2025-10-29 Nr. AB-18066-3-61-3-10006-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-430-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10006-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 27.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilokarčema“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilokarčema“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai (tretieji suinteresuoti asmenys – M. A., A. Z.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šilokarčema“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos (toliau – ir atsakovas, ir Asociacija) Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ Nr. EKS-17/22 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija 2022 m. lapkričio 22 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pripažino, jog publikacijoje „Siūlomos kandidatės į administracijos direktores istoriją gaubia kriminaliniai debesys“ („Šilokarčema“; 2022 m. gegužės 20 d., 2022 m. gegužės 24 d.) (toliau – ir Publikacija) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) (TAR, 2020 m. gegužės 18 d., Nr. 2020-10556) 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

2.2. Komisija neteisingai vertino faktines aplinkybes, klaidingai aiškino ir taikė Kodekso nuostatas, todėl skundžiamas Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

2.3. Komisijos vertintas ginčo teiginys yra Publikacijos antraštė, o publikacijos antraštė savo bendrine prasme yra įžanginė jos dalis, kuria siekiama anonsuoti visą publikaciją, sudominti skaitytoją ir perteikti publikacijos ar pastraipos esmę. Ginčo teiginys „Siūlomos kandidatės į administracijos direktores istoriją gaubia kriminaliniai debesys“, vertinant jį pagal lingvistinę išraišką, yra subjektyvus pareiškėjo, kaip viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), situacijos vertinimas, todėl jis pripažintinas nuomone.

2.4. Publikacijos tikslas buvo aptarti A. Z., kandidatavusios užimti aukštas pareigas Pagėgių savivaldybės administracijoje (Pagėgių savivaldybės administracijos direktorės), giminystės, šeiminius ryšius, kurie galėjo turėti A. Z. įtakos jai einant aukštas pareigas Pagėgių savivaldybės administracijoje. Publikacijoje aptariama A. Z. mama, jos užimamos pareigos. Šia informacija pareiškėjas siekė informuoti visuomenę apie tai, kad A. Z. vyras buvo nuteistas 2 metams nelaisvės, bausmės vykdymą atidedant metams (ši informacija anksčiau buvo paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse).

2.5. Publikacijoje taip pat skelbiamos pareiškėjo abejonės, kad galimai A. Z. sesers vyras taip pat atliko neteisėtus veiksmus, o skaitytojai informuojami, jog tokia informacija nėra iki galo patvirtinta. Publikacijos tęsinyje pareiškėjas svarsto: „Įdomu, ar yra kur interesų konfliktui pasireikšti“ ir pateikia informaciją, kuri gali turėti įtakos tokiam konfliktui atsirasti.

2.6. Publikacijoje nurodoma, kad A. Z. vyro įmonė yra dalyvavusi viešuosiuose pirkimuose ir 2018 m. Pagėgių savivaldybės administracija įmonei už automobilių remontą sumokėjo 11 979 Eur. Skelbdamas tokią informaciją pareiškėjas siekė atlikti savo profesinę pareigą: informuoti visuomenę apie A. Z., kaip viešąjį asmenį (A. Z. ne tik pretendavo užimti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, bet ji taip pat buvo Pagėgių savivaldybės tarybos narė), ir jos veiklą, kelti klausimus apie jai artimus asmenis, galinčius jai daryti įtaką.

2.7. Pareiškėjo domėjimasis A. Z., kaip Pagėgių savivaldybės tarybos nare ir kandidate į Pagėgių savivaldybės administracijos direktorės pareigas, ryšiais, gyvenimo aplinkybėmis, galinčiomis turėti visuomeninės reikšmės, yra teisėtas ir pagrįstas – visuomenė turi teisę būti supažindinta net ir su tokia informacija, nors tiesiogiai tokia informacija nėra apie A. Z. ar jos veiksmus, o tik apie jos artimą aplinką.

2.8. Pareiškėjas, naudodamas meninės raiškos priemonę („istoriją gaubia kriminaliniai debesys“), pateikė informaciją, kuri susijusi su A. Z. vyro teistumu, galimai neskaidriai vykdomomis artimų A. Z. asmenų veiklomis, o tokiu atveju žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) yra leistina vartoti įvairias literatūrinės išraiškos priemones, kuriomis paryškinama, atspindima, abstrahuojama skelbiama informacija. Pareiškėjas Publikacijoje nekaltino A. Z. atlikus kokią nors nusikalstamą veiką. A. Z. yra viešasis asmuo, todėl ji turi būti nuolaidesnė apie ją skleidžiamai informacijai.

2.9. Pareiškėjas nesiekė kritikuoti A. Z. ir jos nekritikavo. Tiek Publikacijoje, tiek ir jos antraštėje buvo pateikta tikrovę atitinkanti informacija apie A. Z., kuri yra viešas asmuo ir kuri pretendavo užimti aukštas pareigas, artimus asmenis, kuria siekta patenkinti teisėtą visuomenės interesą gauti tokią informaciją. Publikacijoje ir jos antraštėje buvo skelbiama tikra ir teisinga informacija, o ne A. Z. kritika, todėl pareiškėja šiuo atveju neturėjo Kodekso 20 straipsnyje nustatytos pareigos suteikti A. Z. galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją.

3. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Komisija išnagrinėjo A. Z. skundą dėl Publikacijos ir konstatavo, jog statistinis informacijos vartotojas, susipažinęs su Publikacijos antrašte „Siūlomos kandidatės į administracijos direktores istoriją gaubia kriminaliniai debesys“ ir tiesiai po šia antrašte patalpinta A. Z. fotonuotrauka, galėjo nuspręsti, jog A. Z., Publikacijos paskelbimo metu kandidatavusi į Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, praeityje yra padariusi nusikalstamą veiką (veikas). Publikacijoje nebuvo pasakojama apie jokias A. Z. padarytas ir (ar) galbūt padarytas nusikalstamas veikas, kaip ir nėra jokios kitos informacijos apie galimą jos kriminalinę praeitį. Todėl Komisija skundžiamu Sprendimu pripažino, jog Publikacijos antraštė yra klaidinanti bei iškreipia kūrinį ir tuo buvo pažeistas Kodekso 8 straipsnis.

4.2. A. Z. skaitytojams buvo pateikiama neigiamame kontekste, tačiau jai nebuvo suteikta galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galbūt netikslią arba paneigti galbūt neteisingą informaciją, kaip ir nebuvo nurodyta, kodėl tai nebuvo padaryta. Komisijos vertinimu, tokia informacija laikytina neigiama A. Z. kritika, todėl Komisija skundžiamu sprendimu taip pat pripažino, jog Publikacijoje buvo pažeistas Kodekso 20 straipsnis.

4.3. Publikacijos antraštėje buvo teigiama, jog A. Z. istoriją gaubia „kriminaliniai debesys“, t. y. suponuojama mintis, kad praeityje ji galimai yra padariusi nusikalstamą veiką (veikas). Pagal Kodekso nuostatas, viešosios informacijos rengėjo pareiga suteikti kritikuojamam asmeniui galimybę atsakyti į kritiką nėra siejama nei su kritikos (skleidžiamos informacijos) pagrįstumu, nei su šios informacijos šaltiniu ir (ar) galimu kritikuojamo asmens garbės ir orumo pažeidimu. Vienintelė ir pakankama tokios pareigos atsiradimo sąlyga – kad apie asmenį paskleista informacija būtų laikytina neigiama šio asmens kritika. Kodekso 20 straipsnis pirmiausiai yra skirtas kritikuojamo asmens teisei pasisakyti bei visuomenės teisei jį išgirsti užtikrinti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. A. Z. nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

6.1. 2022 m. gegužės 20 d. laikraščio „Šilokarčema“ pirmojo puslapio nuotrauka su antrašte ir A. Z. atvaizdu tą pačią dieną viešai buvo paskelbta ir „Šilokarčema“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Nei po nuotrauka, nei komentaruose pareiškėja nepaskelbė aktyvios nuorodos, kuri nukreiptų skaitytoją į Publikacijos tekstą (turinį). Publikacijos pavadinimo formuluotė nukreipė į konkretų asmenį – kandidatę į Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas A. Z., melagingai nurodant, kad A. Z. „istoriją gaubia kriminaliniai debesys“, todėl darytina išvada, jog „Šilokarčema“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyros lankytojas (paskyroje nurodoma, kad ši paskyra turi 18 tūkst. sekėjų), pamatęs ir perskaitęs antraštę, neturi galimybės perskaityti Publikacijos, todėl jo nuomonė apie A. Z. formuojama iš antraštės, kuri melagingai skelbia, kad būtent A. Z. praeityje yra padariusi nusikalstamą veiką (veikas).

6.2. Analogiška situacija buvo ir su kitos dienos 2022 m. gegužės 24 d. laikraščio „Šilokarčema“ pirmojo puslapio viešinimu 2022 m. gegužės 24 d. „Šilokarčema“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Šioje nuotraukoje yra matomas tik Publikacijos pavadinimas: „Siūlomos kandidatės į administracijos direktorės istoriją gaubia kriminaliniai debesys (2 dalis)“ ir A. Z. nuotrauka, tačiau skaitytojui nėra galimybės perskaityti pačią Publikaciją. Tą pačią 2022 m. gegužės 20 d. laikraščio Publikaciją pareiškėjas pakartotinai paskelbė ir 2022 m. gegužės 27 d. savo valdomame interneto portale „Šilokarčema“ nurodydamas autorę M. A..

6.3. Publikacijos pavadinimas A. Z., kaip kandidatę į Pagėgių savivaldybės administracijos direktorės pareigas, tiesiogiai ir nedviprasmiškai apkaltina kriminaline veikla. Publikacijose tekste nėra pateikta jokios informacijos apie A. Z. tariamą kriminalinę veiklą, kadangi tokia neegzistuoja.

6.4. Tokiais veiksmais ir tokia Publikacijos antrašte bei viešu informacijos paskleidimu buvo siekiama plačiai paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, turint tikslą sumenkinti A. Z., kaip kandidatės į savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, reputaciją bei pažeminti jos garbę ir orumą. Tai buvo siekiama daryti sistemingai, publikuojant ciklą tendencingų straipsnių.

6.5. Publikacija 2022 m. gegužės 20 d. paskelbta neatsitiktinai, nes tą pačią dieną nuo 12.00 val. vyko Pagėgių savivaldybės tarybos 40-asis posėdis, kurio metu buvo svarstomas ir kandidatūrų į Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas klausimas. Į šias pareigas kandidatavo A. Z.. Posėdžio pradžioje savivaldybės meras pareiškė, kad po minimos publikacijos A. Z. kandidatūra į savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas nebus svarstoma būtent dėl Publikacijos ir antraštės. Aptariama publikacija ir viešai skleidžiama neigiama informacija apie A. Z., atsižvelgiant į politinį kontekstą, kai pareiškėjo direktorius ir laikraščio „Šilokarčema“ redaktorius yra kartu ir politikas, sudaro pagrindą spręsti apie galimą siekį susidoroti su politiniais konkurentais, tai nesuderinama su žurnalistine etika.

6.6. Komisija teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad aptariama publikacija pažeidė Kodekso 8 ir 20 straipsnius. Laikraštyje „Šilokarčema“ 2022 m. gegužės 20 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. paskelbta Publikacijos antraštė ir pareiškėjo veiksmai paskelbiant tų pačių laikraščių pirmų puslapių nuotraukos su tuo pačiu publikacijos pavadinimu ir A. Z. nuotrauka pareiškėjo administruojamoje „Šilokarčema“ socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, klaidina informacijos vartotoją.

6.7. Prieš viešindami aptariamą Publikaciją, nei žurnalistė, nei pareiškėjas, A. Z. neprašė pateikti komentarų ir (ar) nuomonės apie planuojamą viešinti publikaciją ir (ar) joje dėstomas aplinkybes.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Šilokarčema“ skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Z. 822,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

8.1. 2022 m. gegužės 20 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. laikraštyje „Šilokarčema“ buvo paskelbta dviejų dalių publikacija, pavadinta „Siūlomos kandidatės į administracijos direktores istoriją gaubia kriminaliniai debesys“. Šalia Publikacijos pateikta A. Z. nuotrauka. Po nuotrauka pateiktas tekstas: „Administracijos direktore siekia tapti mokytoja, kurios šeimos istorija spindi naudingais ryšiais, prabangiomis vestuvėmis ir nusikaltimais“. Ta pati Publikacija 2022 m. gegužės 20 d. ir 2020 m. gegužės 24 d. buvo paskelbta laikraščio „Šilokarčema“ „Facebook“ puslapyje. Kai buvo paskelbta Publikacija, A. Z. buvo Pagėgių savivaldybės tarybos narė, taip pat kandidatavo į Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

8.2. Laikraštis „Šilokarčema“ yra leidžiamas pareiškėjo UAB „Šilokarčema“.

8.3. A. Z. 2022 m. gegužės 26 d. kreipėsi į UAB „Šilokarčema“ su reikalavimu paneigti tikrovės neatitinkančią ir garbę bei orumą žeminančią informaciją. UAB „Šilokarčema“ 2022 m. gegužės 31 d. atsakyme nurodė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo patenkinti A. Z. reikalavimą.

8.4. A. Z. dėl minėtos publikacijos kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos asociaciją. Šios asociacijos Komisija, išnagrinėjusi A. Z. skundą, 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. EKS-17/22 (Sprendimas) pripažino, jog Publikacijoje „Siūlomos kandidatės į administracijos direktores istoriją gaubia kriminaliniai debesys“ buvo pažeistas Kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo, ir 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

8.5. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas sprendimą panaikinti.

9. Teismas, be kita ko, aptaręs Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo ir Kodekso nuostatas, nustatė, kad ginčo Publikacijoje pateikta informacija apie trečiojo suinteresuoto asmens A. Z. šeimos narius (motiną, sutuoktinį, seserį ir jos sutuoktinį), jų pareigas, verslą, darbinę veiklą, taip pat duomenis apie nusikalstamas veikas, padarytas jos sutuoktinio. Publikacijoje teigiama: „Pagal geriausias Pagėgių tradicijas, pedagogę, anglų kalbos mokytoją prieš keletą metų į politiką išstūmė šeimos nariai“; „Nebent leidimą dirbti su slaptais dokumentais turinti išduoti STT „nepastebėtų“ ryškiausio politikės vyro N. Z. biografijos akcento – piktnaudžiavimo tarnyba bei prisidėjimo prie kontrabandinių rūkalų gabenimo iš Kaliningrado srities“; „<...> sesuo L. A. prieš keletą metų triukšmingai ir viešai ištekėjo už buvusio turizmo agentūros „Novaturas“ direktoriaus L. A.“; „Pagėgiuose šnabždamasi, kad pirmasis konsulės ir verslininkės vyras taip pat buvo įkliuvęs ir teistas už kontrabandą, tačiau kol kas šių faktų patikrinti negalime“; „Įdomu, ar yra kur interesų konfliktui pasireikšti: A. Z. sesuo dirba su ES projektais, jos mama vadovavo socialinių paslaugų centrui, o dukterėčia teikė iš dalies ES lėšomis finansuojamas paslaugas močiutės vadovaujamai biudžetinei įstaigai“; „<...> netrūksta faktų pagrįsti pagėgiškių kalbas, kad ilgametė socialdemokratė N. K., vadovaudama valstybinei įstaigai, ją galimai nualino, o įstaigos lėšas „perpumpavo“ į privačią anūkės įmonę“; „Ne paslaptis, kad Pagėgių socialinių paslaugų centre iki šiol dirba pačios N. K. giminaičiai“; „Už kontrabandą ir piktnaudžiavimą teistas N. Z. yra UAB „Pagėgių giraitė“ direktorius, o mama ir tėvas M. K. – akcininkai“.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Publikacijos pavadinime nurodoma, jog „Siūlomos kandidatės į administracijos direktores istoriją gaubia kriminaliniai debesys“, tačiau nei Publikacijos pirmoje, nei antroje dalyje nėra jokios informacijos apie A. Z. padarytas nusikalstamas veikas. Publikacijos paskelbimo viešame leidinyje momentu A. Z. buvo Pagėgių savivaldybės tarybos narė ir buvo siūloma kandidatė į Pagėgių savivaldybės administracijos direktorės pareigas.

11. Įvertinęs Publikacijoje pateiktą kontekstą bei antraštėje ir tekste vartojamas formuluotes, teismas priėjo prie išvados, kad Publikacijoje formuojama neigiama nuomonė apie viešą asmenį bei jo veiklą ir artimus asmenis.

12. Teismas pažymėjo, kad Komisija skundžiamame Sprendime konstatavo, jog Publikacijos antraštėje jokie kiti asmenys nėra minimi, todėl statistinis informacijos vartotojas, susipažinęs su Publikacijos antrašte, galėjo nuspręsti, kad būtent A. Z. praeityje yra padariusi nusikalstamą veiką (veikas). Publikacijoje apie jokias A. Z. padarytas nusikalstamas veikas pasakojama nebuvo, taip pat nėra jokios informacijos apie galimą jos kriminalinę praeitį. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Publikacijos antraštė yra klaidinanti ir iškreipia kūrinį, ir konstatavo Kodekso 8 straipsnio pažeidimą.

13. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Publikacijos antraštė „Siūlomos kandidatės į administracijos direktores istoriją gaubia kriminaliniai debesys“, vertinant ją pagal lingvistinę išraišką, yra subjektyvus pareiškėjo, kaip viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), situacijos vertinimas, todėl jis pripažintinas nuomone, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, be kita ko, dėl nuomonės ir žinios įrodinėjimo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pažymėdamas, kad teisės aktai nenumato, jog antraštė yra atskiras publikacijos elementas, todėl vertinant jos išdėstymą, būtina ją sieti su viso teksto turiniu, publikacijos antraštė yra įžanginė publikacijos dalis, skirta sudominti skaitytoją, patraukti jo dėmesį, tačiau ji turi kiek įmanoma geriau atspindėti publikacijoje pateikiamų faktų ir duomenų esmę, teismas priėjo prie išvados, kad perskaičius minėtą antraštę galima susidaryti įspūdį, jog A. Z. praeityje yra padariusi nusikalstamą veiką (veikas) ar yra įtariama nusikalstamų veikų padarymu. Teismo įsitikinimu, Publikacijos pavadinime suformuota pareiškėjo nuomonė dėl A. Z. nusikalstamos praeities („<...> istoriją gaubia kriminaliniai debesys“) yra konstatuojamojo pobūdžio, tokie teiginiai turėjo būti grindžiami faktiniais duomenimis, atsakomybė už jų tikrumą ir tikslumą tenka paskelbusiam asmeniui.

14. Teismas pažymėjo, kad nežiūrint to, jog Publikacijoje minimi duomenys apie A. Z. sutuoktinio ir kitų asmenų atliktas (arba galimai atliktas) nusikalstamas veikas, tačiau nepateikta jokių duomenų apie A. Z. padarytas nusikalstamas veikas, teistumą ar jai pareikštus įtarimus dėl konkrečių nusikalstamų veikų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog faktinės aplinkybės, kad Publikacijoje nėra kalbama apie pačios A. Z. padarytas nusikalstamas veikas, pareiškėjas neginčijo.

15. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie A. Z. padarytas nusikalstamas veikas, šią faktinę aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas, teismas vertino, kad Publikacijos antraštėje pateikta neteisinga ir netiksli informacija, kuri neatspindi Publikacijoje pateikiamos informacijos turinio. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas pasirinkta Publikacijos antrašte ir panaudota nuotrauka sąmoningai siekė A. Z. sutapatinti su nusikalstamomis veikomis, apie kurias Publikacijoje nėra pasisakoma, taip suklaidindamas informacijos vartotoją, tokiu būdu pažeisdamas Kodekso 8 straipsnį.

16. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas Publikacijoje nepateikė informacijos apie tai, kad kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį A. Z. dėl jos komentarų Publikacijai, nei skunde, nei teismo posėdžio metu nepaneigė šių aplinkybių, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktu asmens kritikos apibrėžimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo aspektu, vertino, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas ir Kodekso 20 straipsnis, nustatantis, jog neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, o jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje. Pareiškėjo skunde nurodytus teiginius, kad viešasis asmuo turi būti nuolaidesnis apie jį skleidžiamai informacijai, teismas atmetė kaip nepagrįstus, pažymėjęs, kad tai nepaneigia Kodekso 20 straipsnyje įtvirtintos pareigos kreiptis į kritikuojamą asmenį sudarant galimybę jam pateikti paaiškinimus.

17. Teismas konstatavo, kad Komisija, priimdama skundžiamą Sprendimą, teisingai nustatė ir įvertino faktines aplinkybes, Sprendimas atitinka administraciniam sprendimui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies keliamus reikalavimus, t. y. jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, esminių procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą nėra, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Šilokarčema“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

19.1. Teismas ginčo teiginį vertino atsietai nuo visos Publikacijos teksto ir konteksto, neatsižvelgė į ginčo teiginio paskelbimo tikslą (pareiškėjas siekė informuoti visuomenę apie į aukštas pareigas pretendavusį asmenį), taip pat į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z. yra viešasis asmuo (politikė). Teismų praktikoje yra atkreipiamas dėmesys, jog iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o galima reikalauti tik elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitą asmenį, kas reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą visuomenės informavimo priemonei taikyti teisinę atsakomybę. Netoleruotini reikalavimai, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) perteiktų tikrovėje egzistuojančius dalykus vienprasmiais, tiesiogiai suvokiamais posakiais. Toks suvaržymas skurdintų kalbą ir neatitiktų visuomenės interesų, kadangi viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) atlieka ne tik informavimo vaidmenį.

19.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Z., prieš kreipdamasi į Komisiją, dėl tos pačios Publikacijos kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir Žurnalistų etikos inspektorius 2022 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (SK-160, 2022) SPR-180 A. Z. skundą atmetė konstatavęs, kad pareiškėjas nepažeidė viešosios informacijos skelbimą reglamentuojančių teisės normų (šis Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas nebuvo apskųstas, jis yra pateiktas į bylą).

19.3. Pareiškėjas nesiekė kritikuoti A. Z. ir jos nekritikavo. Tiek Publikacijoje, tiek ir jos antraštėje buvo pateikta tikrovę atitinkanti informacija apie A. Z., kuri yra viešas asmuo ir kuri pretendavo užimti aukštas pareigas, artimus asmenis, kuria siekta patenkinti teisėtą visuomenės interesą gauti tokią informaciją. Taigi, Publikacijoje ir jos antraštėje buvo skelbiama tikra ir teisinga informacija, anksčiau skelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, o ne A. Z. kritika, todėl pareiškėjas šiuo atveju neturėjo Kodekso 20 straipsnyje nustatytos pareigos suteikti A. Z. galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją.

19.4. Teismas neteisingai taikė ginčo santykiui aktualias teisės normas, taip nukrypdamas nuo gausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos tokios kategorijos bylose.

19.5. Teismo sprendimas yra neįtikinamas, kadangi teismas neatliko savarankiško faktinio aplinkybių vertinimo, o iš esmės tik perrašė Komisijos Sprendime atkartotus trečiojo suinteresuoto asmens A. Z. argumentus.

20. Trečiasis suinteresuota asmuo A. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

21.1. Apeliaciniame skunde pareiškėjas dėsto argumentus, kurių didžioji dauguma yra tie patys argumentai, kuriuos jis nurodė skunde pirmosios instancijos teismui ir kuriuos pirmosios instancijos teismas aiškiai, argumentuotai ir pagrįstai išnagrinėjo bei atmetė, todėl ir apeliacinis skundas atmestinas tais pačiais atsakovo Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

21.2. Atsakovas Sprendime teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad Publikacijoje apie jokias A. Z. padarytas nusikalstamas veikas nebuvo pasakojama, kaip ir nėra jokios informacijos apie galimą jos kriminalinę praeitį. Todėl darytina išvada, jog Publikacijos antraštė yra klaidinanti ir iškreipia kūrinį. Publikacijos antraštėje nurodoma, jog „Siūlomos kandidatės į administracijos direktores istoriją gaubia kriminaliniai debesys“, tačiau nei pirmoje, nei antroje Publikacijos dalyje nėra jokios informacijos apie A. Z. padarytas nusikalstamas veikas. Teismas skundžiamame Sprendime teisingai ir pagrįstai, įvertinęs Publikacijoje pateiktą kontekstą bei antraštėje ir tekste vartojamas formuluotes, darė išvadą, kad Publikacijoje formuojama neigiama nuomonė apie viešą asmenį bei jo veiklą ir artimus asmenis, pasirinkta Publikacijos antraštė panaudota nuotrauka sąmoningai siekiant A. Z. sutapatinti su nusikalstamomis veikomis, apie kurias Publikacijoje nėra pasisakoma, taip suklaidindama informacijos vartotoją (Kodekso 8 str.).

21.3. Tokiais veiksmais pareiškėjas siekė plačiai paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją, turint tikslą sumenkinti A. Z., kaip kandidatės į savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, reputaciją bei pažeminti jos garbę ir orumą. Be to, tai buvo daroma sistemingai publikuojant ciklą tendencingų straipsnių. Publikacija minimu pavadinimu 2022 m. gegužės 20 d. paskelbta neatsitiktinai, nes tą pačią dieną nuo 12.00 val. vyko Pagėgių savivaldybės tarybos 40-asis posėdis, kurio metu buvo svarstomas ir kandidatūrų į Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas klausimas. Į šias pareigas kandidatavo A. Z. Šio posėdžio pradžioje savivaldybės meras V. B. pareiškė, kad būtent po minimos Publikacijos A. Z. kandidatūra į savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas nebus svarstoma. Remdamasis ta pačia pareiškėjo Publikacija, tame pačiame posėdyje, neigiamai apie A. Z. pasisakė ir tarybos narys K. K.. Laikraščio „Šilokarčema“ redaktorius ir juridinio asmens direktorius / vadovas yra D. S., kuris kartu su Pagėgių savivaldybės tarybos nariu K. K. yra ir Lietuvos regionų partijos nariai bei šios partijos sąraše kandidatavo būsimose savivaldybės rinkimuose. Taigi, aptariama publikacija ir viešai skleidžiama neigiama informacija apie A. Z., atsižvelgiant į politinį kontekstą, kai pareiškėjo direktorius ir laikraščio „Šilokarčema“ redaktorius yra kartu ir politikas, sudaro pagrindą spręsti apie galimą siekį susidoroti su politiniais konkurentais, kas nesuderinama su žurnalistine etika.

21.4. Pareiškėjo cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, iš esmės patvirtina ne jo apeliacinio skundo argumentus, o ginčijamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes cituojamoje praktikoje aiškiai pabrėžiama, kad žiniasklaidos priemonės siekis pristatyti patraukliai straipsnį neturi iškraipyti paviešintos informacijos ir klaidinti skaitytojo, elgtis sąžiningai. Publikacijos antraštė akivaizdžiai klaidina skaitytoją.

21.5. Publikacijos pavadinime nėra minimas joks kitas asmuo ar asmenys; prie pavadinimo didelėmis raidėmis pateikta ir A. Z. nuotrauka, kas aiškiai skaitytojui leidžia suprasti, kad kandidatė, t. y. A. Z. yra padariusi nusikalstamą veiką, o straipsnio tekste bus pasakojama A. Z. (kandidatės) kriminalinė istorija. Taigi, toks pavadinimas akivaizdžiai klaidina skaitytoją.

21.6. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pripažino antraštę kaip pareiškėjo nuomonę. Priešingai, teismas pripažino, kad antraštė yra konstatuojamojo pobūdžio, tokie teiginiai turi būti grindžiami faktiniais duomenimis, atsakomybė už jų tikrumą ir tikslumą tenka paskelbusiam asmeniui.

21.7. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad tai, jog viešasis asmuo turi būti nuolaidesnis apie jį skleidžiamai informacijai, nepaneigia Kodekso 20 straipsnyje įtvirtintos pareigos kreiptis į kritikuojamą asmenį sudarant galimybę jam pateikti paaiškinimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. EKS-17/22 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad Publikacijoje buvo pažeisti Kodekso 8 ir 20 straipsniai.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, pritaręs Komisijos Sprendime padarytoms išvadoms dėl Kodekso 8 ir 20 straipsnių pažeidimų, pareiškėjo skundą atmetė.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Byloje nustatyta, kad 2022 m. gegužės 20 d. ir 2022 m. gegužės 24 d. laikraštyje „Šilokarčema“ buvo paskelbta dviejų dalių publikacija, pavadinta „Siūlomos kandidatės į administracijos direktores istoriją gaubia kriminaliniai debesys“. Pirmojoje Publikacijos dalyje (2022 m. gegužės 20 d.) pirmame laikraščio puslapyje šalia minėtos antraštės pateikta A. Z. nuotrauka, po nuotrauka pateiktas tekstas: „Administracijos direktore siekia tapti mokytoja, kurios šeimos istorija spindi naudingais ryšiais, prabangiomis vestuvėmis ir nusikaltimais“, Publikacija išdėstyta pirmame ir septintame laikraščio puslapiuose.

Antroji Publikacijos dalis, paskelbta 2022 m. gegužės 24 d. Ta pati Publikacija 2022 m. gegužės 20 d. ir 2020 m. gegužės 24 d. buvo paskelbta laikraščio „Šilokarčema“ „Facebook“ puslapyje. A. Z. dėl minėtos publikacijos kreipėsi į Visuomenės informavimo etikos asociaciją. Asociacijos Komisija, išnagrinėjusi A. Z. skundą, 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. EKS-17/22 (Sprendimas) pripažino, jog Publikacija „Siūlomos kandidatės į administracijos direktores istoriją gaubia kriminaliniai debesys“ buvo pažeisti Kodekso 8 ir 20 straipsniai.

Komisija ginčijamame Sprendime nustatė, jog Publikacijoje buvo pasakojama apie A. Z., kandidatavusios į Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, artimuosius (jos sutuoktinį, seserį, sesers vyrą, motiną ir kt.). Komisija konstatavo, kad Publikacijos antraštėje „Siūlomos kandidatės į administracijos direktorės istoriją gaubia kriminaliniai debesys“ yra teigiama, jog A. Z. istoriją gaubia kriminaliniai debesys. Komisija atkreipė dėmesį, kad jokie kiti asmenys Publikacijos antraštėje nėra minimi, o šalia antraštės yra patalpinta A.

Z. fotonuotrauka. Komisijos vertinimu, statistinis vartotojas, susipažinęs su Publikacijos antrašte, galėjo nuspręsti, jog būtent pareiškėja praeityje yra padariusi nusikalstamą veiką (veikas). Publikacijoje apie jokias A. Z. padarytas nusikalstamas veikas pasakojama nebuvo, kaip ir nėra jokios kitos informacijos apie galimą jos kriminalinę praeitį. Atsižvelgdama į tai Komisija sprendė, kad Publikacijos antraštė yra klaidinanti ir iškreipia kūrinį (Kodekso 8 str.). Komisija, įvertinusi Publikacijos turinį, ginčijamame Sprendime taip pat priėjo prie išvados, kad A.

Z. Publikacijoje pateikiama neigiamame kontekste, bet galimybė paaiškinti faktus, patikslinti galbūt netikslią arba paneigti galbūt neteisingą informaciją, jai nebuvo suteikta ir nėra nurodyta, kodėl tai nebuvo padaryta (Kodekso 20 str.).

27. Kodekso 8 straipsnis nustato, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo. Pagal Kodekso 20 straipsnį, neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje.

28. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pritardamas Komisijos išvadoms dėl Kodekso 8 straipsnio pažeidimo, pažymėjo, jog Publikacijos antraštėje suformuota pareiškėjo nuomonė dėl A. Z. nusikalstamos praeities („<...> istoriją gaubia kriminaliniai debesys“) yra konstatuojamojo pobūdžio, tokie teiginiai turėjo būti grindžiami faktiniais duomenimis, atsakomybė už jų tikrumą ir tikslumą tenka paskelbusiam asmeniui. Tuo tarpu pareiškėjas apeliaciniame skunde su tuo nesutinka ir nurodo, kad jo domėjimasis A. Z., kaip Pagėgių savivaldybės tarybos nare ir kandidate į Pagėgių savivaldybės administracijos direktorės pareigas, ryšiais, gyvenimo aplinkybėmis, turi visuomeninės reikšmės. Net menkiausios galimo neskaidrumo apraiškos ar įtarimų galinti sukelti veikla ar ryšiai, pagrįstai domina bendruomenę, todėl tokio pobūdžio informacija gali būti skelbiama. Anot pareiškėjo, iš viešojo informacijos rengėjo negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o galima reikalauti tik elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitą asmenį, kas reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą visuomenės informavimo priemonei taikyti teisinę atsakomybę.

29. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog, siekiant įvertinti ginčijamo teiginio pagrįstumą, reikia atskirti fakto teiginius ir nuomonę, kadangi, nors faktų egzistavimas gali būti įrodytas, nuomonės teisingumo įrodyti negalima. Reikalavimas įrodyti nuomonės teisingumą bendrai yra neįmanomas ir gali pažeisti nuomonės laisvę, kuri yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (dabar Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio saugomos teisės pamatinė dalis (žr., pvz., 1986 m. liepos 8 d. plenarinės sesijos sprendimą byloje Lingens prieš Austriją, pareiškimo Nr. 9815/82, 46 p., 1991 m. gegužės 23 d. plenarinės sesijos sprendimą byloje Oberschlick prieš Austriją, pareiškimo Nr. 11662/85, 63 p., 2010 m. liepos 6 d. sprendimą byloje Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Tapinas ir partneriai prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 27930/05).

30. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje yra nurodyta: „Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.“. To paties straipsnio 82 dalyje nustatyta: „Žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas, tikri (teisingi) duomenys“.

31. Nacionalinių teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-502/2018; kt.).

32. Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006, 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013).

33. Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą (žr., pvz., 2005 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 68416/01, 2006 m. balandžio 11 d. sprendimas byloje Brasilier prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 71343/01, 37 p.).

34. Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pamatų ir viena pagrindinių sąlygų jos progresui bei kiekvieno asmens savęs realizavimui. Atsižvelgiant į Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, ji taikoma ne tik informacijai ir idėjoms, kurios sutinkamos palankiai ar laikomos neįžeidžiančiomis ar sutinkamos abejingai, tačiau ir tokioms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo. Tokie yra pliuralizmo, tolerancijos ir atviro mąstymo reikalavimai, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“. Kaip įtvirtinta Konvencijos 10 straipsnyje, saviraiškos laisvei yra taikomos išimtys, kurios, vis dėlto, turi būti aiškinamos siaurai, o ribojimų poreikis turi būti nustatytas įtikinamai (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo plenarinės sesijos 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimą byloje Handyside prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 5493/72, 49 p., ir, 2007 m. spalio 22 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje Lindon, Otchakovsky-Laurens ir July prieš Prancūziją, pareiškimų Nr. 21279/02 ir 36448/02, 45 p., 2012 m. vasario 7 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje Von Hannover prieš Vokietiją (No. 2), pareiškimų Nr. 40660/08 ir Nr. 60641/08, 101 p.).

35. Svarbu yra atsižvelgti į esminį „viešojo sergėtojo“ vaidmenį, kurį žiniasklaida atlieka demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 1996 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Goodwin prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 17488/90, 39 p., 1999 m. gegužės 20 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje Bladet Tromsø ir Stensaas prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 21980/93, 59 p.). Nors ji privalo neperžengti tam tikrų ribų, konkrečiai, susijusių su kitų asmenų reputacija ir teisėmis, jos pareiga vis dėlto yra skleisti (būdu, atitinkančiu jos pareigas ir atsakomybę) informaciją ir idėjas visais viešojo intereso klausimais (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. vasario 24 d. sprendimą byloje De Haes ir Gijsels prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 19983/92, 37 p., 2001 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Thoma prieš Liuksemburgą, pareiškimo Nr. 38432/97, 45 p., 2002 m. birželio 25 d. sprendimą byloje Colombani ir kt. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 51279/99, 55 p., 2017 m. birželio 27 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje Satakunnan Markkinapörssi Oy ir Satamedia Oy prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 931/13, 125 p.).

36. Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūriu saviraiškos laisvės ribojimo prasme viešo asmens kritikos ribos yra platesnės nei privataus asmens (žr., pvz., Predescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 29751/09, 41 p., Morice prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 29369/10, 125 p.).

37. Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi pozicijos, kad atitinkamomis aplinkybėmis teiginiai viešojo intereso klausimais gali būti laikomi nuomonėmis, o ne fakto teiginiais, ir kad bet kuriuo atveju žurnalistinė laisvė apima galimybę vartoti tam tikro laipsnio perdėjimus ar net provokacijas. Be kita ko, teismas, atsižvelgęs į nacionalinių teismų išvadas, kad pagal nacionalinę teisę teisė atsakyti į kritikuojančią informaciją kyla prieš šios informacijos publikavimą, pažymėjo, kad Konvencijos 8 straipsnis nenustato tokio privalomo išankstinio pranešimo reikalavimo. Teismas taip pat pastebėjo, kad šiuo atžvilgiu yra neatitiktis tarp Lietuvos teisės ir Europos Tarybos Rekomendacijos (2004) 16, ir ši neatitiktis, Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimu, sunkiai suderinama su Konvencijos 10 straipsnio reikalavimais (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą byloje Eigirdas ir VĮ “Demokratijos plėtros fondas” prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 84048/17 ir Nr. 84051/17)).

38. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019).

39. Vadovaudamasi aptartu teisinu reguliavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, be kita ko, ištyrusi Publikacijos antraštės konstrukciją, jos sąsajas su Publikacijos turiniu, kitą bylos medžiagą, šalių argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl nepagrįstai sutiko su Komisijos Sprendime padarytomis išvadomis.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Publikacijos antraštėje „Siūlomos kandidatės į administracijos direktores istoriją gaubia kriminaliniai debesys“ panaudotas fraziologizmas nors iš pradžių ir suteikia tam tikrą neigiamą atspalvį vienintelei antraštėje minimai A. Z., tačiau minėtos antraštės vertinimas negali būti atsietas nuo pačios Publikacijos turinio, kuriame, be kita ko, nurodytos aplinkybės apie tai, kad jos sutuoktinis buvo teistas už tam tikrus nusikaltimus (ir dėl to byloje iš esmės nėra ginčo). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Publikacijos antraštė, atsižvelgiant į panaudotą sakinio konstrukciją (žodžius „istorija“, „gaubia“, „kriminaliniai“, „debesys“), tiesiogiai ir kategoriškai nekaltinant nusikaltimais A. Z., vertintina kaip nuomonė. Pateiktos nuomonės, kad A. Z. istoriją gaubia kriminaliniai debesys, Publikacijoje pateikiamas tam tikras (pakankamas) faktinis pagrindimas (vyro padaryti nusikaltimai), kuris teisėjų kolegijos vertinimu neperžengia sąžiningumo ir žurnalistinės etikos ribų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šio vertinimo savaime nekeičia ir aplinkybės, kad Publikacija buvo paskelbta tą dieną, kai buvo svarstoma jos kandidatūra į administracijos direktorės pareigas bei pareiškėjo direktoriaus sąsajos su oponuojančia politine partija. Nagrinėjamu atveju šiam vertinimui yra reikšminga aplinkybė, kad A. Z. yra viešas asmuo ir byloje egzistuoja pagrįstas visuomenės interesas žinoti apie ją ir jos aplinką. Todėl nagrinėjamu atveju panaudoti tam tikro laipsnio perdėjimai ir hiperbolizavimas neperžengia žurnalistinės saviraiškos laisvės ribų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog ši antraštė klaidina informacijos vartotoją ir yra pagrindas Kodekso 8 straipsnio pažeidimo konstatavimui.

41. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti ir su Komisijos bei pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl Kodekso 20 straipsnio, kuris numato, kad neigiamai kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti šia galimybe, būtina apie tai pranešti tame pačiame kūrinyje. Kaip jau minėta, Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo aspektu yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnis nenustato tokio privalomo išankstinio pranešimo reikalavimo ir šiuo atžvilgiu yra neatitiktis tarp Lietuvos teisės ir Europos Tarybos Rekomendacijos (2004) 16, ir ši neatitiktis, Europos Žmogaus Teisių Teismo vertinimu, sunkiai suderinama su Konvencijos 10 straipsnio reikalavimais (žr., pvz., 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą byloje Eigirdas ir VĮ „Demokratijos plėtros fondas” prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 84048/17 ir Nr. 84051/17)). Taigi tai, kad Publikacijoje nėra pateikta kritikuojamo asmens nuomonė nesuderinama su Konvencijos 10 straipsnio reikalavimais, todėl Sprendime padaryta išvada dėl Kodekso 20 straipsnio pažeidimo laikytina nepagrįsta ir neteisėta.

42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas ir Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. EKS-17/22 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

43. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, laikytina, kad sprendimas yra priimtas jo naudai, todėl jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

44. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 1 111,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias grindė 2023 m. sausio 8 d. PVM sąskaita-faktūra JP Nr. 0017, 2024 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymu, atlyginimą. PVM sąskaitoje faktūroje detalizuota, kad 1 111,50 Eur suma susideda iš 900 Eur už skundo parengimą ir pateikimą teismui, 22,50 Eur už žyminį mokestį ir 189 Eur už pridėtinės vertės mokestį. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikia žyminio mokesčio kvitą 11,25 Eur sumai, kitų apeliacinės instancijos procese patirtų išlaidų pagrindžiančių įrodymų pareiškėjas į bylą nepateikė.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (aktuali redakcija) nustatyto dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl 1 122,75 Eur (1 111,50 + 11,25) suma priteistina pareiškėjui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilokarčema“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šilokarčema“ skundą tenkinti.

Panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. EKS-17/22 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“.

Priteisti iš atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Šilokarčema“ 1 122,75 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt du eurus, 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė