, kieno vardu bus privatizuotas butas. Tokia tvarka buvo numatyta 1991-05-28 LR Butų privatizavimo įstatymo Nr. 1-1374 (galiojusio iki 1998-07-01) 5 straipsnyje, kad gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo Å¡eimos nariai, taip pat ir laikinai iÅ¡vykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsniu, nuomininkas ar jo Å¡eimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuotÄ jį butÄ , juo naudojasi kaip savininko (bendrasavininkio) Å¡eimos nariai. Å io 12-ojo straipsnio 2 dalis numatė, kad buvę savininko (bendrasavininkio) Å¡eimos nariai Å¡iuo bÅ«du naudojasi panaudos arba nuomos sutarties pagrindais. Po atsakovo tėvo V. U. mirties 2014-03-06, buvo 2014-06-26 iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ atsakovo motinai I.

U., kuri 2014-07-15 dovanojimo sutartimi Nr. 5-2-4968 ginčo butÄ , perleido ieÅ¡kovei (b.l. 10,39, 69-85).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiÅ¡kia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieÅ¡kiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Byloje nėra įrodymų, jog ieškovę su atsakovu sieja kokie nors sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai (rašytinė nuomos sutartis), todėl ieškovės reiškiami reikalavimai kvalifikuotini taikant CK 4.98 straipsnio nuostatas, t. y. kaip negatorinis ieškinys. Šiuo atveju vienas iš ieškovės pasirinktų jos teisių gynimo būdų – atsakovo iškeldinimas iš ieškovei priklausančių patalpų, kurio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas.

Teisės teorijoje ir praktikoje nuosavybės neliečiamumas, draudimas varžyti savininko teises reiÅ¡kia savininko, kaip subjektinių teisių į turtÄ turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigÄ ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į jÄ . Tačiau nuosavybės teisės turinį sudarančios teisės – valdymas, naudojimas ir disponavimas negali bÅ«ti įgyvendinamos pažeidžiant Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , jos nuostatas detalizuojančius įstatymus, kitų žmonių teises.

Nuosavybės teisių gynimas teisinėmis priemonėmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas. Nuosavybės neliečiamumas negali bÅ«ti traktuojamas kaip absoliutus, kadangi nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos teisės normos nepaneigia galimybės įstatymais nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka nusavinti turtÄ ar apriboti jo valdymÄ , naudojimÄ ar disponavimÄ juo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodÄ teismų praktikÄ yra nurodęs, kad „priimant Butų privatizavimo įstatymÄ buvo siekiama sudaryti sÄ lygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, įsigyti Å¡ias patalpas privačion nuosavybėn (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis).

Tiek nuomininkai, tiek ir jų Å¡eimos nariai iki butų privatizavimo turėjo lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (BtK 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis), jų neprarado ir privatizavus Å¡ias patalpas. Nepaisant to, kaip teisė įgyti nuosavybės teisę į privatizuojamÄ butÄ bÅ«davo realizuojama - ar butai bÅ«davo privatizuojami bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ar vieno asmens nuosavybės teise, kitų privatizuojamame bute teisėtai gyvenančių, turinčių teisę į buto privatizavimÄ asmenų valios pareiÅ¡kimas buto privatizavimo klausimu buvo bÅ«tina privatizavimo proceso sudėtinė dalis, be kurios nebuvo galimas privatizavimo sandorio sudarymas.

Toks Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje numatyto susitarimo sudarymas buvo bÅ«tina buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sÄ lyga, nes tuo atveju, jei toks susitarimas nebuvo pasiekiamas, buto pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo bÅ«ti sudaroma. Visų asmenų, turinčių teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ bÅ«tino susitarimo pasiekimas bei pripažinimas, kad privatizuotas butas skirtas visų Å¡eimos narių naudojimui, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad visų turinčių teisę privatizuoti konkrečius butus asmenų teisės buvo vienoda apimtimi pripažįstamos ir ginamos bei kad nuomininko ar jo Å¡eimos narių, neįgijusių nuosavybės teisės į privatizuojamÄ butÄ , teisės ir pareigos, atsirandančios iÅ¡ naudojimosi gyvenamÄ ja patalpa teisės, iÅ¡lieka, tik jie neturi disponavimo privatizuotu butu teisės. Asmenys, Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka neįgiję nuosavybės teisės į privatizuojamÄ butÄ (nes tokiÄ teisę perleido kitiems Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims), pripažintini atsisakiusiais nuo nuosavybės teisės į butÄ Ä¯gijimo ir atitinkamai nesiekiančiais teisių ir pareigų, kurias sukuria nuosavybės turėjimas, bet jie negali bÅ«ti pripažinti atsisakiusiais teisės naudotis privatizuotu butu — tokia teisė jiems iÅ¡lieka ir Å¡i teisė negali bÅ«ti paneigiama nuosavybės teisės į privatizuotÄ butÄ perėjimo kitam asmeniui faktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-816/2003).Bylos Å¡alys privatizavimo metu sudarė vienÄ Å¡eimÄ .

Tiek nuomininkai, tiek ir jų Å¡eimos nariai iki butų privatizavimo turėjo lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (BtK 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis), jų neprarado ir privatizavus Å¡ias patalpas. Nepaisant to, kaip teisė įgyti nuosavybės teisę į privatizuojamÄ butÄ bÅ«davo realizuojama – ar butai bÅ«davo privatizuojami bendrosios dalinės nuosavybės teise, ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ar vieno asmens nuosavybės teise (taip buvo Å¡ioje nagrinėjamoje byloje), kitų privatizuojamame bute teisėtai gyvenančių, turinčių teisę į buto privatizavimÄ asmenų valios pareiÅ¡kimas buto privatizavimo klausimu buvo bÅ«tina privatizavimo proceso sudėtinė dalis, be kurios nebuvo galimas privatizavimo sandorio sudarymas.

Toks Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje numatyto susitarimo sudarymas buvo bÅ«tina buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sÄ lyga, nes tuo atveju, jei toks susitarimas nebuvo pasiekiamas, buto pirkimo-pardavimo sutartis negalėjo bÅ«ti sudaroma. Be to, Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka įsigyti gyvenamÄ jį plotÄ viena Å¡eima galėjo tik vienÄ kartÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnis). Butų privatizavimo įstatymo draudimas tai pačiai Å¡eimai privatizuoti kitÄ butÄ patvirtina, jog privatizavusi butÄ Å¡eima buvo laikoma įsigijusia gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , skirtÄ bendram visų Å¡eimos narių naudojimui.

Abi paminėtos aplinkybės – visų asmenų, turinčių teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ , bÅ«tino susitarimo pasiekimas bei pripažinimas, kad privatizuotas butas skirtas visų Å¡eimos narių naudojimui, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad visų turinčių teisę privatizuoti konkrečius butus asmenų teisės buvo vienoda apimtimi pripažįstamos ir ginamos bei kad nuomininko ar jo Å¡eimos narių, neįgijusių nuosavybės teisės į privatizuojamÄ butÄ , teisės ir pareigos, atsirandančios iÅ¡ naudojimosi gyvenamÄ ja patalpa teisės, iÅ¡lieka, tik jie neturi disponavimo privatizuotu butu teisės. Asmenys, Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka neįgiję nuosavybės teisės į privatizuojamÄ butÄ ( nes tokiÄ teisę perleido kitiems Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims), pripažintini atsisakiusiais nuo nuosavybės teisės į butÄ Ä¯gijimo ir atitinkamai nesiekiančiais teisių ir pareigų, kurias sukuria nuosavybės turėjimas, bet jie negali bÅ«ti pripažinti atsisakiusiais teisės naudotis privatizuotu butu – tokia teisė jiems iÅ¡lieka ir Å¡i teisė negali bÅ«ti paneigiama nuosavybės teisės į privatizuotÄ butÄ perėjimo kitam asmeniui faktu.

IeÅ¡kovė 2014-07-15 įgijo dovanojimo sutartimi ginčo butÄ ir yra teisėta ginčo buto savininkė, tačiau ginčo butÄ ji įgijo su suvaržymu - su atsakovo teise naudotis Å¡iuo ginčo butu, nes tokia teisė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnyje, kurio paskirtis bÅ«tent asmens, turėjusio teisę įgyti, bet neįgijusio nuosavybės teisės į privatizuojamÄ butÄ , teisių gynyba (CK 4.9 str). Nuosavybės teisės dovanojimo sutarties pagrindu perėjimas ieÅ¡kovei nepanaikina atsakovo teisės naudotis butu, kuriuo jis naudojosi ir naudojasi dabar.

Pasikeitus turto savininkui, jo teisė dėl naudojimosi ginčo butu iÅ¡liko. CK 4.48 str, 2 d. numato, kad perdavimo bÅ«du naujasis savininkas įgyja į perduotÄ daiktÄ (turtÄ ) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ iÅ¡keldinti atsakovÄ , t.y. reikalavimÄ ginti pažeistÄ daiktinę teisę (CK 4.98 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas teisėtai apsigyveno ir teisėtai gyvena ginčo bute, jis negali bÅ«ti laikomas pažeidžiančiu ieÅ¡kovės nuosavybės teises.

Atsakovo teisė šiuo butu naudotis panaudos pagrindais. Šioje byloje nebūtų galima pripažinti, kad atsakovui atsirado teisė naudotis butu nuomos sutarties pagrindu, nes tokie teisiniai santykiai jo nesiejo su buvusia buto savininke. Ieškovė nurodė, jog atsakovo elgesys, naudojantis ir gyvenant jai priklausančiame bute, yra netinkamas, keliantis grėsmę jai ir kitiems šeimoms nariams, gyvenantiems ginčo bute. Ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad atsakovas ne tik pažeidžia ieškovės teises savo netinkamu elgesiu, bet ir neprisideda ar tik iš dalies prisideda prie turto išlaikymo, remonto.

Atsakovas ir jo atstovė nurodė, jog gyvenamas patalpas prižiÅ«ri, prisideda prie turto pagerinimo bei iÅ¡laikymo. Dėl kylančių konfliktų, atsakovas nurodė, kad juos iÅ¡provokuoja ieÅ¡kovė ir jos gyvenimo draugas V. Å .. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, tretieji asmenys bei liudytojai savo paaiÅ¡kinimuose nurodė bendrai apie bÅ«sto remontÄ , gerinimÄ , tačiau konkrečių įrodymų nepateikė. Todėl laikytina, kad gyvenantys asmenys ginčo bute minimaliai prisideda prie bÅ«sto gerinimo, tvarkos palaikymo.Dėl atsakovo netinkamo gyvenimo bÅ«do.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas nesaikingai vartodamas alkoholį konfliktuoja su namiÅ¡kiais. Atsakovas nurodė, jog ieÅ¡kovė ir jos gyvenimo draugas V. Å . bÅ«dami neblaivÅ«s kelia triukÅ¡mÄ , privokuoja konfliktus. Tiek iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ liudytojų parodymų bei byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog bylos Å¡alis ir liudytojus sieja artimi giminystės ryÅ¡iai, nevengimas alkoholio vartojimas, tarpusavio konfliktai dažnai sprendžiami neadekvačiai bei netinkamai (b.l. 13-18,63,64, 92-94).

Plačiau teismas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių plačiau nepasisako, nes ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ savavaliÅ¡kai užimtų patalpų.Todėl atsakovas ieÅ¡kovės pareikÅ¡tu pagrindu negali bÅ«ti iÅ¡keldinamas iÅ¡ buto, jis turi teisę naudotis butu savo poreikių į gyvenamÄ jÄ patalpÄ tenkinimo tikslu ir Å¡ia teise atsakovas gali naudotis iki jo manymu reikalingo termino, pvz.: iki įgis kitÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ ar ja bus aprÅ«pintas arba netgi iki mirties ( CK 1.117 straipsnio 2 dalis).

Tačiau suprantama, tokios nuosavybės su suvaržymu turėjimas, jos iÅ¡laikymas negali bÅ«ti nuostolingas pačiam turto savininkui – ieÅ¡kovei. Todėl atsakovas negali bÅ«ti atleidžiamas nuo Civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos XXXII skyriuje nustatytų panaudos gavėjo pareigų bei nėra apsaugotas nuo ieÅ¡kovės, kaip panaudos davėjo, teisės nutraukti panaudos sutartį esant sutarties pažeidimo atvejams, numatytiems CK 6.641 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taip pat ir pats atsakovas turi teisę nustatyta tvarka nutraukti terminuotÄ panaudos sutartį (CK 6.642 straipsnio 2 dalis).Todėl ieÅ¡kovės nurodytu pagrindu ieÅ¡kinys atmestinas kaip neįrodytas.IeÅ¡kinį atmestus iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 868,86 Eur (3000,00 Lt) už teisinę pagalbÄ (88, 89 b.l.) (LR CPK 93 str., 98 str.).

Teismo patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, todėl ji iÅ¡ atsakovės valstybei nepriteistina (CPK 96 str. 6 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str.,263 str., 265 str.,270 str., teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas) – 868,86 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Eur, 86 Eur ct.) už teisinę pagalbÄ atsakovo S. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas) naudai.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . TeisėjasArtÅ«ras Å afronas